5d3d455b-a0d1-499f-b2f8-eb01647db59b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A442-2428/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02400-2011-3                                       Procesinio sprendimo kategorija 9.8.3 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,             dalyvaujant pareiškėjui A.

E., jo atstovui D. D.,atsakovo atstovei I. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. E. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. E. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo L. E., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

PareiÅ¡kėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI; atsakovas) 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ Nr. (24.12-31-5)-R-7409 ir įpareigoti atsakovÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ su pareiÅ¡kėju 2011 m. kovo 15 d. ir 2011 m. gegužės 13 d. derybų protokoluose nurodytomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VMI 2010 m. vasario 19 d. surašė pareiÅ¡kėjo patikrinimo aktÄ ir, iÅ¡nagrinėjęs jo pastabas, aktÄ patvirtino 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-167.

PareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota bei sprendimu patvirtinta 4 192 863 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių suma. PareiÅ¡kėjas 2010 m. rugpjūčio 16 d. dėl Å¡io sprendimo pateikė skundÄ atsakovui, kuris 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 68-211 patvirtino patikrinimo aktÄ . PareiÅ¡kėjas šį sprendimÄ apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės, o atsakovui 2010 m. lapkričio 9 d. pateikė pasiÅ«lymÄ sudaryti susitarimÄ dėl patikrinimo metu jam apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnį.

Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės sustabdė skundo nagrinėjimÄ , iki baigsis susitarimo pasiraÅ¡ymo procedÅ«ra. Atsakovas nusprendė, kad tikslinga pasiraÅ¡yti susitarimÄ ir pradėti derybas dėl 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu patvirtintų mokėtinų sumų. 2011 m. kovo 15 d. įvyko pirmosios derybos, antrojo derybų susitikimo metu 2011 m. gegužės 13 d. buvo sutartos konkrečios pareiÅ¡kėjo mokėtinos sumos. 2011 m. birželio 17 d. elektroniniu paÅ¡tu gavo iÅ¡ atsakovo parengto susitarimo projektÄ suderinimui, nepritarimo projektui nepareiÅ¡kė.

Tačiau atsakovo 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tu Nr. (24.12-31-5)-R-7409 buvo informuotas apie susitarimo pasiraÅ¡ymo procedÅ«ros nutraukimÄ . RaÅ¡te nebuvo nurodyti jokie atsisakymo pasiraÅ¡yti susitarimÄ motyvai, taip pat nenurodyta apskundimo procedÅ«ra, taip pažeidžiant gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ . RaÅ¡te nurodyta, kad susitarimo pasiraÅ¡ymo procedÅ«ra nutraukiama atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei faktines mokestinių ginčų, vykstančių tarp pareiÅ¡kėjo ir VMI, aplinkybes.

Atsakovas 2011 m. spalio 21 d. raÅ¡te Nr.(24.8-31-5)-R-9934 papildomai paaiÅ¡kino, kad atsisakymo pasiraÅ¡yti susitarimÄ motyvas yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ? LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, kurioje konstatuojama, kad Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nenustato imperatyvios pareigos mokesčių administratoriui kiekvienu atveju pasiraÅ¡yti susitarimÄ su mokesčių mokėtoju, o tik suteikia teisę susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio.

Teigė, kad atsakovo atsisakymas pasiraÅ¡yti susitarimÄ nepagrįstas ir neteisėtas, nes minėtoje LVAT nutartyje nagrinėtos faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos. T. y. minėtoje nutartyje nagrinėtu atveju Vilniaus apskrities VMI iÅ¡ karto priėmė raÅ¡ytinį sprendimÄ , kad nepradės susitarimo pasiraÅ¡ymo procedÅ«ros, nes turi pakankamai įrodymų, todėl derybos net nevyko. Esamoje situacijoje susitarimas galėjo bÅ«ti nepasiraÅ¡ytas tik tuo atveju, jei derybose nebÅ«tų susitarta dėl konkrečių sumų.

Manė, kad susitarimo pasiraÅ¡ymo procedÅ«ra nutraukta nesant tam teisinio pagrindo, nes galioja ankstesnis atsakovės sprendimas, kad yra pagrindas pasiraÅ¡yti susitarimÄ . Pabrėžė, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymas nenumato teisės vieÅ¡ojo administravimo subjektui pačiam atÅ¡aukti savo priimtÄ sprendimÄ , sprendimas gali bÅ«ti panaikintas tik teismo. Pažymėjo, kad susitarimo procedÅ«ra truko beveik metus, per tÄ laikÄ nuo patikrinimo aktu pareiÅ¡kėjui apskaičiuotų sumų buvo skaičiuojami delspinigiai.Atsakovas VMI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.Atsakovas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 9 d. gavo pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ .

VMI virÅ¡ininko įsakymu sudaryta Darbo grupė susitarimų su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasiraÅ¡ymo pagrįstumui ir tikslingumui vertinti (toliau – ir Darbo grupė) iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ ir priėmė sprendimÄ pradėti derybas dėl galimo susitarimo pasiraÅ¡ymo. Derybų metu pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad Darbo grupė yra įgaliota tik parengti susitarimo projektÄ , Darbo grupės teikimas yra rekomendacinio pobÅ«džio, o susitarimus pasiraÅ¡o VMI virÅ¡ininkas (apie tai yra pažymėta 2011 m. gegužės 13 d. vykusių derybų protokole).

Darbo grupė parengė susitarimo projektÄ bei pateikė jį pasiraÅ¡ymui VMI virÅ¡ininkui, kuriam nepasiraÅ¡ius minėto susitarimo, pareiÅ¡kėjas 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tu Nr. (24.12-3 l-5)-R-7409 buvo informuotas, jog derybos yra nutraukiamos. Pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnyje nenumatyta sprendimų dėl susitarimų apskundimo tvarka. Å io straipsnio 1 dalis nenustato imperatyvios pareigos mokesčių administratoriui pasiraÅ¡yti su mokesčių mokėtoju susitarimÄ kiekvienu atveju, o tik suteikia teisę susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio.

TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga bei pakankama aplinkybė, kuri gali sudaryti prielaidas bei sÄ lygas pasiraÅ¡yti arba nepasiraÅ¡yti minėtÄ susitarimÄ , yra faktinės aplinkybės, jog nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, konstatavimas. Kai mokesčių administratoriaus vertinimu, įrodymų mokestinei nepriemokai pagrįsti pakanka ir Å¡ia aplinkybe jis grindžia savo atsisakymÄ sudaryti susitarimÄ su mokesčių mokėtoju, yra įvykdomi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai.

Manė, kad mokesčių administratorius privalo tik Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio dydžio ir su juo susijusių sumų dydžio pasiraÅ¡ymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų VMI virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210, 12 punkte nustatyta tvarka raÅ¡tu informuoti mokesčių mokėtojÄ , jei mokesčių administratorius atsisako pasiraÅ¡yti susitarimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjo skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, remiantis jame nurodytais argumentais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl VMI 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡to „Dėl susitarimo pasiraÅ¡ymo“ Nr. (24.12-31-5)-R-7409, kuriuo pareiÅ¡kėjas informuojamas apie tai, kad susitarimo tarp jo ir VMI pasiraÅ¡ymo procedÅ«ra nutraukiama, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsniu ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei faktines mokestinio ginčo aplinkybes, bei įpareigojimo atsakovui pasiraÅ¡yti su pareiÅ¡kėju susitarimÄ dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio.

Nustatė, kad tarp atsakovo ir pareiÅ¡kėjo vyksta mokestinis ginčas dėl mokestinės nepriemokos, dėl kurios pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje ir siekia sudaryti susitarimÄ . Atsakovas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 68-19 dėl pareiÅ¡kėjo 2010 m. liepos 12 d. skundo ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. skundo papildymo bei 2012 m. sausio 13 d. praÅ¡ymo atleisti jį nuo pagal patikrinimo aktÄ apskaičiuotų ir skaičiuojamų delspinigių, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo minėtÄ skundÄ , perskaičiavo į biudžetÄ mokėtinas sumas ir atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdama su Å¡iuo mokesčių administratoriaus sprendimu dėl priskaičiuotų mokesčių, gali jį ginčyti mokestinio ginčo procedÅ«rų tvarka. Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių vyksta mokestinio ginčo procedÅ«ra ir ji nėra pasibaigusi. Rėmėsi LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, pateiktu Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio normos aiÅ¡kinimu ir darė iÅ¡vadÄ , jog VMI, nustačiusi, kad turi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, turėjo teisę nutraukti susitarimo procedÅ«rÄ .

Manydamas, kad mokesčiai jam priskaičiuoti nepagrįstai, pareiÅ¡kėjas turi teisę ginčyti atsakovo sprendimÄ dėl mokesčių paskaičiavimo mokestinių ginčų procedÅ«ros tvarka, tuo tarpu Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami. III. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, panaikinant atsakovo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ Nr. (24.12-31-5)-R-7409 bei įpareigojant atsakovÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ su pareiÅ¡kėju dėl 1 191 284 Lt GPM sumos, 210 812 Lt GPM delspinigių bei dėl sutartos nulinio dydžio GPM baudos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnį, susitarimas dėl mokesčio dydžio gali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. Todėl aplinkybė, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo vyksta mokestinis ginčas, pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti vertinama kaip sÄ lyga, kuriai esant susitarimo klausimas galėtų bÅ«ti nagrinėjamas. Pažymi, kad teismas netyrė atsakovo nurodytų motyvų apie pasikeitusiÄ LVAT praktikÄ .

Žemės apmokestinimo PVM klausimas buvo nagrinėtas LVAT 2011 m. liepos 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-2247/2011, 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1346/2009 ir abu Å¡ie sprendimai yra nepalankÅ«s mokesčių administratoriui, nes abejais atvejais panaikintas jo apskaičiuotas PVM už žemę statyboms. Akivaizdu, kad mokesčių administratorius žinojo dar apie 2009 m. priimtÄ sprendimÄ , todėl Å¡ie sprendimai negalėjo leisti atsakovui sustiprinti pozicijÄ dėl įrodymų pakankamumo ir pakeisti priimtÄ sprendimÄ dėl susitarimo pasiraÅ¡ymo.

Teigia, kad atsakovo sprendimo nutraukti susitarimo procedÅ«rÄ negalėjo lemti pasikeitusi teismų praktika, nes tiek iki sprendimo administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 priėmimo, tiek ir po jo priėmimo VMI laikėsi nuomonės, jog PVM tokiais atvejais turi bÅ«ti skaičiuojamas. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, ar Å¡ios bylos ir administracinės bylos Nr. A438-1116/2010 aplinkybės yra tokios pačios bei sprendime nemotyvavo, kodėl atmeta pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis minėtoje byloje negali bÅ«ti taikoma sprendžiant Å¡iÄ bylÄ dėl bylose nagrinėjamų skirtingų situacijų.

Å iuo atveju ginčas kyla dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto teisės pakeisti savo sprendimÄ nenurodant jokių pagrįstų motyvų ir todėl neturint tam teisinio pagrindo. Tvirtina, kad ginčijamas sprendimas nutraukti susitarimo pasiraÅ¡ymo procedÅ«rÄ priimtas nesilaikant 2004 m. gruodžio 30 d. VMI virÅ¡ininko įsakymu Nr. V-283 patvirtintų Darbo organizavimo priimant sprendimus dėl susitarimo su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasiraÅ¡ymo pagrįstumo ir tikslingumo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei 2010 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. V-156 patvirtintų VMI susitarimų su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasiraÅ¡ymo pagrįstumui bei tikslingumui vertinti nuolatinės darbo grupės darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas). Remiasi Taisyklių 21, 22, 23 ir 25 punktais ir nurodo, kad derybos nebuvo nutrauktos, todėl susitarimo procedÅ«ra galėjo bÅ«ti užbaigta tik pasiraÅ¡ant susitarimÄ . Reglamento 17 punktas numato, kad darbo grupės sprendimÄ darbo grupės vadovas ir jo pavaduotojai suderina su VMI virÅ¡ininku.

Tai reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡reikalautas 2010 m. gruodžio 13 d. darbo grupės sprendimas Nr. 211-100 buvo suderintas su virÅ¡ininku. Tuo tarpu antras, prieÅ¡ingo turinio darbo grupės sprendimas, kuriuo buvo nutraukta susitarimo procedÅ«ra ir kuris bÅ«tų žinomas atsakovo virÅ¡ininkui, neegzistuoja.Atsakovas su pareiÅ¡kėjo apeliaciniu skundu nesutinka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas atmestinas.Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.

PasiraÅ¡ius tokį susitarimÄ , mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumÄ , o mokesčių administratorius - apskaičiuoti didesnę sumÄ negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.AiÅ¡kindamas Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, nenustato imperatyvios pareigos mokesčių administratoriui pasiraÅ¡yti su mokesčių mokėtoju susitarimÄ kiekvienu atveju, o tik suteikia teisę susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio.

TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga bei pakankama aplinkybė, kuri gali sudaryti prielaidas bei sÄ lygas pasiraÅ¡yti arba nepasiraÅ¡yti minėtÄ susitarimÄ , yra faktinės aplinkybės, jog „nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti“ konstatavimas. Tačiau įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas yra vertinamojo pobÅ«džio ir gali bÅ«ti nulemtas kiekvieno individualaus atvejo, konkrečių aplinkybių bei kiekvienos iÅ¡ Å¡alių subjektyvaus vertinimo.

Todėl tais atvejais, kai mokesčių administratorius turi pagrįstÄ pagrindÄ manyti bei teigti, kad mokestinei nepriemokai pagrįsti jis turi pakankamai įrodymų, neatsiranda prielaidos bei sÄ lygos realizuoti Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio nuostatas. Savo ruožtu, kai mokesčių administratoriaus vertinimu, įrodymų mokestinei nepriemokai pagrįsti pakanka ir Å¡ia aplinkybe jis grindžia savo atsisakymÄ sudaryti susitarimÄ su mokesčių mokėtoju, yra įvykdomi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta mokesčių administratoriaus diskrecija ne tik dėl susitarimo su mokesčių mokėtoju sudarymo, tačiau ir dėl įrodymų, kuriais grindžiamas mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumas, vertinimo. Å ioje teisės normoje nėra nustatyti jokie kriterijai, į kuriuos turėtų atsižvelgti mokesčių administratorius pripažindamas faktÄ , jog nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, todėl pagal šį teisinį reguliavimÄ tokio fakto pripažinimas ar nepripažinimas yra tik mokesčių administratoriaus diskrecija.

Mokesčių administravimo įstatymas neriboja mokesčių administratoriaus diskrecijos nei dėl įrodymų, kuriais grindžiamas mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimas, pakankamumo vertinimo, nei dėl susitarimo su mokesčių mokėtoju sudarymo, todėl teismas negali įpareigoti mokesčių administratoriaus sudaryti susitarimÄ su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jeigu mokesčių administratoriaus nuomone, tokiam susitarimui sudaryti nėra pagrindų, numatytų Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje.

Mokesčių administratorius turi teisę atsisakyti sudaryti susitarimÄ su mokesčių mokėtoju bet kurioje derybų stadijoje.Mokesčių administratoriaus atsisakymas sudaryti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio neriboja mokesčių mokėtojo teisės tiek mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, tiek mokestinių ginčų nagrinėjimo metu kvestionuoti mokesčių administratoriaus apskaičiuotų konkrečių mokesčio ir su juo susijusių sumų dydį.Nagrinėjamu atveju dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos, vyksta mokestinis ginčas, todėl pareiÅ¡kėjas turi galimybę ginčyti mokesčių administratoriaus apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusios sumų teisingumÄ .Centrinis mokesčių administratorius 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tu Nr. (20,12-31-5)-R-7409 informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog susitarimo pasiraÅ¡ymo procedÅ«ra yra nutraukiama (1 t., b.l. 177).

Å iame raÅ¡te yra nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaudamasis atsakovas nutraukia susitarimo pasiraÅ¡ymo procedÅ«rÄ su pareiÅ¡kėju, taip nurodytas tokio atsisakymo faktinis pagrindas. Tai, kad minėtame raÅ¡te nėra nurodyta apskundimo tvarka bei detaliai nenurodyti motyvai dėl ko atsakovas prieina iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis galima konstatuoti, jog nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, nagrinėjamu atveju nėra esminis atsakovo sprendimo dėl atsisakymo sudaryti susitarimÄ su pareiÅ¡kėju trÅ«kumas, galėjęs sÄ lygoti pareiÅ¡kėjo teisų pažeidimÄ administracinėje procedÅ«roje dėl susitarimo sudarymo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl skundžiamo atsakovo administracinio akto panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo pasiraÅ¡yti su pareiÅ¡kėju susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, todėl pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo A.

E. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis neskundžiama. TeisėjaiIrmantas Jarukaitis Dainius Raižys Virginija Volskienė