5d4e09f6-742e-4997-acdd-1618f76b6cf4 · Kauno apygardos teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-897-109/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

43.2; 50.8; 121.21

 Pirmosios instancijos teismo

teisėjas Laimutis Vaitkus

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų AuÅ¡ros Baubienės ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės M. Č. atstovui advokatui Andriui Marapolskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų Ž. B. ir E. B. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-102-305/2009 pagal ieÅ¡kovų M. Č. ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ ieÅ¡kinį atsakovams E.

B. ir Ž. B. bei uždarajai akcinei bendrovei „Balsava“ dėl žemės nuomos mokesčio dalies už naudojimÄ si valstybine žemės sklypo dalimi priteisimo, ir

Â

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovai M. Č. ir UAB „Švaresta“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Živilės ir E. B. ieÅ¡kovės naudai 4 241,83 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimÄ si žemės sklypais Nr. 9, 11, 15 ir žemės sklypo Nr. 10 dalimi, taip pat 184,84 Lt ieÅ¡kovės sumokėtiems delspinigiams už pavėluotÄ Å¾emės nuomos mokesčio mokėjimÄ kompensuoti, ieÅ¡kovės UAB „Švaresta“ naudai 2 491,35 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimÄ si žemės sklypais Nr. 9, 11, 15 ir žemės sklypo Nr. 10 dalimi, taip pat 121,82 Lt ieÅ¡kovės sumokėtiems delspinigiams už pavėluotÄ Å¾emės nuomos mokesčio mokėjimÄ kompensuoti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Balsava“ ieÅ¡kovės M. Č. naudai 409,94 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimÄ si žemės sklypo Nr. 10 dalimi, taip pat 20,12 Lt ieÅ¡kovės sumokėtiems delspinigiams už pavėluotÄ Å¾emės nuomos mokesčio mokėjimÄ kompensuoti, ieÅ¡kovės UAB „Švaresta“ naudai 208,65 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimÄ si žemės sklypo Nr. 10 dalimi, taip pat 12,88 Lt ieÅ¡kovės sumokėtiems delspinigiams už pavėluotÄ Å¾emės nuomos mokesčio mokėjimÄ kompensuoti, bei priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovių naudai jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2000-11-17 ieÅ¡kovė M. Č. ir Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo adresu Vysk. A. K. g.

13, VilkaviÅ¡kyje, kurio bendras plotas 5,8539 ha, nuomos, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė M. Č. nuomojosi atitinkamai 2,9270 ha. LikusiÄ minėto sklypo

dalį (2,9269 ha) nuo 2001-03-19 iki 2006-12-19 nuomojosi UAB „Švaresta“. Nuomojamos žemės sklypo dalys tarp ieÅ¡kovų nustatytos nebuvo. 2007 m. dėl bendrame sklype esančių statinių perleidimo tretiesiems asmenims, bendro 5,8539 ha ploto sklypas detaliojo plano pagrindu bei VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B-TS-87 buvo padalintas į penkiolika atskirų sklypų. Pagal 2007-07-17 VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. B-Ä®V-550 visiems penkiolikai sklypų buvo suteikti atskiri adresai, matyti kiekviename naujame žemės sklype esantys nekilnojamieji objektai pagal jų unikalius numerius. 2004-10-29 tarp ieÅ¡kovės M. Č. ir atsakovų E. B. ir Ž. B. buvo sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė M. Č. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusius statinius – 24/100 dalis dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2006-05-24 tarp ieškovės M. Č. ir atsakovo UAB „Balsava“ buvo sudaryta notarinė

pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieškovė M. Č. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklaususius statinius – 76/100 dalis dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2006-10-29 E. B. ir Ž. B. pirkimo pardavimo sutartimi iš M. Č. papildomai įsigijo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei siurblinę (unikalus

Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams E. B. ir Ž. B. nuosavybės teise

priklauso statiniai, esantys atskirai suformuotuose žemės sklypuose Nr. 9 (adresas (duomenys neskelbtini); Nr. 11 (adresas (duomenys neskelbtini) ir Nr.

15 (adresas (duomenys neskelbtini). Bendrai su atsakovu UAB „Balsava“ Živilei ir E. B. priklauso statiniai, esantys atskirai suformuotame žemės sklype Nr. 10 (adresas (duomenys neskelbtini). Be to, Å¡iame žemės sklype Nr. 10 taip pat yra statiniai, priklausantys UAB „VilkaviÅ¡kio autobusų parkas“ (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Pagal 2004-10-29 pirkimo pardavimo sutarties 3.2. punktÄ , bei vėlesnių pirkimo pardavimo sutarčių 1.3. punktÄ Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos sutikimu pirkėjams perėjo teisė, pagal CK 6.394 str., naudotis žemės sklypo dalimi, proporcinga įsigytų užimamų pastatų plotui. Pirkimo-pardavimo sutartyje CK 6.394 str. sÄ lygos ir jame numatytos pasekmės atsakovams buvo aptartos ir iÅ¡aiÅ¡kintos notaro sudarant pirkimo pardavimo sutartis. Be to, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartis, buvo paskaičiuoti žemės sklypo plotai, kuriais atsakovai turės teisę naudotis, viskas buvo apžiÅ«rėta, atsakovai žinojo savo naudojamų žemės sklypo dalių ribas. Taigi atsakovai nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos perėmė ieÅ¡kovės teises dėl valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir dalį jų - naudojimÄ si nekilnojamuoju turtu ir žemės sklypu, reikalingu minėtam nekilnojamam turtui eksploatuoti, - sėkmingai įgyvendina, vykdo komercinę veiklÄ . Kadangi pradinė nuomos sutartis dėl valstybinio žemės sklypo nuomos nebuvo pakeista Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos reikalavimu dėl detaliojo plano sprendinių ruoÅ¡imo ir tvirtinimo, žemės nuomos mokestis ir toliau buvo skaičiuojamas ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai ne kartÄ prašė atsakovų susimokėti jiems tenkančiÄ Å¾emės nuomos dalį, tačiau atsakovai ieÅ¡kovų praÅ¡ymų nepaisė ir už naudojimÄ si valstybinės žemės nuomos sklypo dalimi, pagal jiems priklausančių statinių plotÄ neatlygina (2 t. b. l. 151-157).

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu (3 t. b. l. 110-118) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų E. B. ir Ž. B., ieÅ¡kovės M. Č. naudai 4 241,83 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimÄ si žemės sklypais Nr. 9, Nr. 11, Nr. 15 bei žemės sklypo Nr. 10 dalimi ir 1 821,49 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų E. B. ir Ž. B. ieÅ¡kovės UAB „Švaresta“ naudai 2 491,35 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimÄ si žemės sklypais Nr. 9, Nr. 11, Nr. 15 bei žemės sklypo Nr. 10 dalimi ir 1 768,37 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Balsava“ ieÅ¡kovės M. Č. naudai 409,94 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimÄ si žemės sklypo Nr. 10 dalimi ir 167,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Balsava“ ieÅ¡kovės UAB „Švaresta“ naudai 208,65 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už naudojimÄ si žemės sklypo Nr. 10 dalimi ir 162,38 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kinį likusioje dalyje atmetė. Teismas taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės M. Č. priteisė  valstybės naudai 2,06 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 15,42 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Švaresta“ valstybės naudai priteisė 2 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 14,97 Lt nesumokėto

žyminio mokesčio dalies, solidariai iš atsakovų E. B. ir Ž. B. priteisė valstybės naudai 80,36 Lt bylinėjimosi

iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo UAB „Balsava“ priteisė valstybės naudai 7,38 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad atsakovai, pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise įsigydami iÅ¡ ieÅ¡kovės M. Č. statinius, kartu įgijo teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuriÄ tie statiniai užima ir kuri bÅ«tina jiems naudoti pagal paskirtį tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir ieÅ¡kovė, t. y. nuomos sÄ lygomis.

Atsakovų argumentÄ , kad atitinkamomis žemės sklypo dalimis jie realiai nesinaudojo, nes atitinkamose žemės sklypų dalyse jie neturėjo galimybės kÄ nors daryti, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , kadangi žemės sklypo nuomos sutartyse nurodyta, jog iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita paskirtis, Å«kinės veiklos bÅ«das – komercinis ir smulkaus verslo, todėl atsakovai, verslo tikslais eksploatuodami atitinkamose žemės sklypo dalyse esančius pastatus, naudojosi ir žemės sklypo dalimis, kurias tie statiniai užima ir kurios bÅ«tinos jiems naudoti pagal paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nustato, kad už naudojimÄ si valstybine žeme mokamas nuomos mokestis, teismas konstatavo, jog atsakovams kilo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, kurį nustato savivaldybės, vadovaudamosi teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius 1.4. punktas). Kadangi teisė naudotis atitinkama valstybinės žemės sklypo dalimi neatsiejama nuo pareigos mokėti žemės nuomos mokestį, teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog pareiga mokėti žemės nuomos mokestį nei pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį, nei vėliau nebuvo aptarta, bei tai, kad ieÅ¡kovai dėl žemės nuomos mokesčio kompensavimo iki ieÅ¡kinio teisme pareiÅ¡kimo į atsakovus nebuvo kreipęsi, minėtos pareigos, kuri yra nustatyta teisės aktais, nepanaikina.

Taip pat šios pereigos buvimui neturi įtakos ir tai, kad iki detaliojo plano parengimo iš esmės nebuvo galimybės apskaičiuoti žemės nuomos mokesčio, nes nebuvo žinomi tikslūs atsakovams tenkančių žemės sklypo dalių plotai. Šiuo atveju svarbu tai, kad pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis, plane buvo pabraižytos atsakovams tenkančių žemės sklypo dalių preliminarios ribos, atsakovams buvo realiai parodytos tos ribos, taigi, jiems buvo žinoma, kokia dalimi valstybinės žemės sklypo jie turi teisę naudotis.

O duomenų, kad patvirtinus detalųjį planÄ , žemės sklypo dalių ribos bÅ«tų žymiai pasikeitę, nėra.

Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovų teiginį kad ieÅ¡kovai dėl savo pačių kaltės patyrė nuostolius: jie patys vilkino detaliojo plano ruoÅ¡imÄ , kadangi byloje nėra įrodymų nei apie tai, kad atsakovai su kitais pastatų savininkais bÅ«tų patys kreipęsis į kÄ nors dėl detaliojo plano ruoÅ¡imo, nei apie tai, kad ieÅ¡kovai piktybiÅ¡kai bÅ«tų vilkinę detaliojo plano ruoÅ¡imÄ . PrieÅ¡ingai, remiantis liudytojo A. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai buvo aktyvÅ«s, patys inicijavo detaliojo plano ruoÅ¡imÄ ir pastoviai domėjosi detaliojo planavimo eiga. Todėl, teismo nuomone, pagrindo taikyti CK 6.242 str. 3 d. nuostatÄ nėra.

Teismas pritarė trečiojo asmens argumentui, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovai Å¡iuo atveju patys prisiėmė papildomų nuostolių rizikÄ

- pagal nuomos sutartį turėdami pareigÄ mokėti nuomos mokestį, Å¡ios savo pareigos laiku nevykdė, dėl ko ir buvo jiems paskaičiuoti delspinigiai (CK 6.242 str. 3 d.), be to Å¡alys dėl nuomos mokesčio kompensavimo konkrečiai susitarę nebuvo, tuo tarpu delspinigiai, kaip netesybų rÅ«Å¡is, priteisiami, jeigu jie numatyti tarp Å¡alių sudarytoje raÅ¡ytinėje sutartyje ar įstatyme (CK

6.71 str., 6. 72 str.).

Apeliaciniu

skundu (3 t. b. l. 125-127) atsakovai Ž. B. ir E. B. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo

sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad remiantis CK 6.546 straipsniu, žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ detalų teritorijų planavimo dokumentÄ ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas vieÅ¡ame registre. Å i teisės norma sisteminiu-loginiu požiÅ«riu yra susijusi su CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias prie žemės nuomos sutarties turi bÅ«ti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema;

Å¡ie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. CK 6.546 straipsnis yra imperatyvioji įstatymo norma. Todėl apeliantas mano, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis iÅ¡ ieÅ¡kovų įsigiję pastatus, atsakovai negalėjo tapti nuomos santykių dalyviais vien dėl to, kad žemės sklypo dalis, reikalinga įgytiems pastatams eksploatuoti, nebuvo pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ detalaus teritorijų planavimo dokumentÄ suformuota kaip atskiras žemės sklypas, taigi nebuvo nuomos sutarties dalyko.

Sutartyse nėra nurodyta žemės nuomos mokesčio mokėjimo pareigos atsakovams. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė galioja tik tada, jei įmanoma nustatyti, kÄ skolininkas privalo duoti, padaryti ar nedaryti, nesant galimybės nustatyti prievolės dalyko, nėra ir pačios prievolės. Valstybinės žemės nuomos sutartys galėjo bÅ«ti tikslinamos tik iÅ¡sprendus parduotų pastatų ir kitų bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių klausimÄ pagal teisės aktų reikalavimus.

IeÅ¡kovai, sudarydami pirkimo pardavimo sutartis, turėjo žinoti, kad Å¡ie sandoriai neturės įtakos 2000 m. lapkričio 27 d. naudojamų valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio paskirčiai nuomos sutarties Nr. N39/2000-A242 ir 2001 m. kovo 19 d. sutarties Nr. 39/2001-A260 galiojimui. Taip pat turėjo žinoti, kad minėtos nuomos sutartys gali bÅ«ti pakeistos tik parengus detaliuosius planus dėl žemės sklypų reikalingų parduotiems statiniams eksploatuoti. Neparengę minėtų detaliųjų planų ir laiku neiniciavę nuomos sutarčių pakeitimo, ieÅ¡kovai tuo pačiu prisiėmė rizikÄ dėl jiems tenkančių iÅ¡laidų, susijusių su žemės nuomos mokesčio mokėjimu.

Todėl apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.394 straipsnį bei 2004 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovus ir atsakovus sieja prievoliniai santykiai, susiję su nepagrįstu praturėjimu.

IeÅ¡kovai M. Č. ir UAB „Švaresta“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirkėjai, įgydami nuosavybės teisę į pastatus, įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, tuo pačiu įgijo ir pareigas. Apeliantų nurodomos nuomos santykius reglamentuojančios nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡iuo atveju taikytinos specialiosios normos – CK 6.394 str. Be to ieÅ¡kovai pažymi, kad apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų – nenurodyta ginčijama suma, nekonkretus reikalavimas – nėra iÅ¡skirtas reikalavimas atsakovo UAB „Balsava“ atžvilgiu, skunde nurodomi motyvai dėl žemės nuomos teisinių santykių nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme (3 t. b. l. 137-140).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t. b. l. 131-133) tretysis asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija sutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos motyvus:

1. Dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas vadovavosi CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, priteisdamas iÅ¡ atsakovų valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį ir nurodydamas, kad atsakovai privalo atlyginti ieÅ¡kovams jų patirtus nuostolius, kurių dydis lygus atsakovų nepagrįstam praturtėjimui. Tačiau nepagrįstai praturtėjusiu laikomas asmuo, be teisinio pagrindo praturtėjęs kito asmens sÄ skaita. Tik nepagrįstai praturtėjęs asmuo privalo pastarajam atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Tuo tarpu ieÅ¡kovai byloje nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė kitų aplinkybių, pagrindžiančių atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovai neįrodė, kokius dėl to patyrė nuostolius. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės Å¡alis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių. BÅ«tent dėl ieÅ¡kovų kaltės (neveikimo) nebuvo laiku parengtas žemės sklypų detalusis planas, patikslintos ar nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, nes Å¡iuos veiksmus privalėjo atlikti ieÅ¡kovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009).

Be to, nekilnojamojo daikto (pastatų ar įrenginių) pardavimas savaime nenutraukia valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra tie nekilnojamieji daiktai, nuomos sutarties. Todėl pasikeitus nekilnojamųjų daiktų savininkams, jau sudarytosios valstybinės žemės, kuriose yra Å¡ie nekilnojamieji daiktai, nuomos sutartys, kurioms taip pat taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos, Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti patikslintos. Tik patikslinus galiojančias valstybinės žemės nuomos sutartis, tai yra jose nurodžius naujus valstybinės žemės naudotojus bei jiems atitenkančias naudoti valstybinės žemės sklypo dalis ir Å¡ių dalių dydžius, galima bus nukreipti nuomos mokesčio už naudojimÄ si konkrečia žemės sklypo dalimi mokėjimÄ .

Todėl pasikeitus nekilnojamųjų daiktų savininkams, bet nepatikslinus galiojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių, žemės nuomos mokesčių išieškojimas buvo nukreiptas į buvusius žemės nuomininkus (ieškovus).

2. Dėl valstybinės žemės sklypų naudotojų. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Atsakovams žemės sklypas nei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ir negalėjo bÅ«ti suteiktas, nei Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos, administruojančios žemę, sprendimu nebuvo leista naudotis žeme. Atsakovai savo teisę iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį pastatų eksploatavimui negalėjo realizuoti dėl ieÅ¡kovų kaltės. Nenustačius, kokių valstybinės žemės sklypo dalių reikia atskiriems pastatams eksploatuoti, neįmanoma nustatyti ir valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos dydžio naujiesiems pastatų savininkams. Valstybinė žemė iÅ¡nuomojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka aukciono ir ne aukciono bÅ«du. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį atsakovai, įgiję nuosavybės teise pastatus, iÅ¡ ieÅ¡kovų įgijo teisę valstybinę žemę iÅ¡sinuomoti ne aukciono bÅ«du, bet tik po to, kai bus nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos tarp ieÅ¡kovų ir Marijampolės apskrities virÅ¡ininko. Tuo pat metu ir tas pats valstybinės žemės sklypas negali bÅ«ti iÅ¡nuomotas vieniems asmenims ir suteiktas kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka naudojimui. Å iuo atveju ieÅ¡kovai CK 6.553 straipsnyje nustatyta tvarka galėjo kreiptis į nuomotojÄ dėl leidimo subnuomoti iÅ¡sinuomoto žemės sklypo dalį, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo.

3. Dėl pareigos rengti detalųjį planÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas UAB „Švaresta“ kasacinį skundÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties tikslinimo ir žemės sklypo naudotojo pareigos rengti detalųjį planÄ (civilinė byla Nr. 3K-3-66/2009) nustatė, kad ieÅ¡kovas UAB „Švaresta“, pardavęs vienÄ iÅ¡ pastatų, informavo apie tai Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ir kreipėsi į jÄ praÅ¡ydamas sumažinti ieÅ¡kovui nuomojamÄ Å¾emės sklypo plotÄ , tai yra pakeisti nuomojamos žemės sklypo plotÄ .

IeÅ¡kovo parduoto pastato pirkimo-pardavimo sutartyje netiksliai nurodyta, kokia apimtimi pirkėjas (atsakovas) perėmė iÅ¡ pardavėjo (ieÅ¡kovo) teises į žemės sklypÄ . Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte nustatytas reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam iÅ¡sinuomoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , taigi ir tikslinančiam nuomos sutartį, savo lėšomis pateikti pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtÄ naudojamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais.

Valstybinės žemės nuomos sutartis galėjo bÅ«ti tikslinama tik iÅ¡sprendus parduoto pastato ir kitų bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių klausimÄ pagal teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į nekilnojamÄ jį daiktÄ perduodamos ir teisės į žemės sklypo dalį, kuriÄ daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį. Nesant konkretaus pirkėjo ir pardavėjo susitarimo dėl teisių į pardavėjo perleistÄ , o pirkėjo įgytÄ pastatÄ , taigi ir atitinkamÄ Å¾emės sklypo dalį, apimties, ieÅ¡kovui toliau liekant žemės sklypo naudotoju, Å¡iam norint tikslinti valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal nurodytus teisės aktus iÅ¡liko pareiga rengti iÅ¡nuomojamo žemės sklypo planÄ , nes kitu atveju Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijai buvo neįmanoma nustatyti, kokių valstybinės žemės sklypo dalių reikėtų norint iÅ¡nuomoti jas atskiriems pastatams eksploatuoti.

Tretysis asmuo Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nekeisti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimo, apeliacinį skundÄ atmesti sprendime nurodytais motyvais (3 b. l.  134-135).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovės M. Č. atstovas atsakovų Ž. ir E. B. apeliacinį skundÄ prašė atmesti.

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinius ir teisinius pagrindus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantai Ž. ir E. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimu yra patenkinta dalis ieÅ¡kovų reikalavimų ne tik solidarių atsakovų Ž. ir E. B. atžvilgiu, bet ir atsakovo UAB „Balsava“ atžvilgiu. Atsakovų Ž. ir E. B. ir atsakovo UAB „Balsava“ nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas, nes atsakovams Ž. ir E. B. ir atsakovui UAB „Balsava“ tik pareikÅ¡ti to paties pobÅ«džio reikalavimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, nors kiekvienas iÅ¡ reikalavimų atskirai galėtų bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas) (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Be to, atsakovas UAB „Balsava“ pagal CPK 44 straipsnio 2 dalį nėra pavedęs atsakovams Ž. ir E. B. vesti bylos. Todėl atsižvelgdama į tai, jog apeliacinį skundÄ pateikė tik atsakovai Ž. ir E. B., teisėjų kolegija pasisakys tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimai apeliantų atžvilgiu. O dėl aukščiau nurodytų argumentų bei atsižvelgdama į tai, jog atsakovas UAB „Balsava“ apeliacinio skundo nepateikė, teisėjų kolegija sprendimo dalies, kuria patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimai UAB „Balsava“ atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo nevertins.

Kaip matyti iš patikslino ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko (2 t., 151-157 b. l.), byloje ginčas yra kilęs dėl to ar atsakovai, įsigiję pastatus valstybiniame žemės sklype, kurį iš valstybės nuomojasi buvę pastatų savininkai, privalo pastariesiems atlyginti patiriamus turtinius praradimus dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo valstybei už laikotarpį nuo pastatų pardavimo iki valstybinės žemės nuomos sutarties su buvusias pastatų savininkais patikslinimo ar nutraukimo.

Sprendžiant ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , pirmiausiai bÅ«tina teisingai kvalifikuoti tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2000 m. lapkričio 27 d. valstybinės žemės sklypo ne žemės Å«kio paskirčiai nuomos sutartimi Nr.N/39/2000-A242 ieÅ¡kovė M. Č. 99 metams iÅ¡sinuomojo 5,8539 ha ploto žemės sklypo, esančio buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), 2,9270 ha idealiÄ jÄ dalį (2 t., 51 b.l.). LikusiÄ Å¾emės sklypo idealiÄ jÄ dalį, t.y. 2.9269 ha, 2001 m. kovo 19 d. valstybinės žemės sklypo ne žemės Å«kio paskirčiai nuomos sutartimi Nr.N/39/2001-A260 99 metams iÅ¡sinuomojo ieÅ¡kovas UAB „Švaresta“ (2 t., 52 b.l.). Dalį iÅ¡sinuomotame žemės sklype nuosavybės teise priklausiusių statinių, sutikus žemės nuomotojui, ieÅ¡kovė M. Č. 2004 m. spalio 29 d. sutartimi Nr. 3048 (I t., 24-30 b.l.) ir 2006 m.

spalio 29 d. sutartimi Nr. 2312 (1 t., 37-41 b.l.) pardavė atsakovams Ž. ir E. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o 2006 m.

gegužės 24 d. sutartimi pardavė atsakovui UAB „Balsava“ (1 t., 31-36 b.l.). Visose nurodytose pirkimo-pardavimo sutartyse yra nuostata, kad pirkėjams iÅ¡aiÅ¡kintas CK 6.394 straipsnio turinys ir, kad žemės nuomotojas sutiko, jog statinių, esančių žemės sklypo 2,9270 ha dalyje, kuriÄ nuomojasi statinių pardavėja, naujasis savininkas turės teisę naudotis žemės sklypo dalimi, proporcinga užimamų pastatų plotui, nuomojant ar įsigyjant privačia nuosavybe Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Ä®vertinusi pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatÄ , aptarančiÄ statinių pirkėjų teises į pardavėjos nuomojamÄ Å¾emę, kurioje yra statiniai, teisėjų kolegija pažymi, kad nors sutartyje iÅ¡reikÅ¡tas žemės nuomotojo sutikimas dėl statinių perleidimo, tačiau sutartyje nėra tiksliai nurodyta į kokiÄ konkrečiÄ Å¾emės sklypo dalį statinių pirkėjas perima pardavėjos teises tokiomis pat sÄ lygomis naudotis žeme. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovė po 2004 m. spalio 29 d., 2006 m. gegužės

24 d. ir 2006 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ir toliau liko dalies statinių, esančių nuomojamoje žemės sklypo 2,9270 ha dalyje, savininke. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esanti 2007 m. liepos 30 d. sutartis Nr.5261, kuria ieÅ¡kovė pardavė dalį jai priklausančių statinių (3 t., 94-95 b.l.). Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis

teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant konkretaus pastatų pirkėjų (Ž. ir E. B.) ir pardavėjos (M. Č.) susitarimo dėl teisių perėmimo į tiksliÄ nuomojamo

žemės sklypo dalį, be to, pardavėjai toliau liekant dalies statinių nuomojamame žemės sklype savininke, o tuo pačiu ir žemės sklypo naudotoja, bÅ«tent jai tenka pareiga iki žemės nuomos sutarties patikslinimo vykdyti žemės nuomos sutartyje numatytÄ nuomininko pareigÄ mokėti nuomos mokestį valstybei, nes iki nuomos sutarties patikslinimo nuomotojui, t.y. valstybei, nėra įmanoma nustatyti kokių tiksliai valstybės žemės sklypo dalių reikia tiek pardavėjo, tiek pirkėjo statiniams eksploatuoti.

Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pradinio statinių savininko, pardavusio statinius kitam asmeniui, pareigÄ mokėti žemės nuomos mokestį valstybei iki žemės nuomos sutarties patikslinimo, bÅ«tina aiÅ¡kinti kartu su CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta statinių pirkėjo teise naudotis atitinkama

žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokias turėjo  statinių pardavėjas. Ä®vertinus CK 6.394

straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ pirkėjo įstatyminę teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokias turėjo statinių pardavėjas, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i įstatyminė nuostata taip pat suponuoja, ir statinių įgijėjo pareigÄ atlyginti statinių pardavėjui turtinius praradimus, atsirandančius dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo valstybei per laikotarpį nuo statinių pardavimo iki nuomos sutarties patikslinimo. PrieÅ¡ingas Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimas bei taikymas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, nes sudarytų sÄ lygas statinių įgijėjui, įgijusiam teises tokiomis pat sÄ lygomis, kokias turėjo statinių pardavėjas naudotis žemės sklypu,  nepagrįstai praturtėti statinių pardavėjo sÄ skaitÄ sutaupant valstybės žemės nuomos mokestį (CK 6.242 str. 1 d.).

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog apeliantai žemės nuomos teisinių santykių dalyviais galėjo tapti tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų parengtas žemės sklypo detalusis planas ir nustatyta tiksli jų įsigytiems statiniams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (CK 6.546-6.547 str.), teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra ginčo, jog nuomos teisiniai santykiai tarp žemės nuomotojo (valstybės) ir naujųjų statinių savininkų susiklostys tik nuo to momento, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinta žemės nuomos sutartis. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad Å¡ioje byloje teisminis ginčas kilo ne tiesiogiai iÅ¡ nuomos teisinių santykių tarp nuomotojo ir nuomininko dėl nuomos mokesčio mokėjimo, o tarp buvusių ir esamų statinių savininkų dėl buvusių statinių savininkų patiriamų turtinių praradimų mokant žemės nuomos mokestį nuomotojui (valstybei) už žemę, kuria nuo statinių įsigijimo pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį naudojasi naujieji statinių savininkai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant byloje kilusį teisminį ginÄÄ , turi bÅ«ti taikomas CK 6.394 straipsnis, reglamentuojantis statinių pirkėjų teises į žemės sklypÄ , o ne CK 6.546-6.547 straipsniai, skirti žemės nuomos teisiniams santykiams reguliuoti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei įvertinusi tai, jog apeliantai Ž. ir E.

B. neginčija nei ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti sumos dydžio, nei fakto, jog ieÅ¡kovė M. Č. nuo statinių pardavimo apeliantams momento iki žemės nuomos su ja nutraukimo turėjo pareigÄ mokėti valstybei žemės mokestį ir už tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuri po statinių pardavimo, parengus teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypo detalųjį planÄ , buvo priskirta apeliantų įsigytiems statiniams eksploatuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės M. Č. ieÅ¡kinį apeliantų atžvilgiu, nes apeliantai, po statinių nupirkimo įgiję teises tokiomis pat sÄ lygomis, kokias turėjo statinių pardavėja naudotis žemės sklypu, nepagrįstai praturtėjo statinių pardavėjos sÄ skaita sutaupydami valstybės žemės nuomos mokestį (CK 6.242 str. 1 d.).

Vertindama

ar pagrįstai patenkintas ieškovo UAB „Švaresta“ reikalavimas apeliantų Ž. ir E. B. atžvilgiu, teisėjų kolegija nustatė, kad nors ieškovas

nuomojosi iÅ¡ valstybės 2,9269 ha idealiÄ jÄ Å¾emės sklypo, kuriame stovi ir apeliantų iÅ¡ ieÅ¡kovės M. Č. įsigyti statiniai, dalį, tačiau byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, jog apeliantai jokių statinių iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Švaresta“ nėra pirkę. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp apeliantų ir UAB „Švaresta“ nėra susiklostę CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantai, įsigiję statinius iÅ¡ ieÅ¡kovės M. Č., pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį įgijo teisę naudotis atitinkama idealiÄ ja žemės sklypo dalimi, kuria naudojosi bÅ«tent M. Č., o ne kitas nuomininkas ieÅ¡kovas UAB „Švaresta“. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad

ieškovo UAB „Švaresta“ naudojama idealioji žemės sklypo dalis po ieškovės M. Č. priklausiusių statinių pardavimo apeliantams nepakito,

be to, ieÅ¡kovo UAB „Švaresta“ teisių apimtis į iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypo idealiÄ jÄ dalį nesumažėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai patenkino

ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinį apeliantų atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių

šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinį apeliantų atžvilgiu atmesti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinus, keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o jeigu ieškinys patenkintas dalinai, tai bylinėjimosi išlaidos

šalims atlyginamos proporcingai. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad solidarinė pareiga pagal CK 6.6 straipsnį atsiranda tik

tais atvejais, kada tai numato sutartis ar nustato įstatymas, taip pat, kai prievolės dalykas yra nedalus. CPK normose, reglamentuojančiose teismo išlaidas, solidarinė

prievolė atlyginti teismo išlaidas nėra numatyta. Todėl ieškovei pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantų Ž. ir E.

B. turėjo priteisti ne solidariai, o lygiomis dalimis. Dėl nurodytų motyvų, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei M. Č. dalyje, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų Ž. ir E. B. ieškovei priteistinos lygiomis dalimis. Be to, jos atžvilgiu atmetus ir apeliantų

apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei M. Č. iÅ¡ apeliantų Ž. ir E. B. priteistina po 750,- Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų,

turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantų Ž. ir E. B. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo UAB „Švaresta“ atžvilgiu patenkinus, ieÅ¡kovo UAB „Švaresta“ ieÅ¡kinį apeliantų atžvilgiu atmetus, naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui atlyginimo iÅ¡ apeliantų Ž. ir E. B..

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Švaresta“ atsakovui E. B. priteistina 74,74 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ , nes apeliantų apeliacinis skundas 2491,35 Lt dalyje patenkintas (T.III, 124 b.l.).

IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , iki 25,31 Lt iÅ¡ kiekvieno apelianto mažintina pirmosios instancijos teismo suma, priteista valstybei už procesinių dokumentų

įteikimÄ pirmosios instancijos teisme, o iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Švaresta“ priteista suma valstybei už

procesinių dokumentų įteikimÄ pirmosios instancijos teisme didintina iki 31,73 Lt.

Už procesinių dokumentų įteikimÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ apeliantų valstybei priteistina po 8,- Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Švaresta“ valstybei 9,25 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2Â punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti iÅ¡ dalies atsakovų Ž. B. ir E. B. apeliacinį skundÄ .

           Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m.

vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir

Ž. B., asmens kodas (duomenys

neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Švaresta“, įmonės kodas 185480420, adresas (duomenys

neskelbtini) a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Å iaulių bankas, banko kodas 71810, naudai 2491,35 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalis už naudojimÄ si žemės sklypais Nr. 9, Nr. 11, Nr. 15 bei žemės sklypo Nr. 10 dalimi ir 1768,37 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos (sumokėto žyminio mokesčio bei iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ dalies), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

           Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m.

vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys

neskelbtini), ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1821,49 Lt bylinėjimosi

iÅ¡laidų (sumokėto žyminio mokesčio bei iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ dalies) ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip:

           Priteisti  iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. B.,

asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.

(duomenys neskelbtini), naudai po 910,74 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokėto žyminio mokesčio bei iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ dalies).

           Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės UAB „Švaresta“, įmonės kodas 185480420, adresas (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių

bankas, banko kodas 71810, valstybės naudai 2 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 14,97 Lt nesumokėto žyminio mokesčio

dalies (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

           Priteisti iš ieškovės UAB „Švaresta“, įmonės kodas 185480420, adresas (duomenys neskelbtini) a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810, valstybės naudai 31,73 Lt išlaidų, susijusių

su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, ir 14,97 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalies

(Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

             Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo

2010 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir

Ž. B., asmens kodas (duomenys

neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 80,36 Lt bylinėjimosi išlaidų – išlaidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

             Priteisti iÅ¡ atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 25,31 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų – iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

             Kitoje dalyje VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Priteisti iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys

neskelbtini), ieÅ¡kovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai po 750,- Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės

instancijos teisme.

             Priteisti iš ieškovės UAB „Švaresta“, įmonės kodas 185480420, adresas (duomenys neskelbtini),

a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810, atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.

(duomenys neskelbtini), naudai 74,74 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

             Priteisti iš atsakovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 8,- Lt bylinėjimosi išlaidų – išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas

73000, įmokos kodas 5660).

             Priteisti iš ieškovės UAB „Švaresta“, įmonės kodas 185480420, adresas (duomenys

neskelbtini), a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Å iaulių bankas, banko kodas 71810, valstybės naudai 9,25 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkas                                                                                           Birutė Bobrel

Teisėjai                                                                                                                 Aušra Baubienė

                 Raimondas Buzelis