5d3f593f-c30f-42be-a8a5-54861cfd7566 · Alytaus apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-75-791/2019 Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00208-2019-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.1; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugsėjo 11 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bubėnienei, dalyvaujant pareiškėjui K. A., jo atstovui advokatui L. P., suinteresuotam asmeniui D. A., jos atstovei advokato padėjėjai K. S., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) atstovei S. M., teismo posėdyje išnagrinėjo K.

A. skundÄ dėl Alytaus apskrities VPK 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . Teismas n u s t a t ė : Alytaus apskrities VPK 2019 m. kovo 29 d. buvo gautas K. A., gyvenančio (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimas dėl to, kad 2018 m. spalio mėnesį jo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, žentas V. U. atjungė centrinį Å¡ildymÄ , o pastarosiomis dienomis atjungė ir elektrÄ . Tyrėjui tikslinant įvykio aplinkybes, 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 15 d.

K. A. paaiÅ¡kino, kad 2013 m. nutraukus santuokÄ su sutuoktine D. A., jam teismo sprendimu buvo paskirtas 1/5 namo dalis, t. y. vienas kambarys name, esančiame (duomenys neskelbtini) tačiau žodiniu susitarimu su buvusia sutuoktine, jis liko gyventi jam patogesniame kambaryje. Jame buvo Å¡ildymas ir elektra. Žentas V. U. pasiÅ«lė jam, kad nupirktų malkų viso namo Å¡ildymui, o buvusi žmona pasakė, kad jis turi Å¡ildyti namÄ penkis metus. Jis nesutiko su jų sÄ lygomis, todėl žentas 2018 m. spalio mėnesį atjungė Å¡ildymÄ Ä¯ jo kambarį.

Be Å¡ildymo jis pragyveno visÄ Å¾iemÄ . Pastarosiomis dienomis jis pastebėjo, kad iÅ¡ paskirstymo dėžutės, esančios koridoriuje, atjungti elektros laidai, kurie eina į jo kambarį. Jis laidus sujungė, o žentas juos izoliavo. Buvusiai žmonai 2019 m. sausio mėnesį buvo davęs 10 eurų, todėl mano, kad už elektrÄ yra atsiskaitęs. Ji norėjo įvesti atskirÄ elektros įvadÄ , tačiau jis nesutiko, nes mano, kad buvusi žmona nori jį apgauti. Apklausta D. A. 2019 m. balandžio 15 d. paaiÅ¡kino, kad ji ir K.

A. santuokÄ nutraukė 2013 m. Bendras turtas padalintas. K. A. pagal paveldėjimo teisę priklauso 1/5 namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, tačiau dalys natÅ«roje neatidalintos. Buvęs vyras dar prieÅ¡ santuokos nutraukimÄ pasirinko vienÄ kambarį, jį užsirakino. Nuo 2012 m. buvęs sutuoktinis nėra pirkęs kuro namui Å¡ildyti, o per visÄ laikotarpį davęs tik apie 150 eurų. 2018 m. rudenį pasiÅ«lius jam prisidėti prie namo Å¡ildymo jis nesutiko ir liepė atjungti Å¡ildymÄ . Ji nupjovė vamzdį einantį į K.

A. kambarį. K. A. pradėjo kambarį Å¡ildytis elektra, bet už jÄ nemokėjo, yra davęs tik 30 eurų, nors už elektrÄ ji per mėnesį sumokėdavo po 100 eurų. Ji norėjo įsivesti atskirÄ elektros įvadÄ , tačiau jis, kaip bendrasavininkas, nedavė sutikimo. Tada ji su žentu V. U. įdėjo elektros relę, kuri atjungtų elektrÄ jei bÅ«tų naudojama daug elektros prietaisų. K. A. tai pamatęs nutraukė elektros laidus, vėliau pats juos sujungė. K. A. teigė, kad elektros relė jį gali stebėti ir filmuoti.

Buvęs sutuoktinis serga psichikos liga, kai nevartoja vaistų jam pablogėja sveikata, tampa įtarus, iÅ¡sigalvoja nebÅ«tus dalykus. Apklaustas V. U. 2019 m. balandžio 17 d. paaiÅ¡kino, kad K. A. yra jo žmonos tėvas. Žmonos motina D. A. jo buvo praÅ¡iusi uždėti automatinį saugiklį ant elektros laidų, kurie eina į K. A. kambarį. Ji pasakojo, kad buvęs sutuoktinis kambarį Å¡ildosi elektra, o už elektrÄ nemoka. Saugiklis buvo įdėtas tam, kad įjungus galingesnį elektros prietaisÄ , jis atjungtų elektrÄ .

K. A. tai pamatęs, pats atlupo laidus ir vėl juos sujungė. Tada jis atvykęs laidus tik izoliavo ir parodė K. A.. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K., įvertinęs pagal K. A. 2019 m. kovo 29 d. pareiÅ¡kimÄ nustatytas aplinkybes, 2019 m. gegužės 22 d. priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, požymių.

Nurodė, kad tarp K. A. ir D. A. konfliktai vyksta jau seniai. Asmenys konfliktuoja, aiÅ¡kindamiesi asmeninius santykius, dažniausiai susijusius su turtiniais interesais, todėl vienas kito atžvilgiu yra Å¡aliÅ¡ki ir suinteresuoti. Tyrimo metu nustatyta, kad K. A. ir D. A. civilinio proceso tvarka turtÄ yra pasidalinę, tačiau oficialiai neaiÅ¡ku, kam kuri namo dalis priklauso, teisiÅ¡kai tai neįtvirtinta. Akivaizdu, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi tam tikromis paslaugomis (elektra, Å¡ildymu) yra iÅ¡imtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl Å¡iuo atveju K.

A., manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę ir realiÄ galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. ANK nuostatos negali bÅ«ti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijai stiprinti. K. A., nesutikdamas su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ (toliau – 2019 m. gegužės 22 d.

Alytaus apskrities VPK nutarimas), pateikė skundÄ apylinkės teismui, praÅ¡ydamas nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ atnaujinti. Skunde nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo nutraukta K. A. ir D. A. santuoka. PareiÅ¡kėjas asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) t. y. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) , 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 1/5 dalį Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 1/5 dalį Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 1/5 dalį kiemo rÅ«sio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 1/5 dalį Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) .

Likusias turto dalis asmeninės nuosavybės teisėmis valdo pareiÅ¡kėjo buvusi sutuoktinė D. A.. Pagal bendraturčių žodinį susitarimÄ , pareiÅ¡kėjui valdymui, naudojimui ir disponavimui buvo priskirtas vienas gyvenamojo namo kambarys. Bendraturčiai bendrai naudojosi gyvenamojo namo Å¡ildymo ir elektros įvadais. IlgÄ laikÄ jokių nesutarimų dėl bendro turto valdymo tarp bendraturčių nebuvo. PareiÅ¡kėjas Alytaus apskrities VPK pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad 2018 m. spalio mėnesį, jo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje V.

U. atjungė centrinį Å¡ildymÄ , o vėliau ir elektrÄ . 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nors tyrėjas nutarime pažymėjo, kad savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikÅ¡tomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiÅ¡kėjo subjektyvus D. A. veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali bÅ«ti pagrindas jos veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimÄ , tačiau tyrėjas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių netyrė ar jas tyrė netinkamai, nebuvo atvykęs į įvykio vietÄ , objektyviai nenustatė Å¡ilumos ir elektros įrenginių atjungimo nuo pagrindinių įvadų fakto, nesurašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų, nefilmavo, nefotografavo, o priimdamas procesinį sprendimÄ nepagrįstai apsiribojo ir rėmėsi tik asmenų paaiÅ¡kinimais.

Tuo atveju, jeigu ir būtų byloje nustatyta, kad K. A. naudojasi šildymo ir elektros įvadais, tačiau finansiškai neprisidėjo prie šių ir bendrųjų išlaidų, o viso turto išlaikymo išlaidas padengė kitas bendraturtis – D. A., pastaroji turi reikalavimo teisę į K. A.. Tačiau D. A. pažeistas teises turi ginti teisme įstatymų nustatyta tvarka, pateikiant teismui ieškinį dėl nuostolių priteisimo, o ne savavališkai atjungiant šildymo ir elektros įvadus, taip apribojant galimybę K.

A. disponuoti ir naudotis jam priklausančiu turtu pagal tiesioginę jo paskirtį. Tačiau jokių objektyvių duomenų, kad K. A. neprisidėtų prie bendro turto iÅ¡laikymo, kad jis bÅ«tų raÅ¡tu ragintas prisidėti prie mokėjimų bendro daikto (turto) iÅ¡laikymui, ir tokius raginimus K. A. bÅ«tų ignoravęs, byloje nėra. D. A. veiksmai vertintini kaip savavaldžiavimas ir yra visi įstatymo numatyti pagrindai administracinei teisenai pradėti, o nutrauktai atnaujinti (b. l. 2–4). Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskrities VPK) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jo netenkinti, 2019 m. gegužės 22 d.

Alytaus apskrities VPK nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime pažymėjo, kad tarp K. A. ir D. A. konfliktai vyksta seniai. Asmenys konfliktuoja, aiÅ¡kindamiesi asmeninius santykius, dažniausiai susijusius su turtiniais interesais, todėl vienas kito atžvilgiu yra Å¡aliÅ¡ki ir suinteresuoti. Tyrimo metu nustatyta, kad K. A. ir D. A. civilinio proceso tvarka turtÄ yra pasidalinę, tačiau oficialiai neaiÅ¡ku, kam kuri namo dalis priklauso, teisiÅ¡kai tai neįtvirtinta. Akivaizdu, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi tam tikromis paslaugomis (elektra, Å¡ildymu) yra iÅ¡imtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl Å¡iuo atveju K.

A., manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę ir realiÄ galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, tai yra kreipiantis į teismÄ oficialiai pasidalinti gyvenamÄ sias patalpas. Savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikÅ¡tomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiÅ¡kėjo subjektyvus D. A. veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali bÅ«ti pagrindas jos veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimÄ (b. l. 43–44).

Teismo posėdžio metu K. A. savo skundÄ palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jam priklauso 1/5 dalis namo, kurio su buvusia sutuoktine nėra atsidalinę. Jis gyvena viename kambaryje, kitoje namo dalyje gyvena buvusi sutuoktinė ir trys jo sÅ«nÅ«s. Name yra sumontuota malkomis Å¡ildoma sistema. Krosnis garaže, o iÅ¡ ten Å¡iluma patenka į visÄ namÄ . Žmona gaudavo iÅ¡mokas už deklaruotas žemes, todėl jis keletÄ metų Å¡ildymui pinigų nedavė. 2018 m. rudenį buvusiai sutuoktinei pasiÅ«lė pinigų Å¡ildymui arba nupirkti malkų, tačiau kai ji pareikalavo nupirkti kuro penkiems metams į priekį, jis pirkti atsisakė.

Buvusi sutuoktinė pagrasino atjungti Å¡ildymÄ ir po kelių savaičių – spalio mėnesį žentas nupjovė Å¡ildymo vamzdį į jo kambarį. Iki pavasario savo kambario neÅ¡ildė jokiais prietaisais. Å iuo metu pats yra nupjovęs vienÄ Å¡ildymo vamzdį į savo kambarį, nes ketino įvesti vandentiekį. 2014-2015 m. jis mokėjo už elektrÄ vienas, todėl dabar nemoka, be to beveik nesinaudoja elektros prietaisais. Po to, D. A. pasiėmė mokesčių knygelę ir jis negali sumokėti.

Elektros skaitiklis jos kambaryje, jis negali pažiÅ«rėti elektros parodymų ir patikrinti ar sumokėta. 2019 m. pavasarį žentas įmontavo elektros relę. PareiÅ¡kėjas tÄ relę iÅ¡montavo ir vėl sujungė laidus. Dabar laidai nesaugÅ«s. Å iuo metu su D. A. derinami turto atidalijimo klausimai. K. A. atstovas advokatas L. P. savo atstovaujamojo skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Teismo posėdyje dalyvavusi D. A. paaiÅ¡kino, kad dar prieÅ¡ santuokos nutraukimÄ â€“ 2012 m. buvęs sutuoktinis jÄ su vaikais iÅ¡metė iÅ¡ to kambario, kuriame pats dabar gyvena, ir jį užsirakino.

Tas kambarys buvo apÅ¡iltintas, įvestas Å¡ildymas, o kitas kambarys Å¡altas, nesuremontuotas, apÅ¡ildomas krosnimi. Buvusiam sutuoktiniui priklauso 1/5 namo dalis, o jai likusios – 4/5 dalys, tačiau turtas neatidalintas. KeletÄ metų ji viena rÅ«pinosi malkomis, mokėjo už elektrÄ , komunalinių atliekų tvarkymÄ . Praeitais metais K. A. paprašė jos telefono numerio asmens, iÅ¡ kurio ji pirkdavo malkas. Ji pasiÅ«lė K. A. bent du metus pasirÅ«pinti malkomis, nes anksčiau ji viena už viskÄ mokėjo.

Tuomet, K. A. nesutiko ir liepė jai atjungti Å¡ildymÄ , sakė jam nereikia, Å¡ildysis pats. D. A. paprašė žento V. U., kad atpjautų vamzdį, einantį į K. A. kambarį. K. A. neprieÅ¡taravo, kambarį Å¡ildėsi elektros prietaisais, tačiau, kai jis pasijungdavo elektros pečiukÄ , visam name saugiklis iÅ¡jungdavo elektrÄ . Tuomet ji žento paprašė pajungti elektros relę, kad jei K. A. prisijungtų per daug elektros prietaisų, elektros srovė nutruktų tik į jo kambarį. Taip padarė dėl saugumo, kad neįvyktų gaisras.

K. A. relę iÅ¡lupo ir pats sujungė laidus. Vėliau žentas laidus izoliavo. Ji kreipėsi į elektros tinklus dėl atskiro elektros įvado, tačiau tam reikėjo bendrasavininko sutikimo, o K. A. jo nedavė. K. A. nesutinka su niekuo, nei geodeziniais matavimais, nei atsidalijimo projektu, niekur nesiraÅ¡o, todėl ji ketina kreiptis į teismÄ , nes geruoju susitarti neįmanoma. Dabar K. A. pretenduoja į tÄ kambarį, kuriame ji gyvena, nes jis renovuotas ir įvestas jame Å¡ildymas. Be to, pats 2019 m. liepos 25 d. yra supjaustęs Å¡ilumos tiekimo vamzdį į savo kambarį.

Sakė jam vamzdžiai nereikalingi. Atsidalinus turtÄ , yra visos sÄ lygos K. A. naudojamame kambaryje pastatyti krosnelę, yra kaminas. D. A. atstovė advokato padėjėja K. S. palaikė savo atstovaujamosios pozicijÄ ir prašė skundo netenkinti, palikti galioti Alytaus apskrities VPK nutarimÄ . Alytaus apskrities VPK atstovė S. M. teismo posėdžio metu prašė palikti 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities VPK nutarimÄ nepakeistÄ ir skundo netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad Å¡alys po santuokos nutraukimo nėra atsidalinę turto dalių, o kuri turto dalis priklauso K.

A., kuri D. A. jie susitarę tik žodiniu susitarimu. Tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl apmokėjimo už Å¡ildymÄ ir elektrÄ , tačiau tokio pobÅ«džio ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Policija neturi spręsti kas turi mokėti už elektrÄ ar Å¡ildymÄ . Pagrįstam nutarimui priimti pakako surinktų duomenų. Å iuo atveju savavaldžiavimo požymių nenustatyta. Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas. Asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ , nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymÄ savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Ä®statymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas K.

A. ir D. A. santuokoje gyveno iki 2013 m. gruodžio 30 d. Po santuokos nutraukimo D. A. atiteko 4/5 dalys gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad K. A. 1/5 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ . IÅ¡ K. A. ir D. A. paaiÅ¡kinimų matyti, kad jie namo dalių neatsidalinę, o tik žodiniu susitarimu nusistatę kambarių pasidalijimÄ .

Namo apÅ¡ildymo sistema ir elektros tiekimas bendras. D. A. paaiÅ¡kino, kad ji keletÄ metų mokėjo už Å¡ildymÄ , elektrÄ ir komunalinių atliekų tvarkymÄ . K. A. prie mokesčių prisidėti atsisakė, todėl pats pasiÅ«lė atjungti Å¡ildymÄ Ä¯ jo kambarį. Tokių jos paaiÅ¡kinimų K. A. iÅ¡ dalies neneigė, nurodė, kad jam priklauso tik 1/5 dalis namo, elektros prietaisų beveik nenaudojo, todėl D. A. pasiÅ«lius namui kuro nupirkti keliems metams į priekį jis atsisakė, tačiau neigia davęs sutikimÄ nupjauti Å¡ilumos tiekimo vamzdį.

Nors K. A. neigia davęs sutikimÄ vamzdžiui nupjauti, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad jis pats yra nupjovęs dalį vamzdžio, ir tai paneigia šį jo paaiÅ¡kinimÄ , juo labiau, kad daugiau nei pusę metų nuo vamzdyno nupjovimo jis niekur nesikreipė dėl savo pažeistų teisių. Inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia).

Byloje nėra duomenų galinčių paneigti abejones, kad vamzdis buvo nupjautas gavus ar negavus bendraturčio sutikimÄ , nes ir tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡alys laikėsi savo paaiÅ¡kinimų, kurių negalima patikrinti. Todėl Å¡iuo atveju visos abejonės aiÅ¡kintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Netgi labiau tikėtina, kad sutikimas visgi buvo, tai rodo, jog pareiÅ¡kėjas, net Å¡altuoju metų laiku, nesiėmė jokių veiksmų, niekur nesikreipė dėl vamzdžio nupjovimo, dar daugiau, jis ir pats toliau pjaustė vamzdį, tokiais veiksmais pritardamas vamzdyno nupjovimui.

Be to, bÅ«tina pažymėti, kad kyla ginčai tarp buvusių sutuoktinių, jų santykiai įtempti, tačiau ne be priežasties. Esant tokioms aplinkybėms turi bÅ«ti labai įdėmiai ir atsargiai vertintini jų parodymai, nes tokioje konfliktinėje situacijoje Å¡alys gali neadekvačiai vertinti situacijÄ . Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Å ioje situacijoje, įvertinus tai, kad K. A. ir D. A. yra buvę sutuoktiniai, Å¡iuo metu sprendžiantys ginÄÄ dėl bendro turto atidalijimo, vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti apie D. A. piktnaudžiavimÄ , sÄ moningÄ ir tyčinį įstatymo reikalavimų ignoravimÄ ir savavaliÅ¡kÄ savo teisės vykdymÄ , negalima, prieÅ¡ingai, galima teigti, kad tokie jos veiksmai buvo iÅ¡provokuoti abiejų Å¡alių nesutarimu. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad D. A. ar kitų asmenų veiksmai bei jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi ir leidžiantys konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius.

Teismas taip pat pažymi, jog savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikÅ¡tomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiÅ¡kėjo subjektyvus D. A. ir V. U. veiksmų vertinimas ir kitoks nei 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities VPK nutarime nustatytų aplinkybių suvokimas, nedaro jų veiksmų prieÅ¡ingų teisei ir negali bÅ«ti pagrindas jų veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimÄ .

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad tyrėjas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių netyrė ar jas tyrė netinkamai, nebuvo atvykęs į įvykio vietÄ , objektyviai nenustatė Å¡ilumos ir elektros įrenginių atjungimo nuo pagrindinių įvadų fakto, nesurašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų, nefilmavo, nefotografavo, o priimdamas procesinį sprendimÄ nepagrįstai apsiribojo ir rėmėsi tik asmenų paaiÅ¡kinimais, pagrįstam procesiniam sprendimui priimti nėra reikÅ¡mingos.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad įrodinėjimas turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. D. A. neneigia, kad nupjovė šildymo vamzdį ar įmontavo elektros relę. Šis faktas nėra ginčijamas, todėl pagrįstam sprendimui priimti nebuvo būtina rinkti papildomus įrodymus, kuriais jokios naujos aplinkybės nebus atskleistos.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodomais argumentais siekiama dirbtinai kriminalizuoti kilusį konfliktÄ su buvusia sutuoktine ir žentu, tačiau nei ANK numatytos nuobaudos, nei administracinių nusižengimų bylų procesas pagal savo pobÅ«dį negali atkurti pažeistų teisių. Tuo tarpu ginant savo pažeistas teises, bÅ«tina apsvarstyti visas optimaliausias teisinės gynybos galimybes. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas kilusiems nesutarimams su buvusia sutuoktine iÅ¡spręsti Å¡io klausimo sau nekėlė ir nesinaudojo civilinėmis teisinėmis galimybėmis, o Å¡iuo atveju ginčas dėl galimai D.

A. ar V. U. veiksmais padarytos K. A. žalos gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį CK 1.138 straipsnio pagrindu, gali reikalauti ne tik iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę žalÄ (nuostolius), bet ir užkirsti keliÄ teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad tarp pareiÅ¡kėjo K. A. ir D. A. yra susiklostę iÅ¡imtinai civiliniai teisiniai santykiai, todėl K.

A., manydamas, kad pažeistos jo teisės, turi teisę jas ginti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities VPK nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 22 d. nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir pareiÅ¡kėjo K.

A. skundo netenkinti. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėja Vilma Dapkevičienė