2017-05-22 Nr. AB-10829-3-61-3-03823-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1021-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03823-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Teigė, kad kamerose dėl blogos ventiliacijos buvo labai drėgna, nuo sienų ir lubų luposi dažai ir tinkas, trūko oro. Tvirtino, kad kameros buvo mažos, o dėl jose esančių baldų bei sanitarinio mazgo laisvos vietos beveik iš viso nebuvo. Be to, pasak pareiškėjo, kamerose veisėsi tarakonai, o karantino kameroje Nr. 114 nebuvo stalo. Pareiškėjas nurodė, kad paskirstymo kameroje buvo laikomas net iki 19 val. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs didelius neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortą, pablogėjo sveikata, sutriko miegas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K nurodė, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu. Paaiškino, kad yra siekiama, jog suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Patvirtino, kad vabzdžių naikinimo darbus atlieka UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Atkreipė dėmesį, kad už kamerų švarą atsako jose gyvenantys asmenys. Pažymėjo, kad visose kamerose yra stalai, kiekvienam asmeniui skiriamas švarus patalynės komplektas. Kameros yra vėdinamos atidarius langus. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Teigė, kad valstybės civilinei atsakomybei kilti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgęs į Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visą ginčo laikotarpį, t. y. dalį 2015 m. birželio 23 d. pareiškėjas kartu su kitais 3 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv. m, o 2015 m. birželio 26–29 d. pareiškėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 269, kurios plotas 7,68 kv. m. Taigi iš viso 5 paras (iš jų 1 parą – iš dalies) pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog kamerose buvo drėgna, trūko oro, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai, veisėsi tarakonai, yra nepagrįsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog kameroje Nr. 114 nebuvo stalo, paneigia Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. 24-6302, kurioje nurodyta, kad kamerose nuo Nr. 76 iki Nr. 200 be kitų baldų taip pat yra ir stalas. Lukiškių TI-K teismui pateikė ir laisvės atėmimo įstaigos 2015 m. rugsėjo 23 d. pažymą Nr. 24-6432, kurioje patvirtinta, kad pareiškėjo laikymo trukmė trumpalaikio laikymo kameroje neviršijo 2 val.

Nors teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl kalinimo per mažo ploto sąlygomis, tačiau neturėjo pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgus į tai, kad nustatytas pažeidimas truko trumpą laikotarpį, byloje nėra duomenų, jog dėl minėto pažeidimo būtų kilusios rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar sunkiai sutrikdyta jo psichologinė būsena, teismo vertinimu, teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.

III. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis tik 5 paras buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Teigia, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei lovų užimamas plotas. Todėl, pareiškėjo nuomone, turėtų buvo pripažinta, kad jis per mažo ploto sąlygomis buvo kalinamas visą ginčo laikotarpį. Pareiškėjas nurodo, kad jam turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, nes kitiems asmenims analogiškose bylose jis buvo priteistas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais. Pabrėžia, kad tam tikras kalinamų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra jo nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei lovų užimamas plotas, teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte numatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Minėtoje nuostatoje nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 kv. m plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių (b. l. 99–104), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio 30 d. 5 paras buvo laikomas pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, kuriame, kaip minėta, numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis (Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 112–113, 114–115, 118–119), Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 16 d. pažymą Nr. 24-6302 „Dėl A. V. skundo“ (b. l. 109), Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 23 d. pažymą Nr. 24-6432 „Dėl A. V. laikymo trumpalaikio laikymo kameroje“ (b. l. 125)) teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo šioje dalyje nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pritaria, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog kamerose buvo drėgna, trūko oro, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai, veisėsi tarakonai, kameroje Nr. 114 nebuvo stalo, pareiškėjo laikymo trukmė trumpalaikio laikymo kameroje viršijo 2 val., yra nepagrįstos.

Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė kalėti tinkamomis ploto sąlygomis Lukiškių TI-K kamerose, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Vertindama pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Dėl pareiškėjo argumento, kad jam turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, nes kitiems asmenims analogiškose bylose jis buvo priteistas, pabrėžtina, kad administracinių teismų praktikoje išaiškinta, jog kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir, vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l 462-858/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo (t. y. neužtikrintos pareiškėjo teisės kalėti tinkamomis ploto sąlygomis Lukiškių TI-K kamerose) pobūdį, trukmę (5 paros) ir intensyvumą (ilgiausiais per mažo ploto sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas 4 paras), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra proporcinga pareiškėjo teisių gynybos forma. Pabrėžtina, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pažeidimai pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė