5d547e01-da20-43e9-abab-abe9de71fa52 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-4680-331/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03215-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovo atstovei Radvilei Bajelytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. S. (V. S.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (15/5-2)11U-863(00904) panaikino Baltarusijos Respublikos pilietei V. S. iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 4–5).

2. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3) ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2018 m. liepos 19 d. sprendimÄ Nr. (15/5-2)11U-863(00904). 2.1. PaaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas T. U. personalinės įmonės savininko paaiÅ¡kinimo pagrindu – jis negalėjo konkrečiai paaiÅ¡kinti, kokias funkcijas pareiÅ¡kėja atlieka, kur jos darbo vieta, kokio dydžio darbo užmokestis yra mokamas pareiÅ¡kėjai. 2.2.

Teigia, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du buvo nustatyta, kad ji nedirba T. U. personalinėje įmonėje, sprendime nėra nustatyta jos kaltė, Departamento pareigÅ«nai nesudarė galimybės pareiÅ¡kėjai pateikti paaiÅ¡kinimus dėl darbo įmonėje, gyvenamosios vietos, nors ji yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vieta Lietuvos Respublikoje adresu: (duomenys neskelbtini), o jos faktinė gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 22–28) paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o užsieniečių kontrolė vykdyta efektyviai. PrieÅ¡ priimant ginčijamÄ sprendimÄ , buvo tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos visos esminės su pareiÅ¡kėja susijusios aplinkybės ir surinktų duomenų užteko sprendimui pagrįsti, t. y. surinkti duomenys patvirtino, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai nedirba T.

U. personalinėje įmonėje pardavimų vadybininke, negyvena migracijos institucijoms nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje. 3.1. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, kuriais disponavo Migracijos departamentas, ir teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinė padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime), sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. 3.2.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. liepos 19 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 24 d. pareiÅ¡kėja, ketindama dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. dirbti pardavimų vadybininke T. U. personalinėje įmonėje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Prie praÅ¡ymo pareiÅ¡kėja pridėjo 2017 m. gegužės 24 d. T. U. įmonės tarpininkavimo raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad jos darbas įmonėje yra nuolatinio pobÅ«džio, turi ypatingÄ svarbÄ Ä¯monei, o pareiÅ¡kėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra bÅ«tinas; Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 8 d. sprendimÄ Nr. UD-1233 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“; 2017 m. gegužės 24 d. darbo sutartį Nr. 1, sudarytÄ tarp pareiÅ¡kėjos ir T.

U. įmonės, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos darbovietė – T. U. įmonė, pareiÅ¡kėjos pareigos – pardavimų vadybininkė, darbo sutartis yra terminuota ir galioja iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., darbdavys įsipareigoja mokėti 693 Eur darbo užmokestį. 5.1. Migracijos departamentas 2017 m. rugsėjo 18 d., vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. 5.2.

Migracijos valdyba pagal Ä®statymo 44 straipsnio nuostatas 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ laikinai gyventi LT7419611, galiojantį iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., kadangi ji ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. dirbti pardavimų vadybininke T. U. personalinėje įmonėje.

6. Migracijos departamentas, kilus pagrįstų įtarimų, kad pareiÅ¡kėjos tikrieji ketinimai yra ne darbas T. U. personalinėje įmonėje, o tik siekis legalizuoti savo buvimÄ Lietuvos Respublikoje ir visoje Å engeno erdvėje, atliko tyrimÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai nedirba T. U. personalinėje įmonėje pardavimų vadybininke, negyvena migracijos institucijoms nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Å ias aplinkybes patvirtina įmonės savininko T. U. paaiÅ¡kinimai, Migracijos valdybos vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 11 d. tarnybinis praneÅ¡imas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinės sistemos duomenys (b. l. 68–76), iÅ¡ kurių matyti, kad minėta įmonė yra itin maža – joje yra įdarbinti tik trys darbuotojai: vadovas T.

U., buhalterė R. S. ir pardavimų vadybininkės pareigas einanti pareiÅ¡kėja V. S.. Tačiau T. U. paaiÅ¡kino, kad jis turi personalinę įmonę bei užsiima apsaugos priemonių montavimu, įmonėje dirba R. S., kuri tvarko įmonės buhalterijÄ , taip pat įdarbinta kažkokia moteris, kurios vardas Olga, pastaroji tvarko kažkokius popierius, tačiau tiksliai paaiÅ¡kinti, kokias funkcijas vykdo darbuotoja, jis negalėjo. Taigi, jis pateikė reikiamus dokumentus tam, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuriuose yra nurodytos jos pareigos, darbo apmokėjimo sÄ lygos bei visi pareiÅ¡kėjos anketiniai duomenys, tačiau negalėjo nieko paaiÅ¡kinti apie pareiÅ¡kėjos veiklÄ jo įmonėje, taip pat negalėjo nieko papasakoti apie jai mokamÄ atlyginimÄ . 6.1.

Migracijos specialistai atliko patikrinimÄ Ä¯monės adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad minėtas butas priklauso T. U., bute pareiÅ¡kėja nedirba, nurodytu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėja negyvena, nes durų niekas neatidarė, o kaimynai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja minėtame name negyvena. Departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbÄ Lietuvos Respublikoje bei faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, nes minėtoje įmonėje ji nevykdo jokios veiklos ir negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. pareiÅ¡kėja siekė gauti leidimÄ laikinai gyventi, o ne dirbti T.

U. personalinėje įmonėje pardavimų vadybininke. 6.2. PareiÅ¡kėjai 2017 m. rugsėjo 18 d buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji dirbs T. U. personalinėje įmonėje vadybininke, gyvens adresu: (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, Departamentas nustatė, kad pareiÅ¡kėja nedirba minėtoje įmonėje ir negyvena nurodytu adresu. Be to, pagal pateiktus Sodros duomenis, pareiÅ¡kėja nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. oficialiai atleista iÅ¡ įmonės. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklÄ Lietuvos Respublikoje, apie tikrÄ jį savo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ â€“ pareiÅ¡kėjos tikslas yra ne dirbti įmonėje, o gauti leidimÄ laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimÄ Europos SÄ jungoje.

Todėl Departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2018 m. liepos 19 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. rugpjūčio 14 d.

7. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėtie“, kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus. Å io straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. 7.2. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais praneÅ¡ama apie duomenų pasikeitimÄ vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo praneÅ¡ti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. 7.3.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as). Å io ApraÅ¡o 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas, ar jis atitinka sÄ lygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi.

ApraÅ¡o 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Ä®statyme nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ , kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi. Pagal ApraÅ¡o 84 straipsnio nuostatas, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, prireikus iÅ¡siunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms praÅ¡ymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimu ar pakeitimu, atlikti (84.1. punktas).

8. PareiÅ¡kėjai atsisakyta pakeisti leidimÄ , vadovaujantis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes pareiÅ¡kėja Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai nedirbo T. U. personalinėje įmonėje pardavimų vadybininke, negyveno nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), todėl neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, kurie reikalingi užsieniečiui, norinčiam gauti leidimÄ laikinai gyventi. Taigi, pareiÅ¡kėjos tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti – pareiÅ¡kėjos tikslas yra ne dirbti T. U. personalinėje įmonėje, o gauti leidimÄ laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimÄ Europos SÄ jungoje. Å ios aplinkybės parodo, kad pareiÅ¡kėja nėra linkusi laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

9. PareiÅ¡kėjos teigimu, ginčo sprendimas nėra argumentuotas, sprendime nenurodyta, kokie jos pateikti duomenys neatitiko tikrovės, kokiomis procedÅ«romis pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo, kuo grindžiamos abejonės dėl pareiÅ¡kėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų. Teismas negali sutikti su Å¡iais jos teiginiais, nes atsakovas ginčo sprendime detaliai paaiÅ¡kino aplinkybes dėl jos darbo T. U. personalinėje įmonėje pardavimų vadybininke, gyvenimo deklaruotu adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsakovas sprendime aiškiai konstatavo, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo ir gyvenamosios vietos, nes nustatyta, kad pareiškėja faktiškai nedirbo T. U. personalinėje įmonėje ir faktiškai negyveno migracijos institucijoms nurodytu adresu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skunde teismui pareiškėja pripažįsta, kad šiuo adresu negyvena (faktinės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini)), taigi, ginčo, kad pareiškėja negyveno migracijos institucijoms nurodytu adresu tarp ginčo šalių nėra.

Tačiau Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo praneÅ¡ti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kėja Å¡ios pareigos neįgyvendino ir nesuteikė kompetentingoms migracijos institucijoms informacijos apie savo faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Skunde pareiÅ¡kėja nenurodė jokių konkrečių ir svarbių priežasčių, dėl kurių ji neįgyvendino Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos pareigos.

10. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje A-560-602/2016).

Taigi, pareiÅ¡kėjos abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

11. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ pagrindÄ , užsieniečio valia nėra esminis elementas. Å iuo atveju pagrindo atsisakyti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklÄ , ar norėjo jÄ vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. PareiÅ¡kėjos pateikti argumentai neiÅ¡sklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų paneigiančių atsakovo padarytos iÅ¡vados.

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, kad akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėja ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad jis atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, tačiau aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

13. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. (15/4-2)11U-863(00904) paliekamas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjos reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos V. S. (V. S.) skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Ina Kirkutienė Henrikas Sadauskas Liudmila Zaborovska