5d433bcb-4064-46c8-8de7-c61e927393cd · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-160-744/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35557-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.5.1.1; 1.1.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.10.1; 2.4.6.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I.

K. ir jos gynėjai advokatei Irmai Bekerei, nukentėjusiajai A. J. ir jos atstovei advokatei Jurgitai Å lapaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. ir jos gynėjos advokatės Irinos Petkienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 4 d. nutarties, kuria I. K. pripažinta nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nutarta taikyti jai priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 1. Skundžiama Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 4 d. nutartimi nustatyta, kad I. K. smurtaudama nežymiai sužalojo savo artimÄ giminaitę – seserį A. J., o bÅ«tent: 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajai A. J. į veido sritį, bei, sugriebusi jai už abiejų rankų, stipriai jas laikė, tuo padarydama nukentėjusiajai A.

J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimus kairės akies apatinio voko srityje, lÅ«pų kairio kampo projekcijoje, kairiame žaste, muÅ¡tinę žaizdelę apatinės lÅ«pos raudonio deÅ¡inėje, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2019 m. rugpjūčio 19 d., dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paprastos šizofrenijos, progresuojančios apie 20 metų, negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl pripažino, kad I. K. baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu buvo nepakaltinama (BK 17 straipsnis). Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ekspertų išvadas, siekdamas užtikrinti, kad I.

K. bÅ«tų stebima, jai bÅ«tų užtikrintas tinkamas gydymas, skyrė specialistų rekomenduojamÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. ir jos gynėja advokatė Irina Petkienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir I.

K. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; taip pat praÅ¡o atlikus įrodymų tyrimÄ spręsti klausimÄ dėl pakartotinės ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo. 3.1. Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. ir jos gynėja advokatė Irina Petkienė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir eksperto paaiÅ¡kinimais, tačiau I. K. nekvietė į teismÄ , neiÅ¡klausė jos paaiÅ¡kinimų, nepriėmė jos turimų įrodymų, todėl neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylos aplinkybių ir nepagrįstai I.

K. pripažino padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , o tai nulėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimÄ . 3.2. Apeliančių teigimu, I. K. neserga Å¡izofrenija. Ji kasmet lankosi pas Å¡eimos gydytojÄ , neurologÄ ir nei vienam nekilo abejonių dėl jos psichikos sveikatos. PrieÅ¡ ketverius metus ji kreipėsi į psichiatrÄ profilaktinei patikrai, anksčiau niekada nesilankė pas jį. Psichikos liga niekada nebuvo diagnozuota. Tvirtina, kad I. K. daug metų nuolat lankosi Užimtumo tarnyboje, yra registruota kaip darbo ieÅ¡kantis asmuo, yra dirbusi vieÅ¡uosius darbus, tame tarpe ir vaikų darželyje.

PrieÅ¡ įdarbinimÄ vaikų darželyje buvo patikrinta gydytojų komisijos. 3.3. Apeliantės pažymi, kad I. K. suvokė 2019 m. rugpjūčio 19 d. kilusio konflikto aplinkybes, priežastis ir pasekmes, jas prisimena, tai aiÅ¡kino ir ekspertui, galės jas paaiÅ¡kinti ir teisme. Kadangi tai buvo ne pirmas konfliktas, I. K. padarė garso įraÅ¡Ä , tačiau nei tyrėja, nei ekspertas į tai nekreipė dėmesio, o teismui jo pateikti nebuvo galimybės. Nei tyrėja, nei I. K. gynusi advokatė, nei dėl teisingo nuosprendžio priėmimo suinteresuotas prokuroras su I.

K. nebendravo, neinformavo apie ekspertizės iÅ¡vadas, nepranešė apie bylos nagrinėjimÄ . I. K. mama D. K. yra priklausoma nuo nukentėjusiosios, nes gyvena kartu su ja ir yra jos prižiÅ«rima. D. K. pasinaudojo suteikta teise neduoti parodymų, todėl teisme buvo iÅ¡klausyta tik viena pusė. 3.4. Apeliantės nurodo, kad 2019 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui I. K. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl pradėto tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji savo ranka smulkiai aprašė ankstesnius ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. kilusį konfliktÄ ir jo priežastis.

Å io dokumento kopija teikiama teismui, nes jis patvirtina, kad ne I. K. pradėjo konfliktÄ , be to, nepakaltinamas asmuo tokio dokumento suraÅ¡yti negalėtų. 3.5. Apeliančių teigimu, I. K. turi nekilnojamojo turto, iÅ¡ žemės nuomos gauna pajamų. 2019 metų vasarÄ I. K. kurį laikÄ neturėjo savo bÅ«sto, todėl laikinai apsigyveno ir jai priklausančiame name, viename kambaryje su savo mama. 2019 m. rugpjūčio 19 d. sesuo su Å¡eima grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Jie pasikvietė I. K. į virtuvę pasikalbėti.

I. K. iÅ¡ balso suprato, kad jie yra susierzinę, kad gali kilti žodinis konfliktas, todėl įsijungė telefono diktofonÄ ir nuėjo pas juos. Diktofono įraÅ¡as, kurio kopijÄ atsiradus galimybei iÅ¡kart pateiks teismui, patvirtina, kad A. J. ir jos vyras A. A. ėmė rėkti ant I. K., ragino kuo greičiau iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų. Tuo pačiu metu sesuo A. J. pradėjo smurtauti prieÅ¡ I. K. ir jos Å¡unį, abiems sudavė aliuminiu Å¡luotos kotu. I. K. gynėsi, todėl galėjo kumščiu suduoti A.

J. į veido sritį bei galėjo sugriebusi jai už abiejų rankų stipriai jas laikyti, kad nemuÅ¡tų. I. K. muÅ¡tynių nepradėjo, tyčia A. J. nesudavė nei vieno smÅ«gio, tai galėjo padaryti gindamasi dėl neatsargumo. Dėl kilusio konflikto policijÄ iÅ¡kvietė pati I. K.. Taigi teismas nepagrįstai I. K. pripažino padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , tuo pačiu neteisėtai taikė jai priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

4. Atsiliepimų į asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. ir jos gynėjos advokatės Irinos Petkienės apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, I. K. gynėja advokatė Irma Bekerė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir bylÄ I. K. atžvilgiu nutraukti, esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai. Nukentėjusioji A. J., jos atstovė advokatė Jurgita Å lapaitienė ir prokuroras Gintautas Vileikis prašė atmesti I.

K. ir jos gynėjos advokatės Irinos Petkienės apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 4 d. nutartį. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio ar nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. ir jos gynėja apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybėmis ir teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad I. K. nepagrįstai pripažinta padariusi jai inkriminuojamÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir jai neteisėtai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, nes, apeliančių įsitikinimu, I.

K. neserga Å¡izofrenija, ji suvokė 2019 m. rugpjūčio 19 d. kilusio konflikto aplinkybes, priežastis ir pasekmes, jas prisimena, jos sesuo A. J. pradėjo smurtauti prieÅ¡ I. K. ir jos Å¡unį, abiems sudavė aliuminiu Å¡luotos kotu, todėl I. K. gindamasi galėjo kumščiu suduoti A. J. į veido sritį bei, sugriebusi jai už abiejų rankų, stipriai jas laikyti, kad nemuÅ¡tų, todėl praÅ¡o I. K. iÅ¡teisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia klausimo dėl asmens kaltės, tačiau privalo iÅ¡spręsti BPK 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus:

1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tas asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;

4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimÄ ;

5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir bÅ«tent kokia. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ ir nustatant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

9. Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

10. BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi bÅ«ti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , iÅ¡klausyta eksperto iÅ¡vada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I.

K. padarius Baudžiamojo kodekso uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė nukentėjusiÄ jÄ A. J., liudytojÄ A. A., iÅ¡klausė eksperto G. B. paaiÅ¡kinimus, taip pat iÅ¡tyrė (iÅ¡vardino) dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, rėmėsi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d.

– lapkričio 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadomis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. K. baudžiamÄ jÄ bylÄ ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu įrodyta, kad I. K., bÅ«dama nepakaltinama, padarė jai inkriminuojamÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ .

11. Apeliantės skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , I. K. nekvietė į teismo posėdį, neiÅ¡klausė jos paaiÅ¡kinimų, nepriėmė jos turimų įrodymų, todėl neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylos aplinkybių ir nepagrįstai I. K. pripažino padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtos veikos aplinkybių, atliko įrodymų ir iÅ¡klausė I.

K. paaiÅ¡kinimų. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje I. K. nurodė, kad ji 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudavė smÅ«gius ir galėjo sugriebti už rankų seseriai A. J., bet tai ji darė gindamasi, nes smurtauti pradėjo jos sesuo – trenkė jos Å¡uniui ir jai aliuminiu Å¡luotos kotu. Po Å¡ių smÅ«gių ji sudavė seseriai ir sugriebė pastarajai už rankų. Jai pasirodė, kad ji seseriai trenkė tik vienÄ kartÄ , bet ekspertizės metu nustatyta, kad buvo suduota daugiau smÅ«gių.

Ji neginčija Å¡ių aplinkybių, galėjo bÅ«ti taip, kaip nustatyta ekspertizė metu, nes ji neatsimena, jai dingo atmintis. A. J. Å¡luotos kotu pataikė jai į galvÄ turbÅ«t, bet tiksliai pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, kokie jai buvo nustatyti sužalojimai. Galvoje žymių nebuvo, sužalojimai buvo ausies srityje, tačiau kokiomis aplinkybėmis ta ausis įplyÅ¡o, negali pasakyti. Taigi, kaip matyti iÅ¡ I. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ji neprisimena ir negali paaiÅ¡kinti visų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių.

Be to, nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad I. K. padarė garso įraÅ¡Ä , kuriame užfiksavo konfliktÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje I. K. nurodė, kad jai nepavyko iÅ¡saugoti garso įraÅ¡o. Kadangi I. K. paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kitiems byloje nustatytiems duomenims, jie negali bÅ«ti laikomi patikimais, todėl vadovautis Å¡iais I. K. paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji A. J. pradėjo smurtauti prieÅ¡ I. K. ir jos Å¡unį, abiem sudavė aliuminiu Å¡luotos kotu, todėl I. K. gindamasi galėjo kumščiu suduoti A. J. į veido sritį bei galėjo sugriebusi jai už abiejų rankų stipriai jas laikyti, kad nemuÅ¡tų, I. K. tyčia A. J. nesudavė nei vieno smÅ«gio. Kaip matyti, iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes I. K. nurodė ir apklausiama apeliacinės instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , jų patikimumÄ ir pakankamumÄ , neturi teisinio pagrindo sutikti, kad nagrinėjamu atveju I. K. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai.

13. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, tai yra teisėta gynyba reiÅ¡kia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realÅ«s, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalÄ , arba kai žalos grėsmė visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigÄ , jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų sekÄ , padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobÅ«dį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumÄ bei tikruosius siekius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015, 2K-221-511/2018, 2K-218-495/2019, 2K-275-689/2019 ir kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu I. K. teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekilo, prieÅ¡ingai, bÅ«tent pačios I. K. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo akivaizdžiai keliantys pavojų, grėsmę nukentėjusiosios A. J. sveikatai, nuo kurių nukentėjusioji buvo priversta gintis. BÅ«tent I. K. nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu pradėjo naudoti smurtinius veiksmus (sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai A.

J. į veido sritį bei sugriebusi jai už abiejų rankų stipriai jas laikė), viso konflikto metu I. K. veiksmai buvo puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio. Šias aplinkybes ir išvadas patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios A. J. ir liudytojo A. A. parodymai, kurių patikimumu abejoti ir jais nesivadovauti teisėjų kolegija neturi pagrindo, bei kiti byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog būtent I. K. duoti parodymai apeliacinės instancijos teisme yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaraujantys kitiems bylos duomenims bei pačios jos parodymams ikiteisminio tyrimo metu, todėl jos parodymais nėra pagrindo vadovautis.

15. Pažymėtina, kad nukentėjusioji A. J. pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d. kilusio konflikto tarp jos ir sesers I. K. metu ji I. K. Å¡uniukui, kuris pradėjo lipti ant stalo, urzgė, Å¡iepė dantis, sudavė su Å¡luota, o I. K. jÄ staigiai puolė ir sudavė smÅ«gius į veido sritį, todėl ji paėmė I. K. už plaukų ir palenkė, o I. K. jÄ laikė už rankų, jos stumdėsi koridoriuje. Po konflikto Å¡uniukas nebuvo sužalotas (1 t., b. l. 40). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodymus davė bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ patvirtina ir jos nuoseklÅ«s parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes ir įvykių eigÄ , kaip ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 6-8, 39, 40, 43, 44).

16. Nukentėjusiosios A. J. duotų parodymų patikimumÄ patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai nuoseklÅ«s liudytojo A. A. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu I. K. Å¡uo pradėjo gramdyti stalo kampÄ , todėl jo žmona A. J. trenkė Å¡uniui su Å¡epečiu, kuriuo valė grindis, o I. K. atsistojusi trenkė kumščiu žmonai į veidÄ , jos stumdėsi koridoriuje, viena kitai laikė už plaukų. Å uo po smÅ«gio nekraujavo (2 t., b. l. 40, 41). Å is liudytojas kaip ir nukentėjusioji A. J. pirmosios instancijos teisme parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Liudytojo A. A. parodymų patikimumÄ ir nurodomÄ Ä¯vykių eigÄ patvirtina ir jo iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 66, 67).

17. Taigi, nukentėjusiosios A. J. ir liudytojo A. A. parodymai patvirtina, jog nukentėjusioji buvo puolama (jai suduodami smÅ«giai) iÅ¡kart po to, kai ji sudavė smÅ«gį I. K. Å¡uniui, tai Å¡iuo atveju paneigia I. K. ir jos gynėjos apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodytus teiginius apie fizinio smurto iniciatorių ir buvusį bÅ«tinumÄ gintis nuo A. J. fizinio smurto I. K. atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad A. J. atlikti veiksmai I. K. Å¡uns atžvilgiu nelaikytini tokiais, kurie galėtų bÅ«ti laikomi pavojingu kėsinimusi, nuo kurio I.

K. bÅ«tų turėjusi teisę gintis darant žalÄ A. J. sveikatai. Aplinkybė, kad dėl kilusio konflikto policijÄ iÅ¡kvietė pati I. K. (tai patvirtina informaciniame praneÅ¡ime (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 20-22),), o ne nukentėjusioji A. J., taip pat nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju I. K. laikyti nukentėjusiu asmeniu ir kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo perkelti nukentėjusiajai A. J..

18. Tai, kad nagrinėjamu atveju ne I. K., o A. J. gynėsi nuo fizinio smurto patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroro Gintauto Vileikio nurodytos aplinkybės, kad iÅ¡ pradžių buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai - vienas Å¡ioje baudžiamoje byloje pagal A. J. pareiÅ¡kimÄ , kitame nukentėjusiÄ jÄ buvo pripažinta I. K.. Pastarajojo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad I. K. sužalojimas buvo padarytas ausyje. A. J. paaiÅ¡kino, kad gavusi smÅ«gius nuo I. K. gindamasi paėmė už plaukų I. K. ir tuo metu galėjo pažeisti jos ausį. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai. Å is nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, jog nukentėjusioji A. J. ir liudytojas A. A. galėjo apkalbėti I. K., apkaltinti jÄ nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi ir dėl to bÅ«tų davę neobjektyvius parodymus. Kaip jau minėta, nukentėjusiosios A. J. bei liudytojo A. A. duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, logiÅ¡ki ir aiÅ¡kÅ«s, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys: 2019 m. rugpjūčio 19 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir foto lentelėje užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 14-19); 2019 m. rugpjūčio 19 d. policijos pareigÅ«nės K. M. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. 20.43 val. nuvykus į įvykio vietÄ I. K. ir A. J. aiÅ¡kino, kad tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu viena kitai sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 35); 2019 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, kad PRÄ®R vaizdo, garso įraÅ¡e nufilmuota įvykio vieta, joje buvę asmenys (I.

K., A. J. medicinos pagalbos darbuotojai) (1 t., b. l. 28, 29); 2019 m. rugpjūčio 21 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta nukentėjusiajai A. J. padaryti sužalojimai, patvirtinantys jos nurodytas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 58). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ tai, kad I. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir bylÄ I.

K. atžvilgiu nutraukti.

20. Apeliančių teigimu, I. K. neserga Å¡izofrenija – ji kasmet lankosi pas Å¡eimos gydytojÄ ir neurologÄ ir nei vienam nekilo abejonių dėl jos psichikos sveikatos, psichikos liga niekada jai nebuvo diagnozuota. Atsakydama į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad psichikos sutrikimo pobÅ«dis yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais Å¡is klausimas yra pateikiamas ekspertams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas I.

K. psichinės bÅ«klės (pakaltinamumo) nusikalstamos veikos padarymo metu ir Å¡iuo metu klausimÄ , pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų pateikto Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadomis, kad I. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paprasta Å¡izofrenija, progresuojančia apie 20 metų. I. K. 2019 m. rugpjūčio 19 d. darydama baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , buvo veikiama psichikos sutrikimo, o bÅ«tent paprastos Å¡izofrenijos, ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

I. K. negali teisingai suprasti savo veiksmų esmę, negali jų teisingai valdyti. I. K. negali dalyvauti su ja atliekant ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus, dalyvauti teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , atlikti bausmę. I. K. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (1 t., b. l. 182-184). Nagrinėjamu atveju tyrimÄ atlikę ekspertai vertino ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , I.

K. medicininius dokumentus bei pačios tiriamosios I. K. bÅ«klę. Pirmosios instancijos teismas vertino ir teismo posėdyje apklausto eksperto G. B. paaiÅ¡kinimus, kuriais jis patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , kad I. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paprasta Å¡izofrenija, dėl kurio tiek byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu, tiek ir Å¡iuo metu ji negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Ekspertas pažymėjo, kad I. K. prieÅ¡ keturis metus kreipėsi į psichikos sveikatos centrÄ , jai buvo konstatuoti kiti nerimo sutrikimai.

Surinkus visus duomenis, buvo nustatyta, kad I. K. turi mÄ stymo sutrikimų ir serga paprasta Å¡izofrenija. Tai yra lengvesnio spektro susirgimas, tačiau jis turi įtakos tam, kad I. K. gyvenimo sÄ lygos yra sudėtingos. I. K. serga, Å¡is susirgimas nėra prasidėjęs vakar, jau prieÅ¡ 4 metus jai kreipiantis psichiatras darė iÅ¡vadÄ , kad jai paprastoji Å¡izofrenija. IÅ¡ I. K. pasakojimų jis serga apie 20 metų. Kadangi tai paprastoji Å¡izofrenija, lengvesnė forma, todėl nėra ryÅ¡kių epizodų, nėra labai iÅ¡reikÅ¡tų kliedesių.

Ä®vykio metu I. K. sirgo, todėl buvo konstatuota, kad ji dėl susirgimo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Esant stresinėje bÅ«klėje I. K. gali bÅ«ti neprognozuojama ir nesuprasti savo veiksmų. Kadangi yra tam tikra pavojingo elgesio rizika, rekomenduojama skirti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (2 t., b. l. 41). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartus objektyvius bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog I. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2019 m. rugpjūčio 19 d., dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paprastos Å¡izofrenijos, progresuojančios apie 20 metų, negalėjo suvokti nusikalstamų veikų pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl I.

K. yra nepakaltinama (BK 17 straipsnis), ji negali atsakyti pagal BK už padarytÄ Ä¯statymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jai bÅ«tina taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų pateikto Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadomis ir ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto eksperto G.

B. nurodytomis aplinkybėmis apie I. K. psichinę būklę, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausius asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. parodymų, protokoline nutartimi prašymas pakartotinai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę buvo atmestas kaip nepagrįstas.

21. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. ir jos gynėjos advokatės Irinos Petkienės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai – tai, kad I. K. daug metų nuolat lankosi Užimtumo tarnyboje, yra registruota kaip darbo ieÅ¡kantis asmuo, yra dirbusi vieÅ¡uosius darbus, tame tarpe ir vaikų darželyje, prieÅ¡ įdarbinimÄ vaikų darželyje buvo patikrinta gydytojų komisijos, kad I. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji savo ranka smulkiai aprašė ankstesnius ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. kilusį konfliktÄ ir jo priežastis, to, apeliančių nuomone, nepakaltinamas asmuo padaryti negalėtų, – nepaneigia fakto, jog I. K. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ atliko bÅ«dama nepakaltinama ir jai Å¡iuo metu reikalinga taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.

22. BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad jei įrodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas, teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima nutartį taikyti asmeniui priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja.

Remdamasis Teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadomis ir eksperto G. B. paaiÅ¡kinimais, įvertinęs padarytos veikos pobÅ«dį (veika smurtinė, padaryta prieÅ¡ seserį, su kuria tuo metu kartu gyveno), pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad I. K. bÅ«tina skirti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka I. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jos socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei.

I. K. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo jos teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11 ir 44 straipsnių nuostatų.

23. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, iÅ¡vadÄ , jog I. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir kad nei veikos padarymo metu, nei Å¡iuo metu ji negali suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir negali jų valdyti, pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, dėl to priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad BPK XXIX skyriuje įtvirtintos priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesÄ reglamentuojančios normos I. K. atžvilgiu buvo pritaikytos tinkamai, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas laikėsi BPK 400, 401 straipsnio reikalavimų, iÅ¡sprendė visus klausimus, kurie yra svarbÅ«s priimant sprendimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, todėl tenkinti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I.

K. ir jos gynėjos advokatės apeliacinį skundÄ , naikinti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir bylÄ nutraukti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Dėl to asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. ir jos gynėjos advokatės Irinos Petkienės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios A. J. atstovė advokatė Jurgita Å lapaitienė pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, kurioje nurodyta, kad už A. J. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai priteistina suma yra 68 eurai. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į Å¡ias įstatymo nuostatas, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltu pripažinto asmens, tačiau įvertinus, kad nagrinėjamu atveju I. K. skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo pripažinta baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padariusi bÅ«dama nepakaltinama, nukentėjusiosios atstovės paslaugoms apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I.

K. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. K. ir jos gynėjos advokatės Irinos Petkienės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Nerijus Masiulis Gražvydas PoÅ¡kus Laisvydas ZederÅ¡tremas