2018-10-10 Nr. AB-18098-3-61-3-01117-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2550-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01117-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, jog jam atliekant bausmę Lukiškių TI-K nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 26 d. nuolat buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (kurie nuo likusios kameros dalies atitverti 20 cm aukščio sienele), kadangi pareigūnų buvo matomas per kameros durų stebėjimo langelį. Taip pat pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista ir jam besimaudant duše. Tiek kameroje, tiek duše nėra kur pasislėpus persirengti apatinius rūbus. Dėl to pareiškėjas jautė pažeminimą, įtampą, išgyvenimus, nejaukumą, dvasines kančias, sukrėtimus, emocinę depresiją, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą.

1.2. Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nebuvo veikiančių pareigūnų iškvietimo mygtukų (specialiai buvo atjungti nuo elektros tinklo). Dėl to pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau 2017 m. sausio 20 d. atsakyme Nr. 96-464 buvo nurodyta, kad vykdomi remonto darbai. Dėl to teko nuolat kentėti, jaustis žeminamu, patirti diskomfortą, emocinę depresiją, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus, kai prisikviesti pareigūnus tekdavo šaukštu belsti į duris, taip pat tą patį girdėti kiekvieną naktį iš kitų kamerų.

1.3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi su prašymu į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas suteikti vienai parai ilgalaikį pasimatymą su motina ir seserimi, tačiau 2017 m. vasario 21 d. atsakyme Nr. 96-643 direktorius nurodė, kad galimybės nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjime, gauti ilgalaikį pasimatymą teisės aktai nenumato, tuo diskriminuodamas pareiškėją, nesuteikdamas galimybės jam palaikyti socialinius ryšius. Tokiu būdu pareiškėjas buvo žiauriai psichologiškai kankinamas, stipriai dėl to išgyveno, patyrė dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

1.4. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija nesuteikia kasdien tinkamo užimtumo, dėl ko visą ginčo laikotarpį pareiškėjas praleido kameroje. Per šį laiką pareiškėjas patyrė didžiulę izoliacijos žalą – praranda bendravimo įgūdžius, nėra supažindinamas su kitų nuteistųjų darbais, neskatinamas užsiimti socialinės reabilitacijos veikla ar naudingu darbu, administracija nesuteikia jokio grįžtamojo ryšio. Lukiškių TI-K užimtumas labiau formalus, kad būtų galima užpildyti reikiamas ataskaitas. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. pradėjo vykti stalo teniso užsiėmimai, pastatyti du stalai, tačiau nuteistieji jais nežaidžia, nes nevedami, nesudaromos tam galimybės. Taigi nuteistieji, atliekantys bausmę kalėjimo režimu, yra palikti be realios socialinės reabilitacijos, išskyrus antradienius, kai už kameros ribų pareiškėjas galėjo praleisti 5 valandas užsiimdamas įvairia veikla (laisvalaikio kambaryje, šachmatų užsiėmimai, kompiuterių klasė), ketvirtadienius (kai vedamas į sporto kambarį) bei vieną dieną savaitgalį.

1.5. Nurodė, kad į pasivaikščiojimą pareiškėjas buvo vedamas be jokio aiškaus grafiko, nuolat tuo pačiu laiku, anksti ryte, po rytinio patikrinimo (8.30 val.), todėl rudenį ir žiemą neturėjo galimybės džiaugtis dienos šviesa. Tuo buvo diskriminuojamas kitų kalinių, kurie eina pasivaikščioti dienos metu, atžvilgiu. Pareiškėjas kreipėsi su skundais į administraciją, prašydamas sudaryti slenkantį pasivaikščiojimo grafiką, tačiau į skundus nebuvo reaguota.

1.6. Dėl neužtikrinto užimtumo, pasivaikščiojimo tvarkos pareiškėjas patyrė diskomfortą, dvasines kančias ir sukrėtimus, nepilnavertiškumo jausmą, žeminantį elgesį, emocinę depresiją, stresą, jautėsi pažemintas.

1.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dirbti, kadangi buvo nurodyta, jog nėra darbo vietų. Tuo pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu. Pareiškėjas jautėsi tyčia žlugdomas, gniuždomas, kankinamas, menkinant jo garbę ir orumą, žeminamas, patyrė dvasines kančias ir sukrėtimus, emocinę depresiją, diskomfortą.

1.8. Pažymėjo, kad kamerose nėra ventiliacijos, o vėdinti kamerą per langą rudenį, žiemą ir pavasarį nepatogu, kadangi susidaro skersvėjis, atsidarius kameros durims, todėl pareiškėjas nuolat kenčia nuo ausų uždegimo. 2017 m. kovo 11 d. kreipėsi į pareigūnus, prašydamas iškviesti gydytoją, kadangi pareiškėjui labai skaudėjo ausį, tačiau gydytojas nebuvo iškviestas, nes tokiu metu (nuo 18.00 val. iki 23.00 val.) budinčio gydytojo nebebūna. Dėl to pareiškėjas turėjo kankintis iki ryto. Galiausiai atnešė dvi tabletes, kurios nieko nepadėjo, tik trumpam. Be to, kadangi buvo priverstas belsti su šaukštu į duris dėl gydytojo iškvietimo, pareigūnų buvo apkaltintas triukšmavimu, jam buvo surašytas tarnybinis pranešimas bei buvo nepagrįstai pareigūnų apšmeižtas, kad išdergė juos necenzūriniais žodžiais.

1.9. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K nuolat yra įjungtas naktinis bei dieninis apšvietimas, dėl ko atsiranda psichikos sutrikimai, sutrinka miegas, pašlyja sveikata. Dėl to pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į psichiatrą, prašydamas išrašyti nestiprių raminamųjų vaistų, kad galėtų užmigti. Dėl nuolatinės šviesos pareiškėjas jautėsi stipriai kankinamas, gniuždomas, žeminamas, patyrė didžiules kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus.

2. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 3,84 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

2.1. Nurodė, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.2. punktą kameros duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Tačiau minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

2.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

2.3. Dėl kamerų remonto paaiškino, kad jis atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

2.4. Dėl kamerų įrengimo nurodė, kad lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m). Taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros dalies 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7. punktą kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

2.5. Pažymėjo, kad kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumatyta. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pažymi, kad tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtą pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis (2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. IR-172, 107 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

2.6. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

2.7. Dėl ventiliacijos nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2.8. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso 174–175 straipsnius bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 454–472 straipsnius nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

2.9. Dėl pasimatymų pažymėjo, kad, vadovaujantis BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Ši teisės norma yra galiojanti, nėra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo šia teisės norma nesivadovauti bei savavališkai keisti šį teisinį reglamentavimą. Be to, Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje, kuriame yra kalbama apie pasimatymų patalpų įrengimą, yra numatyta tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos negali savarankiškai reglamentuoti tokio ilgalaikio pasimatymo tvarkos, nes tuo būtų pažeistas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 5 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, Probacijos įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

2.10. Dėl socialinio darbo su nuteistaisiais nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintys. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

2.11. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

2.12. Atkreipė dėmesį į tai, jog Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą nutartį, sudaro iš viso 64 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas 0,06 Eur (0,22 Lt), todėl atsakovo atstovo Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 64 x 0,06, t. y. 3,84 Eur.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 26 d.) jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, dušu ir persirengiant kameroje, sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik nedidele sienele, kamerose nėra persirengimo kabinų, teismas, vadovaudamasis EŽTT praktika, nesutiko su atsakovo atstovo paaiškinimais, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio, ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, kadangi, teismo vertinimu, tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis), besinaudodamas tualetu, nebūtų matomas kitų asmenų. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Taip pat, atsižvelgęs į Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 28 rašte Nr. 2S-2592 pateiktą informaciją, kad asmens privatumui užtikrinti sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, o kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 98), teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas (b. l. 54), buvo įrengtos užuolaidos arba sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas kitu būdu, todėl pripažino, kad į kamerą įėję pareigūnai (ir kiti asmenys) ar pažvelgę pro duryse esantį stebėjimo langelį galėjo pareiškėją pastebėti besinaudojant tualetu ir taip pažeisti jo privatumą. Pareiškėjas dėl privatumo naudojantis tualetu teikė skundus administracijai (b. l. 50–51). Vadovaudamasis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017 ir kt.), teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis tualetu.

5. Atsakydamas į pareiškėjo nusiskundimą, kad privatumas nebuvo užtikrinamas ir duše, o kamerose nėra persirengimo kabinų, teismas, vadovaudamasis BVK 70 straipsnio 2 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas buvo laikomas tik su vyrais, o teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su persirengimo kabinų kamerose įrengimu, nenustato. Dušu naudojosi taip pat tos pačios lyties asmenys. Atsakovo atstovas nurodė, kad duše yra pertvaros, atskiriančios dušu besinaudojančius asmenis (b. l. 98). Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kokius nors su tuo susijusius pareiškėjo teisių pažeidimus.

6. Dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko ir medicininių paslaugų organizavimo teismas, vadovaudamasis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, atsakovo atstovo paaiškinimais, kad kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji (nuteistieji) signalizaciją dažnai gadina, nuolat vykdomi jų remonto darbai (b. l. 49), nustatęs, jog Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 62-233 pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas už pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimų ir pareigūnų nurodymų nevykdymą, kadangi pareiškėjas 2017 m. kovo 11 d. apie 20 val. 20 min. Apsaugos priežiūros pareigūnams pareiškė, kad jam reikia vaistų nuo skausmo ir pareikalavo nuvesti į Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau pareigūnams paaiškinus, kad slaugytoja dirba iki 19.00 val., pareiškėjas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, garsiai šaukti, įžūliai ir nepagarbiai bendrauti, vartoti necenzūrinius žodžius, pareigūnų reikalavimams nusiraminti, liautis vartoti keiksmažodžius nepakluso (b. l. 113), o Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2S-2857 konstatavo, kad nuobauda paskirta pagrįstai (b. l. 114–116), tačiau pareiškėjas šioje byloje reikalavimų dėl minėto Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimo ir Kalėjimo departamento sprendimo panaikinimo nereiškia, paskirtos nuobaudos pagrįstumo neginčija, taip pat teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ duomenų, kad dėl minėtų sprendimų teisėtumo pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą, nėra, pripažino, kad nutarimas įsiteisėjęs, o jame aprašytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės teisingos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo nubaustas dėl to, jog beldė į duris, norėdamas kreiptis medicininės pagalbos.

7. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl galbūt netinkamai organizuotų sveikatos priežiūros paslaugų, teismas nustatė, kad pareiškėjas ausies skausmu pardėjo skųstis pasibaigus Sveikatos priežiūros tarnybos darbo laikui (b. l. 113). Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad medicininė pagalba jam nebuvo suteikta, todėl skausmą teko kęsti iki ryto, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo duota nuskausminamųjų vaistų (2 val. nakties). 2017 m. kovo 12 d. pareiškėjas dėl ausies skausmo buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos, kuri davė tris tabletes vaistų nuo skausmo (Ibuprofen) ir užrašė gydytojo konsultacijai (b. l. 115). 2017 m. kovo 13 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojo, paskirtas gydymas dėl pasikartojančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 77). Pareiškėjas naktį iš 2017 m. kovo 11 d. į 2017 m. kovo 12 d. greitosios pagalbos dėl ausies skausmo kviesti neprašė, tokios pagalbos jam neprireikė ir 2017 m. kovo 12 d., kai buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba – nuskausminamieji vaistai, jis buvo gydomas. Teismas aplinkybių dėl medicininių paslaugų kokybės (paskirto gydymo) nenagrinėjo, nes šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai.

8. Atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų, jog pareiškėjo kameroje ginčui aktualiu laikotarpiu veikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl tikėtina, kad pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogų išsikviečiant pareigūnus, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šis laikotarpis 2017 m. kovo 11 d. nebuvo toks ilgas, kaip teigia pareiškėjas.

9. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nacionalinis teisinis reguliavimas laisvės atėmimo vietų įstaigų neįpareigoja aliarminių mygtukų įrengti dušo patalpose, kiemeliuose ir sporto salėje. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatas, tardymo izoliatorių, kalėjimų apsaugą bei juose laikomų asmenų priežiūrą ištisą parą užtikrina apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos (Instrukcijos 81 p.). Priežiūros postai organizuojami prie kamerų ir karcerių, pasivaikščiojimo kiemelių (Instrukcijos 85.1, 85.3 p.). Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolė ir apsauga negyvenamosiose patalpose organizuojama ir užtikrinama taikant visumą organizacinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų.

10. Dėl teisės į ilgalaikį pasimatymą su šeimos nariais teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014), nustatęs, kad pareiškėjas dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo su mama ir seserimi į Lukiškių TI-K kreipėsi 2017 m. vasario 10 d. (b. l. 59–60), tačiau Lukiškių TI-K jo prašymo netenkino (b. l. 58), vadovaudamasis BVK 94 straipsnio 3 dalies (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nuostatomis, pažymėjo, kad tėvai ir kiti giminaičiai nepatenka į asmenų, su kuriais leidžiami ilgalaikiai pasimatymai, sąrašą, o socialiniams ryšiams su tėvais ir kitais artimaisiais palaikyti nuteistiesiems suteikiami trumpalaikiai pasimatymai. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteiktas vienas trumpalaikis pasimatymas su drauge (b. l. 64, 66), pareiškėjo mama, sesuo ir kiti giminaičiai ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo nelankė, prašymų suteikti trumpalaikių pasimatymų nei pareiškėjas, nei jo giminaičiai neteikė. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl ilgalaikio pasimatymo atmetė kaip nepagrįstus.

11. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar BVK 85 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, Konvencijos 3, 14 ir 17 straipsniams, teismas pažymėjo, jog, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą dėl ilgalaikio pasimatymo su tėvais ir kitais giminaičiais suteikimo, teismas vadovavosi ir taikė BVK 94 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią subjektų ratą, su kuriais nuteistiesiems suteikiami pasimatymai. BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto teismas spręsdamas šioje byloje kilusį individualų ginčą netaikė ir minėta teisės norma nesivadovavo, todėl nebuvo pagrindo kreiptis dėl jo konstitucingumo.

12. Spręsdamas dėl nepakankamo užimtumo, teismas iš byloje esančių duomenų (b. l. 38–40) nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dalyvavo šiuose užsiėmimuose: naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programoje (programa baigta); integracijos į visuomeninę programoje (užsiėmimo trukmė priklauso nuo pokalbio temos, problemų sudėtingumo, pateikiamos informacijos apimties); kompiuterinio raštingumo programoje (pagal Vilniaus mokymo centro patvirtintą sąrašą, vidutiniškai kartą per savaitę 45 min.); kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje (individualūs pokalbiai);

ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programoje (vidutiniškai kartą per savaitę 1 val. 30 min.) kiekvieną antradienį; pozityvaus užimtumo – fizinio lavinimo programoje (vidutiniškai kartą per savaitę 1 val. 30 min.) kiekvieną ketvirtadienį; šachmatų būrelyje (vidutiniškai kartą per savaitę 1 val. 35 min.); užsiėsimuose „Biblijos valanda“ (kas antrą ketvirtadienį, vidutiniškai 2 val.) , VšĮ „Malonės namai“ programoje (vidutiniškai kartą per savaitę 1 val. 30 min). Pareiškėjas lankosi koplyčioje (kartą per mėnesį, vidutiniškai 1 val. 30 min.), dalyvauja koncertuose, renginiuose, varžybose.

Trečiadieniais išvedamas žaisti stalo tenisą (45 min.). Savaitgaliais ir švenčių dienomis nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, išvedami į laisvalaikio užimtumo patalpas (iki 1,5 val.). Taip pat pareiškėjui kasdien suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore. Laisvalaikiu pareiškėjas gali žiūrėti kabelinę televiziją, skaityti knygas, laisvės atėmimo vietos nustatyta tvarka naudotis kompiuteriu. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turi galimybes dalyvauti užimtumo programose, o laisvalaikiu užsiimti kita leistina veikla.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje, kultūriniame, sporto ar kitame renginyje. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Teismas pripažino, kad pareiškėjas sąlyginai nedaug laiko praleidžia už kameros ribų, tačiau šioje byloje pareiškėjas reikalavimų dėl ploto trūkumo nereiškia, todėl teismas užimtumo trukmės šiuo aspektu nenagrinėjo. Teismas pridūrė, jog tai, kad pareiškėjas pasivaikščioti į kiemelį vedamas ryte ir konkretus pasivaikščiojimo laikas iš anksto nenustatytas, pareiškėjo teisės pabūti gryname ore nepažeidžia.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui gydytojai būtų pateikę rekomendacijas dėl pasivaikščiojimo laiko ir / ar buvimo saulės šviesoje.

13. Dėl galimybės dirbti ir įgyti profesiją teismas, vadovaudamasis BVK 111, 125, 128 straipsnių nuostatomis, pažymėjo, jog joks teisės aktas pataisos įstaigos administracijai nenustato absoliučios pareigos įdarbinti kiekvieną nuteistąjį. Atsakovo atstovas paaiškino (b. l. 38–39), kad Lukiškių TI-K apmokamas darbas nuteistiesiems siūlomas tik esant laisvoms darbo vietoms. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti VĮ „Mūsų amatai“, turi pateikti prašymą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris užregistruojamas ir vėliau, suderinus su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, nuteistasis pristatomas Nuteistųjų įdarbinimo komisijai (toliau – Komisija). Nuteistieji įdarbinami, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. N-116 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus: esamas laisvas darbo vietas, nuteistojo darbingumą, specialybę, profesiją, polinkius, motyvaciją, darbinę patirtį, rekomendacijas, nuteistojo drausmę, nuteistojo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, vaikams priteistą išlaikymą ir kt. Pažymėjo, kad pareiškėjo kandidatūra du kartus buvo svarstyta Komisijos posėdžiuose, tačiau jis neatitiko priėmimo kriterijų. Pareiškėjas apie tai informuotas raštais (b. l. 41–44). Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad jo kandidatūra neatitiko nustatytų priėmimo į darbą kriterijų.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog vėlesniu laikotarpiu Lukiškių TI-K ar valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ buvo laisvų darbo vietų, į kurias pareiškėjas galėtų pretenduoti. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K sąmoningai neteikė pareiškėjo kandidatūros Komisijai, jį diskriminavo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus (neveikė), siekdamas, jog pareiškėjas nebūtų įdarbintas. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K teisės aktų ir pareiškėjo teisių šiuo aspektu nepažeidė.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad profesinis mokymas organizuojamas vadovaujantis Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“, pagal kurio 7 punkto nuostatas, nuteistieji, norintys mokytis pagal pasirinktą laisvės atėmimo vietoje įgyvendinamą profesinio mokymo programą, profesinio mokymo įstaigos vadovui turi pateikti rašytinį prašymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą priimti mokytis. Nesant išreikštai pareiškėjo valiai mokytis profesinio mokymo mokykloje, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

16. Dėl netinkamos ventiliacijos ir naktinio apšvietimo teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog kamera vėdinama per langus. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą, pažeidimų dėl patalpų pritaikymo vėdinti nenustatė (b. l. 82–94). Byloje kitų duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo minimus higienos normų pažeidimus, susijusius su netinkama ventiliacija, drėgme, pelėsiais ir oro judėjimu, nėra. Pareiškėjo prielaidos dėl sąlygų tuberkuliozei plisti niekuo nepagrįstos. Išnagrinėjęs duomenis apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 68–81) teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu jis kelis kartus kreipėsi į gydytojus dėl ausų skausmo. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sirgo dar iki atvykstant į Lukiškių TI-K (b. l. 69). Duomenų, kad minėtos lėtinės ligos paūmėjimams galėjo turėti įtakos patalpų vėdinimas per langą, nėra. Taip pat pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punkto nuostatas, kamerose privalo būti tiek dieninis, tiek ir naktinis apšvietimas. Atsakovo atstovas nurodo (b. l. 61), kad naktinis apšvietimas reikalingas kamerose laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti. Byloje nėra duomenų, kad naktinis apšvietimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra medicininių įrašų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į psichiatrą ir psichologą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėtus sutrikimus lėmė būtent naktinis apšvietimas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

17. Vertindamas pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 26 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kameroje neveikė iškvietimo mygtukas, teismo vertinimu, vien privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimas yra pakankamas, kad sukeltų diskomfortą, nepatogumų, savijautos pablogėjimą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, pažeidimų trukmę, jų pobūdį ir mastą, taip pat atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 35 000 Eur suma per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgęs į laikymo nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas padarė išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 100 Eur.

19. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Šiuo atveju atsakovo nurodoma Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka netaikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo atstovo prašymo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą netenkino.

III. 20. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismo sprendimas yra šališkas, neadekvatus, neatlygina padarytos neturtinės žalos, patirtų išgyvenimų.

20.2. Pareiškėjo atveju jo privatumas buvo pažeidžiamas 6 mėnesius nuolat, todėl žala buvo padaryta daug didesnė, nei teismo įvertinta 100 Eur.

20.3. Lukiškių TI-K nurodo melagingą informaciją, kad pareigūnų iškvietimo mygtukai yra nuolat laužomi, todėl nuolat vyksta jų remontas. Teismas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjo pareiškėjo skundą šiuo aspektu, neatsižvelgęs į teismų praktiką.

20.4. Teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Neteisinga, kad tie nuteistieji, kurie turi žmoną (ar sugyventinę), turi teisę į paros ilgalaikį pasimatymą, o pareiškėjas su motina, seserimi tokio pasimatymo negali gauti. Tai prieštarauja lygybės principui.

20.5. Teismas netyrė aplinkybių dėl užimtumo užtikrinimo, o rėmėsi tik atsakovo pateikta medžiaga, nevisapusiškai vertino įrodymus, todėl buvo pareiškėjui šališkas. Dėl santykių su kitais nuteistaisiais nepalaikymo pareiškėjas praranda bendravimo gebėjimus, nuolat lankosi pas psichologą. Be to, pareiškėjas visą laiką kalinamas kameroje be radijo ir televizijos, tačiau į jo prašymus juos suteikti nebuvo reaguota.

20.6. Teismas turėjo išsireikalauti visų dirbančių nuteistųjų sąrašą ir išsiaiškinti, kada jie buvo priimti dirbti, iš ko būtų galima spręsti apie buvusias laisvas darbo vietas, nuteistų asmenų charakteristikas. Pareiškėjo į darbą Lukiškių TI-K nepriima sąmoningai, keršydamas, kadangi pareiškėjas rašo skundus. Atmesdamas šią pareiškėjo skundo dalį dėl darbo nesuteikimo, teismas buvo šališkas.

20.7. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti kalinimo sąlygų pažeidimai taip pat nebuvo tinkamai ir išsamiai įvertinti, su kuo pareiškėjas nesutinka ir mano, jog turėtų būti iš naujo įvertintas jo skundas.

21. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais, kaip to reikalauja ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas.

21.2. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

21.3. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

21.4. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, bei pagrįstai pritaikė ieškinio senatį. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

21.5. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios pareiškėją laikant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 26 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą tenkindamas iš dalies, pripažino, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu bei neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo skunde nurodytus kalinimo sąlygų pažeidimus, neobjektyviai, šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, neišsireikalavo reikiamų įrodymų, o skundo dalyje, kurią tenkino, priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl privatumo neužtikrinimo bei pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas šiuos pažeidimus nagrinėjamu atveju nustatė ir konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio šioje dalyje.

27. Dėl argumentų, susijusių su ilgalaikio pasimatymo suteikimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad, vadovaujantis BVK 94 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tėvai ir kiti giminaičiai nepatenka į asmenų, su kuriais leidžiami ilgalaikiai pasimatymai, sąrašą, o socialiniams ryšiams su tėvais ir kitais artimaisiais palaikyti nuteistiesiems suteikiami trumpalaikiai pasimatymai. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteiktas vienas trumpalaikis pasimatymas su drauge (b. l. 64, 66), tačiau pareiškėjo mama, sesuo ir kiti giminaičiai ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo nelankė, prašymų suteikti trumpalaikių pasimatymų nei pareiškėjas, nei jo giminaičiai neteikė. Pirmosios instancijos teismo pareiškėjas skunde prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, konstitucingumo, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje buvo taikoma tik BVK 94 straipsnio 3 dalies nuostata, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nebuvo. Be to, pareiškėjo apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas ir dėstomi argumentai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra pernelyg abstraktaus pobūdžio – pareiškėjo nuomone, tai, kad nuteistieji, kurie turi žmoną (ar sugyventinę), turi teisę į paros ilgalaikį pasimatymą, o nuteistieji su motina, seserimi ir kitais artimais giminaičiais (kaip pareiškėjo atveju) tokio pasimatymo negali gauti, neatitinka lygybės principo bei pažeidžia kitas Konstitucijos bei Konvencijos nuostatas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėjui ilgalaikis pasimatymas nebuvo suteiktas ne dėl to, kad teisės aktai (BVK 85 str. 1 d. 2 p.) numato tik trumpalaikių pasimatymų suteikimo galimybę paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, tačiau dėl to, kad ilgalaikis pasimatymas su artimais giminaičiais – tėvais, broliais, seserimis ir kt. (ne sutuoktiniu ar sugyventiniu) – negali būti suteiktas pagal BVK 94 straipsnio nuostatas.

28. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, jog Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti būtent BVK 94 straipsnio nuostatų, nesuteikiančių teisės į ilgalaikį pasimatymą ne tik su sutuoktiniu ar sugyventiniu, tačiau ir su kitais artimaisiais giminaičiais (konkrečiai – vaikais), atitiktį Konstitucijai priimtinumo, grąžindamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui minėtą prašymą, pažymėjo, kad iš teismo pateikiamų argumentų nėra aišku, kodėl iš Konstitucijos nuostatų valstybei turėtų kilti pareiga užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teises į privatų ir šeimos gyvenimą ne kitais būdais, o būtent leidžiant ilgalaikius pasimatymus ne tik su BVK 94 straipsnio 3 dalyje nurodytais asmenimis, bet ir su kitais šeimos nariais, taip pat su vaikais.

Konstitucinio Teismo vertinimu, be ilgalaikių pasimatymų, Bausmių vykdymo kodekse (73, 74, 75 ir kituose straipsniuose) yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos: trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų. Taigi Konstitucinis Teismas sprendė, jog pareiškėjas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) nevertino to, kad pagal Konstituciją reguliuojant šeimos santykius turi būti atsižvelgiama į reguliuojamų santykių specifiką, ir nepateikė teisinių argumentų, kad, BVK 94 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. redakcija) 3 dalyje nenustačius nuteistųjų teisės į ilgalaikius pasimatymus su kitais joje nenurodytais asmenimis, be kita ko, su vaikais, tačiau kitose šio kodekso nuostatose nustačius kitas minėtas nuteistųjų bendravimo su šeimos nariais formas, yra pažeidžiama nuteistųjų teisė palaikyti šeimos ryšius esmė arba neproporcingai varžomas nuteistųjų privatus ir šeimos gyvenimas.

Taigi, Konstitucinio Teismo nuomone, nuteistųjų socialiniams ryšiams su kitais artimais giminaičiais (ne sutuoktiniu ar sugyventiniu) palaikyti BVK yra numatyta kitų priemonių (ne ilgalaikių pasimatymų), dėl ko tokių asmenų teisė į privatų ir šeimos gyvenimo gerbimą nėra pažeidžiama. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje (2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-830-662/2018).

29. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su užimtumo neužtikrinimu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, spręsdamas dėl užimtumo (ne)užtikrinimo, nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. išvadą, jog atsakovas neteisėtų veiksmų šiuo požiūriu neatliko, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje, kultūriniame, sporto ar kitame renginyje, padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne vieną kurį nors įrodymą atskirai.

Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad teismas neišsireikalavo ir netyrė duomenų, kiek valandų konkrečią dieną per parą pareiškėjas praleido kameroje, o kiek už jos ribų, yra neteisus, kadangi teismas labai detaliai, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, išvardijo, kiek laiko, kuriomis dienomis ir kokių užsiėmimų už kameros ribų pareiškėjas turėjo, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turi galimybes dalyvauti užimtumo programose, o laisvalaikiu užsiimti kita leistina veikla, tuo pačiu pripažindamas, kad pareiškėjas sąlyginai nedaug laiko praleidžia už kameros ribų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde objektyviais duomenimis nepagrindžia, kodėl atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, padarydamas minėtas išvadas, yra neteisingi ir negali būti jais vadovaujamasi. Be to, pareiškėjas nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai, liudijantys apie užimtumo neužtikrinimą pareiškėjui, šiuo atveju turėtų būti išreikalauti. Pastebėtina, jog šio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi.

Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Šiuo atveju atsakovas būtent ir pateikė reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl užimtumo užtikrinimo pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjas jų nepaneigė reikšmingais ir objektyviais duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie yra nuoseklūs, juose pateikti duomenys neprieštaringi, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių duomenų patikimumo atmestini. Netgi vadovaujantis EŽTT praktika, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).

31. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjas visą laiką kalinamas kameroje be radijo ir televizijos, tačiau į jo prašymus juos suteikti nebuvo reaguota, nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, kuris neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, todėl teisėjų kolegija jų taip pat nevertina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017, 2017 m. liepos 13 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

32. Dėl pareiškėjo argumentų, kad būtina išsireikalauti visų dirbančių nuteistųjų sąrašą ir išsiaiškinti, kada jie buvo priimti dirbti, iš ko būtų galima spręsti apie buvusias laisvas darbo vietas, nuteistų asmenų charakteristikas, pirmiausia pastebėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje, o šiuo atveju – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018).

33. Šiuo atveju byloje atsakovo atstovo buvo pateikti duomenys, pagrindžiantys būtent pareiškėjo įdarbinimo aplinkybes, iš kurių pirmosios instancijos teismas būtent ir nustatė, jog pareiškėjo kandidatūra du kartus buvo svarstyta Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžiuose, tačiau jis neatitiko priėmimo kriterijų (esamos laisvos darbo vietos, nuteistojo darbingumas, specialybė, profesija, polinkiai, motyvacija, darbinė patirtis, rekomendacijos, nuteistojo drausmė, nuteistojo atžvilgiu vykdomi išieškojimai, vaikams priteistas išlaikymas ir kt.). Pareiškėjo nurodomame išreikalauti visų dirbančių nuteistųjų sąraše būtų pateikti tik duomenys apie kitus nuteistuosius, dėl kurių kalinimo sąlygų šioje byloje nebuvo sprendžiama, t. y. toks įrodymas neatitiktų sąsajumo reikalavimo. Be to, pareiškėjas nenurodo, jog pirmosios instancijos teisme jam buvo apribota teisė teikti prašymą išreikalauti jo nurodomą įrodymą, taip pat nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog vėlesniu laikotarpiu Lukiškių TI-K ar valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ buvo laisvų darbo vietų, į kurias pareiškėjas galėtų pretenduoti, o tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K sąmoningai neteikė pareiškėjo kandidatūros Komisijai, jį diskriminavo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus (neveikė), siekdamas, jog pareiškėjas nebūtų įdarbintas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su įdarbinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

34. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų kalinimo sąlygų pažeidimų (t. y. netinkamos ventiliacijos ir naktinio apšvietimo) vertinimo, teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumų ir pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, ginčo teisiniam santykiui taikytinų materialiosios teisės normų aiškinimu ir taikymu, padarytomis išvadomis bei pateiktais motyvais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jo pateiktus argumentus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, šių motyvų nekartoja. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

35. Pasisakydama dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Kita vertus, pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

36. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, į nustatytų pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis tualetu kameroje neužtikrinimas, pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimas) ir intensyvumą (pažeidimai truko apie 6 mėn.), į tai, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nebuvo nulemti išimtinai netinkamų kalinimo sąlygų, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, todėl didinamas iki 200 Eur.

37. Pasisakydama dėl teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas nepakankamai, netinkamai, neobjektyviai įvertino jo argumentus), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui ne visai palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ABTĮ 44 straipsnyje nustatytų teisėjo nušalinimo pagrindų buvimo šiuo atveju, pareiškėjas nepateikia. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

38. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, padidinant pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dydį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė