5d41bbd7-cee6-4aed-a4d0-9d6ea65c6348 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. ATP-158-487/2013Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01165-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. vasario 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Jolanta ÄepukÄnienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal I. R. (I. R.) atstovÄs advokatÄs N. P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria AdministracinÄs komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybÄs tarybos (toliau - Komisija) 2012-05-29 nutarimas Nr. TK13-44 administracinio teisÄs pažeidimo byloje paliktas nepakeistu, n u s t a t Ä : 2012 m. balandžio 24 d.
Legislator headnote
AI generated5d41bbd7-cee6-4aed-a4d0-9d6ea65c6348 · Vilniaus apygardos teismas: Byloje nÄra duomenų apie tai, kad nukentÄjusioji turi tikslÄ I. R. apklabÄti. I. R. atstovÄs advokatÄs N.PakalkienÄs apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Full text
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. ATP-158-487/2013Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01165-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. vasario 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Jolanta ÄepukÄnienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal I. R. (I. R.) atstovÄs advokatÄs N. P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria AdministracinÄs komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybÄs tarybos (toliau - Komisija) 2012-05-29 nutarimas Nr. TK13-44 administracinio teisÄs pažeidimo byloje paliktas nepakeistu, n u s t a t Ä : 2012 m. balandžio 24 d.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK įgaliotas pareigÅ«nas suraÅ¡Ä administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ I. R. už tai, kad 2012-04-17 apie 18 val. Vilniaus r., NemÄžio sen., PakalniÅ¡kių k., S. B. âKloniaiâ jam priklausantis Å¡uo įkando į veidÄ S. S., kuri dÄl minÄto įvykio patyrÄ veido sužalojimus, t.y. kaip padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 str. 5 d. numatytÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ .AdministracinÄ komisija 2012 m. gegužÄs 29 d. nutarimu Nr. TR13-44 I.
R. pripažino kaltu, padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 110 str. 5 d., ir paskyrÄ 750 Lt baudÄ . Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, I. R. skundu kreipÄsi į Vilniaus rajono apylinkÄs teismÄ , praÅ¡ydamas jį panaikinti, nurodydamas, kad administracinio teisÄs pažeidimo nepadarÄ.             Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2012-12-07 nutartimi netenkino I. R. skundo ir paliko Komisijos 2012-05-29 nutarimÄ nepakeistÄ . Savo sprendimÄ apylinkÄs teismas motyvavo tuo, kad įrodyta, jog I.
R., vedžiodamas Å¡unis be pavadÄlio ir be antsnukių, neužtikrino, kad jie nekels grÄsmÄs ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų ir taip pažeidÄ GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklių 36 p., dÄl ko buvo sužalota S. S..Apeliaciniu skundu I. R. atstovÄ advokatÄ N.PakalkienÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2012-12-07 nutartį ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti.Nurodo, jog apylinkÄs teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus ir padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl I.
R. kaltÄs, padarius teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 110 str. 5 d. Anot apeliantÄs, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklÄmis, netinkamai jas aiÅ¡kino bei taikÄ.Nurodo, jog byloje nÄra duomenų apie tai, kad S. S. nurodytas rudas Å¡uo buvo nuolat ar laikinai laikomas I. R. patalpose ar aptvertoje teritorijoje. Tai patvirtino liudytojai L. Ž., J. O., pareigÅ«nai T. J., R. L.. Ä®vykį tyrÄs pareigÅ«nas T. J. pas I. R. nei namuose, nei kieme minÄto Å¡uns nerado, matÄ tik du jo Å¡unis.
Teigia, kad byloje nÄra duomenų apie tai, jog I. R. bÅ«tų aiÅ¡kinÄs, kad vienas iÅ¡ įvykyje dalyvavusių Å¡unų priklauso jam, o kitas dalinai jam, nes buvo valkataujantis ir yra jo priglaustas. Pažymi, jog nesant konkreÄių duomenų apie Å¡unį, jo iÅ¡vaizdÄ , visi aiÅ¡kinimai vertintini kaip netikslÅ«s.Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendimÄ grindÄ tik nukentÄjusiosios, jos draugo A. G. parodymais, taÄiau nenurodÄ konkreÄių įrodymų, patvirtinanÄių jų parodymų nuoseklumÄ bei patikimumÄ .
Pažymi, jog tiesiogiai įvykio niekas, iÅ¡skyrus nukentÄjusiÄ jÄ , nematÄ.ApeliantÄ atkreipia dÄmesį į tai, kad teismas neįvertino tos aplinkybÄs, jog I. R. yra rusakalbis, o Komisijos posÄdyje vertÄja nedalyvavo, todÄl jo duoti paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami pažodžiui. Pažymi, jog I. R. neneigÄ, kad, vedžiojant jam priklausanÄius du Å¡unis, Å¡alia jų laksto nežinomas benamis Å¡uo, kurio savininkas nÄra jis. Vien Å¡uns lakstymas Å¡alia jo vedžiojamų Å¡unų negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, jog už tokio Å¡uns priežiÅ«rÄ yra atsakingas I.
R..Nurodo, kad teismas, nagrinÄdamas bylÄ , nenustatÄ Ä¯vykio mechanizmo, t.y. kuris iÅ¡ įvykyje dalyvavusių keturių Å¡unų įkando nukentÄjusiajai. Be to, teismas nepaÅ¡alino abejonių dÄl S. S. padaryto veido sužalojimų pobÅ«džio. Nors ji nurodÄ, kad rudas Å¡uo vienÄ kartÄ griebÄ jai už veido, taÄiau iÅ¡ padarytų sužalojimų metyti, jog pastarajai sužalotos abejos veido pusÄs. Å ios aplinkybÄs patvirtina I. R. versijÄ , kad S. S. laikÄ savo besiblaÅ¡kantį Å¡unį ir jai veido sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti tik sukamuoju, braukiamuoju judesiu, o ne vieno Å¡uns įkandimu.ApeliantÄ atkreipia dÄmesį į tai, jog byloje nÄra fotonuotraukų ar kito objektyvaus įrodymo, kurie leistų identifikuoti Å¡unis, dalyvavusius įvykyje.
Teigia, jog teismas nepagrįstai esanÄius byloje neaiÅ¡kumus aiÅ¡kino I. R. nenaudai ir tuo pažeidÄ suformuotÄ teismų praktikÄ .  Pažymi, kad nukentÄjusioji yra suinteresuota apkaltinti I. R., nes tokiu bÅ«du atsirado galimybÄ gauti žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad S. S. pati ragino I. R. ateiti pas jÄ atsipraÅ¡yti, reikalavo atlyginti žalÄ pinigais. Atkreipia dÄmesį į tai, jog nukentÄjusioji policijai pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡Ä ne iÅ¡kart po įvykio, o po savaitÄs.  Anot apeliantÄs, byloje nÄra nustatyta, kad S. S. įkando bÅ«tent I.
R. priklausantis Å¡uo, t.y. nÄra įrodytas vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties elementų, todÄl I. R. atžvilgiu administracinio teisÄs pažeidimo byla turi bÅ«ti nutraukta.  Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkÄs teismo nutartį palikti nepakeistÄ .  Nurodo, kad apylinkÄs teismas tinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Teigia, jog byloje neginÄijamai nustatyta, jog I.
R. įvykio metu vedžiojo vienÄ didelį Å¡unį už pavadÄlio bei dar du mažesnius Å¡unis, iÅ¡ kurių vienas ir sužalojo nukentÄjusiajai veidÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad nukentÄjusiajai įkandÄs rudas Å¡uo yra apelianto augintinis, Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino ir pats I. R.. Be to, tai, jog apelianto sklypo ribose buvo trys Å¡unys, patvirtino liudytojai R. L. ir A. G., kurių parodymais netikÄti nÄra pagrindo. Pažymi, kad liudytojo A. L. parodymai nenuoseklÅ«s, todÄl teismas pagrįstai jais nesirÄmÄ.Pažymi, kad S. S. duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes.
Byloje nÄra duomenų apie tai, kad nukentÄjusioji turi tikslÄ I. R. apklabÄti. I. R. atstovÄs advokatÄs N.PakalkienÄs apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinÄs tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
NagrinÄjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog I. R. padarÄ jam inkriminuotÄ teisÄs pažeidimÄ . ATPK 110 str. 5 d. yra nustatyta atsakomybÄ už GyvÅ«nų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvÅ«nų registravimo gyvenamosiose vietovÄse taisyklių pažeidimÄ , padariusį žalos asmens sveikatai ar turtui. Vilniaus rajono savivaldybÄs tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklių 36 p. nustato, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvÅ«nų ir pavojingų gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekels grÄsmÄs ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
Å iose taisyklÄse apibrÄžiama, kad gyvÅ«no savininku laikomas kiekvienas ne jaunesnis kaip 16 metų fizinis arba juridinis asmuo, kuris nuolat arba laikinai augina gyvÅ«nÄ ; gyvÅ«no laikymas â žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvÅ«no egzistavimo zoohigienos sÄ lygos, komfortas ar diskomfortas; beglobiai gyvÅ«nai â palaidi, be savo Å¡eimininkų vieÅ¡ose vietose esantys naminiai gyvÅ«nai. GyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1978 redakcija) 2 str. 15 p., 2 str. 14 p. gyvÅ«nų savininko ir gyvÅ«no laikymo sÄ voka apibrÄžta analogiÅ¡kai, t.y. gyvÅ«nų priklausymo savininkui faktas siejamas ne su nuosavybÄs teisiniais santykiais, bet su tuo, kieno žinioje (kieno laikomas) konkreÄiu atveju yra gyvÅ«nas (Å¡uo).
TeisÄs aktai skiria ir laikinÄ gyvÅ«no laikymÄ (LVAT nutartis N756-234/2010).Nors I. R. kaltu padarÄs šį administracinį teisÄs pažeidimÄ neprisipažino, jo kaltÄ Ä¯rodyta Å¡iais įrodymais: administracinio teisÄs pažeidimo protokolu (b.l. 6), nutarimu Nr. TK 13-44 administracinio teisÄs pažeidimo byloje (b.l.7-8), S. S. pareiÅ¡kimu bei paaiÅ¡kinimu (b.l.16, 17, 20), I. R. paaiÅ¡kinimu (b.l. 21), tyrÄjo T. J. tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 22), iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų (b.l. 23), fotonuotrauka (b.l.
24) ir kita byloje esanÄia medžiaga. Byloje surinktais įrodymais neginÄytinai nustatyta, kad nukentÄjusiajai S. S. įkando kartu su I. R. ÄjÄs rudos spalvos Å¡uo.N. S. S. parodymais teisme nustatyta, ji vedžiojo savo Å¡unį be antsnukio su 5 metrų pavadÄliu. PamatÄ I. R. su jo trimis Å¡unimis. Tuos tris Å¡unis su I. R. mato jau 4 metus, kiek ten gyvena. Susipjovus Å¡unims, ji pasilenkÄ patraukti pavadÄlio. Tada didesnis rudos spalvos Å¡uo įkando jai į veidÄ . Jos Å¡uo negalÄjo netyÄia kliudyti dantimis jos veido, nes buvo su kitu Å¡uniu.
MinÄti trys Å¡unys yra I. R., nes per 4 metus matÄ juos tik su I. R.. TÄ patį vakarÄ po įvykio pas jÄ atsipraÅ¡yti buvo atÄjusi I. R. žmona. Kalbos, kad sužalojimus padarÄ ne jiems priklausantis Å¡uo, net nebuvo. Po įvykio liudytoja matÄ I. R. tik su juodu Å¡unimi ir mažesniu rudu. Tas Å¡uo, kuris jai įkando, dingo. Liudytojo R. L. parodymais teismo posÄdyje nustatyta, kad jam, kaip I. R. kaimynui, yra žinoma, jog I. R. sklypo ribose buvo trys Å¡unys. Du geltoni, beveik vienodo dydžio, vienas iÅ¡ jų nuolat lakstydavo ant kelio.
Kiti du buvo I. R. sklype, ar voljere. Per daugiau nei metų laikotarpį jis buvo ne kartÄ sutikÄs I. R. su Å¡iais trimis Å¡unimis. Liudytojo A. G. (A. G.) parodymais teismo posÄdyje nustatyta, kad iÅ¡ nukentÄjusiosios, su kuria draugauja, jam žinoma, jog jai įkando Å¡uo, kurį vedžiojo I. R.. Ji suprato, kad tai I. R. Å¡uo. Jis pats I. R. visada matÄ vaikÅ¡tantį su trimis Å¡unimis. Liudytojos T. S. parodymais teisme nustatyta, kad po įvykio, kurio metu Å¡uo įkando jos dukrai S. S., buvo atÄjusi atsipraÅ¡yti I.
R. žmona, kuri sakÄ, kad pastoviai vaikÅ¡Äiojo su tuo Å¡unimi ir nieko tokio nebuvo, prisipažino, kad visi trys Å¡unys yra jų, kad I. R. nuolat juos vedžioja. I. R. neneigÄ, kad tai jo Å¡uo, siÅ«lÄ pinigų. VÄliau jų vyresnioji dukra prisistatÄ, kaip visų Å¡unų globÄja, atsakinga už juos. Kilo klausimas tik dÄl sumos dydžio ir dÄl to, kad dukra neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo, o ne kad įkando ne jiems priklausantis Å¡uo. Liudytojo I. S. (I. S.) parodymais teismo posÄdyje nustatyta, kad, jam atvykus iÅ¡kart po įvykio, I.
R. pasiÅ«lÄ pagalbÄ . Ä®vykio metu buvo trys I. R. Å¡unys - du mažesni, kitas didelis, kuris buvo pririÅ¡tas prie medžio, ir vienas S. S.. KitÄ dienÄ pas juos buvo atÄjusi I. R. žmona ir siÅ«lÄ 100 litų, sakÄ, kad tai jų Å¡unys. I. R. sakÄ, kad tai jo Å¡uo, atsipraÅ¡Ä.Liudytojo tyrÄjo T. J. (T. J.) tiek tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 22), tiek teismo posÄdyje duotais parodymais nustatyta, kad jis vyko pagal skundÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių, I. R. klausÄ, kam priklauso Å¡uo, kuris sužalojo S. S..
Kiek atsimena, įvykyje buvo du Å¡unys. I. R. jam pasakÄ, kad vienas iÅ¡ tų Å¡unų priklauso jam, kitas dalinai priklauso jam, nes jis buvo valkataujantis ir I. R. tÄ Å¡uniukÄ priglaudÄ. NustatÄs, kad I. R. prižiÅ«ri šį Å¡unį, jis priÄmÄ sprendimÄ , kad tas Å¡uo priklauso I. R.. Buvo atvykÄs pas I. R. į namus, tuo metu aptiko du Å¡unis, treÄio nematÄ. ApeliantÄs teiginys, kad apylinkÄs teismas nepagrįstai rÄmÄsi vien tik liudytojais apklaustų nukentÄjusiosios Å¡eimos narių bei pažįstamų parodymais, atmesdamas I.
R., liudytojų A. L., J. O., G. R., J. R. parodymus, nepagrįstas. NagrinÄjant bylÄ apylinkÄs teisme, aplinkybių, dÄl kurių teismas nebÅ«tų galÄjÄs remtis teismo posÄdyje apklaustų R. L., A. G., tyrÄjo T. J., T. S., I. S. nuosekliais, sutampanÄiais tarpusavyje ir papildanÄiais vieni kitus parodymais, nenustatyta, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinÄs instancijos teismui.ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, apylinkÄs teismas pagrįstai rÄmÄsi Å¡iais parodymais ir nesirÄmÄ liudytojų L.
Ž., A. L., taip pat I. R. Å¡eimos narių G. R., T. R. parodymais, kad rudas Å¡uo, kuris įkando S. S., buvo benamis, kaip nenuosekliais ir prieÅ¡taringais bei paneigtais prieÅ¡ingai, kaip nurodo apeliantÄ, ne vien nukentÄjusiosios S. S. Å¡eimos narių, bet ir jų nurodytas aplinkybes patvirtinusių liudytojų K. L., A. G., T. J. parodymais.ApylinkÄs teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pagrįstai atsižvelgÄ I. R. pozicijos prieÅ¡taringumÄ - jis teisme nurodÄ, kad 2012-04-17 turÄjo du Å¡unis - vienÄ didelį, juodos spalvos, antrÄ maÅ¾Ä , Å¡viesiai rudos spalvos, treÄias benamis Å¡uo atsiranda nuolat.
Nors jo raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime policijai nurodyta, kad jo yra trys Å¡unys, taÄiau taip nÄra, turbÅ«t ne taip jį suprato tyrÄjas, kuriam aiÅ¡kino, kad treÄias Å¡uo jam nepriklauso; Å¡io Å¡uns visi gaili ir maitina; nukentÄjusioji eidama suklupo ant savo Å¡uns, pasilenkÄ prie jo, apkabino, o Å¡is iÅ¡sigando ir jai įdrÄskÄ. TÄ patį vakarÄ jo žmona, kaip pas kaimynus, nuÄjo pas nukentÄjusiosios Å¡eimÄ pasiÅ«lyti pagalbos. S. S. reikalavo pinigų- 2000 litų, 7000 litų. Gi iÅ¡ pirminio I.
R. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis 2012-04-07 apie 18 val., adresu Vilniaus r., PakalniÅ¡kių kaime, s/b âKloniaiâ vedžiojo savo Å¡unis, o bÅ«tent: vienÄ su pavadÄliu, dar du â be pavadÄlio. Å unys, buvÄ be pavadÄlio, iÅ¡girdÄ nukentÄjusiosios Å¡uns lojimÄ , nubÄgo link jos, Å¡unys ÄmÄ kandžiotis. NukentÄjusioji Å¡aukÄ, jis matÄ, kaip ji apkabinusi laikÄ savo Å¡unį, kuris, bandydamas iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jos rankų, užkabino dantimis jos veidÄ (b.l.21).
Kaip matyti iÅ¡ Komisijos 2012-05-15 posÄdžio protokolo (b.l.9), I. R. per posÄdį Komisijoje pripažino, kad namuose laiko du Å¡unis, o vienÄ didesnį â kieme.Taigi, tiek bylos nagrinÄjimo Komisijoje, tiek I. R. apeliacinio skundo nagrinÄjimo teisme metu, I. R. pozicija nebuvo nuosekli. I. R., neneigÄs, kad ginÄo Å¡uo yra jo, tvirtino, jog nukentÄjusiÄ jÄ sužalojo jos paÄios Å¡uo, teisme gi jis ÄmÄ Ä¯rodinÄti, kad Å¡uo, sužalojÄs nukentÄjusiÄ jÄ , yra tik greta jo Å¡unų ÄjÄs benamis Å¡uo, kuris jam nepriklauso.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, apylinkÄs teismas pagrįstai įvertino ir I. R. elgesį iÅ¡ karto po įvykio - kad jis ir jo Å¡eimos nariai kelis kartus lankÄsi pas nukentÄjusiÄ jÄ , siÅ«lÄ jai pagalbÄ bei pinigų, norÄjo taikiai iÅ¡sprÄsti konfliktÄ , nekeliant klausimo, kad ne jo Å¡uo S. S. sužalojo, siekÄ, kad ji neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo policijai, bei Å¡iuos asmens veiksmus įvertino, kaip parodanÄius, jog jis dÄl įvykio jautÄsi kaltas. Teismas pagrįstai pripažino, kad I.
R. priglaudÄ benamį Å¡unį, kurį prižiÅ«rÄjo, vedžiojo, kas laikytina laikina gyvÅ«no globa, o I. R. laikytinas atsakingu ir turinÄiu pareigÄ elgtis taip, kad Å¡uo nekeltų grÄsmÄs aplinkiniams.ApeliantÄs argumentas, kad apylinkÄs teismas nesiaiÅ¡kino nukentÄjusiosios sužalojimo mechanizmo ir nevertino, kad jai sužalojimÄ galÄjo padaryti laikomas jos paÄios Å¡uo, atmestinas, kadangi byloje iÅ¡analizuotais įrodymais nustatytos įvykio aplinkybÄs ir nukentÄjusiajai padaryto sužalojimo pobÅ«dis, taip pat patvirtintas byloje esanÄiais dokumentais - iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų ir foto nuotrauka.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, apylinkÄs teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs apelianto skundÄ administracinio teisÄs pažeidimo byloje, patikrino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai juos įvertino bei pagrįstai nustatÄ, kad Komisijos nutarime I. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 110 str. 5 d. - I. R., vedžiodamas Å¡unis be pavadÄlio ir be antsnukių, neužtikrino, jog jie nekels grÄsmÄs ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų ir taip pažeidÄ GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklių 36 p., dÄl ko buvo sužalota S. S..
PabrÄžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dÄl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas dÄl inkriminuoto teisÄs pažeidimo padarymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. R. yra rusakalbis, Komisijoje nagrinÄjant administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , vertÄjas nedalyvavo, todÄl jo paaiÅ¡kinimai, kurie užraÅ¡yti, nÄra tikslÅ«s. Å is skundo argumentas atmestinas.Kaip matyti iÅ¡ 2012-05-15 Komisijos posÄdžio protokolo ir iÅ¡ 2012-05-29 Komisijos posÄdžio protokolo (b.l. 9-10, 6), Komisijos posÄdžiuose dalyvavo jo advokatÄ NijolÄ PakalkienÄ, taÄiau duomenų, kad ji bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ , jog posÄdyje dalyvautų vertÄja, nÄra.
PažymÄtina, kad, nagrinÄjant I. R. apeliacinį skundÄ apylinkÄs teisme, I. R. ar jo advokatÄ N.PakalkienÄ taip pat nepateikÄ praÅ¡ymo nagrinÄti bylÄ , dalyvaujant vertÄjui. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjant administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ I. R. atžvilgiu, procesinių pažeidimų nenustatyta.             Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2012-12-07 nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, jÄ naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r Ä : Palikti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistÄ ir I. R. (I. R.) įgaliotosios atstovÄs advokatÄs NijolÄs PakalkienÄs apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. TeisÄja                                                                                        Jolanta ÄepukÄnienÄ NuoraÅ¡as tikras:TeisÄja                                                                                        Jolanta ÄepukÄnienÄ