5d51024a-d095-4a9e-86fa-e02cc98302b2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1087-577/2016                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31975-2014-1             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.3.; 3.3.1.18.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 2.5.11.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. kovo 22 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Softlife“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Argutus“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Softlife“ dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmėIeÅ¡kovas UAB „Argutus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB ,,Softlife“ 1085,42 Eur skolos, 34,86 Eur įstatyminių palÅ«kanų, 6 procentus procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal žodinę prekių pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovas perdavė atsakovui prekes, iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, atsakovas jas priėmė, pretenzijų dėl parduodamų prekių neturėjo, tačiau nepaisant raginimų, iki Å¡iol neapmokėjo 4 pateiktų sÄ skaitų- faktÅ«rų ir liko skolingas 1 085,42 Eur. Pažymėjo, kad daugiau nei pusė atsakovui iÅ¡raÅ¡ytų ir apmokėtų sÄ skaitų yra nepasiraÅ¡ytos atsakovo, o tai, pasak ieÅ¡kovo patvirtina tarp Å¡alių buvus pasitikėjimo santykius.

Teigia, kad jis turi įstatyminį pagrindÄ reikalauti palÅ«kanų, nes atsakovas žadėdamas atsiskaityti to nepadarė.Atsakovas UAB ,,Softlife“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad nėra gavęs ginčo sÄ skaitų, bei prekių, jų neužsakė, minėtos sÄ skaitos neįtrauktos į atsakovo iÅ¡ ieÅ¡kovo gaunamų sÄ skaitų registrÄ . Teigia, jog neįrodytas pirkimo-pardavimo sandoris. PareiÅ¡kė, kad pagal jo vedamÄ buhalterinę apskaitÄ ieÅ¡kovui neapmokėtas likutis buvo 2 298,34 Lt, kurį atsakovas apmokėjo.

Be to atsakovas nėra gavęs pretenzijų dėl apmokėjimo. II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Softline“ ieÅ¡kovui UAB „Argutus“ 1 120,80 Eur skolÄ , 34,86 Eur palÅ«kanų, 6 procentus procesinių palÅ«kanų nuo priteistos 1 120,28 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-11-11 dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 782,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo 7,90 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad Å¡alis siejo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai; tarp jų buvo susiklosčiusi komercinė praktika, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas parduodavo prekes atsakovui pagal atskirÄ užsakymÄ , apie prekių gavimÄ patvirtindavo atsakovo vadybininkas bei iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita-faktÅ«ra, kuri bÅ«davo perduodama su preke arba elektroniniu paÅ¡tu. Ä®vertinęs byloje pateiktus žodinius bei raÅ¡ytinius įrodymus, t.y. sÄ skaitas-faktÅ«ras, O.

L. el. susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kovu, teismas sprendė, kad sÄ skaitose - faktÅ«rose nurodytas prekių pateikimo atsakovui faktas yra įrodytas. Atkreipė dėmesį, kad į bylÄ yra pateiktos ir kitos atsakovo atstovo nepasiraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, dėl kurių apmokėjimo ginčų nekilo. Kadangi atsakovo įmonė nevedė gautų prekių apskaitos, dokumentų neapskaitė, dalį skolos sumokėjo tik po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog įsiskolinimas už prekes į apskaitÄ neįtrauktas galimai dėl paties atsakovo klaidos.

Teismo nuomone, atsakovo atstovo nepasiraÅ¡ymas PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nepaneigia kitų įrodymų visumos, kurie leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos ir Å¡iais 4 atvejais. Pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su sÄ skaitų-faktÅ«rų galiojimu, jų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį. III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas UAB „Softline“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-10 dienos sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pareiga įrodyti ieÅ¡kinį ir prekių perdavimÄ tenka ieÅ¡kovui, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pirkimo- pardavimo sutarties sudarymÄ , t.y. prekių užsakymÄ pagal ginčo sÄ skaitas, kiekio, kainos derinimÄ . Atsakovo atstovai patvirtino, kad prekių negavo, be to, ginčo sÄ skaitos atsakovo atstovo nepasiraÅ¡ytos, jas atsakovas gavo tik su patikslintu ieÅ¡kiniu. Pasak apelianto, vien ginčo sÄ skaitos neįrodo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir prekių perdavimo.

Ginčo sÄ skaitų iÅ¡siuntimas po metų nuo jų iÅ¡raÅ¡ymo neatitinka Å¡alių verslo praktikos ir, apelianto įsitikinimu, patvirtina prekių neperdavimÄ . Mano, kad teismas klaidingai padalijo įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėtų nuginčyti PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų galiojimÄ , pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovo el. paÅ¡to iÅ¡raÅ¡ai taip pat nepatvirtina prekių pagal ginčo sÄ skaitas perdavimo. Be to, iÅ¡ iÅ¡rašų negalima patikimai nustatyti iÅ¡siųstų dokumentų ir jų turinio.

Atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡raÅ¡uose sÄ skaitų numeriai yra priraÅ¡yti ranka paties ieÅ¡kovo, o kai kuriuose jie apskritai nesimato. Kai kurios ginčo sÄ skaitos atsakovui iÅ¡siųstos praėjus daugiau kaip 1 metams nuo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo, nors remiantis Å¡alių verslo praktika, visos sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡omos ir Å¡alių pasiraÅ¡omos prekių perdavimo momentu. Apelianto įsitikinimu, teismas iÅ¡raÅ¡us įvertino netinkamai. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo prielaida, kad įsiskolinimas už prekes į apskaitÄ neįtrauktas galimai dėl paties atsakovo klaidos.

Mano, kad teismas turėjo pagrindÄ vadovautis buhalterine apskaita kaip įrodymu, paneigiančiu ieÅ¡kinį, vertinti, kad labiau tikėtina, jog prekės pagal ginčo sÄ skaitos nebuvo perduotos. Atsakovo įsitikinimu, vertindamas prieÅ¡ingai, teismas pažeidė įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principus, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus. Taip pat teigia, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, kadangi priteisė daugiau, nei buvo praÅ¡oma patikslintu ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovas UAB „Argutus“ su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog prekių perdavimÄ atsakovui pagal ginčo sÄ skaitas patvirtina Å¡alių paaiÅ¡kinimai, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, liudytojų parodymai bei O. L. elektroninio paÅ¡to susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kovu. Pastebi, kad teismų praktikoje, kuriÄ cituoja atsakovas, jo įvardijamų taisyklių, kad prekių perdavimo negalima įrodyti PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis ir kad nepasiraÅ¡yta sÄ skaita neturi įrodomosios galios nėra suformuota. Mano, kad teismas Å¡alims byloje tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ - pareiga įrodyti, kad prekės buvo perduotos teko ieÅ¡kovui.

Pažymėjo, kad 2015-05-26 teismo posėdžio metu kompiuterinėje programoje minėti elektroniniai laiÅ¡kai buvo atidaryti atverčiant prisegtÄ dokumentÄ , kas leido teismui įsitikinti, kad siųstos sÄ skaitos yra bÅ«tent ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Pasak ieÅ¡kovo, aplinkybę, kad dar iki 2014-10-20 sÄ skaitų 2013-10-29 Nr. 0002342 ir 2013-07-24 Nr. 0002179 turinys atsakovui buvo žinomas, patvirtina 2014-10-18 atsakovo darbuotojo O. L. (O. L.) elektroninis laiÅ¡kas, kuriuo jis praÅ¡o ieÅ¡kovo persiųsti nuskanuotas sÄ skaitas faktÅ«ras 0002179, 0002342 ir 0001893.

Be to, ieÅ¡kovas pagal ginčo sÄ skaitas sumokėjo PVM mokestį. Atsakovas jokių duomenų, kurie leistų abejoti ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos teisingumu nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad Å¡alis siejo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas neneigia teismo nustatytos aplinkybės dėl susiklosčiusios komercinės praktikos, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas parduodavo prekes atsakovui pagal atskirÄ užsakymÄ . Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl prekių pirkimo-pardavimo pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras: 2013-07-24 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0002179 (770,79 Eur (2661,40 Lt)), 2013-10-29 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0002342 (50,32 Eur (173,76 Lt)), 2013-12-31 Nr. 0002446 (199,82 Eur (698,94 Lt) bei 2014-01-16 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0002470 (64,48 Eur (222,64 Lt)).

Atsakovas teigė, jog minėtuose dokumentuose nurodytų prekių pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, atsakovas nėra jų (prekių) gavęs. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo skolÄ pagal minėtas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, taip pat ieÅ¡kovo paskaičiuotas palÅ«kanas. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ . Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas, turėdamas pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kinį, įrodymų, patvirtinančių prekių užsakymÄ pagal ginčo sÄ skaitas, nepateikė.

Mano, jog teismas turėjo pagrindÄ vertinti, kad labiau tikėtina, jog prekės pagal ginčo sÄ skaitÄ nebuvo perduotos, o vertindamas prieÅ¡ingai, pažeidė įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principus, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus. Kaip yra žinoma, įstatymų leidėjas prievolių atsiradimÄ sieja ne tik su raÅ¡ytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo-pardavimo santykius įforminti raÅ¡ytine sutartimi, ji gali bÅ«ti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 str.), o pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkėjo pasiraÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra patvirtina sutartinių pirkimo-pardavimo santykių susiklostymÄ tarp Å¡iame dokumente nurodytų asmenų. Prekių pardavimas pagal sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ iÅ¡ esmės atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes – pardavėjo pareigÄ perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, atitinkamai pirkėjo pareigÄ už perduotas prekes sumokėti. Kartu pabrėžtina, jog įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės lemia, kad kilus ginčui, bÅ«tent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 str.).

Tik įrodžius sandorio sudarymo faktÄ gali bÅ«ti vertinama, ar pirkėjas turi prieÅ¡prieÅ¡inę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.).

Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-40-690/2015, kt.).

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog tarp jo ir atsakovo susiklostė realÅ«s pirkimo-pardavimo santykiai pagal ginčo sÄ skaitas faktÅ«ras. Pirmosios intsancijos teismas pagrįstai minėtų sÄ skaitų-faktÅ«rų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nustatė kitų bylos įrodymų kontekste, t.y. iÅ¡vadas padarė įvertinęs ne tik sÄ skaitas-faktÅ«ras, tačiau ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, el.

Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , atsižvelgė į tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ komercinę praktikÄ . Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad el. paÅ¡to iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina prekių pagal ginčo sÄ skaitas perdavimo. Taip pat teigia, jog iÅ¡ iÅ¡rašų negalima patikimai nustatyti iÅ¡siųstų dokumentų ir jų turinio, nes iÅ¡raÅ¡e sÄ skaitų numeriai yra priraÅ¡yti ranka arba jų apskritai nesimato, todėl mano, jog iÅ¡raÅ¡ai neturi įrodomosios reikÅ¡mės. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas O.

L. neneigė aplinkybės, jog 2014 m. pabaigoje, kuomet iÅ¡kilo klausimas dėl skolų, iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo sÄ skaitas. Be to, 2015-05-26 teismo posėdyje elektroniniai laiÅ¡kai buvo atidaryti atverčiant prisegtÄ dokumentÄ . Å ias aplinkybes patvirtina posėdžio garso įraÅ¡as. Taigi, teismas iÅ¡vadas padarė įsitikinęs pateiktų įrodymų turiniu. Bylos duomenimis, atsakovas yra apmokėjęs ne tik pasiraÅ¡ytas, tačiau ir jo atstovų nepasiraÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurios buvo siunčiamos elektroniniu paÅ¡tu.

IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, kad 2013-12-31 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 0002446 bei 2014-01-16 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 0002470 iÅ¡siųsta jų iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ . Duomenų apie kitų dviejų sÄ skaitų: 2013-10-29 Nr. 0002342 ir 2013-07-24 Nr. 0002179 iÅ¡siuntimÄ atsakovui jų iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovas nepateikė (byloje yra tik 2014-10-20 el. laiÅ¡kas), tačiau tai, kad 2014-10-18 atsakovo darbuotojas O. L. elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovo prašė atsiųsti sÄ skaitas-faktÅ«ras, nurodydamas jų numerius (1893, 2179, 2342), leidžia pagrįstai manyti, kad ir iki 2014-10-18 ginčo sÄ skaitų Nr. 0002342 ir Nr. 0002179 turinys atsakovui buvo žinomas.

Nors civilinė byla sÄ skaitų siuntimo metu jau buvo nagrinėjama teisme, prosesiniuose dokumentuose ginčijamų sÄ skaitų numeriai nebuvo nurodyti. Pažymėtina, kad sÄ skaitose nurodytÄ jų iÅ¡raÅ¡ymo laikÄ iÅ¡ dalies patvirtina ieÅ¡kovo pateikta sÄ skaitos iÅ¡klotinė bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, į kurias įtrauktas mokestis pagal atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas ginčo sÄ skaitas-faktÅ«ras (2 t., b.l. 62-73). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentui dėl to, jog atsakovas, nesutikdamas su sÄ skaitų-faktÅ«rų galiojimu, jų ginčyti reiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, neturėjo.

Tačiau minėtas teismo nurodymas nelėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimo ir nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡vardintomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir įrodymų tikėtinumo principu, sprendžia, kad teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas prekes, nurodytas ginčo sÄ skaitose – faktÅ«rose, perdavė atsakovui yra pagrįsta, todėl pastarajam tenka prievolė sumokėti už prekes.Apeliantas tai pat nurodė, teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, kadangi priteisė daugiau, nei buvo praÅ¡oma patikslintu ieÅ¡kiniu.Kaip minėta, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti 1085,42 Eur skolos, 34,86 Eur palÅ«kanas, taip pat procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas, visiÅ¡kai tenkindamas ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ atsakovo 1120, 28 Eur skolÄ bei 34,86 Eur palÅ«kanų, 6 procentus skaičiuojant nuo priteistos 1120,28 Eur sumos. Apeliacinės intsancijos teismas šį neatitikimÄ laiko aritmetine (raÅ¡ymo apsirikimo) klaida (skolos suma nurodyta su palÅ«kanomis), todėl Å¡i sprendimo dalis tikslintina, nurodant iÅ¡ atsakovo priteisiamÄ 1085,42 Eur sumÄ .Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).             Esant nurodytam, atsakovo UAB „Softlife“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d.sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Atsakovo UAB „Softlife“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistÄ skolos sumÄ , nurodant, kad iÅ¡ atsakovo UAB ,,Softlife“ priteisiama 1085,42 Eur skolos, 34,86 Eur įstatyminių palÅ«kanų, 6 procentus procesinių palÅ«kanų nuo priteistos 1120,28 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-11-11 dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 782,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo UAB ,,Argutus“ naudai.

              Teisėja                                                                                       Jadvyga Mardosevič