2019-06-26 Nr. AB-14806-3-62-3-00536-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1029-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00536-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje V. J.), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. TE2-1-(1.51).

1.1. Skunde pareiškėjas nurodė, jog Komisija 2017 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. TE2-1-(1.51) „Dėl S. L.“, kuriame, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 9 straipsnio 3 ir 5 dalimis, nusprendė pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys S. L. pažeidė Elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas bei rekomendavo S. L. viešai atsiprašyti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. J.

1.2. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-344 patvirtintų Etikos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 punktą valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Valstybės politikų elgesio kodekse nurodyto pagrindo atsiradimo, tačiau Komisija sprendimą dėl tyrimo pradėjimo priėmė tik 2016 m. vasario 23 d. posėdžio metu, nors klausimą prieš tai svarstė 2017 m. vasario 2 d. posėdyje. Taigi, pareiškėjo vertinimu, Komisija, nesilaikydama Nuostatuose nurodytos valstybės politiko elgesio tyrimo pradžios ir vykdymo tvarkos, pagrindinių procedūrinių principų, pažeidė minėtų nuostatų reikalavimus bei pareiškėjo teises, šie procedūriniai pažeidimai laikytini esminiais pažeidimais, galėjusiais turėti įtakos galutiniam Komisijos sprendimui.

1.3. Pareiškėjo vertinimu, jo pavartotas žodžių junginys - „O Jūsų žmoną kas, Jūsų vardu kas nors, ar Jūs pats?“ - laikytinas tik metafora, iliustruojančia atliekų tvarkymo mieste situaciją, kadangi pareiškėjui, kaip savivaldybės tarybos nariui, atsakingam už šią sritį, labai svarbi atliekų tvarkymo mieste problema, kuri nėra tinkamai sprendžiama jau ne vienerius metus, todėl išryškindamas apleistą situaciją Alytaus miestą jis palygino su apleista žmona. Nežiūrint to, V. J. prie pasakyto palyginimo pats pridėjo žodį „daro“, kas iš esmės keičia posakio turinį jį suvulgarinant. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis negali atsakyti už kito asmens vaizduotėje gimusius teiginius ir subjektyvų suvokimą, tam turi būti ir objektyvios aplinkybės.

2. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatais. Pareiškėjas nepateikė jokių aplinkybių ar argumentų, kurie suteiktų pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju atsakovas galėjo pažeisti ar pažeidė pagrindines Nuostatuose numatytas procedūras, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Vien aplinkybė, jog į komisijos darbotvarkę du kartus buvo įtrauktas tas pats klausimas (dėl minėto rašto) pareiškėjo teisių ir interesų niekaip nepažeidė. Priešingai, komisija, prieš priimdama sprendimą dėl tyrimo pradėjimo, siekė surinkti ir ištirti reikšmingus įrodymus bei posėdžio metu išklausyti tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus. Komisija, susipažinusi su Tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto 2017 m. sausio 16 d. posėdžio garso įrašu bei stenograma, S. L. veiksmus bei išsakytus žodžius vienareikšmiškai įvertino kaip tyčinį siekį įžeisti administracijos direktorių. Tad komisijos nariams nekilo jokių abejonių dėl pareiškėjo veiksmų neatitikimo padorumo ir pavyzdingumo principams. Komisija pareiškėjo tiek 2017 m. vasario 23 d. posėdžio metu, tiek skunde teismui nurodytus samprotavimus apie rūpestį savo artimaisiais vertino tik kaip siekį išvengti atsakomybės.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

3.1. V. J. nurodė, jog pareiškėjo klausimus, susijusius su jo žmona, vertino ir vertina kaip tiesioginį jo ir jo žmonos įžeidimą. Todėl jis 2017 m. sausio 24 d. Komisijai pateikė raštą „Dėl netinkamo tarybos nario elgesio“ (toliau – ir Raštas). Ginčijamu 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Komisija konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas ir rekomendavo viešai atsiprašyti. Jo nuomone, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

II. 4. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. TE2-1-(1.51) „Dėl S. L.“, kuriuo buvo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 (padorumo principas) ir 6 (pavyzdingumo principas) dalių nuostatas ir jam buvo rekomenduota viešai atsiprašyti administracijos direktoriaus V. J.

6. Teismas pripažino, kad Komisija, 2017 m. sausio 24 d. gavusi V. J. Raštą ir 2017 m. vasario 23 d. pradėjusi tyrimą dėl pareiškėjo elgesio, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 23 punkto reikalavimus, t. y. tyrimą pradėjo praleidusi nustatytą 10 dienų terminą. Tačiau teismas konstatavo, kad minėtas procedūros pažeidimas vertintinas kaip formalus, neesminis, neturintis įtakos atsakovo priimto sprendimo teisėtumui.

7. Toliau teismas pasisakė, kad tiriant ir vertinant S. L. pasakytą frazę svarbu vertinti ir bylos aplinkybių visumą, analizuoti paskleisto teiginio kontekstą, atsižvelgti į jo formuluotę. Metafora pagal Lietuvių terminų žodyną yra vaizdingas perkeltinės reikšmės pasakymas, paslėptas palyginimas, pagrįstas faktiškai nesusijusių, bet panašių savybių turinčių daiktų, reiškinių gretinimu, tapatinimu. Tai, kas lyginama, dažnai neįvardijama, atspėjama iš konteksto. Pareiškėjo pasakyta frazė - O žmoną Jūsų kas, Jūsų vardu kas nors, ar Jūs pats? – teismo vertinimu, akivaizdžiai nėra vaizdingas perkeltinės reikšmės pasakymas ar paslėptas palyginimas, pagrįstas panašių savybių turinčių daiktų, reiškinių gretinimu ar tapatinimu, iliustruojantis atliekų tvarkymo mieste situaciją. Teismo vertinimu, šioje situacijoje svarstant savivaldybės ir atliekas tvarkančios įmonės santykius, pastarieji nėra niekaip susiję su administracijos direktoriaus šeima ir šeimyniniais santykiais, su bet kokiu rūpesčiu artimaisiais. Pareiškėjas šiuo atveju lygindamas situaciją su V. J. šeima (žmona), retoriškai klausdamas apie pastarojo šeimyninį (ir apie intymų) gyvenimą, suponavo negatyvų, vulgarų ir užgaulų jo šeimyninių santykių apibūdinimą. Be to, pareiškėjas nurodė, jog išryškindamas apleistą atliekų tvarkymo situaciją, jis Alytaus miestą palygino su apleista žmona. Teismas konstatavo, kad palyginimas situacijos atliekų tvarkymo sistemoje su apleista administracijos direktoriaus žmona yra palyginimas su pastarojo privataus gyvenimo dalimi, pateiktas įžeidžiančia forma, išsakytas viešai, ir nepagristais jokiais įrodymais.

8. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, 2017 m. vasario 23 d. Komisijos posėdžio medžiagą bei ginčijamo sprendimo turinį, darė išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus. Teismas sprendė, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė jam 1 331 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkartoja savo poziciją, išdėstytą skunde, kurį teikė pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde papildomai nurodo šiuos argumentus:

10.1. Užduodamas klausimą trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjas nenorėjo jo įžeisti, o tik atstovaudamas viešąjį interesą, iliustravo santykius, susiklosčiusius tarp Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Ekonovus“, o ne kokius nors kitus santykius ir apie juos nebuvo tikslo kalbėti kaip nors nepadoriai ar pan.

10.2. Atsakovas, vėliau ir teismas, nustatydamas faktinius duomenis iš esmės rėmėsi vien tik trečiojo asmens paaiškinimais, t. y. buvo nustatytas tik šios aplinkybės subjektyvus suvokimas, neturint objektyvių įrodymų, pvz. specialisto išvados šiuo klausimu.

10.3. Tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo vienas kito atsiprašė, dėl ko teismas kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją, prašydamas pakartotinai apsvarstyti trečiojo suinteresuoto asmens Raštą komisijai dėl netinkamo pareiškėjo elgesio, pareiškėjo įsitikinimu, rodė teismo abejones dėl Komisijos sprendimo pagrįstumo.

10.4. Teismas neatsakė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir tinkamai nepagrindė dėl ko Komisijos padarytas procedūrinis pažeidimas (tyrimas pradėtas praėjus vėliau nei 10 dienų nuo pagrindo atsiradimo) yra formalus bei nepažeidžia pareiškėjo teisių, taip pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo teisę į gynybą ir teisę į teisingą teismą.

10.5. Nacionalinėje teisėje bei teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens kritika, kokia griežta bebūtų, yra leistina, dėl ko viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas, todėl šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo bei teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę – koliziją, pirmenybė turi būti teikiama teisei skleisti informaciją ir reikšti nuomonę.

11. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime dėsto faktines aplinkybes ir iš esmės atkartoja savo poziciją teiktą pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime papildomai nurodo, jog:

11.1. Nesutinka su apelianto nuomone, jog teismas neatsakė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir tinkamai nepagrindė dėl ko Komisijos padarytas procedūrinis pažeidimas yra formalus bei nepažeidžia pareiškėjo teisių. Atsakovo vertinimu yra priešingai, teismo išvados atitinka nustatytas ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas ABTĮ nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

11.2. Apelianto argumentai dėstomi apeliaciniame skunde yra prieštaringi. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, naujų įrodymų paneigiančių teismo įvertintas aplinkybes nepateikė, o tik pateikė savo požiūrį į surinktus įrodymus bei jų vertinimo apimtį. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo nuomonė nesutapo su apelianto, ar tai, jog teismas vertino byloje esančių įrodymų svarbą kitaip nei apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, jog priimtas sprendimas yra neteisėtas.

11.3. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, kurie suteiktų pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju atsakovas galėjo pažeisti ar pažeidė pagrindines Nuostatuose numatytas procedūras, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, jog į atsakovo komisijos darbotvarkę du kartus buvo įtrauktas tas pats klausimas „Dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 25 d. rašto Nr. SD-813(6.17)“ pareiškėjo teisių ir interesų niekaip nepažeidė.

11.4. Nors Komisija ir pažeidė 10 dienų terminą, tačiau šis pažeidimas ne tik, kad nepažeidė apelianto teisių, tačiau ir buvo padarytas apelianto naudai, kadangi S. L. buvo suteiktas papildomas ir ilgesnis nei įstatyme numatytas laiko tarpas pasiruošti komisijos posėdžiui, kuriame bus svarstomi jo atlikti veiksmai. Vien tik formalus procedūrų pažeidimas negali lemti priimto sprendimo neteisėtumo. Apeliantas, kreipdamasis į teismą, privalėjo įrodyti tokio pažeidimo svarbą, kuo toks pažeidimas lėmė priimto sprendimo neteisėtumą, bei tai, kaip buvo pažeistos pačio apelianto teisės, tačiau to nepadarė. Šalis neįrodžiusi savo pozicijos, privalo prisiimti neigiamas to pasekmes – skundo ir apeliacinio skundo atmetimą.

11.5. Komisija išklausiusi V. J. ir pareiškėjo paaiškinimus bei Aplinkos ir plėtros komiteto 2017 m. sausio 16 d. posėdžio garso įrašą, nutarė, jog priimti sprendimui yra surinkta pakankamai medžiagos. Taigi, prieš priimdama Nuostat) 31.1. – 31.6. punktuose numatytą sprendimą, Komisija atliko visą eilę procedūrinių veiksmų, kurie užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei pagrįsto sprendimo priėmimą.

11.6. Priešingai nei procesiniuose dokumentuose nurodo apeliantas, remiantis Nuostatų 33.2. punktu, komisija savo sprendime neturėjo nurodyti, kaip ji suprato pareiškėjo V. J. pasakytą frazę. Komisija įvertinusi surinktus įrodymus (Aplinkos ir plėtros komiteto 2017 m. sausio 16 d. posėdžio garso įrašą bei jo stenogramą), S. L. ir V. J. paaiškinimus, frazės kontekstą bei aplinkybes, kuriomis apeliantas pasakė frazę, konstatavo, jog S. L. elgesys nagrinėjamoje situacijoje neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų padorumo ir pavyzdingumo principų bei reikalavimų. Pažymėtina, jog Komisija priimtą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis, motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus, o išsakytą frazę vertina kaip tyčinį siekį įžeisti administracijos direktorių V. J.

11.7. Atmestini apelianto argumentai, susiję su politiko kritikos teise, bei viešojo asmens kritikos teise. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad priešingai nei privatus asmuo, politikas neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei, tad jis turi rodyti daugiau tolerancijos. Pastebėtina, jog ši taisyklė taikoma ir pačiam apeliantui, t. y. vadovaujantis tokia praktika, apeliantas neišvengiamai ir sąmoningai atsivėrė savo pasakytų žodžių bei darbo kontrolei, kas būtent ir buvo įvertinta skundžiamu sprendimu.

11.8. Nors apeliantas ir nurodo, jog teisę kritikuoti savivaldybių veiklą garantuoja ir nacionalinė teisė, tačiau iš byloje surinktų įrodymų bei pačio apelianto procesiniuose dokumentuose išsakytos nuomonės yra aišku, jog pasakyta frazė nėra laikytina objektyvia kritika, kadangi šia fraze nėra pateikiama jokia informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens darbo kokybę, priešingai, šia fraze apeliantas siekė ne išsakyti kritiką, o paveikti trečiąjį asmenį, sukurti tam tikrą poveikį priimant sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Ginčas šioje byloje kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. TE2-1-(1.51) „Dėl S. L.“, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 (padorumo principas) ir 6 (pavyzdingumo principas) dalių nuostatas ir kuriuo komisija rekomendavo pareiškėjui viešai atsiprašyti administracijos direktoriaus V. J.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus.

15. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį ginčija teigdamas, kad jo pasisakymas posėdžio metu nebuvo įžeidus, be to, viešo asmens kritika yra leistina, todėl jis turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Pareiškėjas teigia, kad teismas tinkamai neatsakė į jo skundo argumentą dėl Komisijos padaryto procedūrinio pažeidimo praleidžiant terminą dėl tyrimo pradėjimo.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatai.

18. Kodeksu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei (1 str. 1 d.). Šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus (1 str. 2 d.). Elgesio kodekso 4 straipsnyje yra nurodyti valstybės politikų elgesio principai, tarp jų padorumo ir pavyzdingumo.

19. Komisija, vertindama pareiškėjo elgesį 2017 m. sausio 16 d. Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos ir plėtros komiteto posėdyje, konstatavo, kad pareiškėjas savo pasisakymu, kuriame įvardino ir administracijos direktoriaus žmoną, pažeidė padorumo (elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos) ir pavyzdingumo (deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų) principus. Etikos kodekso 9 straipsnyje numatyta, kad Valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus (3 d.), rekomenduoti viešai atsiprašyti (5 d). Taigi nagrinėjamu atveju Komisija veikė savo kompetencijos ribose.

20. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su Komisijos tyrimo pradėjimo praleistu terminu, aktuali yra Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip 1 metai. Nuostatų 23 punkte taip pat yra nurodyta, jog Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Elgesio kodekse nurodyto pagrindo atsiradimo.

21. Pirmosios instancijos teismas šį pažeidimą laikė neesminiu, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Minėtas tyrimo pradėjimo terminas yra naikinamasis, jis negali būti pratęstas ar atnaujintas, o jo nesilaikymas negali būti laikomas neesminiu procedūriniu pažeidimu, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad tik Komisijai pradėjus tyrimą, valstybės politikas yra informuojamas apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, jam pateikiami turimi duomenys apie padarytą pažeidimą ir valstybės politikas prašomas pateikti rašytinį paaiškinimą. Taigi tik nuo tyrimo pradėjimo asmuo sužino konkrečius kaltinimus etikos pažeidimu ir gali ruoštis gynybai.

22. Iš bylos duomenų yra žinoma, kad įvykis, dėl kurio tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilo ginčas, įvyko 2017 m. sausio 16 d. Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos ir plėtros komiteto posėdyje. V. J. į Komisiją kreipėsi raštu 2017 m. sausio 24 d., taigi nuo šios dienos turėjo būti skaičiuojamas Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas ir Komisija galėjo pradėti tyrimą iki vasario 4 dienos įskaitytinai.

23. Iš byloje esančių Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos posėdžių protokolų matyti, kad 2017 m. vasario 2 d. posėdyje Komisija nutarė klausimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 24 d. rašto Nr. SD-813(6.17) atidėti kitam komisijos posėdžiui, į kitą komisijos posėdį kviesti V. J., Tarybos ir mero sekretoriato prašyti Aplinkos ir plėtros komiteto 2017 m. sausio 16 d. posėdžio garso įrašo (b. l. 12-13), t.y. tyrimo nepradėjo. 2017 m. vasario 23 d. Komisija posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl S. L. elgesio ir, komisijos nariams įvertinus surinktą medžiagą, 2017 m. kovo 22 d. sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė padorumo ir pavyzdingumo principus, jam buvo rekomenduota viešai atsiprašyti (b. l. 14-16).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Komisija atsiliepime patvirtina tai, kad tyrimas dėl pareiškėjo elgesio buvo pradėtas tik 2017 m. vasario 23 d. posėdžio metu, o praleistą terminą vertina kaip pareiškėjui gynybos sąlygų pagerinimą, nes jis turėjo daugiau laiko pasiruošti tyrimui, duomenų surinkimui. Komisija nei 2017 m. vasario 2 d. posėdžio metu, nei atsiliepimuose nenurodė aplinkybių, kurios galėjo objektyviai sutrukdyti pradėti tyrimą nepažeidžiant Elgesio kodekse ir Nuostatuose imperatyviai nustatyto 10 dienų termino. Be to, Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 27 punkte yra numatyta, jog Komisijos atliekamas tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus komisija gali, bet ne ilgiau kaip dvejiems mėnesiams, pratęsti šioje punkto dalyje nustatytą tyrimo terminą. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad įstatymas yra numatęs konkrečias procedūras, kurias taikydama Komisija galėjo laiku, t.y. 2017 m. vasario 2 d. posėdyje pradėti tyrimą, po to, esant būtinybei išreikalauti papildomą medžiagą ar apklausti kokius nors asmenis - pratęsti terminą tyrimui atlikti ir priimti sprendimą nepažeidžiant nei Elgesio kodekse, nei Nuostatuose nustatytų imperatyvių procedūrų.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarties 23 punkte nustatytas faktines aplinkybes bei Nutarties 20 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Komisija 2017 m. vasario 23 d. pradėdama tyrimą pagal savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 24 d. raštą Nr. SD-813(6.17), pažeidė Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 23 punktą, kuriame yra nurodyta, jog Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Valstybės politikų elgesio kodekse nurodyto pagrindo atsiradimo. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintų, kad terminas buvo praleistas dėl ekstraordinarių, nuo atsakovo valios nepriklausiusių aplinkybių, be to, atsakovas termino praleidimą pripažįsta ir pats nenurodo jokių termino praleidimą pateisinančių objektyvių priežasčių. Atsakovo pozicija, jog termino praleidimas pareiškėjui buvo palanki aplinkybė, yra subjektyvi ir neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymo aiškiai apibrėžto termino nepaisymo be jokios pateisinamos priežasties .

26. Apibendrinant nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog buvo pažeistos imperatyvios Elgesio kodekso ir Nuostatų normos dėl termino pradėti tyrimą, dėl to tolesni Komisijos veiksmai, kurie buvo atlikti, pažeidžiant šias normas, negali būti pripažinti teisėtais. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius) skundžiamas Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. TE2-1-(1.51) „Dėl S. L.“, kuris buvo priimtas Komisijos 2017 m. vasario 23 d. posėdyje neteisėtai – pavėluotai pradėto tyrimo metu, laikytinas neteisėtu ir, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, naikintinas. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas naikintinas dėl procedūrinių pažeidimų, teisėjų kolegija dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jo pasisakymo Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos ir plėtros komiteto posėdyje vertinimu, nebepasisako.

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai ir jų visuma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.) nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. TE2-1-(1.51) panaikinamas.

28. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, tai jis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų konkretaus dydžio ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Byloje yra pateikti duomenys apie žyminio mokesčio už skundą – 30 Eur ir už apeliacinį skundą – 15 Eur sumokėjimą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 45 Eur suma. Ši suma priteistina iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, tvarko Alytaus miesto savivaldybės tarybos ir jos padalinių finansinius reikalus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. TE2-1-(1.51) „Dėl S. L.“.

Priteisti S. L. iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos 45 eurus teismo išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė