5d4fa4d7-de3c-4784-804f-be71872daafd · Å iaulių miesto apylinkės teismas

                         Baudžiamoji byla Nr. PK-911-907/2012Teisminio proceso Nr. 1-07-3-00063-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.9.10.; 2.3.6.4.4. (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 30 d.   Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant nukentėjusioms J.

B. ir M. R., advokato padėjėjui Simui Å uminui, kaltinamajai E. A., gynėjai advokatei Stanislavai Å ulcaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

E. A. buvo kaltinama tuo, kad 2012-07-16 apie 15.00 val. Šiauliuose, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, adresu Aido g. 8, Šiauliai, esančioje parduotuvėje „Reserved“ viešai, girdint kitiems parduotuvės lankytojams bei personalui, pavadino J. B. ir M. R. „vagimis“, „kenkėjomis“, pareiškė, kad J. B. ir M. R. „nuolat vagia arba sugadina drabužius“, jų garsiai pareikalavo iškratyti savo rankinių turinį viešai, tiesiog ant parduotuvės grindų, šaukdama, kad jos yra „vagilės“, tokiu būdu paskleidė apie J.

B. ir M. R. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri nukentėjusias paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimÄ jomis.E. A. buvo kaltinama tuo, kad 2012-07-16 apie 15.00 val. Å iauliuose, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, adresu Aido g. 8, Å iauliai, esančioje parduotuvėje „Reserved“ vieÅ¡ai, girdint kitiems parduotuvės lankytojams bei personalui, pavadino J. B. ir M. R. „vagimis“, „kenkėjomis“, pareiÅ¡kė, kad J. B. ir M. R. „nuolat vagia arba sugadina drabužius“, jų garsiai pareikalavo iÅ¡kratyti savo rankinių turinį vieÅ¡ai, tiesiog ant parduotuvės grindų, Å¡aukdama, kad jos yra „vagilės“, tokiu bÅ«du įžeidė J.

B. ir M. R.Kaltinamoji E. A. teisme kalta neprisipažino parodė, kad dirba Å iaulių „Akropolyje“ parduotuvėje „Reserved“ pardavėja. Å ioje parduotuvėje dirba jau pusantrų metų. IÅ¡ viso jos pardavėjos stažas 3 su puse metų. Per tÄ laikÄ niekas nesiskundė jos darbu. Å ių metų liepos 16 dienÄ , valandos neprisimena, ji ir kitos darbuotojos buvo prekybos salėje. Tik vedėja J. S. buvo pagalbinėse patalpose. Tuo metu žmonių nebuvo daug. Ji stovėjo ir stebėjo žmones.

Matė, kaip M. R. pasiėmė tris sijonukus, pasidėjo ant rankos ir vaikščiojo po prekybos salę. Pastebėjo, kaip M. R. pasimuistė po tašę. Einant jai matuotis į kabinÄ , ji matė, kad ji neÅ¡asi tik du sijonus. Tada ji kolegėms pasakė, kad nebemato pas jÄ trečio sijono. Pamatė, kad jos kolegė padavė žetonÄ su numeriu dviem prekėm. Tiksliau M. R. neėmė to žetono. Jos kolegė V. L. pati pakabino žetonÄ kabinoje. Ji savo kolegėms pasakė, kÄ Ä¯taria. Ji su kolege suskaičiavo, kiek yra sijonų, kompiuteryje pažiÅ«rėjo, kiek turi bÅ«ti sijonų, suskaičiavo, kiek yra ant stalo.

Jei ji kažkÄ Ä¯taria, tai turi kažkaip reaguoti, nes toks jos darbas. Pardavėjas, įtaręs klientÄ , turi pasakyti savo vadovui. Jei klientui einant per vartus jie sucypia, tai jos papraÅ¡o parodyti, kÄ neÅ¡asi. Pardavėjoms yra duotas limitas dingusioms prekėms - 0,5 % nuo visų prekių, jei jį virÅ¡ija, tada pačios turi mokėti už dingusias prekes. Nežino, kuri kolegė viskÄ pasakė vadovei. Vadovė iÅ¡kvietė apsaugÄ . Tuo metu ji dirbo prie kasos, kai nukentėjusiosios pasimatavusios ėjo link išėjimo.

Jas sustabdė apsaugos darbuotojai, kurie gražiai paprašė praeiti prie kabinų, kur mažiau žmonių. Jai bedirbant prie kasos, iÅ¡girdo Å¡aukiant „Kuri čia pasakė“. Tada vienas apsaugos darbuotojas V. R. priėjęs prie jos paprašė prieiti prie kabinų ir pasakyti, kÄ ji įtaria. Ji nuėjo ir pasakė, kad įtaria M. R. paėmus vienÄ sijonÄ , nes ji laikė du sijonukus ant rankos. M. R. ir J. B. rankinės buvo nemažos. Kadangi jos ėmė pulti ant E. A., ji tiesiog paaiÅ¡kino, kÄ Ä¯taria ir pasakė, kad jos dažnai randa sugadintų drabužių, kad todėl ir stebi salę, nes atsako už dingusias prekes.

Tada jos ėmė Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ . Ji atsakė, kad tegul kviečia tÄ policijÄ . Ji jų nevadino „vagilėm“, „vagim“, „kenkėjom“, neprašė jų iÅ¡kratyti rankinių. Ji net nematė to veiksmo, nes tuo metu stovėjo prie kasos. Merginos pačios pradėjo versti daiktus ant stalelio Å¡alia kabinų ir tai matė jos kolegės. Tuo metu Å¡alia stovėjo jos vadovė, kuri paprašė merginas iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės, kad nekeltų triukÅ¡mo. Jos nuėjo į apsaugos darbuotojų kabinetÄ , kur merginos iÅ¡sikvietė policijÄ .

Ji grįžo į savo darbo vietÄ . Po kurio laiko atvažiavo policija. Tada jos su vadove išėjo pasikalbėti į koridorių. Vadovė policijos pareigÅ«nų paklausė, ar jos turi teisę iÅ¡kviesti apsaugos darbuotojÄ . Policijos pareigÅ«nai joms atsakė, kad jos tokiÄ teisę turi. Jos kolegė A. D. joms išėjus toje kabinoje rado trečiÄ sijonÄ . Kodėl nukentėjusios kitų darbuotojų atžvilgiu nesurašė skundo, ji nežino. Anksčiau ji jų nepažinojo, nėra su jomis susidÅ«rusi.

Tik jos bendradarbėms teko susidurti su jomis, nes jos yra paraÅ¡iusios ne vienÄ skundÄ jų parduotuvėje dėl kilimėlių, dėl kitos jos kolegės aptarnavimo ar kažkas panaÅ¡aus. Ji taip pat pajuto pažeminimÄ . Jai ir dabar negerai su sveikata, turi nervintis dėl kažkokio nieko. Po Å¡io įvykio lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ Armalienę, nes sustreikavo Å¡irdis. Ji nepadarė jokio nusikaltimo. Tokių incidentų, kaip Å¡is, nėra buvę, visi žmonės geranoriÅ¡kai parodo rankines.

Mano, kad yra nekalta.Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2012-07-16 apie 15.00 val. su M. R. kaip visada atėjo į prekybos centrÄ â€žAkropolis“ pavalgyti. Kadangi M. R. reikėjo sijono, jos nuėjome į kelias parduotuves. Nuėjus į parduotuvę „Reserved“, M. R. pasiėmė 2 sijonukus, kurie ant pakabos buvo sukabinti salės viduryje, ir nuėjo jų pasimatuoti. Salės darbuotoja davė žetonėlį su numeriuku „2“. M. R. tÄ Å¾etonėlį paėmė. Išėjus iÅ¡ kabinos, tuos sijonukus grÄ Å¾ino konsultantei.

Kaltinamoji tuo metu stovėjo prie kasų. Jos dar nuėjo pažiÅ«rėti palaidinių, kurios buvo prie išėjimo. Ji pati nieko nesimatavo. Pamatė ateinančiÄ apsaugÄ , kuri priėjusi prie kaltinamosios paklausė „katros čia“. Kaltinamoji parodė į jas. Tada apsaugos darbuotojai, kurie buvo du, priėjo prie jų. Apsaugos darbuotojai kartu su kaltinamÄ ja liepė eiti prie kabinų. Prie kabinų kaltinamoji liepė joms iÅ¡kratyti rankines. Kadangi vadovės nepažinojo, tai nežino, ar ji buvo salėje.

Apsaugos darbuotojai tiesiog stovėjo. Jos iÅ¡purtė rankines ant grindų matant kitiems žmonėms. Ji ne pati pasisiÅ«lė parodyti savo rankinės vidų, o jai buvo liepta tai padaryti. Jos atsiklaupusios dėliojo daiktus iÅ¡ rankinių ant žemės. Ten yra stalelis, kuris skirtas rÅ«bams sulankstyti. Kaltinamoji pasakė, kad jos yra „vagilės“, „vagys“, kad ateina kiekvienÄ dienÄ , suplėšo rÅ«bus ir iÅ¡eina. Taip tikrai nėra, nes ji toje parduotuvėje gal tik 2-3 kartus yra buvusi.

Tie žodžiai neatitinka tikrovės ir jÄ Ä¯Å¾eidė, nes jie buvo pasakyti vieÅ¡ai, matant žmonėms. Kaip tik Å¡iuo metu ji ieÅ¡kojo darbo. Jei norėtų eiti ieÅ¡koti darbo į prekybos centrÄ â€žAkropolis“, tai ji moraliÅ¡kai negalėtų ten eiti dirbti, kadangi visos pardavėjos į jÄ skersuoja, nes ji jau buvau apÅ¡meižta. Anksčiau administracine tvarka už turto vagystę nėra bausta. Po to įvykio ji geria raminamuosius vaistus. Ji jau anksčiau lankėsi pas gydytojÄ V. B., kuris jai nėra giminė.

Pas jį gydėsi jau prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį gal metus laiko. Jai buvo daug vaistų iÅ¡raÅ¡yta, kurių pavadinimų nežino. Tačiau Å¡iandien vienus vaistus turi atsineÅ¡usi – tai „Sertraline“. Juos vartoja kiekvienÄ dienÄ . IÅ¡laidas už vaistus ji įskaičiavo į neturtinę žalÄ . Po to įvykio labai sutriko kalba. Ji studijuoja universitete vaikų teisę. Jai reikia atsiskaityti, o ji negali pratarti žodžio. Labai silpna, neužmiega naktimis, slenka plaukai, krenta svoris, krÅ«tinėje atsirado dar vienas augliukas.

ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį. PraÅ¡o priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Anksčiau konfliktų toje parduotuvėje tikrai nėra buvę. Rašė skundÄ dėl kilimėlių, tačiau tai buvo vienintelis kartas. Kai ji ateina į prekybos centrÄ â€žAkropolis“, apima baimės jausmas todėl, kad pardavėjos viena kitai perduota informacijÄ , galvoja, kad ji vagilė. Ä® teismÄ atvykę liudytojai matė tÄ konfliktÄ . Portale „Facebook“ jos paklausė, kas ten buvo. Liudytoja J. Å . mokėsi toje pačioje vidurinėje mokykloje, kaip ir ji.

O G. M. yra jos draugė. Jos tÄ dienÄ ieÅ¡kojo rankinės, todėl buvo prekybos centre „Akropolis“. Nukentėjusioji M. R. parodė, kad ji su J. B. 2012-07-16 apie 15.00 val. buvo prekybos centre „Akropolis“. Kadangi jai reikėjo sijonėlio, jos užėjo į keletÄ parduotuvių. Galiausiai užėjo į parduotuvę „Reserved“, kur ji pasiėmė pasimatuoti keletÄ sijonėlių. Kadangi ji pasiėmė telefonÄ iÅ¡ rankinės, tai gal ir pagalvojo pardavėja, kad ji kažkÄ tai daro su rankine.

Ä®sijungė mobilaus ryÅ¡io telefono tylų režimÄ ir atgal įdėjo į rankinę. Pasiėmusi sijonėlius nuėjo į matavimosi kabinÄ , kur jai Å¡viesi mergina padavė žetonėlį su numeriuku „2“. Atėjo J. B. pažiÅ«rėti kaip jai tie sijonukai tinka. Kurioje kabinoje matavosi ir ar joje kabėjo sijonas – neprisimena. Kadangi tie sijonukai netiko, ji atidavė sijonėlius ir žetonukÄ . Nuėjo prie palaidinių, kurios buvo prie išėjimo. Joms bežiÅ«rint palaidines, atėjo apsaugos darbuotojai.

Jie priėjo prie kaltinamosios, kuri stovėjo prie kasos, ir paklausė „kurios“. Tada kaltinamoji pirÅ¡tu parodė į jÄ . Dar pasakė, kad dar viena yra, kad Å¡ita. Ji pradėjo Å¡aukti, kad Å¡itos vagilės. Liepė nueiti prie kabinų, kur kaltinamoji liepė parodyti rankines. Ji pati pradėjo dėti daiktus ant grindų iÅ¡ rankinės. Pradėjus joms viskÄ imti iÅ¡ rankinių, apsaugos darbuotojai pasakė, kad nebeverstų tų rankinių, nes matė, kad jos nieko nepaėmė. IÅ¡ to iÅ¡gÄ sčio jos viskÄ iki galo iÅ¡vertė.

Jos rankinė buvo vidutinio dydžio. Ar buvo vedėja, iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio nematė, nežino, ar buvo. Po to jos su apsaugos darbuotojais nuėjo į apsaugos darbuotojų kambarį. Ten ėjo, nes norėjo iÅ¡sikviesti policijÄ . Jos išėjo pasitikti policijos, o kaltinamoji grįžo į parduotuvę. Atvažiavus policijai, jos vėl nuėjo į parduotuvę „Reserved“. Vadovė buvo tuo metu, kai jau buvo atvažiavusi policija. Kaltinamoji už parduotuvės durų jas vis dar vadino vagimis, kad jos eina ir plėšo rÅ«bus.

Parduotuvės vadovė tik klausėsi, nes ji nematė paties konflikto pradžios. Kaltinamoji jas vadino „vagilėmis“, sakė, kad nuolat vagia, sugadina drabužius. Kaltinamoji tuos žodžius sakė kelis kartus. PirmÄ kartÄ sakė parduotuvėje, kai atėjo apsaugos darbuotojai, paskui sakė apsaugos darbuotojų bÅ«stinėje, ir galiausiai kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Tie žodžiai jÄ Ä¯Å¾eidė. Ji studijuoja, sportuoja, dirba su vaikais. GalbÅ«t pažįstami žmonės matė, galbÅ«t girdėjo.

Tie žodžiai tikrovės neatitinka, nes ji nėra bausta administracine tvarka. Į gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo. Pati su savimi bandė susitvarkyti. Įvykis sukėlė neigiamas emocijas. Prekybos centras „Akropolis“ yra netoli jos namų. „Reserved“ parduotuvėje niekada daugiau nebeapsilankys. Toje parduotuvėje anksčiau nėra turėjusi incidentų. Jai nesvarbu, kaip jautėsi kaltinamoji, negalima elgtis kiauliškai. Reiškia civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Liudytojas V.

B. parodė, kad dirba Dainų poliklinikoje psichiatru. Kaltinamoji yra matyta. NukentėjusiÄ jÄ J. B. pažįsta. Ji pas jį lankosi nuo 2012 m. kovo mėnesio. J. B. buvo paskyręs gydymÄ . 2012-06-07 J. B. buvo atvykusi, jos savijauta buvo be ženklesnio pokyčio, kartais jausdavo nuovargio jausmÄ . Ä®vykis įvyko 2012-07-16 ir jos sveikata galėjo pablogėti iÅ¡ karto. Kadangi klientė sirgo depresija, jos savijauta ne iÅ¡karto pablogėjo. 2012 m. rugpjūčio mėnesį jÄ vargino pablogėjusi nuotaika, tapo labai dirgli, sutriko miegas, pablogėjo darbinė veikla, psichomotoriÅ¡kai prislopinta, mÄ stymo tempas lėtokas.

Pacientė minėjo, kad psichinė bÅ«klė pablogėjo, nes patyrė psichinį smurtÄ iÅ¡ prekybininkų pusės. Tai yra potrauminis stresas. Jeigu ji nebÅ«tų pas jį lankiusis anksčiau, tai jai bÅ«tų nustatęs kitokiÄ diagnozę. JÄ Å¾iÅ«rėjo ir psichologas. Buvo iÅ¡raÅ¡yti 2012-08-16 vaistai po patirto psichologinio smurto, buvo iÅ¡raÅ¡ytas vaistas antidepresantas „Zolopt“. Paskui jo klientė nebesilankė pas juos. Jis iÅ¡rašė jai medikamentus 2 mėnesiams.Liudytoja J.

Å ., parodė, kad kaltinamÄ jÄ pažįsta tik kaip parduotuvės „Reserved“ pardavėjÄ . NukentėjusiÄ jÄ J. B. pažįsta, nes mokėsi toje pačioje vidurinėje mokykloje. Ji tÄ dienÄ su G. M. vaikščiojo po prekybos centro „Akropolis“ parduotuves. Einant pro „Reserved“ parduotuvę, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Ä® pačiÄ parduotuvę nėjo, tik matė, kaip pardavėja kraustė rankinukÄ ir kažkÄ Å¡aukė. Girdėjo, kad kažkÄ pavogė. Tuo metu kai suskambėjo draugės telefonas, atėjo apsaugos darbuotojai ir jos nuėjo.

Kas toliau vyko, nematė. Rankinukai buvo kraustomi dar prieÅ¡ ateinat apsaugos darbuotojams ant prekystalio. Kaip daiktai iÅ¡kraunami ant prekystalio, matė, tik nežino, kieno tie daiktai buvo kraustomi. Turi problemų su regėjimu. Akiniai yra iÅ¡raÅ¡yti. TÄ dienÄ nebuvo su akiniais. Tai galėjo įtakoti, kÄ matė. Jos matomumas yra 0,5 laipsnio. Ji negali pasakyti, kokie buvo dedami daiktai, tačiau žmones ji gali atpažinti. Prie kasos matė kaltinamÄ jÄ . Po įvykio su nukentėjusiÄ ja J. B. susiraÅ¡inėjo internetu ir jos paklausė, kas ten per įvykis buvo.

JÄ ji pakvietė liudyti. Liudytoja G. M. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. J. B. pažįsta tik kaip jos draugės J. Å . draugę. 2012-07-16 buvo prekybos centre „Akropolis“. Einant su J. Å . pro parduotuvę „Reserved“ iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Kadangi jai suskambo telefonas, ji nuėjo į Å¡alį. Nieko daugiau negirdėjo ir nematė. Prie kasos matė kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ sias. Nematė, ar kas kraustė rankines, ir apsaugos darbuotojų. Ä® liudytojus jÄ pakvietė J.

Å .. Liudytoja D. V. parodė, kad dirba prekybos centro „Akropolis“ parduotuvės „Reserved“ stiliste. Kaltinamoji E. A. yra jos kolegė. Su E. A. dirba nuo jos įsidarbinimo, apie metus laiko. Jų santykiai yra geri. Su nukentėjusiÄ ja J. B. teko bendrauti, nes anksčiau buvo konfliktų. Å iais metais vasarÄ , tikslios datos neprisimena, parduotuvėje buvo ji, E. A., A. D., V. L., vedėja J. S., kuri buvo pagalbinėse patalpose. Prie jos priėjo E. A., kuri pasakė, kad jai kilo įtarimas, kad klientė galėjo įsidėti prekę į rankinę.

Ji tiksliai žinojo, kad merginos turėjo 3 sijonus, tačiau į kabinas nusinešė 2 sijonus. Jos pažiÅ«rėjo į kompiuterį, į statistikÄ . PažiÅ«rėjo, kiek turi bÅ«ti tų prekių. Ji iÅ¡nešė prekes iÅ¡ sandėlio, pažiÅ«rėjo, kiek salėje jų yra. TrÅ«ko trijų sijonų. Kadangi 2 sijonus nusinešė į matavimosi kabinÄ , tai vieno joms vis dar trÅ«ko. Tada ji pakvietė parduotuvės direktorę, kuriai viskÄ papasakojo. Direktorė iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus.

Prie vartų atėję apsaugos darbuotojai nukentėjusiÄ sias susistabdė. Jų paprašė nueiti prie kabinų ir parodyti rankines. Apsauga nesupypsėjo, nes merginos dar nebuvo išėjusios už parduotuvės ribų. M. R. paklausė „Ar mes?“, o J. B. ėmė garsiai Å¡aukti „kÄ jÅ«s sau leidžiat“. Tada ant stalelio ėmė dėti iÅ¡ rankinės daiktus ir pasakė, kad patiems jiems iÅ¡kvies policijÄ . J. B. rankinė buvo vidutinio dydžio, nes joje buvo knygos. O M. R. rankinės neįsidėmėjo.

Tose rankinėse nieko nerado. E. A. aptarnavo klientÄ prie kasos. Ji atėjo vėliau ir bandė paaiÅ¡kinti, dėl ko viskas čia vyksta, kad kilo įtarimas. Tačiau jos nesiklausė. Vėliau merginos su apsaugos darbuotojais išėjo. Žodžiai „vagys“, „vagilės“ tikrai nebuvo vartojami. Vadovė J. S. stovėjo Å¡alia. Ten mažai kas kalbėjo. Apsauga elgėsi neutraliai. Tuo metu kabinose buvo 2-3 žmonės. Kiek žmonių buvo prekybos salėje – neprisimena. Tuo metu parduotuvėje buvo iÅ¡pardavimas.

Išėjus joms su apsauga, nukentėjusiosios grįžo su policija. Jos dar paprašė pakviesti darbuotojÄ , kuri sukėlė konfliktÄ . Ji atsakė, kad niekas jokio konflikto nekėlė. Tada su vadove išėjo į koridorių kalbėtis. Ji tame pokalbyje nebedalyvavo. Darbo sutartyje yra nurodyta, kad darbuotojai negali pažeisti įstatymų. Yra nurodyta, kaip elgtis su klientu. Jei kyla abejonės, dažniausiai kviečiama apsauga. Nebent pradeda pypsėti vartai, tada jos pačios papraÅ¡o parodyti rankines ir žmonės elgiasi geranoriÅ¡kai.

Kai pasigedo sijono, A. D. buvo nuėjusi į persirengimo kabinas ir sijonÄ rado persirengimo kabinoje, esančioje toje pačioje pusėje, kurioje matavosi sijonus M. R. Nežino, ar sijonas buvo rastas toje pačioje persirengimo kabinoje.Liudytoja A. D. parodė, kad dirba prekybos centro „Akropolis“ „Reserved“ parduotuvėje pardavėja konsultante. Kaltinamoji yra jos kolegė. Kiek atsimena 2012 m. liepos mėnesį nukentėjusiosios atėjo į parduotuvę. Pirma į kabinÄ nuėjo matuotis J. B..

Ji matavosi palaidines. Antra ėjo matuotis M. R.. Matuotis nešėsi sijonukus. Tuo metu prekybos salėje buvo E. A., ji ir V. L.. Direktorė J. S. buvo pagalbinėse patalpose. Kai joms merginų elgesys sukėlė įtarimÄ , stilistė D. V. jÄ pakvietė. Kai nerado sijonų, tada joms ir kilo įtarimas. Sijonus jos pradėjo skaičiuoti, kai E. A. pasirodė, kad lyg vienÄ sijonÄ M. R. kiÅ¡osi į rankinę. V. L. pasakė, kad davė žetonÄ su numerėliu „2“. Jos pasikvietė direktorę, kuri iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus, kurie sustabdė merginas einančias link išėjimo.

Kai jau buvo iÅ¡kviesti apsaugos darbuotojai, ji, nuėjusi į persirengimo kabinas, rado tÄ trečiÄ sijonÄ . Bent jai atrodo, kad tas sijonas buvo toje pačioje persirengimo kabinoje, kur matavosi nukentėjusioji M. R. Tai trečia persirengimo kabina nuo deÅ¡inės. RastÄ sijonÄ parodė kolegėms, bet nepasakė to apsaugos darbuotojams, o tuomet viskas vyko labai greitai. Apsaugos darbuotojai nusivedė nukentėjusiÄ sias prie kabinų ir paprašė parodyti rankines. Kadangi vyrai negali tikrinti moters, tai jas pasikvietė.

Ji stovėjo prie persirengimo kabinų, o E. A. atėjo vėliau. Prie persirengimo kabinų gal dar buvo V. L. Niekas nerėkė „vagys“, „vagilės“. Negirdėjo, kad E. A. būtų šaukusi. Rankinių niekas nekraustė, merginos pačios parodė. Kiek atsimena, jos tik atidarė rankines. Pabaigos ji nematė. Nematė, kad būtų mėtomi daiktai ant stalo ar ant žemės. Po to E. A. išėjo kartu su nukentėjusiomis ir apsaugos darbuotojais. Po kiek laiko E. A. grįžo ir jos dirbo toliau.

Joms bedirbant atėjo nukentėjusiosios su policijos pareigÅ«nais. E. A., direktorė, nukentėjusiosios ir policijos pareigÅ«nai išėjo į koridorių kalbėtis. Prekybos salėje buvo apie 15 žmonių, buvo iÅ¡pardavimo metas.Liudytoja V. L. parodė, kad dirba prekybos centro „Akropolis“ „Reserved“ parduotuvėje pardavėja asistente. KaltinamÄ jÄ pažįsta, su ja dirba apie pusę metų. Su ja nėra piktuoju, santykiai geri, kolegiÅ¡ki. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Å ių metų, ar birželio, ar liepos mėnesiais, datos tiksliai neprisimena, stovėjo prie persirengimo kabinų, kur žmonėms dalino žetonėlius.

Pirma priėjo nukentėjusioji J. B., kuriai padavė žetonėlį. Pasimatavusi, jai grÄ Å¾ino žetonėlį ir rÅ«bus. Kaltinamoji tuo metu buvo salėje. Salėje iÅ¡ darbuotojų dar buvo D. V., A. D., direktorė J. S., kuri buvo sandėlyje. Kai D. V. jÄ pakvietė, ji išėjo. Po kiek laiko atėjo matuotis nukentėjusioji M. R. Ji matavosi 2 sijonus. Ji jai padavė žetonėlį su numerėliu „2“, tačiau ji jo nenorėjo imti. Tai ji pakabino šį žetonėlį tiesiai į kabinÄ .

Pasimatavusi, atidavė jai tÄ Å¾etonėlį ir du sijonus. Po kiek laiko, A. D. nuėjusi į kabinÄ rado dar vienÄ sijonÄ . Buvo iÅ¡kviesti apsaugos darbuotojai. Kas ir kada iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus, nežino. Ji stovėjo prie kabinų. Kai apsaugos darbuotojai nusivedė nukentėjusiÄ sias prie kabinų, ji nuėjo į salę. Kartu su jais ėjo dar vadovė. Kai vyko rankinių kratymas, jos jau ten nebebuvo, ji nematė. Jokių Å¡Å«ksnių negirdėjo. Ji girdėjo tik nukentėjusiųjų riksmÄ , kad „va žiÅ«rėkit, kas čia atsitiko“.

Ji nematė, kas kratė tas rankines. Apsaugos darbuotojai su nukentėjusiomis ir E. A. nuėjo į apsaugos darbuotojų kambarį. Po to nukentėjusiosios iÅ¡sikvietė policijÄ . PolicijÄ iÅ¡sikvietė todėl, kad įsižeidė. Atvažiavusi policija kartu su nukentėjusiomis atėjo į parduotuvę, iÅ¡sikvietė E. A. Policijos pareigÅ«nai, nukentėjusios, E. A. ir vadovė išėjo kalbėtis į koridorių. Tuo metu salėje buvo nemažai žmonių. Liudytojas V. U. parodė, kad prekybos centre „Akropolis“ dirba apsaugos darbuotoju.

KaltinamÄ jÄ pažįsta iÅ¡ matymo. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Å iais metais, nei mėnesio, nei dienos neprisimena, gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ „Reserved“ parduotuvę. Gavus signalÄ , tas kas yra arčiausiai, turi kuo greičiau ateiti. Kiek tuo metu prekybos centre „Akropolis“ dirbo apsaugos darbuotojų, jis nežino. Ä® tÄ parduotuvę jis atvyko pirmas, antras atvyko Vaidotas, pavardės nežino. Jam praėjus pro vartus, jį pasitiko pardavėja, kuri pasakė, kad įtaria vagyste, kad lyg tai kažkÄ mergina užsikiÅ¡o.

Jam parodė į tamsiÄ moterį, kuri apžiÅ«rinėjo rÅ«bus. Jis priėjo prie tos moters, pasikvietė prie persirengimo kabinų ir paklausė, ar neturi, kÄ užsikiÅ¡usi. Viena iÅ¡ pardavėjų pasakė, kad turi užsikiÅ¡usi. Å ios nukentėjusios pačios, niekieno nepraÅ¡omos ėmė krėsti daiktus iÅ¡ rankinių. Tada jos ant stalo ėmė versti rankinukus. Pamatęs, kad jos nieko nepavogė, liepė baigti purtyti tuos rankinukus, prašė viskÄ susirinkti. Pardavėja jas vagino, tai yra sakė, kad „yra užsikiÅ¡usios“, o jos rėkė, kad neapsivogė.

Ten buvo toks didelis triukÅ¡mas. Tokių žodžių, kaip „vagys“, „vagilės“ – jis negirdėjo. Girdėjo iÅ¡ pardavėjų tik tai, kad „jau nebe pirmÄ kartÄ Å¡ioje parduotuvėje“. Merginos nerėkė, o J. B. verkė. Jos nieko neturėjo. Kada prie jų priėjo jo kolega, nežino. Ä® apsaugos kambarį jas vedėsi, kad nebÅ«tų aiÅ¡kinamasi vieÅ¡oje vietoje. Jis neturi teisės tikrinti žmonių. Jei jie nesutinka parodyti rankinių, tada kviečia policijÄ .

Ä® apsaugos kambarį ėjo kaltinamoji, nukentėjusios. Jis nuvedė jas ir paliko, nes turėjo grįžti į darbo vietÄ . Liudytojas V. R. parodė, kad prekybos centre „Akropolis“ dirba apsaugos darbuotoju. KaltinamÄ jÄ iÅ¡ matymo pažįsta, nukentėjusiųjų nepažįsta. Datos neprisimena, tačiau buvo Å¡ių metų birželio, ar liepos mėnuo, gavo iÅ¡kvietimÄ , kad paspaustas pavojaus mygtukas parduotuvėje „Reserved“. Atvykęs, pamatė kolegÄ V. U.. Priėjęs paklausė, kas įvyko.

Jam buvo atsakyta, kad nieko rimto. Tada jis nuėjo link išėjimo, kad neprabėgtų, jeigu vagystė. Kur tuo metu buvo kaltinamoji, neprisimena. Matė, kaip prie persirengimo kabinų merginos kraustė rankines. Daiktus iš rankinės pačios kraustė ant stalelio. Neprisimena, ar salėje buvo daug žmonių. Buvo toks didelis triukšmas. Niekas nerėkė, niekas nieko nevagino. Pardavėja prašė pažiūrėti, ar nieko nėra rankinėje. Konkrečių žodžių „vagys“, „vagilės“ negirdėjo.

Nieko nerado. Kai nieko nebuvo rasta, jis grįžo į savo darbo vietÄ .Liudytoja J. S. parodė, kad kaltinamÄ jÄ pažįstu kaip buvusiÄ parduotuvės „Reserved“ pardavėjÄ , nes ji nuo rugpjūčio pradžios yra kitos parduotuvės vadovė. Nukentėjusiųjų nepažįsta, tik prisiminė, kad jos rašė skundus dėl parduotuvės darbuotojų. Ä®vykio metu dirbo prekybos centre „Akropolis“ parduotuvės „Reserved“ vadove. Buvo tarnybinėse patalpose, kai įėjo darbuotoja ir pasakė, kad galimai nori pavogti prekes.

Mano, kad įėjo D. V. Ji išėjo į salę ir paprašė parodyti, kur yra įtariamosios. Jai pasakė, kad jos yra matavimosi kabinose. Ji paklausė kÄ ir kodėl įtaria. Pasakė, kad galimai matė, kaip jos kažkokį daiktÄ Ä¯sidėjo pas save, ar užsikiÅ¡o. Nusprendė iÅ¡sikviesti apsaugÄ . Apsauga gan greitai pasirodė. Ji pati nieko netikrino, nes mano, kad tai yra apsaugos ir policijos darbas. Jai atėjus, ji paklausė, ar galės apsaugos darbuotojai papraÅ¡yti merginų parodyti rankines, kol dar neišėjo iÅ¡ parduotuvės, nes įtariama, kad kažkÄ jos galėjo paimti.

IÅ¡einančias iÅ¡ parduotuvės apsaugos darbuotojai paprašė paeiti į parduotuvės gilumÄ , prie matavimosi kabinų. Tačiau ta vieta nebuvo pati geriausia. Nebuvo nei tyliau, nei ramiau. Kai priėjo apsauga prie tų merginų ir kai paprašė parodyti daiktus, jos labai audringai sureagavo. Pradėjo Å¡aukti, kas matė. Tada ji vėl paklausė darbuotojų, kuri matė. Pasakė, kad matė E. Tuo metu E. dirbo prie kasos. TriukÅ¡mas prie kabinų jau vyko. Apsauginiai atsivedė E. prie matavimosi kabinų.

E. pasakė, kad ji turi tokį įtarimÄ . Nurodė, jog jų įtarimas pasitvirtino, nes darbuotojos jai sakė, kad merginos į matavimosi kabinÄ nešėsi du daiktus. Viena iÅ¡ darbuotojų norėjo duoti žetonėlį su Nr.

2. Jos pasakė, kad joms nereikia ir įėjo į kabinÄ . Tada darbuotoja tÄ Å¾etonėlį pati pakabino kabinoje ant kabliuko. Tuo metu, kai jos dar galvojo kÄ daryti, mergina be akinių, jaunesnė, vis iÅ¡ kabinų iÅ¡eidavo. Lyg ir apsižvalgydavo parduotuvėje. Mano, kad ji stebėjo jų reakcijÄ . Kai jos išėjo iÅ¡ kabinų, atidavė du daiktus ir žetonėlį su skaičiumi 2. Tačiau trečiÄ daiktÄ , kai jau apsauga buvo iÅ¡sivedusi pas save, jos rado matavimosi kabinoje numestÄ ant žemės. Ar toje pačioje kabinoje rado tÄ sijonėlį, kur matavosi tos merginos, turėjo patvirtinti A.

D. Jai tuo metu sakė, kad tÄ sijonÄ rado toje pačioje kabinoje. E. pasakė, įtaria įsidėjus daiktÄ . Tačiau jokiais žodžiais E. nukentėjusių nevadino. Jos audringai labai sureagavo. Viena pati iÅ¡vertė savo daiktus ant žemės, gal todėl, kad buvo labai susijaudinusi. Kilo didžiausias triukÅ¡mas. Kadangi jai visa Å¡i situacija nepatiko, nes pradėjo reaguoti žmonės iÅ¡ matavimosi kabinų ir žiÅ«rėti kas vyksta, tai pasakė, kad apsaugos darbuotojai iÅ¡sivestų jas pas save.

Pas jas nieko nerado. Negirdėjo, kad jas kas vadintų vagilėmis. E. tik pasakė, kad jos galėjo įsidėti kažkur, tačiau ji jų vagilėmis nevadino. Dar neatėjus E., nukentėjusiosios kėlė triukÅ¡mÄ , Å¡aukė, kad parodytume, kas jas kaltina. Prie persirengimo kabinų nėra stalelio, yra tik siauras stovelis pakabas rÅ«bams pasidėti. Tuo metu, iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ , kiti žmonės lindo iÅ¡ persirengimo kabinų pažiÅ«rėti, o prekybos salėje buvo nemažai žmonių.

Atvykus policijai, ji su nukentėjusiomis ir E. A. kalbėjosi už parduotuvės prekybos salės ribų.               Šmeižimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. BÅ«tini veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ . Žmogaus garbė siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmonės vertina konkretų individÄ â€“ jo padėtį visuomenėje, gabumus, darbÅ¡tumÄ , padorumÄ , dorovingumÄ ir pan. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo požiÅ«riu į save.

Å meižimo atveju nukentėjęs žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia ir jo orumÄ . Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t.y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-645/2005, Nr. 2A-1/2009). Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Å meižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , supranta, kad jo skleidžiamos žinios paniekins ar pažemins nukentėjusįjį arba pakirs pasitikėjimÄ juo, ir nori taip veikti.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios E. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nukentėjusiųjų J. B. ir M. R., liudytojų J. Å ., G. M., V. B., D. V., A. D., V. L., J. S., V. U. ir V. R. duotus parodymus, pripažįsta, jog 2012-07-16 apie 15.00 val. Å iauliuose, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, adresu Aido g. 8, Å iauliai, esančioje parduotuvėje „Reserved“ E. A., įtardama, kad viena iÅ¡ nukentėjusiųjų - M. R. – į savo rankinę galimai įsidėjo parduotuvėje buvusį sijonÄ , nes ji pasimuistė ir lyg ir nešėsi rankose 3 sijonus, tačiau eidama į persirengimo kabinÄ Ä¯sinešė tik 2 sijonus, dėl ko jos kolegė V.

L. prie persirengimo kabinų davė M. R. žetonėlį su skaičiumi „2“, reiÅ¡kiantį, kad į persirengimo kabinÄ yra įsineÅ¡amos dvi prekės, tačiau M. R. žetonėlio neėmė, todėl V. L. jį pakabino persirengimo kabinoje, apie kÄ prasitarė kartu su ja dirbusiai D. V.. Kaltinamoji ir D. V. suskaičiavo prekybos salėje buvusias prekes (sijonus), peržiÅ«rėjo kompiuterio duomenis, skaičiavo ant stalų sudėtus sijonus, taigi ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių įtarimui dėl vagystės patvirtinti ar paneigti.

Atlikus minėtus veiksmus, paaiÅ¡kėjo, kad trÅ«ksta vieno sijono, todėl apie tai buvo informuota parduotuvės vadovė, kuri iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus. Minėtas aplinkybes patvirtina iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s kaltinamosios, liudytojų D. V., V. L., J. S. parodymai. Nukentėjusioji M. R. teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino, kad eidama į persirengimo kabinas matuotis dviejų sijonų, galėjo sukelti įtarimÄ pardavėjoms, kad kažkÄ dedasi į savo rankinę, nes tuo metu ji iÅ¡siėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ savo rankinės, įsijungė tylųjį režimÄ ir įdėjo jį atgal į rankinę.

Dėl šių įvykio aplinkybių tiek kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiųjų parodymai sutampa. Tačiau parodymai nesutampa dėl šių įvykio aplinkybių: nukentėjusioji J. B. teigė, kad kaltinamoji kartu su apsaugos darbuotojais liepė eiti joms prie persirengimo kabinų, o nukentėjusioji M. R. teigė, kad kaltinamoji buvo prie kasų, o prie persirengimo kabinų liepė eiti apsaugos darbuotojai. Tuo tarpu kaltinamoji, liudytojai G. M., D. V., A. D., J. S. parodė, kad kaltinamoji, atėjus apsaugos darbuotojams, buvo prie kasos ir kad tik patys apsaugos darbuotojai pakvietė merginas prie persirengimo kabinų.

Nukentėjusios teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad prie persirengimo kabinų kaltinamoji, matant kitiems asmenims, liepė joms iškratyti rankines tiesiog ant grindų, vadino jas „vagilėmis“, „vagimis“, teigė, kad jos nuolat vagia, suplėšo rūbus ir išeina. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu policijoje apklaustos abi nukentėjusios savo protokoluose- pareiškimuose nurodė, jog atėję apsaugos darbuotojai jas nusivedė prie kabinų ir liepė iškraustyti rankines, o ne kaltinamoji (medžiaga Nr. 387661, 3, 6 b. l.), kas atitinka kaltinamosios ir kitų liudytojų nurodytas aplinkybes ir vertintina, kaip prieštaravimai nukentėjusiųjų parodymuose.

Be to, buvo pasiÅ«lyta parodyti, kas yra rankinėse, o ne liepta visus daiktus iÅ¡versti ant grindų. Kad kažkas Å¡aukė, kad kažkas kažkÄ pavogė taip pat girdėjo liudyti pakviesta ir pro Å¡alį ėjusi J. B. draugė J. Å ., tačiau teismui kyla abejonių dėl Å¡ios liudytojos duotų parodymų teisingumo, nes ji teigė, kad matė nukentėjusiÄ sias ir kaltinamÄ jÄ prie kasų, kad prie kasų buvo kraustomos rankinės, kad lyg ir matė, kad buvo dedami kažkokie daiktai ant prekystalio, tačiau negalėjo pasakyti, kokie, matė, kad rankines kraustė pati kaltinamoji, kas prieÅ¡tarauja ne tik byloje apklaustų liudytojų parodymams, bet ir pačių nukentėjusiųjų tiek pirminiams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotiems parodymams, ji taip pat pripažino, kad atpažįsta žmones iÅ¡ toli, tačiau jos regėjimas nėra geras, jai reikia neÅ¡ioti akinius, o tÄ dienÄ ji buvo be akinių.

Nurodė, jog kai atėjo apsaugos darbuotojai, ji išėjo. Be to, ji iÅ¡ karto po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiÄ ja J. B. ir klausė jos, kas ten atsitiko. Kartu su J. Å . buvusi liudytoja G. M. girdėjo tik triukÅ¡mÄ , tačiau daugiau nieko negirdėjo ir nematė. Atsižvelgus į J. Å . ir G. M. parodymus, į tai, kad J. Å . parodymai neatitinka kitų proceso dalyvių parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, į tai, kad ji po įvykio kalbėjosi su viena iÅ¡ nukentėjusiųjų – J.

B. – internetu ir pastaroji jai papasakojo savo įvykio versijÄ bei pakvietė jÄ liudyti teisme, ir yra žinoma, kad jos kartu mokėsi vienoje mokykloje, dėl ko ji gali bÅ«ti suinteresuota gera bylos baigtimi J. B. atžvilgiu, jos parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini, kaip prieÅ¡taraujantys visiems kitiems parodymams. Tuo tarpu pati kaltinamoji, liudytojai D. V., A. D., V. L., J. S. teigė, kad kaltinamoji neliepė nukentėjusioms iÅ¡versti rankinių, kad E. A. atėjo prie persirengimo kabinų Å¡iek tiek vėliau, kai rankinių kraustymas jau vyko, atėjo paaiÅ¡kinti, kodėl ji įtaria, kad M.

R. paėmė sijonÄ , ji nevadino nukentėjusiųjų „vagimis“, „vagilėmis“, o nukentėjusios pačios, audringai reaguodamos ir Å¡aukdamos, iÅ¡kratė savo rankinių turinį ant grindų. Apsaugos darbuotojas V. U. teigė tik girdėjęs, kad viena iÅ¡ pardavėjų sakė, kad merginos „yra užsikiÅ¡usios“, t. y. yra paėmusios prekę, bei dar kažkuri iÅ¡ pardavėjų paminėjo, kad „jau nebe pirmÄ kartÄ Å¡ioje parduotuvėje“, bet kuri tai buvo pardavėja, jis nurodyti negalėjo.

Kitas apsaugos darbuotojas V. R. taip pat neigė girdėjęs žodžius „vagys“, „vagilės“ ir tik paminėjo, kad viena pardavėja prašė pažiÅ«rėti, ar nieko nėra rankinėse. Paminėtina, kad teismui nekyla abejonių dėl kaltinamosios ir liudytojų D. V., A. D., V. L., J. S. parodymų tikrumo, nepaisant to, kad Å¡iuos asmenis sieja darbo teisiniai santykiai, ir kad D. V. iki Å¡io įvykio pažinojo nukentėjusiÄ jÄ J. B., kuri tuo metu skundėsi dėl kilimėlių, nes jų parodymus patvirtina neÅ¡aliÅ¡ki, nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s apsaugos darbuotojais dirbusių ir nukentėjusiųjų iki konflikto nepažinojusių liudytojų V.

U. ir V. R. parodymai. Taip pat paminėtina, kad apsaugos darbuotojai, yra asmenys prilyginami valstybės tarnautojams, nes jiems vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymu yra suteikiami administraciniai įgaliojimai sulaikant asmenis darančius nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus ir jie veikia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ vardu, nėra nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, nėra duomenų, kad jie Å¡ioje byloje bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad kaltinamoji bei minėti liudytojai bÅ«tų suinteresuoti neteisingai apkalbėti nukentėjusiÄ sias.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jų teiginiai, neva prie persirengimo kabinų kaltinamoji, matant kitiems asmenims, liepė joms iškratyti rankines ant grindų, vadino jas „vagilėmis“, „vagimis“, „kenkėjomis“, teigė, kad jos nuolat vagia, suplėšo rūbus ir išeina, vertintini kritiškai ir atmestini kaip neatitinkantys kaltinamosios ir kitų liudytojų parodymų, nes minėtų žodžių nepatvirtina jokie kiti, išskyrus nukentėjusiųjų parodymus, kitų apklaustų teisme asmenų parodymai, o kitų įrodymų, tuos žodžius patvirtinančių, nukentėjusios nepateikė.

Paminėtina taip pat tai, kad žodžiai, jog merginos „yra užsikiÅ¡usios“ ar kad „jau nebe pirmÄ kartÄ Å¡ioje parduotuvėje“ nėra įžeidžiančio pobÅ«džio, jais nėra paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija, taip pat nėra iÅ¡reiÅ¡kiamas neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Žodžių junginys „yra užsikiÅ¡usios“ reiÅ¡kia veiksmÄ , kad kažkÄ Å¾mogus yra paslėpęs. Kaip matyti iÅ¡ pačios kaltinamosios parodymų, ji tik atėjo paaiÅ¡kinti apsaugos darbuotojams, kad įtaria paėmus prekę (sijonÄ ) ir nesumokėjus už jÄ .

Tuo tarpu žodžių junginys „jau nebe pirmÄ kartÄ Å¡ioje parduotuvėje“ reiÅ¡kia, kad rÅ«bų vagystės įvyko ne vienÄ kartÄ Å¡ioje parduotuvėje, tačiau nėra jokių nuorodų į nukentėjusiÄ sias, pats teiginys yra neutralus fakto konstatavimas, kad nebe pirmÄ kartÄ Å¡ioje parduotuvėje įvyko rÅ«bų vagystės. Be to, iÅ¡ liudytojų D. V., A. D., V. L. ir J. S. parodymų matyti, kad trečias sijonas tikrai buvo dingęs, kad M. R., rausdamasi rankinėje ir kažkÄ Ä¯ jÄ Ä¯sidėdama, sudarė įspÅ«dį, jog daiktÄ dedasi į rankinę, kad merginos į matavimosi kabinas nešėsi dvi prekes, joms buvo duotas žetonas su skaičiumi du, jos grÄ Å¾ino po to minėtÄ Å¾etonÄ ir dvi prekes, tačiau vėliau minėtoje kabinoje buvo rastas ir trečias sijonas, kurio prieÅ¡ tai buvo pasigedusios pardavėjos, todėl kaltinamosios įtarimas, kad jos gali bÅ«ti „užsikiÅ¡usios“, buvo ne be pagrindo, ji dėl dingusio sijono neklydo, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad kaltinamoji paskleidė apie J.

B. ir M. R. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti, pažeminti nukentėjusias ar pakirsti pasitikėjimÄ jomis. Minėto įtarimo, kad merginos gali turėti su savimi prekę, iÅ¡sakymas nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. sudėties, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. 1 d. Remiantis tuo, E. A. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., sudėties, nes nėra objektyviosios pusės – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimo fakto.

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal LR BK 154 str. 1 d. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t.y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo ir sÄ moningai tai daro. Tačiau E. A. veikoje nenustatyta ir subjektyviosios pusės- tiesioginės tyčios Å¡meižti J.

B. ir M. R. požymių. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nenustačius, kad E. A. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį bei galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ juo, ji iÅ¡teisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimÄ .

Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti Å¡ie žmogaus užgaulaus pažeminimo bÅ«dai: veiksmu, žodžiu ir raÅ¡tu. Įžeidimas žodžiu ar raÅ¡tu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bÅ«dÄ .

Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.J. B. ir M. R. kaltino E. A. tuo, kad ji 2012-07-16 apie 15.00 val. Šiauliuose, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, adresu Aido g. 8, Šiauliai, esančioje parduotuvėje „Reserved“ viešai, girdint kitiems parduotuvės lankytojams bei personalui, ji pavadino J.

B. ir M. R. „vagimis“, „kenkėjomis“, pareiškė, kad J. B. ir M. R. „nuolat vagia arba sugadina drabužius“, jų garsiai pareikalavo iškratyti savo rankinių turinį viešai, tiesiog ant parduotuvės grindų, šaukdama, kad jos yra „vagilės“, tokiu būdu įžeidė J. B. ir M. R. Nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, nei kaltinamoji nepatvirtino nukentėjusiųjų parodymų, jog J. B. ir M. R. kaltinamosios buvo vadinamos „vagimis“, „kenkėjomis“, to nepatvirtino nei pačių nukentėjusių pasikviestos liudytojos J.

Å . ir G. M., nei apsaugos darbuotojai V. U., V. R., todėl teismas negali daryti besÄ lyginės iÅ¡vados, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nukentėjusios buvo įžeidinėjamos kaltinamosios. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu teigė, kad prie persirengimo kabinų kaltinamoji, matant kitiems asmenims, liepė joms iÅ¡kratyti rankines ant grindų, vadino jas „vagilėmis“, „vagimis“, teigė, kad jos nuolat vagia, suplėšo rÅ«bus ir iÅ¡eina. Teismas vien nukentėjusiųjų parodymais negali grįsti kaltinimo, kadangi jie besÄ lygiÅ¡kai nepagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtino kiti teisme apklausti liudytojai: J. Å ., G. M., D. V., A. D., V. L., V. U., V. R. ir J. S. Kad kažkas Å¡aukė, kad kažkas kažkÄ pavogė taip pat girdėjo liudyti pakviesta ir pro Å¡alį ėjusi J. B. draugė J. Å ., tačiau teismui kyla abejonių dėl Å¡ios liudytojos duotų parodymų teisingumo, nes ji teigė, kad matė nukentėjusiÄ sias ir kaltinamÄ jÄ prie kasų, kad prie kasų buvo kraustomos rankinės, kad lyg ir matė, kad buvo dedami kažkokie daiktai ant prekystalio, tačiau negalėjo pasakyti, kokie, kad rankines kraustė pati kaltinamoji, kas prieÅ¡tarauja ne tik byloje apklaustų liudytojų parodymams, bet ir pačių nukentėjusiųjų tiek pirminiams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotiems parodymams, ji taip pat pripažino, kad atpažįsta žmones iÅ¡ toli, tačiau jos regėjimas nėra geras, jai reikia neÅ¡ioti akinius, o tÄ dienÄ ji buvo be akinių.

Be to, ji iÅ¡ karto po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiÄ ja J. B. ir klausė jos, kas ten atsitiko. Kartu su J. Å . buvusi liudytoja G. M. girdėjo tik triukÅ¡mÄ , tačiau daugiau nieko negirdėjo, nematė ir pasakyti negalėjo. Atsižvelgus į J. Å . ir G. M. parodymus, į tai, kad J. Å . parodymai neatitinka kitų proceso dalyvių parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, į tai, kad ji po įvykio kalbėjosi su viena iÅ¡ nukentėjusiųjų – J. B. – internetu ir pastaroji jai papasakojo savo įvykio versijÄ bei pakvietė jÄ liudyti teisme, ir yra žinoma, kad jos kartu mokėsi vienoje mokykloje, dėl ko ji gali bÅ«ti suinteresuota gera bylos baigtimi J.

B. atžvilgiu, jos parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini. Tuo tarpu pati kaltinamoji, liudytojai D. V., A. D., V. L., J. S. teigė, kad kaltinamoji neliepė nukentėjusioms iÅ¡versti rankinių, kad E. A. atėjo prie persirengimo kabinų Å¡iek tiek vėliau, kai rankinių kraustymas jau vyko, atėjo paaiÅ¡kinti, kodėl ji įtaria, kad M. R. paėmė sijonÄ , ji nevadino nukentėjusiųjų „vagimis“, „vagilėmis“, kad nukentėjusiosios pačios, audringai reaguodamos ir Å¡aukdamos, iÅ¡kratė savo rankines.

Apsaugos darbuotojas V. U. teigė tik girdėjęs, kad viena iÅ¡ pardavėjų sakė, kad merginos „yra užsikiÅ¡usios“ (prekę) bei dar kažkuri iÅ¡ pardavėjų paminėjo, kad „jau nebe pirmÄ kartÄ Å¡ioje parduotuvėje“. Kitas apsaugos darbuotojas V. R. taip pat neigė girdėjęs žodžius „vagys“, „vagilės“ ir tik paminėjo, kad viena pardavėja prašė pažiÅ«rėti, ar nieko nėra rankinėse. Paminėtina, kad teismui nekyla abejonių dėl kaltinamosios ir liudytojų D.

V., A. D., V. L. ir J. S. parodymų tikrumo, nepaisant to, kad Å¡iuos asmenis sieja darbo santykiai, ir kad D. V. iki Å¡io įvykio pažinojo nukentėjusiÄ jÄ J. B., kuri tuo metu skundėsi dėl kilimėlių, nes jų parodymus patvirtina neÅ¡aliÅ¡ki, nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s apsaugos darbuotojais dirbusių ir nukentėjusiųjų iki konflikto nepažinojusių liudytojų V. U. ir V. R. parodymai, todėl teismui jais netikėti nėra jokio pagrindo, be to, minėtais apsaugos darbuotojų parodymais prašė remtis ir nukentėjusiųjų gynėjas.

Jokių kitų kaltinamosios kaltę pagrindžiančių įrodymų nukentėjusios – privačios kaltintojos teismui nepateikė. Pažymėtina, jog LR BK 155 str. numato atsakomybę tam, kuris tyčia vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų. Privačios kaltintojos – nukentėjusios J. B. ir M. R. teigia, kad kaltinamoji E. A. jas įžeidė, pavadindama vagimis, kenkėjomis, liepdama iÅ¡kraustyti vieÅ¡ai rankines. Tačiau E. A. teigė, jog ji nukentėjusių neįžeidė, to net nesiekė, ji tik iÅ¡sakė savo įtarimÄ kitoms pardavėjoms ir parduotuvės vadovei, kas įeina į jos tiesiogines pareigas, ji net neiÅ¡kvietė apsaugos darbuotojų, tÄ padarė parduotuvės vadovė, ji neliepė parodyti nukentėjusioms rankinių, nes tuo metu stovėjo prie kasos ir aptarnavo klientÄ , ir priėjo prie nukentėjusiųjų tik pakviesta apsaugos darbuotojų ir jau pačioms nukentėjusioms kraustant savo rankines ir verčiant jų turinį ant žemės, nors niekas to net neprašė.

Pabrėžtina, jog minėtus kaltinamosios parodymus patvirtino liudytojai D. V., A. D., V. L., V. U., V. R. ir J. S. Liudytojos J. Å . ir G. M. nieko negalėjo pasakyti, o pačių nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtino niekas, be to, jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, lyginant su jų pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (medžiaga Nr. 387661, 3, 6 b. l.). Kaltinamoji nurodė, kad ji nukentėjusių nevadino nei vagimis, nei vagilėmis, nei kenkėjomis, nesiekė jų įžeisti ar kitaip užgauliai pažeminti, tik dirbo savo darbÄ , vykdė tiesiogines pareigas, stebėjo salę ir, įtarusi, kad gali bÅ«ti pavogta prekė, pranešė parduotuvės vadovei, nes už dingusias prekes ji atsako materialiai.

Tai, kad buvo iÅ¡kviesti apsaugos darbuotojai ir buvo papraÅ¡yta parodyti rankines, į kÄ kiti pirkėjai reaguoja ramiai ir geranoriÅ¡kai, parodo rankinių turinį, vertintina kaip normalus tiesioginis parduotuvės darbuotojų darbas. Teismas tiki tokiais kaltinamosios parodymais, kadangi jokių įrodymų apie tai, kad kaltinamoji vadino nukentėjusias vagimis, kenkėjomis, užgauliai apie jas atsiliepė, liepė iÅ¡kratyti rankinių turinį ant parduotuvės grindų, byloje nėra. Dėl privačių kaltintojų nurodytų E. A. iÅ¡sakytų frazių „vagilės, kenkėjos“ ir atliktų veiksmų (liepė iÅ¡kratyti rankinių turinį tiesiog ant grindų) trÅ«ksta įrodymų, nes be vienintelio Å¡altinio, t. y. privačių kaltintojų teiginių, kurios Å¡iame procese turi interesÄ E. A. atžvilgiu, to nepatvirtina jokie kiti duomenys, Å¡ių frazių vartojimo nepatvirtino jokie kiti teisme apklausti asmenys.

Teismas E. A. kaltės dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo negali grįsti prielaidomis, o visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltinamosios naudai. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. A. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir ji yra iÅ¡teisintina (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Nukentėjusioji J. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji M.

R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos praÅ¡o priteisti iÅ¡ E. A. Kadangi kaltinamoji E. A. iÅ¡teisintina, nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusių pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėti. Nukentėjusios J. B. ir M. R. prašė teismo priteisti iÅ¡ E. A. jų patirtas proceso iÅ¡laidas- kiekvienos po 750 Lt sumokėtas už teisinę pagalbÄ .

Pažymėtina, jog proceso iÅ¡laidos teismo gali bÅ«ti priteisiamos tik iÅ¡ asmens, apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinto kaltu (LR BPK 105 str. 2 d.). Vadovaujantis LR BPK 105 str. 6 d., nukentėjusiųjų praÅ¡ymas iÅ¡ kaltinamosios priteisti jų patirtas proceso iÅ¡laidas atmestinas.Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ valstybės naudai priteisti 280 Lt iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajai E. A., pagal tarnybos 2012-09-07 sprendimÄ Nr. SP-3279(7.2664).

LR BPK 105 str. 1 d. numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (LR BPK 105 str. 5 d.). Kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas (LR BPK 105 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusios yra jauno amžiaus, besimokančios aukÅ¡tojoje mokykloje, nukentėjusioji J. B. turi sveikatos problemų, buvo įsitikinusios, jog konflikto metu patyrė žalÄ , į tai, kad byloje nenustatyta, jog jos piktnaudžiavo procesu, Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl 280 Lt iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.Kaltinamajai E. A. 2012-09-14 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (33-35, 37 b. l.).

Paskirta kardomoji priemonė nuo nuosprendžio paskelbimo panaikintina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : E. A. iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.E. A. iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.J. B. ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .M.

R. ieÅ¡kinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .J. B. praÅ¡ymÄ dėl 750 Lt proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ E. A. atmesti.M. R. praÅ¡ymÄ dėl 750 Lt proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ E. A. atmesti.Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl 280 Lt proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nukentėjusiųjų J. B. ir M. R. atmesti.E. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Asta Čebatoriūtė