5d4b9f52-8b2e-4fa0-a6f0-e783e76506c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-238/2013 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01158-2010-3                                   Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4; 44.5.2.  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 24 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1237-104/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Moto4u“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo kompanijai ,,PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas UAB ,,Moto4u“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl 171 864,58 Lt nuostolių, atsiradusių vandens tiekimo vamzdžiui užliejus ieškovo nuomojamas patalpas, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas nurodė, kad 2009-04-02 dėl vandentiekio avarijos (trūko vandens tiekimo vamzdis) buvo užlietos ieškovo nuomojamos patalpos, esančios adresu Miškinių g. 21, Vilniuje – rūsys, kuriame sandėliuojamos ieškovo prekės, ir pastato pirmame aukšte esančios ofiso patalpos.

Nurodė, kad dėl minėtos vandentiekio avarijos patyrė 171 864,58 Lt dydžio nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 116 400 Lt nuostoliai dėl apgadintų prekių; 2) 4 352,62 Lt nuostoliai dėl sugadintos ofiso įrangos; 3) 8 181,96 Lt prekių pervežimo į kitÄ sandėlį ir sandėlio nuomos iÅ¡laidos; 4) 4 530 Lt iÅ¡laidos patalpų remontui; 5) 34 400 Lt negautas pelnas; 6) 4 000 Lt iÅ¡laidos už UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ nuostolių įvertinimo ataskaitos parengimÄ . IeÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovas grindė CK 6.266 straipsniu, nurodydamas, kad vamzdynas, kuriame 2009-04-02 įvyko vandentiekio avarija, priklauso atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“.

Atsiliepime atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytu nuostolių dydžiu, kadangi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje neteisingai nustatyta apgadintų prekių rinkos vertė, nepagrįstai paskaičiuotas ieÅ¡kovo negautų pajamų dydis. Taip pat pažymėjo, jog iÅ¡ minėtos ataskaitos neaiÅ¡ku, ar buvo laikomasi sandėliavimo taisyklių (ar dėl nuostolių atsiradimo nėra ieÅ¡kovo kaltės).

Be to, nurodė, jog yra apsidraudęs civilinę atsakomybę, todėl žalÄ privalo atlyginti draudikas UAB DK ,,PZU Lietuva“. Trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis, pažymėdamas, kad dėl praÅ¡omų atlyginti nuostolių dydžio, sutinka su atsakovo iÅ¡dėstytais argumentais. Teigė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti nuostoliai nurodyti kartu su PVM, nors šį mokestį ieÅ¡kovas turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto.

Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog sumokėjo 4 530 Lt už patalpų remontÄ , juo labiau, kad apgadintos patalpos nuosavybės teise priklauso ne ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - ieÅ¡kovui UAB ,,Moto4u“ iÅ¡ atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ priteisė 170 558,21 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palÅ«kanų, 4 411 Lt žyminio mokesčio ir 6 050 Lt atstovavimo iÅ¡laidų; ieÅ¡kinio dalį dėl 1 306,37 Lt sumos priteisimo, kuriÄ sudaro PVM mokestis, atmetė.

Nustatęs, jog tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovo nuomojamas sandėlis buvo užlietas dėl atsakovui priklausančio vandentiekio avarijos, teismas sprendė, jog už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , privalo atsakyti atsakovas (CK 6.245 str.). Teismas nurodė, jog aplinkybių, susijusių su atsakovo draudiko UAB DK ,,PZU Lietuva“ atsakomybe nenagrinėja, kadangi ieÅ¡kovas reikalavimų atsakovo draudikui nereiÅ¡kė (CK 6.6 str.). Spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, teismas vadovavosi UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ žalos įvertinimo ataskaita, pažymėdamas, kad nuostolių įvertinimÄ atliko turto vertintojos, turinčios kvalifikacijÄ , kad jos vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir pakankamai motyvavo savo iÅ¡vadÄ .

Pasisakydamas dėl apgadintų prekių rinkos vertės, teismas nurodė, kad nuostolių įvertinimo ataskaitoje 0,60 korekcinės likutinės vertės koeficientas buvo taikomas prekėms dėl jų prekinės iÅ¡vaizdos praradimo ir dėl to, kad motociklų sezonas ėjo į pabaigÄ , todėl buvo bÅ«tina taikyti nuolaidÄ . Pažymėjo, jog kitų prekių vertė sumažinta ne tik dėl pakuočių sugadinimo, bet ir dėl jų prekinės iÅ¡vaizdos praradimo. Sprendė, jog tinkamai paskaičiuotas ir negautų pajamų dydis, koreguojant prekių įsigijimo vertę trejų metų įmonės (ieÅ¡kovo) vidutiniu antkainiu, kas vertintojoms leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad vidutinis antkainis sudaro 30 procentų nuo parduotų prekių savikainos, pažymėjo, jog vertintojos taip pat atsižvelgė ir į ekonominę situacijÄ - 2009 m. kainų smukimÄ .

Teismo vertinimu, nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nesilaikė sandėliavimo taisyklių. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas atsakovo argumentus dėl žalos dydžio atmetė kaip nepagrįstus. Kartu teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti 1 306,37 Lt PVM sumÄ už prekių pervežimÄ ir kito sandėlio nuomÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovas yra PVM mokėtojas ir susigrÄ Å¾ins PVM mokestį iÅ¡ valstybės biudžeto. Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta pagrindų, kuriems esant atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima ar jis nuo Å¡ios atsakomybės turėtų bÅ«ti atleistas (CK 6.253 str., 6.282 str.).

 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Dėl priteistų nuostolių dydžio. Teismas ieÅ¡kovui nepagrįstai priteisė 34 000 Lt dydžio negautÄ pelnÄ , byloje nesant jokio objektyvaus ir neginčijamo įrodymo, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs tokį pelnÄ . Negautas pelnas buvo priteistas remiantis Nuostolių įvertinimo ataskaita, taikant 30 proc. antkainį nuo parduotų prekių savikainos. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimÄ kaip negautos pajamos gali bÅ«ti priteisiamos tik realios pajamos, kurias žalÄ patyrusi Å¡alis bÅ«tų gavusi, jei kita Å¡alis nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

2. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė 116 400 Lt nuostolių dėl apgadintų prekių, kadangi buvo netinkamai nustatyta (sumažinta) apgadintų prekių rinkos vertė, kuri realiai yra didesnė. Pavyzdžiui, padangoms buvo taikomas 0,60 korekcinės likutinės vertės koeficientas, nors vanduo padangoms negali padaryti jokios žalos; tepalams buvo taikomas 0,85 korekcinės likutinės vertės koeficientas, nors tepalai yra supilti į sandarius indus, todėl jų kokybei drėgmė jokios įtakos neturėjo; šalmų stiklams buvo taikomas 0,70 korekcinės likutinės vertės koeficientas, nors vanduo stiklui negali padaryti jokios neigiamos įtakos; šalmams, batams, striukėms buvo taikomas 0,30 korekcinės likutinės vertės koeficientas, tačiau išdžiovinus šias prekes galima naudoti.

3. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ , tuo atveju, kai Å¡alys nesusitaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį turi nustatyti teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus.

4. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir teisės normas, taip pažeisdamas CPK nuostatas (CPK 178 str. 1 d., 185 str. 1 d., 197 str. 1 d.). IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų (iÅ¡skyrus Nuostolių įvertinimo ataskaitÄ ) apie planuojamÄ gauti pelnÄ , neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas bÅ«tų sėkmingai realizavęs prekes. Teismas, vadovaudamasis CPK 181 straipsnio 2 dalimi, netenkino atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus, kurie buvo reikalingi apskaičiuoti ieÅ¡kovo negautÄ pelnÄ , t. y. įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti pelno (nuostolių ataskaitas) už 2007-2010 metus, taip pažeisdamas kooperacijos principÄ (CPK 8 str.). Be to, neaiÅ¡ku, ar už prekes, kurios buvo apgadintos, ieÅ¡kovas atsiskaitė tiekėjams. Teismas vertino tik ieÅ¡kovo motyvus, tačiau neatsižvelgė į atsakovo atsikirtimus.

5. Dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Teismas nenagrinėjo kiekvienos Å¡alies veiksmais sukeltų padarinių ir jų masto, nenustatė, koks konkrečiai teisinis priežastinis ryÅ¡ys sieja kiekvienÄ Å¡alį su atsiradusia žala. Dėl patirtos žalos kaltas ir pats ieÅ¡kovas, kadangi saugodamas savo turtÄ nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas (6.248 str. 3 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį, ar ieÅ¡kovas tinkamai sandėliavo prekes, ar ėmėsi visų priemonių, kad vandeniu užlietos prekės bÅ«tų operatyviai iÅ¡gabentos iÅ¡ užlietų patalpų. Teismas taip pat netyrė fakto, jog prekių kokybei įtakos galėjo turėti ne tik vandentiekio avarija, bet ir ta aplinkybė, kad prekės buvo sandėliuojamos tam nepritaikytose patalpose (rÅ«syje).

6. Priteista žala turi bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (CK 6.282 str.). 2010 metai atsakovui buvo nuostolingi, atsakovas keturioms savivaldybėms teikia geriamÄ jį vandenį bei tvarko nuotekas, todėl papildomi nuostoliai gali apsunkinti tinkamÄ paslaugų teikimÄ vartotojams.

7. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.            Atsiliepimu ieÅ¡kovas UAB ,,Moto4u“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teigdamas, kad:

1. Dėl priteistų nuostolių dydžio pagrįstumo. Teismas pagrįstai rėmėsi Nuostolių įvertinimo ataskaita, kuri laikytina prima facie įrodymu. Ä®statyme įtvirtinta vertinimo ataskaitos teisingumo prezumpcija (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d.); Å¡i ataskaita įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Atsakovo teiginiai apie tariamai netinkamai atliktÄ nuostolių vertinimÄ yra paremti vien tik paties atsakovo subjektyviais samprotavimais, atsakovas nėra turto vertintojas ir neturi specialių žinių padarytai žalai įvertinti, todėl jo teiginiai apie netinkamai pritaikytÄ sugadintų prekių likutinės vertės koeficientÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisingi.

2. Atsakovas nutyli, kad prekės buvo sugadintos jas apipylus vandeniu, susimaiÅ¡iusiu su smėliu, dėl ko prekėms buvo padaryta žymi, o kai kurioms ir nepataisoma žala, pavyzdžiui, atsakovo minimi Å¡almų stikliukai yra susibraižę nuo smėlio, o batai, drabužiai ir Å¡almai, net ir juos iÅ¡džiovinus, prarado savo estetinę ir prekinę iÅ¡vaizdÄ , kurios netekę prekės, nors ir tinkamos naudoti, nebegali bÅ«ti parduodamos už naujų prekių kainÄ . Be to, pats atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti sugadintų prekių apžiÅ«roje, tačiau nedalyvavo, todėl jo teiginiai apie tariamai netinkamÄ nuostolių nustatymÄ vertintini kritiÅ¡kai. Nuostolių ataskaita yra pakankamas įrodymas ne tik tiesioginiams nuostoliams pagrįsti, bet ir ieÅ¡kovo negautoms pajamoms įrodyti.

3. IeÅ¡kovas užsiima mažmenine prekyba, todėl akivaizdu, kad prekės skirtos pardavimui. Ä®sigydami prekes, ieÅ¡kovo klientai iÅ¡ankstinių sutarčių nesudarinėja, todėl ieÅ¡kovas tokių sutarčių neturi ir pateikti negali. Ä®vertindama ieÅ¡kovo negautÄ pelnÄ , turto vertintoja tinkamai įvertino ieÅ¡kovo vidutinį antkainį, kurį koregavo atsižvelgdama net į ekonominę situacijÄ Å¡alyje.

4. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į  ankstesnes jo gautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). IeÅ¡kovas turėjo realias galimybes gauti priteisto dydžio pelnÄ ir bÅ«tų jį gavęs, jei prekės nebÅ«tų buvusios sugadintos.

5. Dėl įrodymų vertinimo. IeÅ¡kovo reikalavimus pagrindžia visuma įrodymų – Nuostolių vertinimo ataskaita, Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, ieÅ¡kovo pretenzijos atsakovui ir trečiajam asmeniui, pinigų priėmimo kvitai, fotonuotraukos ir kt., tuo tarpu ieÅ¡kovo reikalavimus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstÄ , teisingÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ . Teismas pagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pelno (nuostolių) ataskaitas, nes Å¡is praÅ¡ymas buvo pateiktas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, nors byloje buvo paskirtas pasirengimas nagrinėti bylÄ paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, tokio praÅ¡ymo atsakovas nepateikė ir pirmojo teismo posėdžio metu, todėl tokio praÅ¡ymo tenkinimas bÅ«tų užvilkinęs bylos nagrinėjimÄ .

Juo labiau, kad atsakovas nenurodė kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes patvirtins ar paneigs ieÅ¡kovo pelno (nuostolių) ataskaita už 2007-2010 metus. NeaiÅ¡ku, kokiÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turi atsakovo minimi ieÅ¡kovo atsiskaitymÄ su prekių tiekėjais patvirtinantys dokumentai.

6. Dėl ieÅ¡kovo nepakankamo rÅ«pestingumo ir atidumo. IeÅ¡kovas niekaip negalėjo numatyti, kad atsakovo valdomuose vandentiekio tinkluose įvyks avarija, atsakovui priklausantys vamzdynai yra po žeme, apie Å¡ių vamzdynų buvimÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik po avarijos, todėl jis niekaip negali bÅ«ti laikomas neatsargiu ar iÅ¡ dalies atsakingu dėl jam padarytos žalos.

7. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovo prekės buvo laikomos netinkamai. Prekės buvo sandėliuojamos tinkamai, apie tai yra nurodyta ir trečiojo asmens L. U. surašytame ekspertizės akte, todėl atsakovo argumentai apie nepritaikytas patalpas yra visiškai nepagrįsti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, prieÅ¡ imdamasi nagrinėti atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ apeliacinio skundo, ieÅ¡kovo UAB ,,Moto4U“ atsiliepimo į šį apeliacinį skundÄ argumentus bei skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimÄ , pirmiausia atkreipia dėmesį į teismų praktikoje susiformavusiÄ nuostatÄ , kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

 Byloje nustatyta, kad įvykus vandentiekio avarijai buvo užlietos ieÅ¡kovo nuomojamos patalpos – rÅ«sys, su jame sandėliuojamomis prekėmis, bei biuras ir jame buvusi biuro įranga, dėl ko ieÅ¡kovui buvo padaryta žala. Vandens tiekimo vamzdynas priklauso atsakovui, todėl jam atsirado pareiga atlyginti ieÅ¡kovui padarytus nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 str.). Ginčo dėl to byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių ginÄÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydį bei byloje nenustatyta sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ netaikyti ar atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės arba mažinti iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteistinos žalos dydį (CK 6.253 str., 6.282 str.).

Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, netinkamai atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimÄ , nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė visÄ jo praÅ¡omÄ 34 000 Lt dydžio negautÄ pelnÄ ir 116 400 Lt nuostolių dėl apgadintų prekių. Taip pat teigia, kad ieÅ¡kovas, saugodamas savo turtÄ , nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas bei netinkamai sandėliavo prekes, o atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl teismas nepagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydį (CK 6.248 str. 3 d., 6.282 str.).

Dėl įrodymų vertinimo ir žalos dydžio nustatymo Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktas pripažįstamas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodinėjimo proceso metu svarbus vaidmuo tenka bylos Å¡alims, nes jos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 179, 182 straipsniai). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Tai reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įvertinti įrodymus palikta teismo kompetencijai ir niekas teismui negali nurodyti, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles byloje taikė tinkamai (CPK 178 – 185 str.). Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti žalos dydį (CPK 178 str., 179 str., CK 6.249 str.). Teismas sprendime kruopščiai ištyrė bei išanalizavo visus šiuo klausimu ieškovo pateiktus įrodymus, iš jų ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ ekspertės/vertintojos A. K. bei turto vertintojos (asistentės) V.

J. 2009-08-03 suraÅ¡ytos žalos (nuostolių) įvertinimo ataskaitos Nr. 5/1693(Vil):09 duomenis bei iÅ¡vadÄ , atsakovo argumentus, kuriais buvo ginamasi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Taigi teismas, atlikęs Å¡iuos veiksmus ir remdamasis tuo, kad atsakovas vandentiekio avarijos bei dėl to įvykusio ieÅ¡kovo turto užpylimo faktų neginčijo, turėjo pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog žalos dydis dėl Å¡ios vandentiekio avarijos sudaro 170 558,21 Lt (116 400 Lt nuostoliai dėl apgadintų prekių, 4 352,62 Lt vertės sugadinta biuro įranga, 8 181,96 Lt iÅ¡laidos už prekių pervežimÄ ir kito sandėlio nuomÄ , 4 530 Lt patalpų remonto iÅ¡laidos, 34 400 Lt negautas pelnas, 4 000 Lt iÅ¡laidos už atliktÄ turto vertinimÄ , iÅ¡ viso 171 864,58 Lt, Å¡iÄ sumÄ mažinant 1 306,37 Lt dydžio PVM).

Beje, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alis – privačius juridinius asmenis, byloje atstovavo profesionalÅ«s teisininkai, tačiau atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo nurodomu žalos dydžiu, neprašė skirti teismo ekspertizės, neteikė kitokių įrodymų Å¡iuo klausimu (CPK 179 str.). Taigi atsakovas, gindamasis nuo ieÅ¡kinio pagrįstumo, – be žodinių paaiÅ¡kinimų, nepateikė jokių įrodymų, teismui leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog žalos dydis yra kitoks, nei nurodė ieÅ¡kovas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje surinktais įrodymais (CPK 178, 185, 250 str.). Nors byloje esanti vertinimo ataskaita neturi teismo eksperto iÅ¡vados statuso, tačiau, kaip minėta, teismas šį įrodymÄ vertino kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 str.).

Remiantis CPK 178 straipsniu, Å¡alis, teikianti atsikirtimus bei prieÅ¡taravimus, privalo juos pagrįsti. Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismui, kaip faktines aplinkybes nagrinėjančiam teismui, gali bÅ«ti teikiami papildomi įrodymai, reiÅ¡kiami praÅ¡ymai dėl tokių įrodymų surinkimo (ekspertizės skyrimas ir kt.) (CPK 314 str.). Tačiau atsakovas tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė, taip pat neteikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindÄ kitaip spręsti dėl teismo iÅ¡vadų, įvertinus byloje surinktus aktualius įrodymus, pagrįstumo (CPK 12, 13, 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad buvo apgadintos ieÅ¡kovo prekės, skirtos pardavimui. Nors kai kurių prekių techninės savybės dėl jų užpylimo ir nepablogėjo, tačiau buvo pabloginta jų iÅ¡vaizda ir pakuotė. Akivaizdu, kad pardavimo kaina priklauso ir nuo pakuotės, ir nuo pačios prekės iÅ¡vaizdos. Kaip žinoma, pirkėjai neperka prekių, kurios paveiktos vandens ir smėlio, nors ir nuvalytos ar kitaip sutvarkytos, jeigu joms nėra taikomos nuolaidos. Be to, taip pat pažymėtina, kad atsakovui buvo suteikta galimybė dalyvauti specialistams atliekant apgadintų prekių apžiÅ«rÄ , tačiau jis ja nepasinaudojo.

Atsakovas savo skunde teigia, kad teismas be pagrindo netenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus – ieÅ¡kovo pelno (nuostolių) ataskaitas už 2007-2010 metus. Tačiau tokį praÅ¡ymÄ atsakovas teismui pateikė tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu – paskutiniame teismo posėdyje. Tuo tarpu nei paruoÅ¡iamuosiuose procesiniuose dokumentuose, nei pirmojo teismo posėdžio metu atsakovas, kaip minėta, atstovaujamas teisininko profesionalo, tokio reikalavimo nekėlė (CPK 7 str.). Todėl teismas pagrįstai tokio atsakovo praÅ¡ymo netenkino (CPK 181 str. 2 d.).

Dėl priteistinos žalos dydžio mažinimo Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktÄ ir dydį, kaip minėta, turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas, – žalÄ padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Å i teisės norma gali bÅ«ti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kt.).

Atsakovas prašė teismo sumažinti žalos atlyginimÄ CK 6.282 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Tačiau byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu taikyti nurodytÄ Ä¯statymo normÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo nukrypti nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas, laikydamas savo prekes rÅ«syje, bÅ«tų pažeidęs įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus. Byloje esančio eksperto L.

U. ir eksperto asistento R. R. 2009-08-13 ekspertizės, atliktos trečiojo asmens – draudimo kompanijos užsakymu, akto iÅ¡vadoje nurodoma, kad vandentiekio sistemos avarijos metu užpiltuose patalpose prekės galėjo bÅ«ti sandėliuojamos (STR 2.02.07:2004 Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai). Taigi ieÅ¡kovo veiksmus sandėliuojant prekes rÅ«syje negalima vertinti kaip nerÅ«pestingumÄ ar didelį aplaidumÄ , turėjusį įtakos žalos padarymo faktui ar žalos dydžiui (CPK 185 str.).

Atsakovas taip pat teigia, kad priteistinos žalos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nuostolingÄ Ä¯monės veiklÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas, nesutikdamas su minėta nutartimi, atskiruoju skundu įrodinėjo, kad pagrindo byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra, nes jo turtinė padėtis yra gera.

Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonės buvo panaikintos bÅ«tent dėl geros jo turtinės ir finansinės padėties. Bylos gi nagrinėjimo metu atsakovas jau įrodinėjo, kad priteistinos žalos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas dėl sunkios jo turtinės padėties. Ä® bylÄ buvo pateikti atsakovo balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita už 2010 metus. IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad 2010 metais, palyginus su 2009 metais atsakovo viso turimo turto vertė padidėjo nuo 642 744 747 Lt iki 750 657 142 Lt, o įmonės patiriamas nuostolis sumažėjo nuo 7 876 758 Lt iki 6 645 215 Lt.

Å ie duomenys nesudarė teismui pakankamo pagrindo iÅ¡vadai dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, todėl teismas pagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas tiek 2009 metais, tiek 2010 metais patyrė nuostolius, 2010 metais juos net sumažino. Taigi atsakovas įvairiose nagrinėjamos bylos stadijose teikdamas praÅ¡ymus, kitus procesinius dokumentus bei įrodymus, susijusius su jo turtinės padėties vertinimu, ne tik kad nebuvo nuoseklus Å¡iuo klausimu, bet taip pat yra pagrindas tokius jo veiksmus vertinti kaip nesÄ Å¾iningÄ elgesį (CPK 42 str. 5 d.).

Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė naujausių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų (CPK 178 str. 314 str.). Remdamasi tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, patenkinęs iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo UAB ,,Moto4U“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , – laiko, jog kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl jų neanalizuoja.

Tokiu bÅ«du apelianto atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo bÅ«tinumo. BÅ«tinumÄ nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; 2012 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318/2012).

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais raÅ¡ytiniais duomenimis, raÅ¡ytinėmis Å¡alių pastabomis ir nėra poreikio bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiÅ¡kimo Nr. 28394/95).

Apeliantas prašė jo skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡io praÅ¡ymo iÅ¡ esmės nepagrindė jokiais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso bÅ«tinumÄ , todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, netenkindama praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, sprendžia, kad raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeidžia Å¡alių teisių ir civilinio proceso principų, o prieÅ¡ingai užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .   Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteistinos Å¡io turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 4 840 Lt dydžio iÅ¡laidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas (8.11 p.) ir bylos sudėtingumÄ , į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, nustato, kad bÅ«tinos ir pagrįstos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra mažintinos iki 1 500 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (įmonės kodas 120545849) ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Moto4U“ (įmonės kodas 300571703) naudai 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Lt 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                          Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                    Nijolė Piškinaitė Donatas Šernas