5d56487d-43da-466e-bee0-6f126265f8ea · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………

Pranešėjas

E. Mockevičius                                                            Civilinė

byla Nr. 2A-278-368/2013Â

Teisėjas

S. Remeika                                                       Teisminio

proceso Nr. 2-18-3-00797-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 99; 121.21

 (S)

                                                                                                           Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio

4 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės

R. P. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės

teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. A., trečiajam

asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje V. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų

reikalavimų atsakovo pusėje, E. A., A. B., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos KraÅ¡totvarkos ir architektÅ«ros skyriui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atsakovo R. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė

R. P. kreipėsi į JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal pateiktÄ schemÄ taip: ieÅ¡kovė R. P. naudojasi žemės sklypais plane pažymėtais geltona spalva: A-1 (16 kv. m), A-2 (110 kv. m), A-3 (56 kv. m), sklypu C-1 (19 kv. m) ir C-2 (12 kv. m) ir juose esančiais statiniais, iÅ¡ viso žemės sklypo naudojimo dalis – 213 kv. m; namo patalpomis,

plane pažymėtomis 1 ir 5, kurių bendras plotas 25,86 kv. m; atsakovas R. A. naudojasi žemės sklypais, plane pažymėtais žalia

spalva: B-1 (33 kv. m), B-2 (149 kv. m), sklypu D-1 (19 kv. m) ir jame esančiu pastatu, sklypu D-2 (statinys nugriautas – 12 kv. m), iÅ¡ viso žemės sklypo naudojimo dalis – 213 kv. m; namo patalpomis, plane pažymėtomis 2 ir 3, kurių bendras plotas 23,82 kv. m; Å¡alys bendrai naudojasi žemės sklypu, pažymėtu balta spalva, iÅ¡ viso 270 kv. m plotas; namo bendro naudojimosi patalpos plane pažymėtos 4 ir 6, iÅ¡ viso 12,13 kv. m plotas; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu lygiomis dalimis paveldėjo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o žemės sklypÄ abu su atsakovu pirko iÅ¡ valstybės. Teigė, kad Å¡iame gyvenamajame name negyvena nei ji, nei atsakovas. Žemė ir namas nepadalyti, tik nustatytos po ½ bendrosios dalys. Pažymėjo, kad yra nusistovėjusi tam tikra namo naudojimosi tvarka, o žemės sklypas nepadalytas, dėl jo kyla konfliktai. Nesutiko, kad atsakovas naudotųsi praėjimu į gretimÄ namų valdÄ .

Atsakovas R. A. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti ir nustatyti tokiÄ Å¾emės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1ž, Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1b, kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 036, plane pažymėto 1A1ž, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ :

1) atsakovui R. A. paskirti naudotis žemės sklypÄ , kuris atsakovo pateikiamoje Žemės sklypo naudojimosi schemoje M 1:500 ((duomenys neskelbtini), sklypo 696 kv. m plotas pažymėtas raide „B, B1, B2“ (žalia spalva), sklypo dalies plotas – 249,79 kv. m.;

2) ieÅ¡kovei R. P. paskirti naudotis žemės sklypÄ , kuris atsakovo pateikiamoje schemoje pažymėtas raide „C, C1, C2, C3, C4, C5“ (geltona spalva), sklypo dalies plotas – 249,79 kv. m;

3) Å¡alių bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypÄ , kuris atsakovo pateikiamoje schemoje pažymėtas raide „A“ (nespalvota), sklypo dalies plotas – 196,42 kv. m.;

4) atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas, VĮ Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėtas 2 (12,39 kv. m), 3 (11,43 kv. m), iš viso patalpų, kurių plotas 23,82 kv. m ;

5) ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas plane pažymėtas 1 (14,76 kv. m), 5 (11,10 kv. m), iš viso patalpų, kurių plotas – 25,86 kv. m.;

6) bendrai šalims naudoti paskirti gyvenamojo namo patalpas plane pažymėtas 4 (3,17 kv. m.) ir I (8,96 kv. m.);

7) atsakovui paskirti naudotis šiaurės-rytine dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1m (atsakovo pateikiamame plane pažymėtas kaip nugriautas) (13 kv. m.), o taip pat ½ (pietrytine) dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1b;

8) ieÅ¡kovei paskirti naudotis pietvakarine dalimi Å«kinio pastato, plane pažymėto 3I1m (atsakovo pateikiamame plane pažymėtas kaip nelegalus) (13,5 kv. m.), o taip pat ½ (Å¡iaurės-vakarine) dalimi Å«kinio pastato, plane pažymėto 2I1b. PaaiÅ¡kino, kad 1995 m. po ½ dalį kartu su ieÅ¡kove paveldėjo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Takelis, esantis sodyboje prie Å¡ulinio, įrengtas jo jėgomis ir lėšomis. Varteliai, buvę sodyboje ir vedantys iÅ¡ Å¡ios namų valdos į gretimÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvo naudojami daugiau kaip dvideÅ¡imt metų.

Tvirtino, kad savo automobilį laiko (duomenys neskelbtini), ir jam nepatogu iÅ¡ jo iÅ¡lipus eiti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), aplinkinėmis gatvėmis. Bandė geruoju spręsti ginÄÄ , sutinka daryti nuolaidÄ , jeigu ieÅ¡kovė sutiktų su jo pateiktu ankstesniu žemės naudojimosi pasiÅ«lymu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė yra įsirengusi atskirÄ Å¡ildymÄ , o jis turi kÅ«renimo sistemÄ virtuvėje. Pabrėžė, kad gali tekti parsivežti tėvÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ir jį ten prižiÅ«rėti, todėl takelis (varteliai) bus reikalingas, nes tėvas sunkiai juda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį, o atsakovo R. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė tokiÄ Å¾emės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1ž, Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1b, kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1ž, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ : 1) atsakovui R. A. paskyrė naudotis žemės sklypu, kuris atsakovo pateikiamoje Žemės sklypo naudojimosi schemoje M 1:500 ((duomenys neskelbtini), sklypo plotas 696 kv. m) pažymėtas raide „B, B1, B2“ (žalia spalva), sklypo dalies plotas – 242,31 kv. m; 2) ieÅ¡kovei R.

P. paskyrė naudotis žemės sklypu, kuris atsakovo pateikiamoje Žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėtas raide „C, C1, C2, C3, C4, C5“ (geltona spalva), sklypo dalies plotas – 249,79 kv. m; 3) Å¡alims bendrai naudoti paskyrė žemės sklypÄ , schemoje pažymėtÄ raide „A“ (nespalvota) ir paliko bendrai naudoti 7,48 kv. m ploto takelį link Å¡ulinio, einančio tarp atsakovo R. A. naudojamos gyvenamojo namo dalies, plane pažymėtos B / 23.82 ir atsakovo žemės sklypo, pažymėto raide „B1 / 169“ (žalia spalva), bendro naudojimo sklypo dalies plotas – 203,90 kv. m; 4) atsakovui R. A. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 2 (12,39 kv. m), 3 (11,43 kv. m), iÅ¡ viso patalpomis, kurių plotas 23,82 kv. m; 5) ieÅ¡kovei R.

P. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, VÄ® Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėtomis 1 (14,76 kv. m), 5 (11,10 kv. m), iÅ¡ viso patalpomis, kurių plotas 25,86 kv. m; 6) bendrai Å¡alims naudoti paskyrė gyvenamojo namo patalpas, VÄ® Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėtas 4 (3,17 kv. m) ir I-6 (8,96 kv. m); 7) atsakovui paskyrė naudotis Å¡iaurės-rytine dalimi Å«kinio pastato, VÄ® Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėto 3I1m (nugriautas, 13 kv. m), o taip pat ½ (pietrytine) dalimi Å«kinio pastato, plane pažymėto 2I1b; 8) ieÅ¡kovei paskyrė naudotis pietvakarine dalimi Å«kinio pastato, VÄ® Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėto 3I1m (ieÅ¡kovės atstatytas, 13,5 kv. m), o taip pat ½ (Å¡iaurės-vakarine) dalimi Å«kinio pastato, plane pažymėto 2I1b. LikusiÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 2248,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendė, kad byloje pagrindinis ginčas kilo dėl vartelių tarp gretimų sklypų ir dėl takelio, vedančio prie Å¡ulinio. Nurodė, kad atsakovas darė nuolaidas ieÅ¡kovei ir sutiko, kad jo dalis bÅ«tų sÄ lyginai mažesnė, ieÅ¡kovės teikiamas pasiÅ«lymas yra bekompromisis. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė negalėjo nurodyti protingo, logiÅ¡ko ir racionalaus motyvo, kodėl jai nepriimtinas atsakovo pasiÅ«lymas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena gretimo sklypo namų valdoje ir jam pro vartelius patekti į namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur jis turi darÅ¾Ä ir laiko automobilį, yra arčiausia ir racionaliausia, įvertindamas Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jog  abiejų Å¡alių tėvas gyvens name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tėvÄ prižiÅ«rėti atsakovui bus patogiau patenkant į minėtÄ namų valdÄ pro vartelius, taip pat istoriÅ¡kai susiformavusius santykius, sprendė, kad atsakovo pasiÅ«lyta žemės sklypo naudojimosi schema visiÅ¡kai netrukdo ieÅ¡kovei naudotis sklypu ir nepažeidžia jos teisių. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo pateiktame plane nustatytas žemės po pastatais naudojimas. Teismas, nesant CPK 98 straipsnyje 1,

2 dalių sÄ lygų, nepriteisė ieÅ¡kovei advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Joniškio rajono

apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ , apeliantė (ieÅ¡kovė) R. P. praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ

sprendimÄ , bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas nėra aiÅ¡kus ir teismas buvo nepakankamai aktyvus. Tvirtinama, kad teismas netinkamai taikė racionalumo, ekonomiÅ¡kumo, socialinės taikos ir kitus principus. Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų jai nepriteisimu.

Atsiliepdamas į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovas R. A. praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi

iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymi, kad teismo sprendime nurodytos sÄ vokos atitinka pačios ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose naudotas sÄ vokas. Nurodo, kad teismas neprivalėjo bÅ«ti aktyvus. Atsakovo manymu, apeliantės pateikti nauji įrodymai nėra reikÅ¡mingi, o teismo iÅ¡vados yra pagrįstos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str.

2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Ieškovės R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Pažymėtina, kad apeliantės praÅ¡ymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nepakankamai motyvuotas, apeliantė teigia, jog skundÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, bus pasiektas teisingumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantė turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Å¡alys tikslino savo reikalavimus, nėra priežastis skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantė kartu su skundu pateikė teismui naujus įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ), tačiau skunde nesuformulavo praÅ¡ymo priimti Å¡iuos naujus įrodymus ir, kolegijos vertinimu, nepagrindė bÅ«tinybės minėtus įrodymus pateikti Å iaulių apygardos teismui. Nors skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, surengęs iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį (vietos apžiÅ«rÄ ), padarė netinkamas iÅ¡vadas, bylos duomenimis, apeliantė ir jos atstovas pasirašė vietos apžiÅ«ros protokolÄ (2 tomas, 93 b. l.), kuriame nurodyti apžiÅ«ros metu nustatyti Å¡alims priklausančių garažų ir apeliantei priklausančios malkinės iÅ¡matavimai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija nevertina apeliantės pateiktų naujų įrodymų.

           Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo

Naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ bendraturčiai gali nustatyti tarpusavio susitarimu (CK 4.81 straipsnis), o esant nesutarimui – teisme pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje tiek apeliantė, tiek atsakovas prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkÄ pagal jų pateiktus pasiÅ«lymus.

Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčas kilo dėl vartelių tarp gretimų sklypų (praėjimo iÅ¡ namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esančiÄ namų valdÄ ) ir dėl takelio, vedančio prie Å¡ulinio.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra 0,0696 ha žemės sklypo ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (1 tomas, 6–7 b. l.). Pastatai apeliantei ir atsakovui nuosavybės teisė (po ½ dalį) priklauso pagal 1995 m. gruodžio 12 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ (1 tomas, 8 b. l.), žemės sklypas – pagal 1997 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (1 tomas, 9 b. l.). Å alys naudojasi bendrÄ ja daline nuosavybe tarpusavio sutarimu.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena gretimo sklypo namų valdoje, įvertindamas Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jog abiejų Å¡alių tėvas gyvens name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tėvÄ prižiÅ«rėti atsakovui bus patogiau patenkant į minėtÄ namų valdÄ pro vartelius, taip pat istoriÅ¡kai susiformavusius santykius, sprendė, kad atsakovo pasiÅ«lyta žemės sklypo naudojimosi schema visiÅ¡kai netrukdo ieÅ¡kovei naudotis sklypu ir nepažeidžia jos teisių.

Apeliantė skunde teigia, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra sudėtingai suformuluota, ir jai sunku suprasti teismo nustatytÄ Å¾emės sklypo ir jame esančių statinių naudojimo tvarkÄ dėl kiemo statinio – stoginės ploto, teismo sprendime vartotų sÄ vokų, apeliantei neaiÅ¡ki schema, kuria rėmėsi teismas.

Kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės skundo teiginiais ir atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė suformuluodama savo ieÅ¡kinio reikalavimus, naudojo Å¡ias sÄ vokas „ieÅ¡kovė, atsakovas naudojasi žemės sklypais“ (pvz., 1 tomas, 2–3 b. l.) ir pažymi, kad teismo rezoliucinės dalies suformulavimas atitinka sprendimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 5 dalis). Pati apeliante skunde nurodė, kad jau kreipėsi į teisininkus ir architektę dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies iÅ¡aiÅ¡kinimo. Taigi nėra tikslo apeliantei pakartotinai aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ . Be to, pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio. Apeliante nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ dėl skundžiamo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo.

           Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiai dėl kitų teismo vartotų sÄ vokų, stoginės ploto, įvertinant jų esmę, neturi esminės reikÅ¡mės Å¡ios bylos kontekste.

           Nors apeliantė teigia, kad jai neaiÅ¡ku, kokia atsakovo pateikta žemės sklypo naudojimosi schema rėmėsi teismas, priimdamas teismo sprendimÄ , iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė (sprendimo 5 lapas), jog vertina Å¡alių vėliausiai pateiktas žemės sklypo naudojimosi schemas (2 tomas, 36, 84 b. l.).

Kolegija atmeta skundo teiginius dėl atsakovo pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto trÅ«kumų ir pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos KraÅ¡totvarkos ir architektÅ«ros skyriui atstovė pabrėžė, kad Å¡alių pasiÅ«lymai neprieÅ¡tarauja jokiems teisės aktams, statybos techniniams reglamentams, kitokiems teisės aktams (2 tomas, 122 b. l.). Pažymėtina, kad minėtos institucijos atstovė nurodė, kad ginčo vartelių įrengimas neprieÅ¡tarauja statybos reikalavimams ir atkreipė dėmesį, kad abi Å¡alys turi patekti prie Å¡ulinio (2 tomas, 15 b. l.). Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino Å¡ias aplinkybes.

           Kolegija taip pat atmeta apeliantės skundo teiginius dėl teismo aktyvaus vaidmens Å¡ioje byloje, kadangi Å¡i byla nėra priskiriama nedispozityviųjų bylų (Å¡eimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktÅ«rizavimo) kategorijai, kuriose teismas pagal įstatymÄ privalo veikti ex officio, ir Å¡ios bylos nagrinėjimas nėra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga.

           Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų

           Apeliantė mano, kad teismas netinkamai taikė racionalumo, ekonomiškumo, socialinės taikos ir kitus principus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡iuo metu nei apeliantė, nei atsakovas negyvena (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas su savo sutuoktine gyvena Å¡alia esančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (pvz., 2 tomas, 110–118 b. l.). Apeliantė sutinka su atsakovo teiginiais, kad jam patogu vaikščioti iÅ¡ sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis turi garaÅ¾Ä , laiko automobilį, įvairius įrankius, į sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jog kelias (atstumas) sutrumpėja 100 m, tačiau mano, jog varteliai tarp sklypų jai sukelia nepatogumų.

           Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus reiÅ¡kia, kad siÅ«loma naudojimosi tvarka turi bÅ«ti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktÄ pagal paskirtį gauti maksimaliÄ naudÄ , t. y. tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė negalėjo pagrįsti, kodėl jai nepriimtinas atsakovo pasiÅ«lymas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė, teigdama, jog vartelių (praėjimas) tarp gretimų sklypų pažeidžia jos interesus, nesuformulavo argumentų, kaip atsakovo pasiÅ«lymas pažeidžia ar apriboja jos interesus (2 tomas, 112 b. l.). Kolegijos vertinimu, apeliantė nepaneigė atsakovo motyvų, kad jo pasiÅ«lyta nustatyti naudojimosi tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui.

Adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus esmė, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovui nebuvo skirta naudotis didesne žemės sklypo ir statinių dalimi nei apeliantei, priešingai apeliantei skirtas naudoti 249,79 kv. m žemės sklypo dalies plotas, 25,86 kv. m gyvenamojo namo patalpų, atsakovui atitinkamai 242,31 kv. m žemės sklypo dalies plotas ir 23,82 kv. m gyvenamojo namo patalpų.

Racionalumo (patogumo) kriterijaus esmė yra tai, kad stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį daikto naudojimÄ . Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad ginčo Å¡alims buvo užtikrintas priėjimas prie paskirtų naudoti sklypo, pastatų dalių ar bendrai naudojamos žemės, taip pat bendrai naudoti paliktas takelis link Å¡ulinio.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ , įvertino taip pat istorinį gretimų sklypų vartelių naudojimosi faktÄ , kurį pripažino dalyvaujantys byloje asmenys (2 tomas, 110–118 b. l.).

Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė Å iaulių apygardos teismui duomenų, kad teismo nustatyta naudojimosi žemės nekilnojamaisiais daiktais tvarka yra neteisėta, t. y. pažeidžia įstatymÄ ar trečiųjų asmenų teises (teisėtumo kriterijų). Taigi teismas, be kita ko, vadovavosi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgdama į prieš tai nurodytas aplinkybes, kolegija atmeta skundo teiginius dėl minėtų kriterijų pažeidimo.

           Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo teiginiais, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl kiemo statinio – stoginės ir takelio, einančio link šulinio, naudojimosi tvarkos nustatymo (2 tomas, 34, 36, 84 b. l.), todėl yra pagrindas perskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas tenkino 7/8 dalį priešieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė atsakovui iš ieškovės 2248,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė neginčija atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme sudarė: 134 Lt žyminis mokestis už ieÅ¡kinio padavimÄ (1 tomas, 12 b. l.), 850 Lt kitos bÅ«tinos, susijusios su bylos nagrinėjimu, iÅ¡laidos (pasiÅ«lymų rengimas) (1 tomas, 103, 162–163 b. l, 2 tomas, 35 b. l.), 2630 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (1 tomas, 106, 111, 112, 114, 152 b. l.,

2 tomas, 10, 96 b. l.). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (apie 10 proc.), iš atsakovo priteistinos ieškovei 361,40 Lt bylinėjimosi išlaidos. Įskaičius ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1887,10 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Å iaulių apygardos teisme (apeliacinėje instancijoje) Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos taip pat priteisiamos proporcingai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovė sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį už skundo padavimÄ ir turėjo 2000 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (3 tomas, 9, 13–14 b. l.), atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėjus iÅ¡laidų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos jam nepriteistinos. SkundÄ tenkinus iÅ¡ dalies (10 proc.) iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovei 214,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos Å iaulių apygardos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

          Â

           Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės

R. P. ieškinys ir jį tenkinti iš dalies.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistos 2248,50 Lt bylinėjimosi išlaidos ir priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1887,10 Lt.

           KitÄ JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

           Priteisti iš atsakovo R. A. ieškovei R. P. 214,40 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas Šiaulių apygardos teisme.

Kolegijos

pirmininkas                                                                               Â

        Egidijus Mockevičius

Teisėjai                                                                                                      Â

        Rasa Bartašienė

                                                                                                                   Â

        Vytautas Kursevičius