2022-11-09 Nr. AB-26785-3-61-3-00751-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-674-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00751-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės - Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Užsienio reikalų ministerija, URM) 2021 m. kovo 8 d. sprendimą Nr.(4.11)-3-1303 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą kompensuoti nuomos sutarties nutraukimo ir persikėlimo išlaidas pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Užsienio reikalų ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, be įspėjimo, 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr.D-10 (toliau – ir Įsakymas), nuo tos pačios dienos su pareiškėju nutraukė Lietuvos diplomatinės tarnybos sutartį, atleidžiant pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigų.

2.2. 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą kompensuoti jo ir šeimos narių grįžimo į Lietuvą išlaidas, įskaitant daiktų pervežimą bei išlaidas, susijusias su skubiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu, tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu, nepateikdamas argumentų, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

2.3. URM Sprendimas pažeidžia pareiškėjo, kaip darbuotojo, teises, ir yra neteisėtas, kadangi diplomatinės tarnybos santykiai su pareiškėju buvo nutraukti nesant pareiškėjo kaltės. Toks atleidimas iš darbo, pareiškėjo nuomone, padarė didelę moralinę ir materialinę žalą pareiškėjui ir jo šeimai, nors darbo sutarties nutraukimas neturi sukelti darbuotojui papildomos sankcijos, susijusios su tuo, kad jo laikina darbo vieta buvo užsienyje, t. y. baudos už nuomos sutarties nutraukimą, išlaidų, susijusių su persikėlimu atgal į nuolatinę gyvenamąją vietą.

2.4. Užsienio reikalų ministerija aktyviai domėjosi ir buvo informuota apie pareiškėjui iškeltą baudžiamąją bylą, tačiau nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjas Užsienio reikalų ministro įsakymu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo paskirtas eiti patarėjo pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini), todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju darbdavys, t. y. Užsienio reikalų ministerija, turi prisiimti riziką, susijusią su darbui užsienyje išsiųsto darbuotojo ir jo šeimos grąžinimu į jo gyvenamąją vietą ir kompensuoti išlaidas, susijusias su skubiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu.

2.5. Sprendimas pripažintinas neteisėtu ir dėl viešojo administravimo taisyklių pažeidimo, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 38 punktu, asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį gali būti pateiktas skundas, tačiau šios informacijos atsakovas Sprendime nepateikė.

2.6. Papildydamas skundą pareiškėjas nurodė, kad jo patirtos išlaidos, susijusios su būsto nuomos nutraukimu anksčiau termino, persikraustymo ir kelionės išlaidos sudaro 7 736,50 Eur, tarp jų – nuomos mokestis – 6 573,27 Eur, persikraustymo išlaidos – 1 400 Eur, kelionės išlaidos – 463,23 Eur.

3. Atsakovas Užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų bei leistinų įrodymų apie pareiškėjo patirtas nuomos sutarties nutraukimo ir persikėlimo išlaidas, tokių duomenų atsakovui taip pat nepateikta.

3.2. Pareiškėjas iš diplomatinės tarnybos buvo atleistas 2021 m. vasario 5 d., t. y. ši diena buvo paskutinė pareiškėjo darbo diena diplomatinėje tarnyboje, todėl nuo 2021 m. vasario 6 d. pareiškėjas jau nebuvo tarnybiniuose santykiuose su buvusiu darbdaviu URM. Pareiškėjui nuo 2021 m. vasario 6 d. netekus diplomato statuso, jam nėra taikomos Diplomatinės tarnybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. l393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ normos, reglamentuojančios išmokos skyrimą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbančiam diplomatui, taip pat diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidų apmokėjimą.

3.3. Pareiškėjo darbdaviui Užsienio reikalų ministerijai 2021 m. vasario 3 d. sužinojus apie Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. l A-19-932/2021, kuriuo paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendis dalyje dėl pareiškėjo padaryto tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini), atsakovas, vadovaudamasis Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, turėjo pareigą nedelsiant su pareiškėju nutraukti Diplomato tarnybos 1999 m. gegužės 3 d. sutartį Nr. 268. Atsakovas nesutiko, kad Diplomato tarnybos sutartis su pareiškėju 2021 m. vasario 5 d. buvo nutraukta nesant pareiškėjo kaltės, ir nesutiko, kad dėl to darbdavys URM turi prisiimti riziką, susijusią su darbui užsienyje išsiųsto darbuotojo ir jo šeimos grąžinimu į jo gyvenamąją vietą ir kompensuoti išlaidas.

3.4. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pradėjo eiti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini)patarėjo pareigas jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. priimto nuosprendžio, kuriuo pirmosios instancijos teismas pareiškėją pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Pareiškėjas, turėdamas aukštąjį teisininko išsilavinimą, priėmus minėtą teismo nuosprendį, negalėjo nesuprasti, jog egzistuoja rizika, kad dirbant patarėju Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pareiškėjas bus atleistas iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigų Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pats pareiškėjas, nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pradėjęs eiti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigas, prisiėmė riziką, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžiui ir dėl šios priežasties darbdaviui nutraukus Diplomato tarnybos 1999 m. gegužės 3 d. sutartį Nr. 268, pareiškėjui netekus diplomato statuso, jam tektų grįžti į Lietuvą savo sąskaita. Tokią pačią riziką pareiškėjas prisiėmė ir sudarydamas 2020 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

3.5. Atsakovas nesutiko, kad URM prisiėmė riziką kompensuoti pareiškėjo, kaip darbui užsienyje išsiųsto darbuotojo, ir jo šeimos išlaidas, susijusias su skubiu nuomos sutarties nutraukimu, ir nurodė, jog pats darbuotojas yra atsakingas už jam kuo palankesnių nuomos sutarties sąlygų susiderėjimą (sutarties nutraukimo pagrindų, įspėjimo terminų, baudų ir pan.), o atsakovas, vadovaudamasis Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr.1393 (toliau – ir Aprašas), 41 punktu, išlaidas atlygina tik tuo atveju, jeigu diplomatas dėl tarnybinės būtinybės grąžinamas ar perkeliamas iš atstovybės ir jo perkėlimo terminas, nurodytas diplomatą paskyrusios ar perkėlusios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendime, yra trumpesnis už priimančiosios valstybės teisės aktų nustatytą privalomą įspėjimo apie gyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimą terminą ir jeigu gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nustatytos netesybos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, diplomato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas apmoka institucija, paskyrusi ar perkėlusi diplomatą į atstovybę.

4. Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjas iš diplomatinės tarnybos buvo atleistas 2021 m. vasario 5 d. ir URM 2021 m. vasario 2 d. nutraukusi su juo diplomatinės tarnybos sutartį neteikė jam jokių tarnybinio pobūdžio pavedimų, tačiau pareiškėjas be jokio teisinio pagrindo prašo priteisti iš URM 6 573.27 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. (jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) dienos). Į bylą yra pateiktas URM 2021 m. kovo 15 d. raštas „Dėl permokos grąžinimo“, kuriuo iš R. S. pareikalauta iki 2021 m. balandžio 1 d. grąžinti URM avansu išmokėtą 2 247,45 (duomenys neskelbtini) (atitinka 2 562,86 Eur) išmoką apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis už 2021 m. vasario mėn. (laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.), kadangi URM 2021 m. vasario 5 d. nutraukė su pareiškėjui diplomato tarnybos sutartį, tačiau jis iki šiol šios sumos nėra grąžinęs URM. Pareiškėjo pateikti persikraustymo ir kelionės išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra neišsamūs ir negali pagrįsti visų jo patirtų išlaidų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. S. skundą.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė tokias aplinkybes:

6.1. Užsienio reikalų ministro 2020 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D-60 „Dėl R. S. skyrimo į pareigas diplomatinėje atstovybėje“ pareiškėjas, einantis URM Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento Jungtinių Tautų ir globalios politikos skyriaus patarėjo pareigas, nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje (duomenys neskelbtini)patarėjo pareigas.

6.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pareiškėją pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo ir jam paskyrė 90 MGL (3.389,40 Eur) dydžio baudą.

6.3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. lA-19-932/2021 pareiškėją išteisino dėl vieno tyčinio nusikaltimo, numatyto BK (duomenys neskelbtini), tačiau paliko galioti nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl kito tyčinio nusikaltimo, numatyto BK (duomenys neskelbtini), padarymo.

6.4. Pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. sudarė su (duomenys neskelbtini) kompanija (agentu) (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį terminui iki 2021 m. spalio 21 d. (sumokant depozitą 2 192,31 (duomenys neskelbtini), mokant nuomos mokestį – 1 900 (duomenys neskelbtini) per mėnesį).

6.5. Atsakovas 2021 m. vasario 3 d. elektroniniu paštu gavo Vilniaus apygardos teismo pranešimą Nr. 1A-19-932/2021, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. lA-19-932/2021 pareiškėją išteisino dėl vieno tyčinio nusikaltimo, numatyto BK (duomenys neskelbtini), tačiau paliko galioti kitą nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 22 d. ir yra vykdytinas.

6.6. Užsienio reikalų ministras 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D-10 „Dėl R. S. atleidimo ir Diplomato tarnybos sutarties nutraukimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. lA-19-932/2021, nuo 2021 m. vasario 5 d. atleido pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigų ir nutraukė su pareiškėju 1999 m. gegužės 3 d. sudarytą diplomato tarnybos sutartį Nr. 268.

6.7. Pareiškėjas 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į URM kanclerę, prašydamas atlyginti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir persikėlimo išlaidas, kadangi nuo 2021 m. vasario 5 d. atleidus pareiškėją iš patarėjo pareigų, jis turėjo prieš terminą nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir grįžti į gyvenamąją vietą, kuri yra Lietuvoje, todėl jam turi būti kompensuotos jo ir šeimos narių grįžimo į Lietuvą išlaidos, įskaitant daiktų pervežimą, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties išlaidos (buto nuomos sutartis numato 2 192,31 (duomenys neskelbtini) garantiją, kuri nėra grąžinama, jei nevykdomos sąlygos dėl minimalios sutarties trukmės (6 mėn.) ir įspėjimo termino (2 mėn.)) ir turi būti kompensuotas jau sumokėtas nuomos mokestis už 2021 m. vasario mėnesį – 1 900 (duomenys neskelbtini).

6.8. URM 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr.(4.11)-3-1303 „Dėl išlaidų kompensavimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad, išnagrinėjus jo 2021 m. vasario 5 d. prašymą kompensuoti persikėlimo ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad diplomato tarnybos 1999 m. gegužės 3 d. sutartis Nr. 268 buvo nutraukta vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, pareiškėjo prašyme nurodytos išlaidos nebus kompensuojamos.

7. Teismas byloje vadovavosi Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnio, 89 straipsnio 7 dalies, 92 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo tvarkos aprašo 33, 41 ir 44 punktų nuostatomis, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 (toliau – ir Taisyklės).

8. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1A-19-932/2021, pareiškėjas 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D-10 „Dėl R. S. atleidimo ir diplomato tarnybos sutarties nutraukimo“ nuo 2021 m. vasario 5 d. buvo atleistas iš pareigų, šis įsakymas byloje nėra skundžiamas, jis yra įsiteisėjęs, ir nors pareiškėjas nurodė nesutikimo su šiuo sprendimu argumentus, jie šioje byloje nėra vertinami.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) užimamų patarėjo pareigų buvo atleistas nesant jo kaltės, ir pažymėjo, kad atsakovo Įsakymu jis nuo 2021 m. vasario 5 d. buvo atleistas iš pareigų vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, kad diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, jeigu įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė už nusikaltimo padarymą tyčia arba kuriuo diplomatui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos, bei atsižvelgus į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-19-932/2021, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo. Teismas vertino, kad pareiškėjas iš užimamų patarėjo pareigų buvo atleistas būtent dėl jo kaltės, t. y. dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, ir būtent pareiškėjui tenka atsakomybė prisiimti kylančias neigiamas tokio atleidimo iš užimamų pareigų pasekmes.

10. Teismas nesutiko, kad atsakovas turi prisiimti riziką, susijusią su darbui užsienyje išsiųsto darbuotojo ir jo šeimos narių grąžinimu į jo gyvenamąją vietą ir kompensuoti išlaidas, susijusias su skubiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu, kadangi, pagal Aprašo 33 punkto nuostatas, pats darbuotojas yra atsakingas už jam kuo palankesnių nuomos sutarties sąlygų susiderėjimą (sutarties nutraukimo pagrindų, įspėjimo terminų, baudų ir pan.), sutarties vykdymą ir jos nutraukimą. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 41 punktą diplomato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas institucija apmoka tik jeigu diplomatas dėl tarnybinės būtinybės grąžinamas ar perkeliamas iš atstovybės, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nebuvo grąžintas ar perkeltas iš atstovybės, bet buvo atleistas iš pareigų.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2021 m. vasario 6 d. pareiškėjas jau nebuvo tarnybiniuose santykiuose su buvusiu darbdaviu URM, padarė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2021 m. vasario 6 d. netekus diplomato statuso, jam negali būti taikomos Diplomatinės tarnybos įstatymo bei Aprašo normos, reglamentuojančios išmokos skyrimą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbančiam diplomatui, todėl jo prašymas priteisti iš URM 6 573,27 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. (jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) dienos) yra visiškai nepagrįstas ir šiuo pagrindu.

12. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog pareiškėjas, turėdamas teisinį išsilavinimą, pradėjęs eiti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigas jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. priimto nuosprendžio, negalėjo nesuprasti, jog apeliacinės instancijos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pareiškėjas bus atleistas iš pareigų, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, pradėdamas eiti minėtas pareigas ir 2020 m. spalio 20 d. sudarydamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pats turėjo prisiimti riziką, jog pareiškėjui netekus diplomato statuso, tektų grįžti į Lietuvą savo sąskaita, taip pat patirti nuostolių dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl jis laikytinas neteisėtu, vadovaudamasis Taisyklių 38 punkto nuostatomis, sutiko su šiuo pareiškėjo argumentu, tačiau pažymėjo, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip esminis procedūrinis pažeidimas ir negali būti pagrindu naikinti skundžiamą Sprendimą, nes pareiškėjas savo teisę skųsti atsakovo Sprendimą įgyvendino šioje byloje nagrinėjamu skundu.

14. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 15. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir pripažinti neteisėtu atsakovo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (4.11)-3-1303 dėl atsisakymo kompensuoti nuomos sutarties nutraukimo ir grįžimo į Lietuvą išlaidas, susijusias su diplomatinės tarnybos sutarties nutraukimu.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tokius apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Pirmos instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo teismų formuojamos vieningos teisės taikymo praktikos netinkamai aiškindamas ir taikydamas viešuosius santykius reglamentuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindą pakeisti priimtą teismo sprendimą.

16.2. Skundžiamame sprendime teismas parėmė atsakovo teiginį, kad pareiškėjas iš užimamų pareigų buvo atleistas dėl jo kaltės, t. y. dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, todėl pareiškėjas pats turi padengti išlaidas, susijusias su darbo santykių pasibaigimu (grįžimu į Lietuvą, nuomos sutarties nutraukimu). Teismas nepagrįstai Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas dėl diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, jeigu įsiteisėja teismo nuosprendis už nusikaltimo padarymą tyčia, interpretuoja kaip sukuriančias pareiškėjui atsakomybę prisiimti kylančias neigiamas tokio atleidimo iš užimamų pareigų pasekmes.

16.3. Pareiškėjas pažymi, jog reputacijos, būtinos eiti tam tikras pareigas, praradimas nėra susijęs su kalte darbo santykiuose, nes nutraukiant tarnybos sutartį kitais Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, pvz., kai diplomatas dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo negali eiti pareigų, diplomato kaltė dėl darbo santykių nutraukimo taip pat gali būti nustatyta.

16.4. Pareiškėjas nurodo, kad Darbo kodekso 58 straipsnis numato baigtinius darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagrindus, o Darbo kodekso 60 straipsnis numato darbo sutarties nutraukimo nesant darbo sutarties šalių valios pagrindus, tarp jų – ir darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad sutartis turi būti nutraukta kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė už nusikaltimo padarymą tyčia arba kuriuo diplomatui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos, taigi, ir Darbo kodekso 60 straipsnis, ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato situaciją, kai darbuotojas atleidžiamas dėl objektyvių aplinkybių, t. y. situacijos, kilusios be darbo sutarties šalių valios, ne dėl darbuotojo kaltės, todėl darbo sutarties nutraukimas neturi sukelti darbuotojui papildomos sankcijos, susijusios su tuo, kad jo laikina darbo vieta buvo užsienyje. Pareiškėjas pažymi, jog Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 7 dalis nereglamentuoja diplomatinės tarnybos sutarties nutraukimo diplomatui vykdant funkcijas diplomatinėje atstovybėje.

16.5. Nustatant atsakomybę už veiksmus, nesusijusius su darbuotojo valia, pažeidžiamas esminis teisinės valstybės principas, pažeidžiami teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie svarbūs atmetant pirmosios instancijos teismo teiginį, kad atsakovas neturėtų prisiimti rizikos, susijusios su darbui užsienyje išsiųsto darbuotojo ir jo šeimos narių grąžinimu į jo gyvenamąją vietą ir kompensuoti išlaidas, susijusias su skubiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu.

16.6. Reputacijos reikalavimas tėra specialusis reikalavimas, greta profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir panašių reikalavimų asmenims, siekiantiems eiti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje. Todėl konkrečioje situacijoje nustatytas neatitikimas vienam iš numatytų reikalavimų negali būti vertinamas kaip pagrindas nutraukti darbo santykius dėl darbuotojo kaltės, nustatant papildomą atsakomybę: padengti išlaidas, susijusias su darbo santykių pasibaigimu: kompensuoti grįžimo į Lietuvą išlaidas, bei išlaidas, susijusias su skubiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu, tai neatitinka proporcingumo principo.

16.7. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vengiama dvigubo nubaudimo principo (kai persekiojamas ir baudžiamas tas pats asmuo (1); inkriminuojama ta pati veika (2); procesų, kuriais skiriamos sankcijos, dubliavimas (3); vienas iš dviejų sprendimų turi būti galutinis (4)). Nagrinėjamu atveju tiek nuosprendis, tiek atsakovo Sprendimas nustato atsakomybę (atsakovo teigimu) už tą patį nusižengimą ((duomenys neskelbtini)). Tai teisiškai reikšminga aplinkybė, patvirtinanti veikų tapatumą principo dvigubo nubaudimo prasme.

16.8. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nepateikti argumentai, kodėl buvo pasiremta viena ar kita įstatymo nuostata konkrečioje situacijoje ir nenagrinėti skunde pateikti argumentai, nepaaiškinta, kodėl pareiga kompensuoti diplomato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas atsiranda tik tuo atveju, jeigu diplomatas dėl tarnybinės būtinybės grąžinamas ar perkeliamas iš atstovybės, atmetant atvejus, kai diplomatas gražinamas dėl sveikatos būklės, ar kitų priežasčių, įskaitant darbo santykių pasibaigimą be diplomato kaltės.

16.9. Skundžiamas atsakovo Sprendimas nemotyvuotas, jame nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl toks atsakovo Sprendimas apribojo pareiškėjo teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir yra naikintinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienio reikalų ministerijos 2021 m. kovo 8 d. sprendimo Nr.(4.11)-3-1303, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą kompensuoti pareiškėjui nuomos sutarties nutraukimo ir jo bei šeimos narių, įskaitant daiktų pervežimą, persikėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidas.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog skundžiamas atsakovo Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas vertino, jog pareiškėjas iš užimamų pareigų buvo atleistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, ir būtent pareiškėjui tenka atsakomybė prisiimti kylančias neigiamas tokio atleidimo iš užimamų pareigų pasekmes; nesutiko, kad atsakovas turi prisiimti riziką, susijusią su darbui užsienyje išsiųsto darbuotojo ir jo šeimos narių grąžinimu į jo gyvenamąją vietą ir kompensuoti išlaidas, susijusias su skubiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu, kadangi, pagal Aprašo nuostatas, pats darbuotojas yra atsakingas už nuomos sutarties sąlygų susiderėjimą; pradėdamas eiti pareigas Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir sudarydamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, po pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pareiškėjas turėjo prisiimti riziką dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir grįžimo į Lietuvą savo sąskaita.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo teismų formuojamos vieningos teisės taikymo praktikos netinkamai aiškindamas ir taikydamas viešuosius santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendimas yra nemotyvuotas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, nors ir nepagrįstai sprendė dėl persikėlimo išlaidų atlyginimo. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad URM Sprendimas vertinant prašymą kompensuoti išlaidas dėl nuomos sutarties nutraukimo atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo šioje dalyje panaikinti ginčijamo Sprendimo, tačiau vertina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė kompensuoti išlaidas susijusių su jo ir šeimos narių grįžimu į Lietuvos Respubliką (persikėlimo išlaidas). Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, tvirtindamas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, taip pat teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga išdėstyti argumentus dėl persikėlimo išlaidų kompensavimo ir papildyti bei patikslinti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl nuomos išlaidų kompensavimo.

21. Ginčijamas URM Sprendimas priimtas netenkinus pareiškėjo prašymo kompensuoti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas ir pareiškėjo bei jo šeimos narių persikėlimo išlaidas. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, jog atleidus jį iš pareigų jis turėjo prieš terminą nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir grįžti į gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienio reikalų ministro įsakymu, vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. lA-19-932/2021, pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 5 d. buvo atleistas iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigų ir buvo nutraukta su juo sudaryta diplomato tarnybos sutartis. Minėtas įsakymas skundžiamas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčas šioje byloje kilo ne dėl pareiškėjo atleidimo iš diplomatinės tarnybos pagrindų, o dėl Diplomatinės tarnybos įstatyme numatytų kitų diplomato ir jo šeimos narių garantijų taikymo atleidus jį iš pareigų ir nutraukus diplomatinės tarnybos sutartį.

23. Kitas diplomato ir jo šeimos narių garantijas nustatančio Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti <...>. Taip pat apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kai diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidos <...>. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo, gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką ir gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų normą, persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį bei mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

24. Diplomatams taikomų socialinių ir kitų garantijų suteikimo ir taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr.1393 patvirtintas Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo tvarkos aprašas.

25. Skundo teismui patikslinime pareiškėjas nurodė, jog atsakovo prašo atlyginti nuomos mokestį susidariusį už laikotarpį po jo atleidimo (nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. balandžio 22 d.). Pastebėtina, kad pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas nuo 2021 m. vasario 5 d. ir šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje jau nebedirbo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui netekus diplomato statuso, jam negali būti taikomos Diplomatinės tarnybos įstatymo bei Aprašo normos, reglamentuojančios išmokos skyrimą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas dėl diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, kai įsiteisėja teismo nuosprendis už nusikaltimo padarymą tyčia, interpretavo kaip sukuriančias pareiškėjui atsakomybę prisiimti kylančias neigiamas tokio atleidimo iš užimamų pareigų pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo darbo santykių pasibaigimo pagrindą vertino tik tuo aspektu, jog įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK (duomenys neskelbtini) padarymo, pagal minėtas įstatymo nuostatas diplomato tarnybos sutartis su juo turėjo būti nutraukta ir jam teko neigiamos tokio atleidimo iš pareigų pasekmės skubiai nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

27. Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog URM žinodama apie iškeltą baudžiamąją bylą ir paskyrusi jį į pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini), turėjo prisiimti riziką dėl skubaus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Aprašo 33 punkto nuostatas, būtent darbuotojas, kuriam skiriama išmoka apsirūpinti gyvenamomis patalpomis, gyvenamųjų patalų sutartį sudaro savo vardu ir yra atsakingas už sąlygas, kuriomis ji sudaroma, taip pat jos vykdymą ir nutraukimą.

28. Pastebėtina, kad pareiškėjui pradėjus eiti pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje ir sudarant 2020 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jau buvo priimtas pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas galėjo įvertinti, jog egzistuoja rizika, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžiui ir dėl šios priežasties pareiškėją atleidus iš einamų pareigų bei nutraukus diplomatinės tarnybos sutartį, tektų skubiai nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Taigi, pareiškėjas pats būdamas atsakingas už sudaromos sutarties sąlygas ir terminus nepagrįstai tvirtina, jog atsakovas pažeidė teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo būti taikomas ir Aprašo 41 punkto nuostatos, kai diplomato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas apmoka institucija, kadangi pareiškėjas buvo atleistas iš einamų pareigų, o ne grąžintas ar perkeltas iš diplomatinėje atstovybėje eitų pareigų į kitas pareigas.

29. Atsakovui pateiktu prašymu, be prašymo kompensuoti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas, pareiškėjas prašė atlyginti jo bei jo šeimos narių persikėlimo į Lietuvą išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pradėdamas eiti pareigas Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) po pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pareiškėjas turėjo prisiimti riziką ne tik dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą bet ir dėl grįžimo į Lietuvą savo sąskaita.

30. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Diplomatinės tarnybos įstatymas numato, jog yra apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos, o persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė (Nutarties 23 punktas).

31. Persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja aprašo VI skyrius, kurio 43 punktas nustato, jog diplomato ar kito valstybės tarnautojo ir jų šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą) išlaidos (toliau – persikėlimo išlaidos), neviršijančios šiame Aprašo skyriuje nurodytų normų, limitų ir atitinkančios šiame Aprašo skyriuje nurodytas sąlygas, apmokamos iš diplomatą ar kitą valstybės tarnautoją perkėlusiai ar paskyrusiai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

32. Aprašo 44 punkte detaliai nurodyta, kokios, kokioms sąlygoms ir kokio dydžio faktinės diplomato ar kito valstybės tarnautojo ir jų šeimos narių persikėlimo faktinės išlaidos yra apmokamos: išlaidos kelionei iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą), jeigu kelionės būdas ir maršrutas pasirenkamas vadovaujantis ekonomiškumo, saugumo ir protingumo kriterijais (44.1 punktas); turto (asmeninio krovinio) pervežimo išlaidos (44.2 punktas); Aprašo 44.2 papunktyje nurodyto turto pakavimo priemonių įsigijimo, pakavimo paslaugų, turto draudimo ir muitinio įforminimo išlaidos. Taip pat kiekviename Aprašo 44 punkto papunktyje detalizuojama kokioms sąlygoms ir kokio dydžio patirtos kiekvienos rūšies persikėlimo išlaidos yra atlyginamos.

33. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tiek Diplomatinės tarnybos įstatymas, tiek Aprašas nustato, jog yra apmokamos diplomato ar kito valstybės tarnautojo ir jų šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos. Be to, Aprašo nuostatos numato, jog persikėlimo išlaidos neturi viršyti atitinkame Aprašo skyriuje nurodytų normų, limitų ir atitikti šiame Aprašo skyriuje nurodytas sąlygas bei būti faktiškai patirtos, kitų sąlygų jų atlyginimui nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko ir pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) pradėjo eiti po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. priimto nuosprendžio, apie kurį atsakovui buvo žinoma. Teisėjų kolegijos vertinimu negalima tokia situacija, kai pareigas užsienio diplomatinėje atstovybėje nustatyta tvarka pradėjusiam eiti asmeniui, su kuriuo šių pareigų vykdymo metu nutraukiama diplomatinės tarnybos sutartis (nepriklausomai nuo jos nutraukimo pagrindo), nėra atlyginamos jo ir šeimos narių grįžimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos.

34. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, jog Sprendimu atsisakius atlyginti persikėlimo išlaidas buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, teismas visų pirma pažymi, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje (Konstitucinio Tesimo 2008-12-24 nutarimas byloje Nr. 09/06-30/06-01/07-30/08) yra išaiškinta, jog teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės priimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

35. Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; jų neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio teismo 2003 m. kovo 4 d.; 2016 m. birželio 20 d.; 2017 m. sausio 25 d. nutarimai). Teisėtų lūkesčių principas inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad atsakovė ginčijamu Sprendimu atsisakydama atlyginti pareiškėjo ir jo šeimos persikėlimo (grįžimo) į Lietuvos Respubliką išlaidas, vien tuo pagrindu, jog darbo Lietuvos Respublikos užsienio atstovybėje metu buvo nutraukta su pareiškėju sudaryta diplomatinės tarnybos sutartis, pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus, kadangi pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje užsienyje pradėjęs eiti pareiškėjas, galėjo pagrįstai tikėtis, jog net ir atleidus jį iš pareigų ir nutraukus su juo sudarytą diplomatinė tarnybos sutartį, bus atlygintos jo ir šeimos narių grįžimo iš užsienio valstybės, kurioje esančioje diplomatinėje atstovybėje jis ėjo pareigas, į Lietuvos Respubliką išlaidos.

37. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad URM Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėją atleidus iš pareigų pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas jis netenka teisės į jo ir šeimos narių persikėlimo (grįžimo) iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ginčijamas URM Sprendimas naikinamas, o pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkinamas. Pareiškėjas skundu teismo prašo įpareigoti atsakovą kompensuoti persikėlimo išlaidas pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymo atsakovui pateikimo metu nebuvo pateikęs patirtas persikėlimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jų atitikimas Aprašo 44 punkto nuostatoms atsakovo nebuvo įvertintas, todėl atsakovas įpareigojamas įvertinti pareiškėjo pateiktus persikėlimo (grįžimo) iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą pakeisti, panaikinti Užsienio reikalų ministerijos 2021 m. kovo 8 d. sprendimo Nr.(4.11)-3-1303 dalį dėl atsisakymo kompensuoti persikėlimo (grįžimo) į Lietuvos Respubliką išlaidas, įpareigoti atsakovą įvertinti pareiškėjo pateiktus persikėlimo išlaidas patvirtinančius dokumentus ir spręsti dėl šių išlaidų kompensavimo.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė - Markovienė

Ernestas Spruogis