2013-11-13 Nr. AB-8085-3-61-3-02567-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2013-11-13 Nr. AB-8085-3-61-3-02567-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. spalio 3 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 235 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ bei valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-563 „Dėl juridinio fakto išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir įpareigoti teritorinį registratorių priimti naują sprendimą – išregistruoti žemės nuomos sutarties juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS143-676/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02567-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 72.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. spalio 3 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 235 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ bei valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-563 „Dėl juridinio fakto išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir įpareigoti teritorinį registratorių priimti naują sprendimą – išregistruoti žemės nuomos sutarties juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro.
Pareiškėjas teigė, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta išregistruoti žemės nuomos sutartį, nurodant, jog pateiktas 2007 m. gruodžio 25 d. pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą nėra pagrindas, patvirtinantis nuomos sutarties nutraukimą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė informuoti pareiškėją, kad jam neatvykus į teismo posėdį, jei teismas laikys nesant galimybės išspręsti bylą pagal byloje esančią medžiagą, skundas bus paliktas nenagrinėtu.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 5 p., 105, 106 str.).
Teismas nurodė, jog 2013 m. balandžio 23 d. teismo nutartimi pareiškėjas buvo informuotas, kad jam neatvykus į teismo posėdį, jei teismas laikys nesant galimybės išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, skundas bus paliktas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 5 p.). Vertindamas byloje naujai pateiktus įrodymus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013 m. sausio 23 d. raštą Nr. 13SD-(14.13.7.)-75, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-45 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo“ skundu reiškiamų reikalavimų atžvilgiu, teismas nelaikė, jog pareiškėjui neatvykus į teismo posėdį yra galimybė išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, todėl skundą paliko nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 5 p.).
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateikė išsamų skundą, papildomus paaiškinimus, visus turimus įrodymus. Be to, raštu (faksu) kreipėsi į teismą su prašymu nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes negali išvykti iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas kur palikti dukros E. M., kurią augina vienas. Teismo argumentas, kad bylos negalima išspręsti pagal byloje esančią medžiagą, yra abstraktus ir todėl visiškai nemotyvuotas. Pažymi, jog nėra gavęs naujų įrodymų, nes juos atsakovas pateikė tik posėdžio metu. Todėl buvo pažeistos jo teisės į teisminę gynybą, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymais, su kuriais neturėjo galimybės susipažinti ir dėl jų pasisakyti. Pateikti dokumentai, su kuriais nėra susipažinęs, nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Teigia, jog teismo sprendimas pripažinti jo dalyvavimą būtinu yra visiškai nemotyvuotas ir nesiderina su proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 5 punktu, iš esmės konstatavęs, kad, pareiškėjui neatvykus į teismo posėdį, išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą nėra galimybės, paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą.
Pagal ABTĮ 103 straipsnio, nustatančio skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto pagrindus, 5 punktą, teismas palieka skundą (prašymą) nenagrinėtą, jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta. Iš pateiktos įstatymo normos formuluotės matyti, kad įstatymų leidėjas yra numatęs tokias būtinas šios normos taikymo prielaidas: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė informuoti pareiškėją, kad jam neatvykus į teismo posėdį, jei teismas laikys nesant galimybės išspręsti bylą pagal byloje esančią medžiagą, skundas bus paliktas nenagrinėtu. Šioje nutartyje nėra aiškaus konstatavimo, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl, jo manymu, pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, t. y. kodėl nėra galimybės išspręsti bylą vien pagal byloje esančią medžiagą. Teismo pateikta sąlyginė formuluotė neatitinka ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto taikymo prielaidų.
Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, tam tikrais atvejais proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai išnagrinėti iš esmės (teismo sprendimui priimti). Proceso šalis savo interesus teisme gali ginti per atstovus, pati tiesiogiai nedalyvaudama (ABTĮ 49 str.). Šalies ir atstovo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 5 d.), o teismui nusprendus, jog, neatvykus proceso šaliai, be jos negalima nagrinėti bylos, teismas gali pasinaudoti procesine bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybe (ABTĮ 80 str.). Be to, siekiant visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo, ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta administracinio teismo teisė įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus ar papildomus paaiškinimus raštu dėl keliamų reikalavimų, o to paties straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 57 straipsnio 4 dalies nuostatos suteikia teismui teisę šalių prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus įrodymus. ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtą, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio, kai atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės išnagrinėti skundą yra išnaudotos.
Pažymėtina, kad ABTĮ 151 straipsnis, reglamentuojantis apeliacinės instancijos teismo nutartis, kurios gali būti priimtos išnagrinėjus atskirąjį skundą, nenumato apeliacinės instancijos teismo teisės, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, perduoti klausimą nagrinėti iš naujo kitam pirmosios instancijos teismui.
Taigi dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir ši byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė