5d477d78-7d83-4958-81ef-e192956f03eb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-592-794/2018Proceso Nr. 2-68-3-05326-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.10; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės (apeliantės) bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ ieÅ¡kinį ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „AARGAU“, uždarosios akcinės bendrovės „Elioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „FC Real Estate“, uždarosios akcinės bendrovės „FM Real Estate“, uždarosios akcinės bendrovės „Green Fin“, UAB „Obwalden“, uždarosios akcinės bendrovės „SBSUB“ savarankiÅ¡kus reikalavimus, atsakovui bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Tretieji asmenys UAB „AARGAU“, UAB „Elioinvest“, UAB „FC Real Estate“, UAB „FM Real Estate“, UAB „Green Fin“, UAB „Obwalden“, UAB „SBSUB“ (toliau kartu – tretieji asmenys) pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus pripažinti tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų sudarytų paskolos sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ atsakovės iniciatyva neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareikÅ¡tų savarankiÅ¡kų reikalavimų užtikrinimui tretieji asmenys prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovės B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ praÅ¡ymu pradėtus notarinius vykdomųjų įrašų atlikimo veiksmus, uždrausti iÅ¡duoti notaro vykdomuosius įraÅ¡us ir uždrausti atsakovei B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ inicijuoti ir (ar) atlikti bet kokius kitus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus pagal 2012 m. spalio 3 d.

B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir AARGAU, UAB sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 12-00385 EUR, 2012 m. spalio 18 d. B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „ELIOINVEST“ sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 12-00414 EUR, 2012 m. spalio 18 d. B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „FC Real Estate“ sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 12-00412 EUR, 2012 m. spalio 3 d. B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „FM Real Estate“ sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 12-00386 EUR, 2012 m. spalio 18 d.

B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Green Fin“ sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 12-00413 EUR, 2012 m. lapkričio 9 d. B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Obwalden“ sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 12-00438 EUR, 2012 m. spalio 4 d. B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir SBSUN, UAB sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 12-00388 EUR (su visais jų pakeitimais ir papildymais). PraÅ¡ymÄ grindė tuo, jog atsakovė kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notarÄ su praÅ¡ymais dėl vykdomųjų įrašų atlikimo nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas Å¡ioje byloje netektų prasmės, nes bÅ«tų įvykdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas, bÅ«tų pagrindas inicijuoti naujus procesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino iÅ¡ dalies.Teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, praÅ¡ymu pradėtus notarinius vykdomųjų įrašų atlikimo veiksmus, uždraudžiant iÅ¡duoti notaro vykdomuosius įraÅ¡us pagal trečiųjų asmenų nurodytas paskolos sutartis. Teismas nurodė, kad tretieji asmenys teismui pateikė įrodymus, jog atsakovė remdamasi Å¡ioje byloje ginčijama aplinkybe – sutarčių nutraukimo teisėtumu, kreipėsi į Vilniaus rajono 6–ojo notaro biuro notarÄ E. N. dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į skolininko ir įkaito davėjo turtÄ .

Teismo vertinimu, Å¡ios faktinės aplinkybės pagrindžia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto veiksmų, atsakovė iki sprendimo įsiteisėjimo galės iÅ¡ įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir tokiu atveju Å¡ios bylos nagrinėjimas ir priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas taps iÅ¡ dalies beprasmiu, negalės bÅ«ti įvykdytas ar jo įvykdymas žymiai pasunkėtų, nes tretiesiems ir kitiems asmenims tektų pradėti naujus teismo procesus.Teismas netenkino trečiųjų asmenų pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl uždraudimo atsakovei inicijuoti ir (ar) atlikti bet kokius kitus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, kadangi toks praÅ¡ymas laikytinas aiÅ¡kiai neapibrėžtu, neatitinkančiu proporcingumo principo, yra nepagrįstai apribojantis atsakovės teises imtis priemonių ginti savo pažeistas teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė B KB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentas:IeÅ¡kinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi patys tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, yra pripažinę, kad jie netinkamai vykdė paskolų sutartis, kas pagrindžia paskolų sutarčių nutraukimo teisėtumÄ ir ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ prima facie.

Ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieÅ¡kinio reikalavimu, prieÅ¡tarauja teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikai bei teisės aktų reikalavimams. Atsakovei uždraudus atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu, iÅ¡ esmės yra apribojamos atsakovės sutartinės galimybės imtis veiksmų, jei tretieji asmenys, t. y. paskolų gavėjai, nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Tokiu bÅ«du ginčo priemonės iÅ¡ esmės riboja atsakovės teisę į interesų gynybÄ nepriklausomai nuo jų teisinių pažeidimo pobÅ«džio bei faktiÅ¡kai atleidžia trečiuosius asmenis nuo bet kokių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovei draudžia atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu.

Uždraudžiant atsakovei vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis yra sudaromos prielaidos ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims piktnaudžiauti teise ir nevykdyti įsipareigojimų.Neegzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kadangi byloje galimas ieÅ¡kovų atžvilgiu priimtino palankus teismo sprendimo įvykdymas negali bÅ«ti užtikrintas trečiųjų asmenų praÅ¡omu bÅ«du. PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra dėl pripažinimo, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti užtikrintas praÅ¡omomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Jos yra nesusijusios su pareikÅ¡tu reikalavimu ir bÅ«simo sprendimo įvykdymu, kas reiÅ¡kia jų neproporcingumÄ . Atsakovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, t. y. finansų įstaiga, kurios pagrindiniu kreditoriumi yra valstybė, atstovaujama VÄ® Indėlių ir investicijų draudimo fondas, todėl esamas atsakovės teisinis statusas sÄ lygoja vieÅ¡ojo interesų buvimÄ . IeÅ¡kovė UAB „Sun Industries“ ir tretieji asmenys UAB „AARGAU“, UAB „Elioinvest“, UAB „FC Real Estate“, UAB „FM Real Estate“, UAB „Green Fin“, UAB „Obwalden“, UAB „SBSUB“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų reikalavimai yra pagrįsti ieÅ¡kinyje ir savarankiÅ¡kuose reikalavimuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir pridėtais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kinys ir savarankiÅ¡ki reikalavimai yra priimti ir nagrinėjami teisme. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys neginčija turintys įsiskolinimÄ atsakovei, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kinys ir savarankiÅ¡ki reikalavimai yra prima facie nepagrįsti.

Šia aplinkybe nėra grindžiami ieškovės ir atsakovės procesiniai dokumentai ir tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys pripažįsta, kad yra skolingi atsakovei, tačiau ieškinys ir savarankiški reikalavimai tenkintini kitu pagrindu, pripažįstant, kad atsakovė paskolos sutartis nutraukė neteisėtai: neegzistuojant paskolos sutarčių esminiam pažeidimui bei nesilaikant sutarčių nutraukimo tvarkos. Atsakovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-238-232/2017, nes ieškovės cituojamos bylos ir šios bylos ratio decidendi skiriasi.

Notaro vykdomųjų įrašų atlikimas, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ prieÅ¡ paskolos sutartyse nustatytÄ terminÄ , nesuderinamas su bÅ«simu galimai ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims palankiu teismo sprendimu Å¡ioje byloje. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į trečiųjų asmenų (įmonių) akcijas sukeltų ypatingai neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims ir jų savininkams, įkeitusiems akcijas svetimo daikto įkeitimu. Nutartimi pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo užkirsta galimybė bylos nagrinėjimo metu atsakovui perimti trečiųjų asmenų valdymo kontrolę, o taip pat užtikrinta trečiųjų asmenų teisė į teisminę gynybÄ .

Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad bylose dėl pripažinimo visais atvejais, nepaisant nuo byloje susiklosčiusių aplinkybių negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kuomet ieškinio dėl pripažinimo reikalavimui užtikrinti yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui nesukels jokių neigiamų padarinių: buvo laikinai sustabdytos atsakovės tariamos (ginčijamos) teisės įgyvendinimas, tačiau tai nesukeltų papildomų nuostolių.

IeÅ¡kovė ir tretieji asmenys yra rentabilios įmonės, finansiÅ¡kai pajėgios aptarnauti paskolos sutartis pagal jose nustatytus grafikus. IeÅ¡kovės naudai Å¡iuo metu yra areÅ¡tuotos (ir nuolat papildomai areÅ¡tuojamos) trečiųjų asmenų už parduodamÄ saulės elektrinių pagamintÄ elektros energijÄ gaunamos garantuotos pajamos ne mažesnei, nei pagal paskolos sutarčių grafikus mokėtinos įmokos, sumai. Taigi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudimo iÅ¡duoti vykdomuosius įraÅ¡us iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, atsakovės finansinio reikalavimo užtikrinimas nepasikeitė ir nesumažėjo galimybė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų visÄ skolos sumÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra Å¡ios sÄ lygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi, ieÅ¡kovui, Å¡iuo atveju tretiesiems asmenims, pareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kus reikalavimus, praÅ¡antiems byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teko pareiga įrodyti anksčiau minėtų sÄ lygų egzistavimÄ .Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pagrindÄ iÅ¡ dalies tenkinti trečiųjų asmenų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nusprendė, jog tikslinga sustabdyti atsakovės B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, praÅ¡ymu pradėtus notarinius vykdomųjų įrašų atlikimo veiksmus, uždraudžiant iÅ¡duoti notaro vykdomuosius įraÅ¡us pagal trečiųjų asmenų nurodytas paskolos sutartis.Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja ieÅ¡kinio reikalavimų prima facie nepagrįstumÄ , nurodydama, jog pati ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys patvirtino, kad mokėjimus vykdė netinkamai, o tai yra priežastis dėl ko buvo nutrauktos paskolų sutartys, dėl ko akivaizdu, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio, tretieji asmenys savo reikalavimÄ dėl neteisėto vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo neegzistuojant paskolos sutarčių esminiam pažeidimui ir nesilaikant sutarčių nutraukimo tvarkos.

Byloje nėra ginčo dėl mokėjimų atlikimo/neatlikimo, tačiau ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, jog buvo pažeista nutraukimo tvarka. Reikalavimas grindžiamas teisės aktais, tesimų praktika, taip pat pridedami ir raÅ¡ytiniai įrodymai. Apeliacinio teismo vertinimu, tokių duomenų preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumui, kaip vienai iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, pripažinti Å¡ioje bylos procesinėje stadijoje visiÅ¡kai pakanka. Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl tikėtino ieÅ¡kinio nepagrįstumo tik tada, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , arba kai praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios jau Å¡ioje bylos proceso stadijoje leistų padaryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas tikrai negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieÅ¡kinio reikalavimu, prieÅ¡tarauja teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikai bei teisės aktų reikalavimams. Šį atskirojo skundo argumentÄ apeliantė motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones įpareigojo apeliantę laikytis ir vykdyti nutrauktas sutartis, kadangi galiojant ginčo sutartimis atsakovė negalėjo inicijuoti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.

Pažymėtina, kad, nutraukus Å¡alių sutartinius santykius, atsiranda visiÅ¡kai kitokios teisės ir pareigos, nei vykdant sutartį (tęsiant sutartinius santykius). Tęsiant sutartinius santykius, liks tiek trečiųjų asmenų skola, tiek turto įkeitimas, tiek ir atsakovės teisė, esant pagrindui, vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, tačiau tretieji asmenys turės toliau vykdyti prievoles atsakovei (mokėti įmokas), įkeistas turtas nebÅ«tų realizuotas priverstine tvarka. O nutraukus paskolos sutartis ir realizavus įkeistÄ turtÄ , tęsti paskolinius santykius bus neįmanoma arba labai sudėtinga.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su pareikštu reikalavimu. Kaip nepagrįstas atmestinas ir argumentas, jog atsakovei buvo uždrausta vykdyti bet kokius vykdymo veiksmus, kadangi iš pirmosios instancijos teismo nutarties aiškiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo uždrausti atsakovei inicijuoti ir (ar) atlikti bet kokius kitus išieškojimo veiksmus, kadangi toks prašymas laikytinas aiškiai neapibrėžtu, neatitinkančiu proporcingumo principo, yra nepagrįstai apribojančiu atsakovės teises imtis priemonių ginti savo pažeistas teises.

Taigi, apeliantė klaidingai interpretuoja teismo nutartį, kadangi tokių draudimų teismas nenustatė, kuriuos nurodė apeliantė, todėl nėra pagrindo sutikti, jog buvo pažeistas ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principas. Stokoja faktinio pagrįstumo apeliantės atskirajame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi apeliantė iÅ¡ esmės nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė pirmosios instancijos teismas, o tik formaliai tokį faktÄ konstatuoja.Kaip nepagrįstas atmestinas ir argumentas, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kadangi byloje galimo ieÅ¡kovų atžvilgiu priimtino palankaus teismo sprendimo įvykdymas negali bÅ«ti užtikrintas.

Å is argumentas grindžiamas tuo, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra dėl pripažinimo, o teismų praktikoje pripažįstama, jog to, ko nereikės vykdyti, neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieÅ¡kiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo, kadangi tokio ieÅ¡kinio dėl pripažinimo reikalavimai yra įvykdomi teismo sprendimo priėmimo metu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvienu atveju yra bÅ«tina užtikrinti realų konkretaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Jau aukščiau Å¡ioje nutartyje minėta, jog susiklosčius tokiai situacijai, jog atsakovė realizuotų turtÄ , o vėliau pripažinus, jog sutarčių nutraukimai buvo neteisėti, tęsti paskolinius santykius bÅ«tų neįmanoma arba labai sudėtinga. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat sutinkami atvejai, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos bylose, kuriose spendžiamas klausimas dėl pripažinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-580-196/2017;

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-952-196/2017). Taigi, nors Å¡iuo atveju pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra dėl pripažinimo, tačiau realus sprendimo įgyvendinimas tenkinus ieÅ¡kinį ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tų itin apsunkintas ar apskritai neįmanomas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sÄ lyga dėl grėsmės bÅ«simo sprendimo įvykdymui.Atskirojo skundo argumentu nurodyta ir tai, jog nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.

Tokį faktÄ , apeliantės nuomone, pagrindžia tai, jog pareikÅ¡tos laikinosios apsaugos priemonės nedaro įtakos priimto sprendimo įvykdymui. Å is atskirojo skundo argumentas atmestinas, nes jau Å¡ioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl laikinųjų apsaugos priemonių įtakos nebuvimo.Be kita ko, apeliantė nurodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kadangi atsakovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo.

Å iuo atveju, net ir esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti netaikomus, jei tai sukeltų didesnes neigiamas pasekmes atsakovui ar/ir visuomenei. Å uo atveju, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta atsakovei keliÄ Ä¯vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, gauti pinigines lėšas ir taip patenkinti kreditorių interesus. Nors byloje ir egzistuoja vieÅ¡asis interesas, tačiau Å¡iuo atveju nenustatyta, jog pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų padaryta didesnė žala nei siekiama nauda, todėl tai negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes jos užtikrina tretiesiems asmenims galbÅ«t palankaus teismo sprendimo tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . PrieÅ¡ingu atveju, t. y. panaikinus skundžiamÄ nutartį, atmetus trečiųjų asmenų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir leidus atsakovei tęsti vykdymo veiksmus (vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimÄ ), kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas trečiųjų asmenų reikalavimo pagrįstumas, ir pardavus realizavus trečiųjų asmenų sutartims užtikrintÄ turtÄ , trečiųjų asmenų pareikÅ¡tas reikalavimas nebetektų teisinės prasmės. Tokiu atveju bÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingo principai (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145 straipsniais, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas