5d4b4d5a-0cde-4e0f-81ec-fedade2fc742 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-71-402/2012 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01026-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.;

74.  (S)                                              KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 9 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. A. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovams Algirdui JurkÅ¡ai ir Gintarui Kėžiui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Lt neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-6, 13, 21) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2012 m. buvo apribota pareiÅ¡kėjo laisvė Marijampolės pataisos namuose, pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Jis buvo kalinamas bÅ«ryje, kuriame bÅ«davo nuo 25-29 asmenų, todėl buvo pažeidžiamos jo teisės į privatumÄ . Pagal Higienos normÄ HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtintoje LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, aiÅ¡kiai buvo nustatyta gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m. Tačiau padaugėjus nuteistųjų buvo imtasi veiksmų sumažinti gyvenamÄ jį plotÄ iki 3,1 kv. m.

Nurodė, jog Pataisos namuose buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant Å¡iuo metu galiojančius įstatymus ir teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų, dėl ko patyrė didžiulę dvasinę, psichologinę, moralinę žalÄ . Kadangi Pataisos namuose nuteistųjų skaičius stipriai virÅ¡ijo nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių, todėl apribota teisė pasinaudoti vieÅ¡omis patalpomis, reikia eilėse stovėti prie sanitarinių mazgų ir tai turi bÅ«ti priskiriama prie kankinimo.

Valgykloje tiekiamas maistas neatitinka higienos reikalavimų yra nekokybiÅ¡kas. Valgykloje nėra įrengta kriauklių, nėra pakabų rÅ«bams. Nurodė, jog buvo patyręs rieÅ¡o traumÄ ir dėl netinkamo medicininio aptarnavimo Pataisos namų medicinos personalas jam nenustatė rankos lūžio, ko pasėkoje jis patyrė skausmus ir nepatogumus. Dėl ploto trÅ«kumo sumažėja galimybės užtikrinti higienos standartus bei tinkamas sanitarines sÄ lygas. Sunkiau užtikrinti sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumÄ ir tinkamumÄ .

PraÅ¡o atkreipti dėmesį į Vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ ir Europos žmogaus teismo praktikÄ , kurioje nurodyta, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ pagal LR CK 6.250 str. 7 d. Nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , t. y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , depresijÄ , fizinį skausmÄ , sutriko sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, uždaras.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 30 000 Lt suma. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 25-29) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka, o taip pat paaiÅ¡kino, jog į pataisos namus pareiÅ¡kėjas atvyko 2011-06-23 ir buvo paskirtas į 15-tÄ nuteistųjų bÅ«rį, kur atliko bausmę iki 2012-09-02. 15- tas bÅ«rys susideda iÅ¡ 7 įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo, kur nuteistieji turi galimybę visÄ dienÄ vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį, be to, gali lankyti direktoriaus nustatytu laiku vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę ir kitas erdves.

Pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį sektorių) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Bendras 15-tam nuteistųjų būriui priklausančių patalpų, po kurias ne miego metu nuteistieji gali laisvai judėti, plotas yra 220,97 kv. m. Be to, gali nuteistieji naudotis ir jų lokalinio sektoriaus kiemu, kurio bendras plotas yra apie 350 kv. m.

Nuteistųjų miegui skirtų 2 patalpų Å¡iame bÅ«ryje bendras plotas yra 155,29 kv. m. Nuo 2011-06-23 iki 2012-09-02 Å¡io bÅ«rio vidutinis sÄ raÅ¡inis nuteistųjų skaičius buvo 52 nuteistieji, 15 bÅ«rio patalpų gyvenamasis plotas susideda iÅ¡ 2 miegui skirtų gyvenamųjų kambarių (Nr. 1-11 ir Nr. 1-12) ir virtuvės (Nr. 1-15). Visos patalpos plotas sudaro 172,12 kv. PaaiÅ¡kino, jog namuose maistas nuteistiesiems gaminamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo".

Valgiaraštis patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus ir šį valgiaraštį, įsakymu gali pakeisti kalinimo įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui. Nuo 2011-06-23 iki 2012-09-02 valgiaraštis direktoriaus įsakymais buvo pakeistas 4 kartus. Valgiaraštis keičiamas tik esant būtinybei ir vadovaujantis teisės aktais. Laikotarpyje nuo 2011-06-23 iki 2012-09-02 Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko 4 patikrinimus, kurių metu nenustatė, kad maistas būtų gaminamas nekokybiškai ar pažeidžiant nustatytus teisės aktus.

Valgykloje ir virtuvėje yra įrengtos kriauklės ir pakabos, nes tai bÅ«tina ne tik pagal teisės aktus, bet ir dėl gamybinio bÅ«tinumo. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo ženklių moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ir pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buities sÄ lygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į psichologinę tarnybÄ . Mano, jog nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (Toliau tekste – Pataisos įstaiga). Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat buvo neužtikrintos higienos, sanitarinės sÄ lygos ir medicininis aptarnavimas.

ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginimo. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sÄ lygos.

Kaip vienÄ iÅ¡ argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose (taip pat ir karantino kameroje), kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai. Imama domėn tai, kad LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.). IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos (taip pat ir karantino kameros) plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas kančias, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ .

Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 6.15 punktÄ (2 lentelę) (iki 2009-04-09 galiojusi redakcija), vienam asmeniui, kalinčiam pataisos darbų kolonijoje (namuose), gyvenamojoje patalpoje turi tekti ne mažiau kaip 3 m2 gyvenamojo ploto.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „ Dėl Lietuvos higienos normos HN: 2010“ Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ 2.2 ir 2.4 punktais Lietuvos higienos normÄ HN 76:1999 pripažino netekusia galios. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuo 2010-04-30 įsigaliojusios redakcijos 111.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 m2 pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o Taisyklų 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintos STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkos 8 p., 9 p., 10 p., 15 p., 18 p. nuostatų sisteminė analizė patvirtina, jog į gyvenamÄ jį plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuotos bendrojo naudojimo patalpos (turi bÅ«ti sudedamas tik kambarių ir virtuvės plotas). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nuo 2009 m. kovo mėn. buvo apribota pareiÅ¡kėjo laisvė Marijampolės pataisos namuose, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (b. l. 4), tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos įstaigÄ atvyko 2011-06-23 ir iÅ¡vyko 2012-09-02 (b. l. 30) (bus vertinamas laikotarpis nuo 2011-06-23 iki 2012-09-02). PareiÅ¡kėjas nuo 2011-06-23 iki 2011-06-29 buvo patalpintas į karantino kamerÄ . Bendras karantino patalpų plotas – 63,72 kv.m. (b. l. 84).

Atsakovas nurodė, jog tuo laikotarpiu į karantino kamerÄ buvo patalpinta 16 nuteistųjų (b. l.

27) Pats pareiÅ¡kėjas tikslaus skaičiaus kiek buvo nuteistųjų karantino kameroje negali nurodyti. Pagal turimus duomenis paskaičiavus vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto dalį (karantino kamerose laikant atsakovo nurodytÄ nuteistųjų skaičių - 16) matyti, jog jam tenka 3,98 kv.m. Kadangi Taisyklių 11-1.2 p. nustato, jog asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose, turi bÅ«ti suteikiamas ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. plotas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is reikalavimas nebuvo pažeistas. 2011-06-29 Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į 151 brigadÄ (b. l. 30, 31).

VisÄ bausmės atlikimo laikÄ nuo 2011-06-29 iki 2012-09-02 gyveno 15 bÅ«rio 151 brigados patalpoje. Atsakovas nurodė, jog pataisos namai kaupia tik vidutinį sÄ raÅ¡inį atitinkamam bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičių mėnesio tikslumu. Pats pareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo kalinamas su daugiau nei 25 asmenys (b. l. 4).Atsakovas pateikė bendrÄ 15 bÅ«rio nuteistiesiems tenkamo gyvenamojo ploto paskaičiavimÄ , neiÅ¡skirdamas atskiromis brigadomis. Gyvenamasis plotas, tenkantis vienam nuteistajam, yra paskaičiuotas, prie abiejų brigadų, esančių 15 bÅ«ryje miegamosios patalpos ploto pridedant virtuvėlės plotÄ , ir atitinkamai dalinant iÅ¡ tuo metu buvusio bendro nuteistųjų skaičiaus 15 bÅ«ryje.

Apskaičiavus matyti, jog bendras 15 bÅ«rio nuteistiesiems tenkantis gyvenamasis plotas yra 172,12 kv. m. (78,78 kv.m. +76,51 kv.m. +16,83 kv.m.) (b. l. 28, 86). Atsižvelgus į nurodytÄ bendrÄ plotÄ bei padalinus iÅ¡ Taisyklių 111.1. p. nustatyto privalomo užtikrinti vienam nuteistajam gyvenamojo 3,1 kv. m. ploto, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuo 2011-06-28 iki 2012-09-02 Taisyklių 111.1. p. įtvirtintas privalomas 3,1 kv. m. reikalavimas nebuvo pažeistas, kadangi 172,12 kv. m. patalpų gyvenamajame plote maksimaliai galėtų gyventi 55 nuteistieji, kad reikalavimai nebÅ«tų pažeisti.

Atsakovo pateiktais duomenimis matyti, jog 15 būryje laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2012-09-02 maksimalus nuteistųjų skaičius 15 būryje buvo: 2011 m. birželio mėn. - 48 nuteistieji (ploto vienam teko – 3,58 kv.m.), liepos mėn. -53 (ploto vienam teko – 3,24 kv.m.), rugpjūčio ir rugsėjo mėn. – 51 (ploto vienam teko – 3,37 kv.m.), spalio mėn. – 54 (ploto vienam teko – 3,18 kv.m.), lapkričio mėn. – 51 (ploto vienam teko – 3,37 kv.m.) , gruodžio mėn. – 52 (ploto vienam teko – 3,31 kv.m.); 2012 m. sausio mėn. – 52 (ploto vienam teko – 3,31 kv.m.) , vasario mėn. – 51 (ploto vienam teko – 3,37 kv.m.); kovo ir balandžio mėn. – 54 (ploto vienam teko – 3,18 kv.m.), gegužės mėn. – 53 (ploto vienam teko – 3,24 kv.m.), birželio ir liepos mėn. – 52 (ploto vienam teko – 3,31 kv.m.), rugpjūčio mėn. – 51 (ploto vienam teko – 3,37 kv.m.), rugsėjo mėn. - 50 (ploto vienam teko – 3,44 kv.m.) (b. l. 41), todėl tuo metu 1 nuteistajam buvo užtikrintas Taisyklių 111.1. p. reikalavimas dėl privalomo 3,1 kv.m. vienam nuteistajam gyvenamojo ploto.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas pareiÅ¡kėjui užtikrino Taisyklių 111.1. p. ir 111.2 p. reikalavimus dėl privalomo vienam nuteistajam ploto. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo aspektu atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), duodančių pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos konstatavimui, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko (ABTÄ® 57 str.). Dėl Å¡ių aplinkybių Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).  PareiÅ¡kėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skalbyklos ir džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, yra įrengta permažai sanitarinių mazgų (klozetų, pisuarų), dušų, dėl ko, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, nėra įrengta drabužių ir avalynės džiovyklos, laisvalaikio kambario, tiekiamas blogos kokybės maistas, pastovi drėgmė, bloga ventiliacija.

Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, maisto ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Marijampolės pataisos namuose nuteistųjų maitinimas privalėjo būti organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu 2006-05-02 Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“.

Pagal minėtų teisės aktų nuostatas valgiaraÅ¡tį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį iÅ¡imtiniais atvejais, suderinęs su Kalėjimų departamento InfrastruktÅ«ros ir pirkimų skyriumi, įsakymu gali pakeisti kalinimo įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, nepažeisdamas maisto produktų normos energinės vertės ir vadovaudamasis Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normomis.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo bausmės atlikimo laikotarpiu, nuo 2011-06-28 iki 2012-09-02, Marijampolės pataisos namuose periodiškai ir pagal nuteistųjų skundus buvo atliekami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų patikrinimai dėl maisto produktų higienos. 2011-06-22, 2012-02-22, 2012-08-09 ir 2012-08-24 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, atliko patikrinimus dėl maisto produktų higienos (tiriant vartotojų skundus) (b. l. 56-68). Patikrinimų metu nebuvo nustatyta, jog maistas gaminamas nekokybiškai ar pažeidžiant teisės aktus, taip pat nebuvo nustatyta ir maisto higienos reikalavimų pažeidimų.

Valgiaraščiai buvo keičiami tik pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymus (b. l. 77-80). Pareiškėjo teiginiai, kad maistas neatitinka numatyto valgiaraščio taip pat yra nepagrįsti. Taigi, byloje nenustatyta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Marijampolės pataisos namuose organizuojamas netinkamas maitinimas, ar tiekiamas nekokybiškas maistas, neatitinkantis nustatytų fiziologinės mitybos normų. Nustatyta, jog pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų 15-ajame būryje.

Byloje objektyvių duomenų apie higienos normų, kurios reglamentuotos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, reikalavimų pažeidimų minėtoje patalpoje nenustatyta. Marijampolės pataisos namų administracija ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pataisos namų įkalinimo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus, patalpos buvo remontuojamos, visos patalpos nuolat vėdinamos ir dezinfekuojamos.

Šias aplinkybes patvirtina pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l.46 -55). 2011-09-23, 2012-03-22 ir 2012-04-12 patikrinimo akte nurodyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, vėdinimas iš sanitarinio mazgo vyksta natūralios traukos būdu, antro aukšto valgykloje ir tualetuose lubos neištrupėję, pelėsio nepastebėta, sanitarinėje švarykloje, sveikatos priežiūros tarnyboje, dušinėse, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose įrengta karšto ir šalto vandens tiekimo sistema, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis, teismui nepateikė. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo paminėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, jis taip pat nėra Visuomenės sveikatos centro ir pan. įgaliotas atstovas. Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas.

NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo visÄ eilę įrodymų. Teismas akcentuoja, kad pats pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose. Nuteistieji tokio tipo įstaigoje gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek dalyje bendro naudojimo patalpų, tiek ir lauke (LR bausmių vykdymo kodekso 117 str.).

Pataisos namų teritorijoje yra įrengti suoliukai poilsiui bei treniruokliai sportinei veiklai ar mankÅ¡tai. Pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintÄ tvarkÄ gali dalyvauti sportiniuose užsiėmimuose (b. l. 44-45), iÅ¡ grafiko matosi, jog pareiÅ¡kėjo bÅ«rys pirmadieniais bei ketvirtadieniai nuo 9.30 val. iki 11.20 val. galėjo sportuoti. Byloje duomenų, jog nuo pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Marijampolės pataisos namus iki jo perkėlimo į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ bÅ«tų pateikęs nors vienÄ skundÄ , kuriuo bÅ«tų skundęsis dėl bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu (nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų, nepakankamo gyvenamojo ploto ir pan.).

Teismas dar kartÄ akcentuoja, kad neturtinė žala – tai subjektyvus asmens aplinkybių vertinimas, jo subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai ir t.t. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Dėl paminėtų priežasčių ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo realiÄ galimybę judėti po visÄ lokalinį sektorių ir kiemÄ , Å¡i teisė nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, imperatyviai konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai bei suteikta judėjimo laisvė.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str. atsakovas nepažeidė. Spręsdamas klausimÄ dėl Konvencijos 3 str. pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , EŽTT savo praktikoje atsižvelgia ir į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , į tai ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

EŽTT taip pat yra imperatyviai pabrėžęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 str. veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo aplinkybių viseto: elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ Konvencijos 3str. prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo sÄ moningai siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį, ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė asmenybę su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du.

Paminėtų aplinkybių (dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveiktos bÅ«klės pablogėjimo, sÄ moningo siekimo pažeminti pareiÅ¡kėjÄ ir t.t.) Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam buvo padaryta neturtinė žala ir dėl to, kad nebuvo tinkamai suteiktos gydymo paslaugos pataisos įstaigoje. Nebuvo nustatytas rankos lūžis ir dėl netinkamo gydymo patyrė skausmus ir nepatogumus. IÅ¡ byloje pateiktų medicinos dokumentų (V.

A. asmens sveikatos istorijos) matyti, jog pareiÅ¡kėjas 2011-07-22 kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojÄ S. S. , gydytojai nurodė, jog prieÅ¡ 30 min. stadione krito ir susimušė deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä . Gydytoja nusiuntė atlikti deÅ¡inės rankos rieÅ¡o rentgenogramÄ . PareiÅ¡kėjas pasirašė sutikimÄ , kad bÅ«tų atliekama rentgenograma. 2011-07-26 buvo atlikta deÅ¡inės plaÅ¡takos rentgenograma. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytoja radiologė A.

L. įvertino rentgenogramÄ ir Asmens sveikatos istorijoje pažymėjo, kad lūžio nerasta. 2011-08-25 pareiÅ¡kėjas dėl deÅ¡inės rankos skausmų vėl kreipėsi pas gydytojÄ S. S. . Gydytoja pareiÅ¡kėjÄ nusiuntė chirurgo konsultacijai. 2011-09-06 gydytojas G. R. Ž. taip pat nenustatė lūžio. Bausmių vykdymo kodekso 174 str. nustatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

Paciento teisę į kokybiÅ¡kÄ sveikatos priežiÅ«rÄ , į sveikatos priežiÅ«ros prieinamumÄ ir priimtinumÄ , teisę skųstis, taip pat teisę į žalos atlyginimÄ ir Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr. I-1562. Å io įstatymo 13 str. nustato, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaiga privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ pacientams dėl Å¡ios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog Marijampolės PN medicinos personalas netinkamai suteikė medicinos paslaugas, nes nenustatė deÅ¡inės rankos rieÅ¡o lūžio, o 2011-09 nuvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių jam jau buvo nustatytas rankos rieÅ¡o lūžis. IÅ¡ byloje pateiktų medicinos dokumentų (V. A. asmens sveikatos istorijos) matyti, jog pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje 2011-09-20 buvo paskirta radiologo konsultacija. Gydytoja J. J. padarė įraÅ¡Ä , jog deÅ¡inio rieÅ¡o srities rentgenogramoje kaulų struktÅ«ros pakitimų, lūžio linijų nematyti, laisvakaulio skersinis lūžimas, konsolidacija tarp fragmentų gera.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas G. K.. Jis nurodė, jog yra Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros virÅ¡ininkas. PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas dėl deÅ¡inės rankos rieÅ¡o skausmo kreipėsi kelis kartus į medicinos personalÄ . Buvo padarytos rieÅ¡o nuotraukos. Jas įvertino gydytoja radiologė, kuri turi didelę darbo patirtį, ir lūžių nenustatė. Buvo suteikta ir chirurgo konsultacija, taip pat nenustatyta lūžių. IÅ¡ Å iaulių TÄ® įraÅ¡o matyti, jog lyg tai buvo nustatytas laivakaulio skersinis lūžimas ir lūžimas sugijęs per nepilnus du mėnesius.

PaaiÅ¡kino, jog rieÅ¡o sÄ nario laivakaulio lūžis gyja labai ilgai, apytikriai keturis mėnesius. NebÅ«tinas lūžimas, kad bÅ«tų skausmas, užtenka patempimo, sumuÅ¡imo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos įraÅ¡us, liudytojo G. K. parodymus (b. l. 154-155) ir byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo konsultavimus bei skiriamÄ gydymÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo nepasitikėti Marijampolės pataisos namų kvalifikuotų gydytojų įraÅ¡ais, nustatytomis diagnozėmis ir gydymu.

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi bÅ«ti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso Å¡alies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ . Neturtinė žala nėra bet koks net ir menkiausias asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-337/2006). Taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra konstatavęs, kad, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartÄ yra nurodęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. Å ie paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai atliko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neteisėtÄ veiksmÄ arba neveikė taip, kaip įpareigojo įstatymai, nėra. Visi pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl netinkamo gydymo jam atsirado neigiamų padarinių, t. y. kad jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, depresijÄ , moralinę traumÄ . Teismas konstatuoja, kad atsakovo veiksmuose nenustačius prieÅ¡ingų teisei veiksmų (arba neveikimo), nėra ir pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei ir teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės atlyginti jam neturtinę žalÄ . Liudytojų A. B., L. L. ir M. B. parodymus dėl įkalinimo sÄ lygų (b. l. 155-158) teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip suinteresuotų bylos baigtimi, nes jie kartu su pareiÅ¡kėju atlikinėjo bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                       Natalja Zelionkienė