5d4e5e14-9ddf-4e88-8a8f-97d5065b48bc · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-844/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49037-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.1; 1.2.14.10.1; 2.1.3.3; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.1;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Laurai Borisovai, Urtei Piluckei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,

nuteistajai U. A.,

civilinei atsakovei M. A.,

nuteistosios U. A. gynėjai bei civilinių atsakovų atstovei advokatei Gitanai Butrimienei,

nuteistajam L. P., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. atstovei advokatei Neringai Šalčiuvienei,

nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios U. A., civilinių atsakovų M. A., D. A. bei jų gynėjos ir atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo U. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veika), ir jai paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, be intensyvios priežiÅ«ros, vietoje intensyvios priežiÅ«ros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika), ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiÅ«ros, vietoje intensyvios priežiÅ«ros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę, ir U. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, vietoje intensyvios priežiÅ«ros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir U. A. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių be intensyvios priežiÅ«ros, vietoje intensyvios priežiÅ«ros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iÅ¡ dalies ir solidariai iÅ¡ U. A. (o jai neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, iki jos pilnametystės subsidiariai iÅ¡ jos atstovų pagal įstatymÄ , civilinių atsakovų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. priteista 15 000,00 Eur (penkiolika tÅ«kstančių eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo A. Å . naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. P. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir BK 284 straipsnį, tačiau jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. U. A. nuteista už tai, kad bÅ«dama nepilnametė, veikdama bendrininkų grupe kartu su L. P., 2019 m. lapkričio 17 d., apie 03.20 val., mesdama betoninę trinkelę, o L. P. metant akmenį į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini), saugomų valstybės ir įtrauktų į KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių registrÄ (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) administracinių patalpų langus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužė dviejų langų vitražinius stiklus, bendros 1500,00 eurų vertės, tokiu bÅ«du sugadino didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turintį turtÄ ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei padarė 1 500 eurų turtinę žalÄ .

2. Taip pat U. A. nuteista už tai, kad bÅ«dama nepilnametė, iÅ¡ anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupe kartu su L. P., 2019 m. lapkričio 26 d., apie 03.30 val., L. P. tyčia iÅ¡ kiemo pusės iÅ¡daužus negyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukÅ¡to lango stiklÄ , esantį durų deÅ¡inėje, ir įpylus į apleisto pastato su savimi atsineÅ¡to ypač degaus skysčio – benzino, ji, tai yra U. A., užpylė su savimi atsineÅ¡to ypač degaus skysčio – benzino prie apleisto pastato įėjimo durų iÅ¡ kiemo pusės bei pro iÅ¡daužytÄ lango stiklÄ Ä¯ patalpų vidų ir prie įėjimo durų numetė uždegtus degtukus, taip sukėlė gaisrÄ A. Å . priklausančiame negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu dalinai nudegė negyvenamojo namo stogo konstrukcijos, iÅ¡degė antro aukÅ¡to koridorius, apdegė ir aprÅ«ko antro aukÅ¡to patalpos, sudegė antro aukÅ¡to veranda, sudegė du butai po vienÄ kambarį mansardoje, dalinai iÅ¡degė pirmo aukÅ¡to koridoriaus patalpa, vandeniu sulietos visos pirmo ir antro aukÅ¡to patalpos, tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, tokiu bÅ«du sugadino didelės vertės nukentėjusiajam A. Å . priklausantį 121 138,58 eurų vertės svetimÄ turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji U. A., civiliniai atsakovai M. A., D. A. bei jų gynėja ir atstovė advokatė Gitana Butrimienė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį dalyje, kurioje U. A. pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d.) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato arba Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti U. A. paskirtas bausmes iki minimalaus laisvės apribojimo bausmės termino arba grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Taip pat praÅ¡o civilinio ieÅ¡kovo A. Å . civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

1.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pripažindamas kalta U. A. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veikai), netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ spręsdamas klausimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ dėl 2019 m. lapkričio 26 d. veikos, kadangi nebuvo nustatytas realus nusikalstama veika (2019 m. lapkričio 26 d.) padarytos žalos dydis, netinkamai taikė materialiÄ sias ir proceso teisės normas, spręsdamas civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes nuteistajai neindividualizavo skiriamų bausmių ir paskyrė per griežtÄ bausmę.

1.2. Teigia, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir įrodinėjant, kad buvo sugadintas didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turintis turtas, privalu nustatyti ir iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad turtas yra pripažintas didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės, o taip pat nustatyti, kad kaltinamas asmuo suprato ir suvokė, kad tas turtas yra didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės. Akcentuotina, kad nuteistoji U. A. kaltės, dėl didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės objekto sugadinimo nepripažino, nuteistoji pripažino tik kad iÅ¡daužė langus. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno (duomenys neskelbtini) langai yra kultÅ«ros vertybė. Vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), tačiau ne (duomenys neskelbtini) vitražiniai langai, yra įraÅ¡yti į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , yra 2020 m. rugsėjo 4 d. Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) namai ((duomenys neskelbtini) ), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei nuo 2001 m. gruodžio 17 d., Å¡is nekilnojamasis daiktas yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ (1 t., b. 1. 83-84). Daugiau jokių įrodymų, kad bÅ«tent Kauno (duomenys neskelbtini) langai, o ir pati (duomenys neskelbtini) įraÅ¡yta į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , nėra. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir byloje nesant apskritai jokių įrodymų, kad bÅ«tent Kauno (duomenys neskelbtini) langai įtraukti į KultÅ«ros paveldo registrÄ ar pripažinti didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės objektu, nusprendė, kad nuteistosios U. A. veiksmuose yra BK 187 straipsnio 2 dalies sudėtis. Nuteistoji U. A. neturėjo tyčios sugadinti didelės vertės svetima turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

1.3. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įtraukta į KultÅ«ros paveldo departamento KultÅ«ros vertybių registrÄ , tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡irta, ar nuteistoji veikos darymo metu suvokė ir suprato ar bent jau žinojo, kad (duomenys neskelbtini) langai yra vertybė, kuri įtraukta į KultÅ«ros paveldo registrÄ ar, kad prie (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡kaba, jog tai KultÅ«ros paveldas ir pan. Nuteistoji neturėjo tyčios pasikėsinti ir sunaikinti ar sugadinti bÅ«tent kultÅ«ros vertybę. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistoji turėjo tyčiÄ atkerÅ¡yti. Savo kaltę dėl to pripažino ir gailisi, yra atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ dėl savo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius, jog Kauno (duomenys neskelbtini) langai yra didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės objektas, tokių įrodymų nesant baudžiamojoje byloje, nesant iÅ¡tirtai aplinkybei, jog nuteistoji U. A. suprato, kad Kauno (duomenys neskelbtini) langai didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės objektas, pirmosios instancijos teismas, kilus abejonėms, turėjo baudžiamosios bylos duomenis ir kilusias abejones vertinti kaltinamosios naudai ir jÄ iÅ¡teisinti, o ne pripažinti kalta.

1.4. Skunde be kita ko, keliamos abejonės ir dėl kitos nusikalstamos veikos, kadangi kaltinamas suformuotas, nurodant konkretų 121 138,58 Eur žalos dydį, t. y. nuteistoji U. A. buvo kaltinama tuo, kad visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino 121 138,58 Eur vertės svetimÄ turtÄ . Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, tikslus nusikalstama veika padarytos žalos dydis buvo nenustatytas, o suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ buvo nurodytas žalos dydis, kurį nurodė nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje. Viso baudžiamojo proceso metu nebuvo imtasi jokių realių veiksmų, kad bÅ«tų objektyviai nustatytas padarytos žalos dydis. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ ir bylÄ perdavus teismui, todėl liko neatskleistas ir nenustatytas žalos dydis, kuris įraÅ¡ytas kaltinime. Å ios aplinkybės, sudaro pagrindÄ teigti, jog kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, tokiu bÅ«du priėmė neteisėtÄ nuosprendį, kuriuo pripažino kaltinamÄ jÄ kalta dėl veikos padarymo, kai kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės suraÅ¡ytas, pažeidžiant BPK nuostatas.

1.5. Skunde teigiama, kad U. A. iÅ¡teisinus iÅ¡ vienos BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2019 m. lapkričio 17 d. veika), atsirastų teisinis pagrindas U. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi apeliantų manymu, egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos tam, kad U. A. bÅ«tų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

1.6. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su nuteistajai U. A. paskirtomis bausmėmis, teigiant, kad jos yra per griežtos ir neproporcingos. Apeliantų teigimu, apylinkės teismas netinkamai vertino tai, kad U. A. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra nepilnametė, itin teigiamai charakterizuojama, mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, dėl veikų padarymo prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra atlyginusi 1500 Eur žalÄ , ketino atlyginti žalÄ nukentėjusiajam A. Å ., tačiau jis atsisakė priimti žalos atlyginimÄ , nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek teismui nurodė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, su pareigÅ«nais bendradarbiavo. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, manytina, kad paskirtas laisvės apribojimo laikotarpis, atsižvelgiant į U. A. asmenybę, veiksmus, ženkliai trumpintinas iki minimalaus bausmės termino.

1.7. Apeliantai nesutinka ir su priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu, pakartotinai nurodydami, kad baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo nustatytas gaisru padarytos žalos dydis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 26 d. gaisras pastatui žalos nepadarė, o civilinis ieÅ¡kovas tiesiog nori neteisėtai pasipelnyti. Teigia, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), gaisro metu buvo apleistas ir negyvenamas. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pastatas - gyvenamasis namas 1935 m. statybos, Å¡io pastato rekonstravimo pabaigos metai - 1964 m. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad pastatas buvo remontuotas ar kitaip pagerinta jo bÅ«klė. Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad iki 2019 m. lapkričio 26 d. gaisro, kurį sukėlė nuteistieji, buvo pastate net du gaisrai. Nors bylos medžiaga patvirtina, kad pastato tam tikros patalpos iÅ¡degę, tačiau nėra nustatyta, kurio gaisro metu. Sutiktina, kad galimai galėjo bÅ«ti padaryta dėl nuteistosios U. A. veiksmų žala nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turtui, tačiau teismo priteistas 15 000 Eur žalos dydis nėra pagrįstas objektyviais bylos duomenimis. Ä®vertinus teismo eksperto V. Å . pateiktas iÅ¡vadas dėl statinio, jog statinys yra bevertis, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«klės, vertės bei nurodytÄ padarytos 2019 m. lapkričio 26 d. gaisru žalos dydį, yra akivaizdu, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kinio A. Å . ieÅ¡kinys ir juo reiÅ¡kiamas praÅ¡omos priteisti žalos aiÅ¡kiai nepagrįstas, todėl buvo teisinis pagrindas jį atmesti, kaip neįrodytÄ .

1.8. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimų masto. Kaip nurodyta skunde, Å¡iuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimo mastas yra bene 6 kartus didesnis nei priteistos žalos dydis (15 000 Eur). Pirmosios instancijos teismui priteisus 15 000 Eur turtinės žalos buvo teisinis pagrindas sumažinti laikino nuosavybės teisės apribojimo mastÄ .

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. Å . praÅ¡o atmesti apeliantų apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Be to, praÅ¡o priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji, civilinė atsakovė M. A. ir jų gynėja bei atstovė advokatė Gitana Butrimienė pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis L. P. ir jo gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė taip pat pritarė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems motyvams. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. Å . atstovė advokatė Neringa Å alčiuvienė prašė skundÄ atmesti. Prokurorė Sigita Blum prašė apeliacinį skundÄ atmesti, tačiau dalyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės neprieÅ¡taravo, teigė, kad yra pagrindas U. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistosios U. A., civilinių atsakovų M. A., D. A. bei jų gynėjos ir atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iuo atveju apeliacinį skundÄ pateikė nuteistoji, civiliniai atsakovai ir jų gynėja bei atstovė advokatė.

7. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryÅ¡is ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Veika gali pasireikÅ¡ti alternatyviais veiksmais: svetimo turto sunaikinimu arba jo sugadinimu. Ä®statymų lei­dėjas straipsnio dispozicijoje įtvirtindamas alternatyvias veikas ir tie­siogiai nenurodydamas esminių skirtumų baudžiamosios atsakomybės dydžiui, nustato, kad abiem atvejais veika kvalifikuojama pagal tÄ patį straipsnį ir jo dalį. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadin­tas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sÄ moningai leidžia joms atsirasti. Tyčia gali bÅ«ti tiek iÅ¡ankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuojau pat realizuota. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iÅ¡ požymių baudžiamoji atsakomybė negalima.

8. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, iÅ¡ardė ar sugadino strateginę arba svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. Visi iÅ¡vardinti šį nusikaltimÄ kvalifikuojantys požy­miai yra alternatyvÅ«s. Visi kvalifikuojantys požymiai priklauso objektyviesiems nusi­kaltimo sudėties elementams. Turto sunaikinimas ar sugadinimas gali bÅ«ti padaromas labai įvairiais bÅ«dais ir gali bÅ«ti susijęs su įvairiais sunkiais padariniais. Kadangi požymiai, apibÅ«dinantys veikimo bÅ«dÄ ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobÅ«džio, jie kiekvienoje byloje turi bÅ«ti teismo nustatomi ir įvertinami atskirai, pagal konkrečias bylos aplinkybes.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu U. A. pripažino kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veika), konstatavęs, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad U. A., bÅ«dama nepilnamete, ir L. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. lapkričio 17 d., apie 03.20 val., U. A. metant betoninę trinkelę, o L. P. metant akmenį į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini), saugomų valstybės ir įtrauktų į KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių registrÄ (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) administracinių patalpų langus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jie iÅ¡daužė dviejų langų vitražinius stiklus, bendros 1 500,00 eurų vertės, ir tokiu bÅ«du sugadino didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turintį turtÄ ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei padarė 1500 eurų turtinę žalÄ . Akivaizdu, kad apylinkės teismas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini) administracinio pastato iÅ¡daužtus vitražinius langus pripažino kaip kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčius turtÄ .

10. Apeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su U. A. veikos kvalifikavimu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veika), praÅ¡oma jÄ iÅ¡teisinti. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų vertinimÄ , įvertinusi visÄ baudžiamojo proceso metu surinktÄ medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinės instancijos metu gautus papildomus dokumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl U. A. visiÅ¡ko iÅ¡teisinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje (2019 m. lapkričio 17 d. veika), yra nepagrįsti, todėl atmestini. Tiek iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, tiek iÅ¡ gynėjos bei atstovės advokatės baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teisme matyti, jog nesutinkama, kad iÅ¡daužti vitrininiai langai yra didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turintis turtas, vadinasi, ir BK 187 straipsnio 2 dalis nepagrįstai inkriminuota U. A.. Be kita ko, iÅ¡ skundo matyti, kad nėra ginčijamos esminės veikos padarymo aplinkybės, taipogi nėra ginčijama nuteistosios U. A. kaltė turto sugadinimo klausimu, todėl apygardos teismas plačiau nepasisakys U. A. kaltės klausimo aspektu, dėl Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei padarytos turtinės žalos sugadinant jai priklausantį turtÄ . Kadangi pati nuteistoji U. A. neginčytinai patvirtino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kad ji padarė Å¡iÄ veikÄ , kad ji metė betoninę trinkelę į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų langÄ ir tokiais veiksmais iÅ¡daužė dviejų langų vitražinius stiklus, bendros 1500,00 Eur vertės, abejoti nuteistosios prisipažinimu, kuris sutampa su visoje esančių objektyvių įrodymų visetu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokiais savo veiksmais U. A. padarė įstatyme uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ .

11. Nustatyta, kad apeliaciniu skundu ginčijama padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, nurodant, kad U. A. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Tačiau nėra ginčijamas faktas, jog U. A. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos (turto, priklausančio Kauno miesto (duomenys neskelbtini) bendruomenei, sugadinimo), todėl, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakys dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei nusikalstamos veikos sudėties buvimo U. A. veiksmuose, plačiau neanalizuodamas U. A. kaltės klausimo.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo (2019 m. lapkričio 17 d.)

12. Pirmosios instancijos teismo U. A. ir L. P. pripažinti kaltais pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 17 d. veika) už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, U. A. dar bÅ«dama nepilnamete), 2019 m. lapkričio 17 d., apie 03.20 val., U. A. metė betoninę trinkelę, o L. P. metė akmenį į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei priklausančios (duomenys neskelbtini), saugomų valstybės ir įtrauktų į KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių registrÄ (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) administracinių patalpų langus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais iÅ¡daužė dviejų langų vitražinius stiklus, bendros 1500,00 Eur vertės, tokiu bÅ«du sugadino didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turintį turtÄ ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei padarė 1 500,00 Eur turtinę žalÄ .

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nusprendus atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ , apygardos teismas savo iniciatyva kreipėsi į KultÅ«ros paveldo departamentÄ prie KultÅ«ros ministerijos Kauno skyrių (toliau – Paveldo departamentas). Nagrinėjant bylÄ apygardos teisme, 2022 m. spalio 6 d. buvo gautas Paveldo departamento raÅ¡tas Nr. DOK-24594, dėl papildomų duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, kad byloje minimas pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) yra kultÅ«ros paveldo objektas – Kauno (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini) ).

Šio kultūros paveldo objekto vertingosios savybės nustatytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. lapkričio 11 d. akte Nr. KPD-SK-412 bei vėlesnėje jo redakcijoje Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. vasario 8 d. akte Nr. KPD-SK-412/1. Rašte pažymėta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. lapkričio 11 d. akte Nr. KPD-SK-412 bei vėlesnėje jo redakcijoje Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. vasario 8 d. akte Nr. KPD-SK-412/1 nėra nurodyta, kad vitražiniai stiklai būtų Kauno (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė.

Kauno (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė yra nurodytas fasado metalinių dvigubų, kupolo ir minareto – viengubų langų konstrukcijų, jų skaidymo tipas (Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. vasario 8 d. akte Nr. KPD-SK-4112/1 7.1.1.5. p. stalių ir kiti gaminiai – fasado metalinių dvigubų, kupolo ir minareto – viengubų langų konstrukcijų, jų skaidymo tipas (XX a. pabaigoje įrengti vitražiniai langai, XXI a. pradžioje vidinės metalinės langų konstrukcijos pakeistos į medines, minareto viršutiniame tarpsnyje įdėti nauji plastikiniai langai, būklė patenkinama), tačiau iš Paveldo departamentui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ši vertingoji savybė nebuvo sužalota ar sunaikinta.

Paveldo departamento vedėjas S. S. raÅ¡te nurodė, kadangi Kauno (duomenys neskelbtini) vitražiniai stiklai ir langai nėra Å¡io kultÅ«ros paveldo objekto vertingoji savybė, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jie turi didelę mokslinę istorinę ar kultÅ«rinę reikÅ¡mę (10 t., b. l. 96).

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu papildomai apklausta nuteistoji U. A. parodė, kad pastatas, į kurį metė betoninę trinkelę buvo religinės bendruomenės namai, ji tai suprato, tačiau kad tai pastatas, turintis istorinę vertę ir galintis turėti didelę kultūrinę reikšmę – nesuprato. Tuo metu apie tai ji negalvojo, tokio savo elgesio paaiškinti negali, nusikalto impulsyviai, atsitiktinai ir dėl to labai gailisi (11 t., b. l. 27). Panašias įvykio aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis L. P. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžiu metu gailėjosi tokio savo poelgio, nesuprato, kad tai objektas, turintis didelę kultūrinę reikšmę (11 t., b. l. 74).

15. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryÅ¡is ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 2 dalį ir įrodinėjant, kad buvo sugadintas didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turintis turtas privalu nustatyti ir iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad turtas yra pripažintas didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės, o taip pat nustatyti, kad kaltinamas asmuo suprato ir suvokė, kad tas turtas yra didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės. Pagal teismų praktikÄ kultÅ«ros vertybė suprantama kaip daiktai, turintys visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokiÄ vertę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.66 straipsnio 1 dalis). Mokslo, istorijos, kultÅ«ros vertybių reikÅ¡mingumas yra vertybinė kategorija, todėl dažnai negali bÅ«ti įvertintas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, tai kiekvienu konkrečiu atveju nustato specialistai ar ekspertai, pvz., KultÅ«ros paveldo departamentas tvarko KultÅ«ros vertybių registrÄ , kuriame registruojamos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės ir jų duomenys (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumÄ , nuteistųjų duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad U. A. ir L. P. iÅ¡daužė Kauno (duomenys neskelbtini) dviejų langų vitražinius stiklus, ir tokiu bÅ«du sugadino didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turintį turtÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo dėl to, kad Kauno (duomenys neskelbtini) įtraukta į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , nekyla, tačiau apeliantai skundu nesutinka su tuo, kad iÅ¡daužti vitražiniai stiklai nėra įtraukti į didelę kultÅ«rinę reikÅ¡mę turintį turto apraÅ¡Ä (ar yra BK 187 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai).

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, kad nuteistųjų U. A. ir L. P. veiksmuose yra BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, t. y., kad jie sugadino turtÄ , kuris turi didelę kultÅ«rinę reikÅ¡mę. Apygardos teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos metu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis iÅ¡ Paveldo departamento, kuris detaliai apraÅ¡ytas Å¡io nuosprendžio 13 punkte, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų veiksmais iÅ¡daužti Kauno (duomenys neskelbtini) du vitražiniai stiklai, nėra įtraukti į didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčio turto apraÅ¡Ä , todėl nėra jokio teisinio pagrindo nuteistųjų (U. A., L. P.) veiksmus kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi nėra Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties, nes sugadintas turtas (vitražiniai stiklai) nėra didelę kultÅ«rinę reikÅ¡mę turintis turtas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metus gavus duomenis, patvirtinančius, kad Kauno (duomenys neskelbtini) administracinio pastato iÅ¡daužti vitražiniai stiklai nėra kultÅ«ros vertybė, darytina iÅ¡vada, kad nusikalstama veika privalo bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 187 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nors nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas inicijuotas tik nuteistosios, civilinių atsakovų ir jų gynėjos bei advokatės apeliaciniu skundu, kito nuteistojo L. P. atžvilgiu nėra gauta jokių apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju veikos perkvalifikavimas iÅ¡ sunkesnės straipsnio dalies į lengvesniÄ ja straipsnio dalį taikytinas ir kito nuteistojo L. P. atžvilgiu bei nuteistajam L. P. skirtina nauja bausmė. Bausmių skyrimo klausimas bus aptariamas vėliau Å¡iame nuosprendyje.

18. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, ir nuteistuosius pripažindamas kaltais pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir nurodydamas, kad iÅ¡daužti langai yra kultÅ«rinė vertybė, vadovavosi vieninteliu raÅ¡ytiniu įrodymu, t. y. bendruoju 2020 m. rugsėjo 4 d. VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡u, kuriame nurodyta, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) namai ((duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei nuo 2001 m. gruodžio 17 d. ir Å¡is nekilnojamasis daiktas yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ (1 t., b. l. 83-84) bei subjektyviais Kauno (duomenys neskelbtini) atstovų parodymais, nepatikrindamas Å¡ių duomenų pagrįstumo. Daugiau jokių kitų objektyvių įrodymų, kad bÅ«tent Kauno (duomenys neskelbtini) vitražiniai langai (stiklai), kuriuos savo neteisėtais veiksmais iÅ¡daužė nuteistieji, bÅ«tų įraÅ¡yti į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , nebuvo. Papildomai gautuose dokumentuose Paveldo departamento vedėjas iÅ¡vardino kas laikoma vertybėmis (pvz., langų konstrukcijos), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistieji bÅ«tų sugadinę langų konstrukcijas. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nuteistųjų iÅ¡daužti vitražiniai stiklai nėra didelės mokslinės ir kultÅ«rinės reikÅ¡mės vertybės, todėl jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo. Kadangi nei apeliantai, nei kitas nuteistasis L. P. neginčija savo neteisėtų veiksmų, pripažįstÄ , kad įvykio metu iÅ¡daužė Kauno (duomenys neskelbtini) administracinio pastato vitražinius stiklus ir tokiu bÅ«du sugadino Kauno (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančio pastato stiklus, darytina iÅ¡vada, kad jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

19. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistieji savo neteisėtais veiksmais nesugadino didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčio turto (vitražiniai stiklai), kuris priklauso Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nepagrįstai tiek U. A., tiek ir L. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Nenustačius Å¡ios veikos kvalifikuotino požymio – didelės kultÅ«rinės vertės turto sugadinimo, nuteistųjų veika privalo bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 187 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį.

20. Teisėjų kolegija, papildomai atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje subjektu gali bÅ«ti pakaltinamas, su­laukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo (BK 187 straipsnio 1 dalis). Jeigu kaltininko veikoje yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių, jis atsako nuo 14 metų amžiaus (BK 13 straipsnio 2 dalis). BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negalimas, kai asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

21. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad U. A. nusikalstamos veikos (2019 m. lapkričio 17 d. veika), padarymo metu buvo 15 metų. Akivaizdu, kad U. A. atžvilgiu nėra galimybės priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jÄ pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje (2019 m. lapkričio 17 d. veika), nes veikos padarymo metu asmuo nebuvo sulaukęs tokio amžiaus (16 metų), kad jam galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Vadinasi, U. A., nusikalstamos veikos padarymo metu, bÅ«dama 15 metų amžiaus, nėra tinkamas subjektas, kad jos atžvilgiu bÅ«tų galima priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį dalyje dėl turto, priklausančio Kauno miesto (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, sugadinimo, kadangi egzistuoja aplinkybė, dėl kurios nėra galimas baudžiamasis procesas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Å ioje dalyje baudžiamoji byla (nusikalstama veika 2019 m. lapkričio 17 d.) U. A. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos nustatymo, civilinio ieškinio

22. Nesutikdami su nukentėjusiajam A. Š. priteistos turtinės žalos dydžiu (15 000,00 Eur), apeliantai tvirtina, kad jis nepagrįstas jokiais įrodymais. Apeliantai taip pat nesutinka ir su priteisto civilinio ieškinio dydžiu, teigdami, kad suma yra ženkliai per didelė.

23. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ turto vertė gali bÅ«ti nustatoma įvairiais bÅ«dais: pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo sÄ naudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikÅ¡mingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021). Pagal teismų praktikÄ turtinės žalos dydis iÅ¡ esmės yra fakto klausimas. Å is klausimas apeliacinės instancijos teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdamas šį klausimÄ apylinkės teismas teisingai taikė įstatymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-307-689/2019, 2K-126-495/2021).

24. IÅ¡ bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodė, kokiais įrodymais (nukentėjusiojo parodymais ir iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis dėl sukelto gaisro A. Å . priklausančiame negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu dalinai nudegė negyvenamojo namo stogo konstrukcijos, iÅ¡degė antro aukÅ¡to koridorius, apdegė ir aprÅ«ko antro aukÅ¡to patalpos, sudegė antro aukÅ¡to veranda, sudegė du butai po vienÄ kambarį mansardoje, dalinai iÅ¡degė pirmo aukÅ¡to koridoriaus patalpa, vandeniu sulietos visos pirmo ir antro aukÅ¡to patalpos) grindžia nustatytÄ turtinės žalos dydį. Å iuo atveju kaltinamieji veikė visuotinai pavojingu bÅ«du, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, ir bÅ«tent tokiu bÅ«du jie sugadino didelės vertės nukentėjusiajam A. Å . priklausantį turtÄ . Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai yra iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas visus byloje surinktus įrodymus iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, vertino Å¡iuos įrodymus tiek atskirai, tiek visų byloje esančių įrodymų kontekste ir pateikė dėl jų vertinimo motyvuotas iÅ¡vadas. Apeliacinio skundo argumentų kontekste nėra pagrindo spręsti, kad teismas, nustatydamas nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, įstatymÄ taikė neteisingai.

25. Teisėjų kolegija, atsisakydama tenkinti apeliacinį skundÄ dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio ir priteistos sumos sumažinimo, nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio 25; 26; 27 lapuose itin detaliai ir nuosekliai iÅ¡aiÅ¡kino bei iÅ¡analizavo priteistos sumos pagrįstumÄ , argumentavo parinktÄ jos dydį. IÅ¡ apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kurioje analizuojami civilinio ieÅ¡kinio klausimai, matyti, kad teismas detaliai iÅ¡analizavo byloje pateiktas prieÅ¡prieÅ¡ines ekspertų konsultacines iÅ¡vadas, pagrįstai vienus argumentus laikė pagrįstais, kitus atmetė kaip nepagrįstus, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, darė iÅ¡vadÄ , kad gaisro metu A. Å . prarasto turto atkÅ«rimui priteistina 15 000,00 Eur suma yra pagrįsta ir teisinga. Apygardos teismas Å¡iai argumentacijai pritaria, neturi teisinio pagrindo nesutikti su informatyviais bei labai plačiai iÅ¡nagrinėtais civilinio ieÅ¡kinio priteisimo klausimais bei nustatytos žalos dydžiu, pakartotinai apylinkės teismo motyvai nėra kartojami ir jiems pritariama. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog neva nukentėjusysis A. Å . nepatyrė jokios žalos pelningai pardavęs jam priklausiusį turtÄ , nėra pagrindo, toks argumentas laikytinas neobjektyviu ir nepagrįstu, todėl atmetamas. Vertinama, kad 15 000,00 Eur nukentėjusiajam priteista turtinės žalos suma yra protinga, kad jo teisės ir teisėti interesai bÅ«tų apginti ir įgyvendintas teisingumo principas. Nuteistieji be jokios pateisinamos priežasties, veikdami suplanuotai, įžūliai, pavojingai sugadino svetimÄ , nukentėjusiajam priklausantį turtÄ . Kad turtas yra svetimas jie tiksliai žinojo ir tai suprato, todėl nepriklausomai nuo svetimo turto bÅ«klės, neturėjo jokios teisės jo gadinti. NatÅ«ralu, kad dėl tokių neteisėtų nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. Nukentėjusiajam atlygintina, pirmosios instancijos teismo priteista turtinė žala yra teisinga, todėl jÄ mažinti ar jos nepriteisti iÅ¡ nuteistųjų nėra jokio teisinio pagrindo.

26. Apeliaciniame skunde be kita ko skundžiama ir tai, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio nuostatas, todėl baudžiamoji byla turėtų būti perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir pašalinti kaltinamojo akto trūkumams. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, formalaus pobūdžio. Skunde nenurodytas nė vienas motyvas, kodėl apeliantų manymu, kaltinamajame akte yra trūkumų, todėl plačiau šis skundo argumentas neanalizuojamas, apsiribojant tuo, jog jis yra nepagrįstas. Nustatytos žalos dydis A. Š. pagrįstai buvo nustatytas remiantis pateikta eksperto išvada, todėl laikytina, kad šioje dalyje kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Dėl bausmės skyrimo L. P.

27. Perkvalifikavusi L. P. veiksmus iš BK 187 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija privalo nuteistajam paskirti bausmę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, iš naujo privalo būti sprendžiamas ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo klausimas.

28. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

29. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

30. Teismas, skirdamas bausmę L. P. pagal naujai perkvalifikuotÄ veikÄ , atsižvelgia į tai, kad L. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 187 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas susijęs su svetimo turto sugadinimu. Nusikaltimas padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigtas. Atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, apimtį, amžių, į tai, kad yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taipogi į tai, kad yra nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Skirdamas L. P. bausmę pagal nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas pilnamečiu, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, apkaltinamasis nuosprendis priimtas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas du kartus, duomenų apie jo nepakaltinamumÄ nėra. IÅ¡ 2022 m. sausio 13 d. – vasario 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad L. P., darydamas jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal socialinę brandÄ labiau prilygo nepilnamečiui nei suaugusiam asmeniui, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam L. P. skirtina įstatymo sankcijose numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas be intensyvios priežiÅ«ros, skiriant įpareigojimus, bausmės dydį nustatant artimÄ minimalios bausmės dydžiui (6 mėnesiai).

31. Atsižvelgusi į paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog keisti L. P. už kitas nusikalstamas veikas jam pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių, nėra pagrindo. Jos nėra aiÅ¡kiai per griežtos, neprieÅ¡tarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams ir teisingumo principui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog L. P. pirmosios instancijos teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika), BK 284 straipsnį paskirtos bausmės yra teisingos. Jos atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra tinkamai individualizuotos. Juo labiau, kad nepaisant ankstesnio baustumo administracine tvarka fakto, už atskiras veikas L. P. buvo paskirtos bausmės, mažesnės už sankcijose numatyto laisvės apribojimo bausmės vidurkį, o už BK 284 straipsnyje padarytÄ veikÄ buvo skirta beveik minimali laisvės apribojimo bausmė (4 mėnesiai).

32. Kaip nurodyta BK 63 straipsnio 1 dalyje, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima Å¡velnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalies). Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos Å¡velnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu, kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis).

33. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi – prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnių bausmių. Parinkdama nuteistajam pridedamų Å¡velnesnių bausmių dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į jau aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, bei BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinÄ imperatyviÄ nuostatÄ , jog pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl U. A. paskirtos bausmės, dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio taikymas)

34. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistajai paskirti Å¡velnesnę bausmę, t. y. paskirtÄ bausmę sumažinti iki minimalios (3 mėnesių) bausmės, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai U. A. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga. Skunde nurodoma, kad apeliantė gailėjosi padariusi nusikalstamÄ veikÄ , davė aiÅ¡kius, tikslius bei nuoseklius parodymus, prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, atlygino žalÄ . Be to, apeliantai nuteistosios U. A. atžvilgiu praÅ¡o taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

35. Nagrinėjamu atveju keliamas U. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) sÄ lygos, o nuteistosios motina M. A. pozityvia įtaka sudarys pagrindÄ U. A. ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nesutikti su Å¡iais apeliacinio skundo motyvais ir atsisakyti U. A. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ä®vertinus apeliantų apeliacinio skundo motyvus, nesant pagrindo abejoti jų pagrįstumu, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalis dėl U. A. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika) ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jai paskirta bausmė naikintina, baudžiamÄ jÄ bylÄ U. A. atžvilgiu nutraukiant, U. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiant pagal laidavimÄ (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, BK 40 straipsnis).

36. Tenkinant apeliacinį skundÄ dalyje dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , visų pirma pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma, nes tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018).

37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju, nenustatė pagrindo netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , instituto. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad U. A. pirmosios instancijos teismo nuteista pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Å i veika BK 11 straipsnio 4 dalies pagrindu priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis nustatyta, jog U. A. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių. Teismų praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad BK esančios formuluotės „pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ gramatinis ir sisteminis aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 40 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ jÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-635/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018). Å ioje byloje nustačius, jog U. A. yra padariusi vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , anksčiau nuteista nebuvo, yra visos sÄ lygos daryti iÅ¡vadai, kad U. A. laikoma pirmÄ kartÄ padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Be kita ko, Å¡iÄ aplinkybę skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažino taip pat ir apylinkės teismas.

38. Vertinant U. A. elgesį, pažymėtina, jog teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atitinkamai BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sÄ lyga, t. y. visiÅ¡kas kaltės pripažinimas, teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau Å¡i sÄ lyga nereiÅ¡kia kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

39. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad U. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, neigiamai vertino savo elgesį ir dėl to apgailestavo. Jos kaltės pripažinimÄ ir gailėjimÄ si, kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

40. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 4 punktas numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010; 2K-445-489/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnyje nėra įtvirtintas reikalavimas, kad dalis žalos turi bÅ«ti atlyginta, paÅ¡alinta ar įsipareigota jÄ atlyginti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl byloje esant atlygintai žalai dėl 2019 m. lapkričio 17 d. veikos, civiliniams atsakovams ir nuteistajai sutinkant atlyginti 2019 m. lapkričio 26 d. nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , yra pagrindas teigti, kad nusikaltimu žala bus realiai atlyginta. Tokiu atveju yra pagrindas sÄ lygai, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad civiliniai atsakovai turi nekilnojamojo turto, kuriam Å¡iuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui, taip pat yra pagrindas pagrįstai spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga bus įgyvendinta. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu U. A. tėvai (civiliniai atsakovai) buvo pervedę nukentėjusiajam A. Å . 3 000,00 Eur sumÄ turtinės žalos atlyginimui (8 t., b. l. 112), tačiau pastarasis Å¡ios pinigų sumos neatsiėmė. Å i aplinkybė įrodo, kad U. A. ir jos tėvai sutiko ir siekė atlyginti A. Å . nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ar bent dalį jos.

41. Spręsdamas klausimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad U. A. nusikalto bÅ«dama jauno amžiaus (15 metų), nedirba, Å¡iuo metu mokosi, administracine tvarka nebausta. 2019 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakteristikoje nurodyta, kad U. A. Å¡ioje gimnazijoje mokėsi iki 2018 metų, jÄ apibÅ«dino kaip rÅ«pestingÄ , mandagiÄ , paslaugiÄ , draugiÅ¡kÄ mokinę.

Jos mokymosi rezultatai buvo pažangÅ«s, buvo aktyvi, ypač domėjosi istorija, lankomumas geras, lankė Å iaulių sÄ jungÄ , į gimnazijÄ ateidavo tvarkingai apsirengusi, atlikusi namų darbų užduotis, turėdavo visas reikiamas priemones, mokinės tėvai rÅ«pinosi dukra, nuolat lankė tėvų susirinkimus, konsultacijas, domėjosi ugdymosi rezultatais, sistemingai bendravo su klasės vadove. 2019 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) universitetinės gimnazijos charakteristikoje nurodyta, kad U.

A. 2019 m. rugsėjo 1 d. įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetinės gimnazijos I d klasę, atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos, mergaitė mokosi gerai, vidurkis – 7,17, sunkiau sekasi tikslieji mokslai (matematika, chemija), mokinė lanko pamokas, praleistas pamokas tėvai pateisina. Mokykloje turi draugę, su kuria praleidžia daugiausiai laiko, mokinė dalyvauja neformalioje Å¡vietimo veikloje mieste, lanko Kauno dramos teatro mokyklėlę, tailandietiÅ¡ko bokso treniruotes, gitaros kursus, mokytojai apie jÄ atsiliepia gerai, tik kai kurie įvardijo, kad per pamokas trÅ«ksta aktyvumo, drÄ sos, U. su klasės auklėtoja bendrauja nuoÅ¡irdžiai, noriai, mama domisi dukros pasiekimais. 2020 m. lapkričio 23 d.

Å¡ios ugdymo įstaigos charakteristikoje nurodoma, kad U. A. mokosi gerai, pamokas lanko gerai, yra rami, turi meninių gabumų, su klasės draugais sutaria gerai, nuotolinio mokymosi metu tėvai tinkamai rÅ«pinosi dukros priežiÅ«ra, motina domisi dukros pasiekimais, nuolat jungiasi prie elektroninio dienyno, dažnai bendrauja su mokytojais. 2020 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) dailės akademijos (duomenys neskelbtini) fakulteto pažymoje nurodyta, kad U. A. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. lanko (duomenys neskelbtini) dailės, dizaino ir architektÅ«ros mokyklos Klasikinio realizmo ateljė kursus (vienÄ kartÄ per savaitę). (duomenys neskelbtini) dailės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad informacijos apie nepilnametės U.

A. vaiko teisių pažeidimus nėra, Å¡eimai nėra teikiamos socialinės paslaugos. Å ių aplinkybių visuma neabejotinai teigiamai charakterizuoja U. A. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotas nusikaltimas nėra jai bÅ«dingo elgesio modelio dalis. Ä®vertinusi tiek U. A. asmenybę, tiek ir jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jos požiÅ«rį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jos elgesį tiek prieÅ¡ padarant nusikalstamÄ veikÄ , tiek po jos padarymo, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog U.

A. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau iÅ¡samiai aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) sÄ lygas, sudarančias pagrindÄ manyti, kad ateityje U. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visÄ baudžiamojoje byloje pateiktÄ medžiagÄ , duomenis bei skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad U. A. nėra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų, o skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotas nusikaltimas iÅ¡ esmės pasižymėjo atsitiktiniu pobÅ«džiu.

42. Byloje U. A. motina M. A. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkę laiduotojos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato ir atleisti U. A. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktikÄ , pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

43. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. Taigi iÅ¡ Å¡io straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui bÅ«tų akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007, Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, M. A. yra tinkama laiduotoja byloje ir abejoti M. A. tinkamumu bÅ«ti U. A. laiduotoja, teisinio pagrindo nėra.

44. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamosios ir laiduotojos asmenybes, teisėjų kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant U. A. pagal laidavimÄ jos motinai M. A. ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bÅ«tent toks baudžiamojo proceso jos atžvilgiu pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

45. Taikydamas U. A. laidavimo institutÄ , apeliacinės instancijos teismas plačiau nebeanalizuoja skunde nurodyto praÅ¡ymo dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo U. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje (2019 m. lapkričio 26 d. veika).

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

46. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai nesutinka su laikinu nuosavybės teisių apribojimo mastu, teigiant, kad Å¡iuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimo mastas yra bene 6 kartus didesnis nei priteistos žalos dydis (15 000 Eur). Pirmosios instancijos teismui priteisus 15 000 Eur turtinės žalos buvo teisinis pagrindas sumažinti laikino nuosavybės teisės apribojimo mastÄ .

47. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, prokurorÄ ir teismÄ imtis priemonių galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtÄ ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 straipsnis). BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi Å¡i procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iÅ¡ baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi bÅ«ti užtikrintas civilinis ieÅ¡kinys, galimas turto konfiskavimas ar iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių iÅ¡lygų ar papildomų sÄ lygų Å¡iam apribojimui taikyti. Pagrindinis laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra iÅ¡saugoti turtÄ , kad jis nebÅ«tų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali bÅ«ti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

48. Byloje surinkta ir iÅ¡analizuota medžiaga įrodyta, jog bendrais U. A. ir L. P. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. Å . padaryta turtinė žala, jo civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintas iÅ¡ dalies. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė solidariai iÅ¡ U. A. (o jai neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, iki jos pilnametystės subsidiariai iÅ¡ jos atstovų pagal įstatymÄ , civilinių atsakovų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. 15 000,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiojo A. Å . naudai. Žala neatlyginta, todėl pagrindas taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ civilinių atsakovų turtui yra. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo iÅ¡vadai, kad apylinkės teismo nuosprendžiu pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Å¡iuo metu tapo nebereikalingas ir dėl to turi bÅ«ti visiÅ¡kai panaikintas, ar tai, kad laikinas nuosavybių teisių apribojimo mastas bÅ«tų akivaizdžiai per didelis civilinio ieÅ¡kinio sumai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal apeliantų apeliacinį skundÄ , sutikti su Å¡iuo skundo argumentu neturi jokio teisinio pagrindo, todėl jį atmeta kaip nepagrįstÄ .

Dėl nukentėjusiojo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Nukentėjusiojo A. Å . atstovė advokatė Neringa Å alčiuvienė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisti turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 3025,00 Eur (tris tÅ«kstančius dvideÅ¡imt penkis eurus) (11 t., b. l. 43-44). Nurodo, kad Å¡ias iÅ¡laidas sudaro: 1210,00 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pasirengimÄ atstovavimui ir atstovavimÄ 2022 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu; 302,50 Eur – už pasirengimÄ atstovavimui ir atstovavimÄ teisme 2022 m. rugsėjo 19 d.; 302,50 Eur – už pasirengimÄ atstovavimui ir atstovavimÄ teisme 2022 m. spalio 13 d.; 302,50 Eur – už pasirengimÄ atstovavimui ir atstovavimÄ teisme 2022 m. lapkričio 22 d., 302,50 Eur – už pasirengimÄ atstovavimui ir atstovavimÄ teisme 2023 m. sausio 13 d.; 302,50 Eur – už pasirengimÄ atstovavimui ir atstovavimÄ teisme 2023 m. kovo 10 d.; 302,50 Eur – už pasirengimÄ atstovavimui ir atstovavimÄ teisme 2023 m. balandžio 4 d.

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios įstatymo nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistosios ir civilinių atsakovų apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė dalyje visiÅ¡kai iÅ¡teisinti, dalyje ginčijo ir turtinės žalos dydį, nesutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu, konstatuoja, kad nukentėjusysis, norėdamas tinkamai apginti savo interesus teisme, turėjo iÅ¡laidų dėl teisinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, iÅ¡ viso vyko 7 teismo posėdžiai, vienas iÅ¡ analizuotų klausimų apeliacinės instancijos teisme buvo tiesiogiai susijęs su nukentėjusiuoju ir jam priteista žala, todėl nukentėjusiajam teisinė pagalba buvo bÅ«tina, todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam patirtos iÅ¡laidos privalo bÅ«ti atlygintos, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad priteistina suma privalo bÅ«ti mažinama dėl žemiau pateikiamų argumentų.

52. Teismas, priteisdamas iÅ¡laidų dydį, privalo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes: bylos sudėtingumÄ , apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus kriterijus, nurodytus aukščiau, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų sumÄ yra nepagrįstai per didelė, todėl privalo bÅ«ti sumažinta iki 1800 Eur. Atstovė advokatė Neringa Å alčiuvienė nukentėjusįjį A. Å . atstovavo ir pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu, todėl jai nereikėjo iÅ¡ naujo susipažinti su bylos medžiaga prasidėjus apeliaciniam procesui ir teikiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nebereikėjo iÅ¡ naujo analizuoti baudžiamosios bylos medžiagos.

Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacija) III skyriaus 10.10. papunktyje nurodyta: už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikÅ¡ti praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiÅ¡kinimai ar kt., parengimÄ â€“ 0,4 (0,4 koeficientas x 1900,3 Eur = 760,12 Eur).

Ä®vertinus Rekomendacijoje nurodytÄ galima didžiausiÄ užmokestį dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo, Å¡is iÅ¡laidų dydis mažinamas iki Rekomendacijoje nurodytos sumos ir laikoma, kad praÅ¡yme nurodyta padidinta atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo suma. Be to, nors ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių iÅ¡ viso buvo 7 (septyni), tačiau posėdžių trukmė svyravo nuo trumpiausio posėdžio 8 min iki ilgiausio 1 val. 16 min., vykusių posėdžio trukmės vidurkis ~36 min.

Rekomendacijų 10.12. papunktyje nurodyta: už vienÄ atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ â€“ 0,1 (0,1 koeficientas x 1900,3 Eur = 190,03 Eur). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apeliacinėje instancijoje teismo posėdžiai iÅ¡ viso vyko 4 val. 30 min (0,5 koeficientas x 1900,3 Eur = 950,15 Eur). Ä®vertinus vykusių posėdžių skaičių, jų bendrÄ trukmę, nukentėjusiojo atstovės advokatės darbo ir laiko sÄ naudas (advokatės kontora Kęstučio g. 93-10, Kaune) ginant nukentėjusiojo interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį, pripažintina, kad yra pagrindas priteisti tik dalį nukentėjusiojo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų – 1800 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus eurus), nes praÅ¡yme nurodyta suma (3025,00 Eur) laikytina pernelyg ir aiÅ¡kiai padidinta, neatitinkanti darbo ir laiko sÄ naudų, o priėmus sprendimÄ priteisti visÄ praÅ¡yme nurodytÄ sumÄ bÅ«tų pažeisti proporcingumo, teisingumo principai.

Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina lygiomis dalimis iš U. A. ir L. P., t. y. iš L. P. ir U. A. nukentėjusiojo A. Š. naudai priteisiama po 900 Eur (devynis šimtus eurų).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

54. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. kovo 31 d. pažyma Nr. APD-2023-05760 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistÄ jį L. P., sudaro 364,66 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo valstybei.

55. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiÅ¡kia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokiÄ teisę. Be kita ko, svarbu ir tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne nuteistojo L. P. iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nedirbantis ir registruotas Užimtumo tarnyboje, jam advokatas buvo paskirtas teismo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo L. P. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistosios U. A., civilinių atsakovų M. A., D. A. bei jų gynėjos ir atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti:

U. A. nusikalstamÄ veikÄ (2019 m. lapkričio 17 d. veika) iÅ¡ BK 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalies (2019 m. lapkričio 17 d. veika) padarymo nutraukti, kadangi Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu U. A. nebuvo tokio amžiaus, kad galėtų atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį, kuriuo U. A. pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika) ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiÅ«ros, vietoje intensyvios priežiÅ«ros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu, U. A. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 26 d. veika) nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jÄ motinos M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

U. A. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad laidavimo metu jai padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai M. A. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

L. P. nusikalstamÄ veikÄ (2019 m. lapkričio 17 d. veika) iÅ¡ BK 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu L. P. paskirtÄ bausmę (2019 m. lapkričio 17 d. veika) subendrinti bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtomis bausmėmis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje (2019 m. lapkričio 26 d. veika) padarymÄ ir L. P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį tęsti mokslÄ arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtÄ galutinę laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. P. sumažintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį tęsti mokslÄ arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikata.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtÄ bausmę įskaityti L. P. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. lapkričio 27 d. 18.00 val. iki 2019 m. lapkričio 28 d. 14.48 val., iÅ¡ viso – 1 (vienÄ ) dienÄ , Å¡iÄ 1 (vienÄ ) laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginat 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Nepriteisti iš L. P. valstybės naudai 364,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pripažinti bylinėjimosi išlaidomis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. išlaidas jo atstovės advokatės Neringos Šalčiuvienės pagalbai apmokėti ir jas priteisti lygiomis dalimis iš U. A. ir L. P., iš kiekvieno po 900 Eur (devynis šimtus eurų), nukentėjusiojo A. Š. naudai.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius Endriukaitis

Arūnas Paštuolis

Vaidas Vasiliauskas