5d41bbd7-cee6-4aed-a4d0-9d6ea65c6348 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-158-487/2013Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01165-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. vasario 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal I. R. (I. R.) atstovės advokatės N. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau - Komisija) 2012-05-29 nutarimas Nr. TK13-44 administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistu, n u s t a t ė : 2012 m. balandžio 24 d.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK įgaliotas pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ I. R. už tai, kad 2012-04-17 apie 18 val. Vilniaus r., Nemėžio sen., PakalniÅ¡kių k., S. B. „Kloniai“ jam priklausantis Å¡uo įkando į veidÄ S. S., kuri dėl minėto įvykio patyrė veido sužalojimus, t.y. kaip padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 str. 5 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Administracinė komisija 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. TR13-44 I.

R. pripažino kaltu, padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 110 str. 5 d., ir paskyrė 750 Lt baudÄ . Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, I. R. skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas jį panaikinti, nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė.             Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-12-07 nutartimi netenkino I. R. skundo ir paliko Komisijos 2012-05-29 nutarimÄ nepakeistÄ . Savo sprendimÄ apylinkės teismas motyvavo tuo, kad įrodyta, jog I.

R., vedžiodamas Å¡unis be pavadėlio ir be antsnukių, neužtikrino, kad jie nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų ir taip pažeidė GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklių 36 p., dėl ko buvo sužalota S. S..Apeliaciniu skundu I. R. atstovė advokatė N.Pakalkienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl I.

R. kaltės, padarius teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 110 str. 5 d. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklėmis, netinkamai jas aiÅ¡kino bei taikė.Nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad S. S. nurodytas rudas Å¡uo buvo nuolat ar laikinai laikomas I. R. patalpose ar aptvertoje teritorijoje. Tai patvirtino liudytojai L. Ž., J. O., pareigÅ«nai T. J., R. L.. Ä®vykį tyręs pareigÅ«nas T. J. pas I. R. nei namuose, nei kieme minėto Å¡uns nerado, matė tik du jo Å¡unis.

Teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog I. R. bÅ«tų aiÅ¡kinęs, kad vienas iÅ¡ įvykyje dalyvavusių Å¡unų priklauso jam, o kitas dalinai jam, nes buvo valkataujantis ir yra jo priglaustas. Pažymi, jog nesant konkrečių duomenų apie Å¡unį, jo iÅ¡vaizdÄ , visi aiÅ¡kinimai vertintini kaip netikslÅ«s.Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendimÄ grindė tik nukentėjusiosios, jos draugo A. G. parodymais, tačiau nenurodė konkrečių įrodymų, patvirtinančių jų parodymų nuoseklumÄ bei patikimumÄ .

Pažymi, jog tiesiogiai įvykio niekas, iÅ¡skyrus nukentėjusiÄ jÄ , nematė.Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog I. R. yra rusakalbis, o Komisijos posėdyje vertėja nedalyvavo, todėl jo duoti paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami pažodžiui. Pažymi, jog I. R. neneigė, kad, vedžiojant jam priklausančius du Å¡unis, Å¡alia jų laksto nežinomas benamis Å¡uo, kurio savininkas nėra jis. Vien Å¡uns lakstymas Å¡alia jo vedžiojamų Å¡unų negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, jog už tokio Å¡uns priežiÅ«rÄ yra atsakingas I.

R..Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė įvykio mechanizmo, t.y. kuris iÅ¡ įvykyje dalyvavusių keturių Å¡unų įkando nukentėjusiajai. Be to, teismas nepaÅ¡alino abejonių dėl S. S. padaryto veido sužalojimų pobÅ«džio. Nors ji nurodė, kad rudas Å¡uo vienÄ kartÄ griebė jai už veido, tačiau iÅ¡ padarytų sužalojimų metyti, jog pastarajai sužalotos abejos veido pusės. Å ios aplinkybės patvirtina I. R. versijÄ , kad S. S. laikė savo besiblaÅ¡kantį Å¡unį ir jai veido sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tik sukamuoju, braukiamuoju judesiu, o ne vieno Å¡uns įkandimu.Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra fotonuotraukų ar kito objektyvaus įrodymo, kurie leistų identifikuoti Å¡unis, dalyvavusius įvykyje.

Teigia, jog teismas nepagrįstai esančius byloje neaiÅ¡kumus aiÅ¡kino I. R. nenaudai ir tuo pažeidė suformuotÄ teismų praktikÄ .  Pažymi, kad nukentėjusioji yra suinteresuota apkaltinti I. R., nes tokiu bÅ«du atsirado galimybė gauti žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad S. S. pati ragino I. R. ateiti pas jÄ atsipraÅ¡yti, reikalavo atlyginti žalÄ pinigais. Atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusioji policijai pareiÅ¡kimÄ parašė ne iÅ¡kart po įvykio, o po savaitės.  Anot apeliantės, byloje nėra nustatyta, kad S. S. įkando bÅ«tent I.

R. priklausantis Å¡uo, t.y. nėra įrodytas vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl I. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla turi bÅ«ti nutraukta.  Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ .  Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Teigia, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog I.

R. įvykio metu vedžiojo vienÄ didelį Å¡unį už pavadėlio bei dar du mažesnius Å¡unis, iÅ¡ kurių vienas ir sužalojo nukentėjusiajai veidÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai įkandęs rudas Å¡uo yra apelianto augintinis, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pats I. R.. Be to, tai, jog apelianto sklypo ribose buvo trys Å¡unys, patvirtino liudytojai R. L. ir A. G., kurių parodymais netikėti nėra pagrindo. Pažymi, kad liudytojo A. L. parodymai nenuoseklÅ«s, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė.Pažymi, kad S. S. duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji turi tikslÄ I. R. apklabėti. I. R. atstovės advokatės N.Pakalkienės apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog I. R. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ . ATPK 110 str. 5 d. yra nustatyta atsakomybė už GyvÅ«nų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimÄ , padariusį žalos asmens sveikatai ar turtui. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklių 36 p. nustato, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvÅ«nų ir pavojingų gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Å iose taisyklėse apibrėžiama, kad gyvÅ«no savininku laikomas kiekvienas ne jaunesnis kaip 16 metų fizinis arba juridinis asmuo, kuris nuolat arba laikinai augina gyvÅ«nÄ ; gyvÅ«no laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvÅ«no egzistavimo zoohigienos sÄ lygos, komfortas ar diskomfortas; beglobiai gyvÅ«nai – palaidi, be savo Å¡eimininkų vieÅ¡ose vietose esantys naminiai gyvÅ«nai. GyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1978 redakcija) 2 str. 15 p., 2 str. 14 p. gyvÅ«nų savininko ir gyvÅ«no laikymo sÄ voka apibrėžta analogiÅ¡kai, t.y. gyvÅ«nų priklausymo savininkui faktas siejamas ne su nuosavybės teisiniais santykiais, bet su tuo, kieno žinioje (kieno laikomas) konkrečiu atveju yra gyvÅ«nas (Å¡uo).

Teisės aktai skiria ir laikinÄ gyvÅ«no laikymÄ (LVAT nutartis N756-234/2010).Nors I. R. kaltu padaręs šį administracinį teisės pažeidimÄ neprisipažino, jo kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 6), nutarimu Nr. TK 13-44 administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.7-8), S. S. pareiÅ¡kimu bei paaiÅ¡kinimu (b.l.16, 17, 20), I. R. paaiÅ¡kinimu (b.l. 21), tyrėjo T. J. tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 22), iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų (b.l. 23), fotonuotrauka (b.l.

24) ir kita byloje esančia medžiaga. Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai S. S. įkando kartu su I. R. ėjęs rudos spalvos Å¡uo.N. S. S. parodymais teisme nustatyta, ji vedžiojo savo Å¡unį be antsnukio su 5 metrų pavadėliu. Pamatė I. R. su jo trimis Å¡unimis. Tuos tris Å¡unis su I. R. mato jau 4 metus, kiek ten gyvena. Susipjovus Å¡unims, ji pasilenkė patraukti pavadėlio. Tada didesnis rudos spalvos Å¡uo įkando jai į veidÄ . Jos Å¡uo negalėjo netyčia kliudyti dantimis jos veido, nes buvo su kitu Å¡uniu.

Minėti trys Å¡unys yra I. R., nes per 4 metus matė juos tik su I. R.. TÄ patį vakarÄ po įvykio pas jÄ atsipraÅ¡yti buvo atėjusi I. R. žmona. Kalbos, kad sužalojimus padarė ne jiems priklausantis Å¡uo, net nebuvo. Po įvykio liudytoja matė I. R. tik su juodu Å¡unimi ir mažesniu rudu. Tas Å¡uo, kuris jai įkando, dingo. Liudytojo R. L. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad jam, kaip I. R. kaimynui, yra žinoma, jog I. R. sklypo ribose buvo trys Å¡unys. Du geltoni, beveik vienodo dydžio, vienas iÅ¡ jų nuolat lakstydavo ant kelio.

Kiti du buvo I. R. sklype, ar voljere. Per daugiau nei metų laikotarpį jis buvo ne kartÄ sutikęs I. R. su Å¡iais trimis Å¡unimis. Liudytojo A. G. (A. G.) parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad iÅ¡ nukentėjusiosios, su kuria draugauja, jam žinoma, jog jai įkando Å¡uo, kurį vedžiojo I. R.. Ji suprato, kad tai I. R. Å¡uo. Jis pats I. R. visada matė vaikÅ¡tantį su trimis Å¡unimis. Liudytojos T. S. parodymais teisme nustatyta, kad po įvykio, kurio metu Å¡uo įkando jos dukrai S. S., buvo atėjusi atsipraÅ¡yti I.

R. žmona, kuri sakė, kad pastoviai vaikščiojo su tuo šunimi ir nieko tokio nebuvo, prisipažino, kad visi trys šunys yra jų, kad I. R. nuolat juos vedžioja. I. R. neneigė, kad tai jo šuo, siūlė pinigų. Vėliau jų vyresnioji dukra prisistatė, kaip visų šunų globėja, atsakinga už juos. Kilo klausimas tik dėl sumos dydžio ir dėl to, kad dukra nerašytų pareiškimo, o ne kad įkando ne jiems priklausantis šuo. Liudytojo I. S. (I. S.) parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad, jam atvykus iškart po įvykio, I.

R. pasiÅ«lė pagalbÄ . Ä®vykio metu buvo trys I. R. Å¡unys - du mažesni, kitas didelis, kuris buvo pririÅ¡tas prie medžio, ir vienas S. S.. KitÄ dienÄ pas juos buvo atėjusi I. R. žmona ir siÅ«lė 100 litų, sakė, kad tai jų Å¡unys. I. R. sakė, kad tai jo Å¡uo, atsiprašė.Liudytojo tyrėjo T. J. (T. J.) tiek tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 22), tiek teismo posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad jis vyko pagal skundÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių, I. R. klausė, kam priklauso Å¡uo, kuris sužalojo S. S..

Kiek atsimena, įvykyje buvo du Å¡unys. I. R. jam pasakė, kad vienas iÅ¡ tų Å¡unų priklauso jam, kitas dalinai priklauso jam, nes jis buvo valkataujantis ir I. R. tÄ Å¡uniukÄ priglaudė. Nustatęs, kad I. R. prižiÅ«ri šį Å¡unį, jis priėmė sprendimÄ , kad tas Å¡uo priklauso I. R.. Buvo atvykęs pas I. R. į namus, tuo metu aptiko du Å¡unis, trečio nematė. Apeliantės teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik liudytojais apklaustų nukentėjusiosios Å¡eimos narių bei pažįstamų parodymais, atmesdamas I.

R., liudytojų A. L., J. O., G. R., J. R. parodymus, nepagrįstas. Nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, aplinkybių, dėl kurių teismas nebÅ«tų galėjęs remtis teismo posėdyje apklaustų R. L., A. G., tyrėjo T. J., T. S., I. S. nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir papildančiais vieni kitus parodymais, nenustatyta, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Å¡iais parodymais ir nesirėmė liudytojų L.

Ž., A. L., taip pat I. R. Å¡eimos narių G. R., T. R. parodymais, kad rudas Å¡uo, kuris įkando S. S., buvo benamis, kaip nenuosekliais ir prieÅ¡taringais bei paneigtais prieÅ¡ingai, kaip nurodo apeliantė, ne vien nukentėjusiosios S. S. Å¡eimos narių, bet ir jų nurodytas aplinkybes patvirtinusių liudytojų K. L., A. G., T. J. parodymais.Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pagrįstai atsižvelgė I. R. pozicijos prieÅ¡taringumÄ - jis teisme nurodė, kad 2012-04-17 turėjo du Å¡unis - vienÄ didelį, juodos spalvos, antrÄ maÅ¾Ä , Å¡viesiai rudos spalvos, trečias benamis Å¡uo atsiranda nuolat.

Nors jo raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime policijai nurodyta, kad jo yra trys Å¡unys, tačiau taip nėra, turbÅ«t ne taip jį suprato tyrėjas, kuriam aiÅ¡kino, kad trečias Å¡uo jam nepriklauso; Å¡io Å¡uns visi gaili ir maitina; nukentėjusioji eidama suklupo ant savo Å¡uns, pasilenkė prie jo, apkabino, o Å¡is iÅ¡sigando ir jai įdrėskė. TÄ patį vakarÄ jo žmona, kaip pas kaimynus, nuėjo pas nukentėjusiosios Å¡eimÄ pasiÅ«lyti pagalbos. S. S. reikalavo pinigų- 2000 litų, 7000 litų. Gi iÅ¡ pirminio I.

R. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis 2012-04-07 apie 18 val., adresu Vilniaus r., PakalniÅ¡kių kaime, s/b „Kloniai“ vedžiojo savo Å¡unis, o bÅ«tent: vienÄ su pavadėliu, dar du – be pavadėlio. Å unys, buvę be pavadėlio, iÅ¡girdę nukentėjusiosios Å¡uns lojimÄ , nubėgo link jos, Å¡unys ėmė kandžiotis. Nukentėjusioji Å¡aukė, jis matė, kaip ji apkabinusi laikė savo Å¡unį, kuris, bandydamas iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jos rankų, užkabino dantimis jos veidÄ (b.l.21).

Kaip matyti iÅ¡ Komisijos 2012-05-15 posėdžio protokolo (b.l.9), I. R. per posėdį Komisijoje pripažino, kad namuose laiko du Å¡unis, o vienÄ didesnį – kieme.Taigi, tiek bylos nagrinėjimo Komisijoje, tiek I. R. apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme metu, I. R. pozicija nebuvo nuosekli. I. R., neneigęs, kad ginčo Å¡uo yra jo, tvirtino, jog nukentėjusiÄ jÄ sužalojo jos pačios Å¡uo, teisme gi jis ėmė įrodinėti, kad Å¡uo, sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ , yra tik greta jo Å¡unų ėjęs benamis Å¡uo, kuris jam nepriklauso.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir I. R. elgesį iÅ¡ karto po įvykio - kad jis ir jo Å¡eimos nariai kelis kartus lankėsi pas nukentėjusiÄ jÄ , siÅ«lė jai pagalbÄ bei pinigų, norėjo taikiai iÅ¡spręsti konfliktÄ , nekeliant klausimo, kad ne jo Å¡uo S. S. sužalojo, siekė, kad ji neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo policijai, bei Å¡iuos asmens veiksmus įvertino, kaip parodančius, jog jis dėl įvykio jautėsi kaltas. Teismas pagrįstai pripažino, kad I.

R. priglaudė benamį Å¡unį, kurį prižiÅ«rėjo, vedžiojo, kas laikytina laikina gyvÅ«no globa, o I. R. laikytinas atsakingu ir turinčiu pareigÄ elgtis taip, kad Å¡uo nekeltų grėsmės aplinkiniams.Apeliantės argumentas, kad apylinkės teismas nesiaiÅ¡kino nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmo ir nevertino, kad jai sužalojimÄ galėjo padaryti laikomas jos pačios Å¡uo, atmestinas, kadangi byloje iÅ¡analizuotais įrodymais nustatytos įvykio aplinkybės ir nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobÅ«dis, taip pat patvirtintas byloje esančiais dokumentais - iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų ir foto nuotrauka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs apelianto skundÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai juos įvertino bei pagrįstai nustatė, kad Komisijos nutarime I. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 110 str. 5 d. - I. R., vedžiodamas Å¡unis be pavadėlio ir be antsnukių, neužtikrino, jog jie nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų ir taip pažeidė GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklių 36 p., dėl ko buvo sužalota S. S..

Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. R. yra rusakalbis, Komisijoje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , vertėjas nedalyvavo, todėl jo paaiÅ¡kinimai, kurie užraÅ¡yti, nėra tikslÅ«s. Å is skundo argumentas atmestinas.Kaip matyti iÅ¡ 2012-05-15 Komisijos posėdžio protokolo ir iÅ¡ 2012-05-29 Komisijos posėdžio protokolo (b.l. 9-10, 6), Komisijos posėdžiuose dalyvavo jo advokatė Nijolė Pakalkienė, tačiau duomenų, kad ji bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ , jog posėdyje dalyvautų vertėja, nėra.

Pažymėtina, kad, nagrinėjant I. R. apeliacinį skundÄ apylinkės teisme, I. R. ar jo advokatė N.Pakalkienė taip pat nepateikė praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ , dalyvaujant vertėjui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ I. R. atžvilgiu, procesinių pažeidimų nenustatyta.             Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistÄ ir I. R. (I. R.) įgaliotosios atstovės advokatės Nijolės Pakalkienės apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                        Jolanta Čepukėnienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                        Jolanta Čepukėnienė