2013-08-22 Nr. AB-4306-3-61-3-02387-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1159/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02387-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5056 dėl atsisakymo nagrinėti skundą ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti jos skundą.

Paaiškino, kad su 2012 m. rugpjūčio 9 d. skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama išaiškinti, kodėl jai neišmokama pensijos dalis už 1995–2002 m. kaip dirbusiai pensininkei. 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5056, kurį pareiškėja gavo 2012 m. rugpjūčio 27 d., VSDFV atsisakė nagrinėti jos skundą, motyvuodama tuo, kad apie neišmokėtos pensijos dalies dydį ji buvo informuota 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 13P-8237 (2008 m. liepos 1 d. raštas Nr. (9.2)ND-334). Pareiškėjos manymu, skundžiamas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5056 yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėja remiasi nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo (toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) 7 straipsniu ir nurodo, jog apie tai, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 138P-8237 nusprendė jai išmokėti 409,96 Lt negautos senatvės pensijos dalies sumą, ji sužinojo tik 2012 m. liepos 18 d. (kai neišmokėtas pensijų sumas gavo buvę bendradarbiai). Dėl ligos ji retai būna namie, minėto VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo negavo, todėl neturėjo galimybės jo apskųsti per 6 mėnesius. Taigi VSDFV pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 21 d. skundą turėjo išnagrinėti iš esmės, nes termino skundui paduoti ji nepraleido.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su skundu nesutiko ir atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 16–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja gimusi 1932 m. liepos 21 d., t. y. 2008 m. sausio 1 d. buvo vyresnė nei 75 metų, todėl, vadovaujantis Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6.1 punkto nuostatomis, jos negautos senatvės pensijos dalies suma turėjo būti ir buvo išmokėta 2008 m. liepos mėnesį. 2008 m. liepos mėnesį pareiškėja sužinojo apie apskaičiuotos 1995–2002 m. negautos senatvės pensijos dalies sumą – 409,96 Lt, tačiau šio sprendimo per Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą neapskundė, todėl praleido apskundimo terminą, o įrodymų, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, nepateikė, todėl VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 9 d. skundą.

Pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2012 m. rugsėjo 4 d. pateikti VSDFV įrodymus, sudarančius pagrindą apskundimo terminą atnaujinti, ir nurodyta, jog juos pateikus, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėja nurodytu terminu jokių įrodymų nepateikė. VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenys apie J. V. 2008 m. liepos mėnesį išmokėtas sumas patvirtina, jog 1995 m. sausio–birželio mėnesiais negauta senatvės pensijos suma (409,96 Lt) pareiškėjai buvo išmokėta 2008 m. liepos mėnesį (buvo išmokėta bendra suma 1 137,35 Lt, iš kurių 727,39 Lt – 2008 m. liepos mėnesio senatvės pensija ir 409,96 Lt – 1995 m. sausio 1 d.

– 1995 m. birželio 30 d. laikotarpiu dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo negauta senatvės pensijos dalies suma). Šią sumą nuspręsta išmokėti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 13P-8237. 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. (92)ND-334 pareiškėja buvo informuota, kad apskaičiuota negautos senatvės pensijos dalies suma 2008 m. liepos mėnesį pervesta į jos asmeninę sąskaitą banke. Tiek minėtame sprendime, tiek rašte nurodytas sprendimo apskundimo terminas ir tvarka. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog apie apskaičiuotą ir išmokėtą negautos senatvės pensijos dalies sumą bei apie galimybę ir terminus skųsti netenkinančius sprendimus pareiškėja sužinojo 2008 m. liepos mėnesį, todėl 6 mėnesių sprendimo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. liepos mėnesio.

Be to, pareiškėjai priklausiusi išmokėti senatvės pensijos suma 409,96 Lt yra išmokėta 2008 m. liepos mėnesį, kitų neišmokėtų senatvės pensijos dalies sumų nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (b. l. 12–13) prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad sutinka su VSDFV sprendimu atsisakyti nagrinėti skundą ir mano, kad J. V. skundas teismui yra nepagrįstas. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 1 dalimi, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. J. V. apie VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 13P-8237 dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies apskaičiavimo bei jo apskundimo tvarką ir terminus buvo informuota VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. (9.2) ND-334. Skundas dėl minėto VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo VSDFV buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praėjus net 3 metams nuo jo priėmimo dienos. J. V. neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, uždelsė kreiptis dėl jos netenkinančio VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamas pasekmes. Be to, pati J. V. nemano esanti praleidusi įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, todėl jo atnaujinti neprašo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu (b. l. 44–47) pareiškėjos J. V. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VSDFV 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5056, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuojant tuo, jog buvo praleistas skundo padavimo terminas.

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai dėl senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumų apskaičiavimo ir mokėjimo per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą gali būti skundžiami VSDFV. VSDFV sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja apie VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 13P-8237 (b. l. 14, 28) dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies apskaičiavimo bei jo apskundimo tvarką ir terminus buvo informuota VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. (9.2) ND-334 (b. l. 15, 29), tačiau skundą dėl šio VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo VSDFV padavė tik 2012 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 20–22), t. y. praėjus net 3 metams nuo jo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad šiame rašte (b. l. 15, 29) pareiškėja buvo tinkamai informuota apie akto apskundimo terminus ir tvarką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šiame įstatyme valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalimi laikomas asmeniui paskirtos senatvės ar invalidumo pensijos ir priklausiusios mokėti pensijos, kurios dydis pagal Pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, dydžių skirtumas. Negautos pensijos dalies išmokėjimo eiliškumas ir periodiškumas nustatytas Tvarkos aprašo 6 punkte. Tvarkos aprašo 6.1 punkte nurodyta, kad asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sulaukę 75 ir daugiau metų, ir asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų, paskirtų netekus 75–100 procentų darbingumo, gavėjai, senatvės ir invalidumo pensijos dalies sumos išmokamos 2008 metų liepos mėnesį. Pareiškėja gimusi 1932 m. liepos 21 d., t. y. 2008 m. sausio 1 d. buvo vyresnė nei 75 metų, todėl, vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.1 punkto nuostatomis, jos negautos senatvės pensijos dalies suma turėjo būti ir buvo išmokėta 2008 m. liepos mėnesį (b. l. 30).

Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A11-646/2004).

Pareiškėja neigia, kad yra praleidusi skundo padavimo terminą, motyvuodama tuo, jog apie skundžiamą VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą sužinojo 2012 m. liepos 18 d., kai jos buvę bendradarbiai pradėjo gauti neišmokėtas pensijų sumas. Šias pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes paneigia byloje esanti medžiaga. Visų pirma, duomenų, kad pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyriaus siųsto laiško negavo, nėra. Kita vertus, kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo atsakovas, pareiškėja net jei ir būtų negavusi, kaip ji teigia, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. liepos 1 d. rašto Nr. (9.2) ND-334, apie jai priskaičiuotą 409,96 Lt negautos senatvės pensijos dalies sumą galėjo sužinoti vėliausiai 2008 m. liepos mėnesį, kai ši suma buvo pervesta į pareiškėjos asmeninę sąskaitą. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su administracinio akto apskundimu, ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido skundo VSDFV dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo padavimo terminą, o kadangi neprašė šio termino atnaujinti, atsakovas pagrįstai nesvarstė termino atnaujinimo klausimo ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III. Pareiškėja J. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 53–56) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą, tenkinti skundą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VSDFV 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5056 bei įpareigoti VSDFV jos skundą išnagrinėti.

Teigia, kad 2008 m. balandžio 18 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. 13P-8237 dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies ji nėra gavusi ir apie šio sprendimo turinį nežinojo. Teismo sprendime nenurodoma, kad pareiškėjai šis sprendimas buvo įteiktas tinkamai, tokių duomenų nėra ir byloje. Tai, kad minėtas sprendimas buvo išsiųstas, dar nereiškia, kad pareiškėja jį gavo. Aplinkybę, kad sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas laiku ir tinkamai, turėjo įrodyti atsakovas.

Be to, pareiškėjos manymu, teismo motyvas, jog apie jai priskaičiuotą 409,96 Lt negautos senatvės pensijos dalies sumą ji galėjo sužinoti vėliausiai 2008 m. liepos mėnesį, kai ši suma buvo pervesta į jos asmeninę sąskaitą, yra nelogiškas. Šis teiginys grindžiamas tik atsakovo argumentu, jog pareiškėja turėjo žinoti, kad 2008 m. liepos mėnesį į sąskaitą pervesta suma yra negautos senatvės pensijos dalis.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 61–64) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime išdėstytais argumentais ir remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 65–67) prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime išdėstytais argumentais ir remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė atsiliepime į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5056 atsisakyti nagrinėti pareiškėjos J. V. 2012 m. rugpjūčio 9 d. skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012 m. liepos 17 d. rašto Nr. (10.1) SI-39410, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas VSDFV 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendime „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą“ nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 13P-8237 buvo nuspręsta pareiškėjai išmokėti 409,96 Lt negautos senatvės pensijos dalies sumą remiantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymu. Pareiškėja apie minėtą sprendimą bei jo apskundimo tvarką buvo informuota Klaipėdos teritorinio skyriaus 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. (9.2) ND-334. Be to, minėta suma 2008 m. liepos mėnesį buvo pervesta į asmeninę J. V. sąskaitą. Taigi, jau 2008 m. liepos mėnesį sužinojusi apie apskaičiuotos 1995-2002 m. negautos senatvės pensijos dalies sumą, pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo per Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą VSDF valdybai neapskundė, terminą praleido, įrodymų, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, nepateikė.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija (1 str.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos sprendimai dėl senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumų apskaičiavimo ir mokėjimo per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Taigi, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti aplinkybę, kada pareiškėja J. V. sužinojo arba turėjo sužinoti apie VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 13P-8237 išmokėti jai 409,96 Lt negautos senatvės pensijos dalies sumą.

Pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad Klaipėdos teritorinio skyriaus 2008 m. liepos 1 d. rašto Nr. (9.2) ND-334, kuriuo ji informuojama apie priimtą sprendimą dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo bei šio sprendimo apskundimo tvarką, negavo, o apie minėtą sprendimą sužinojo tik 2012 m. liepos mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas paneigti pareiškėjos argumentus, iš esmės rėmėsi atsakovo teiginiais ir konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja negavo VSDFV Klaipėdos skyriaus siųsto laiško, o vėliausiai apie sprendimą dėl negautos senatvės pensijos dalies jai išmokėjimo pareiškėja galėjo sužinoti 2008 m. liepos mėnesį, kai jai buvo pervesta 409,96 Lt suma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pareiškėja apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodo, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog jai buvo įteiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 13P-8237 arba šio teritorinio skyriaus 2008 m. liepos 1 d. raštas Nr. (9.2) ND-334, tenka atsakovui. Gi atsakovas jokių duomenų apie tai, kada pareiškėjai buvo išsiųsti minėti dokumentai (ar bent vienas iš jų) ir kada jie buvo pareiškėjai įteikti, teismui nepateikė.

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma išmokama be asmens, turinčio teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumą, prašymo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma pervedama į asmens, turinčio teisę gauti šią sumą, sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 13 punktą (2008 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 610 redakcija) teritoriniai skyriai ir Užsienio išmokų tarnyba tiems senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems paskirtos pensijos pervedamos į banko sąskaitas, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumas į asmens banko sąskaitą perveda kartu su gaunama pensija.

Iš byloje esančios J. V., kaip išmokos gavėjo asmeninės kortelės išrašo kopijos, kuri faksimiliniu būdu iš Klaipėdos Sodros tikėtina buvo perduota VSDF valdybai, galima spręsti, kad 2008 m. liepos mėnesį (tiksli data nenurodyta) pareiškėjai į banko sąskaitą buvo pervesta 1137,35 Lt suma. Jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų įteiktas ir informacinis lapelis, pagal kurį ji būtų galėjusi iššifruoti, kad pervestą sumą sudaro ne tik jos gaunama pensija, bet ir pensijos nepriemoka, kuri jai turėjo būti išmokėta pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą ir Tvarkos aprašą, byloje nėra. Toks pervestos sumos išskaidymas paprastai nėra nurodomas ir banko sąskaitose. Kitokių patikimų įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, jog pareiškėja apie išmokėtą jai, kaip asmeniui, sulaukusiam 75 metų amžiaus, negautos senatvės pensijos dalies sumą būtent 2008 m. liepos mėnesį, nesurinkta.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A11-646/2004 visiškai jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, kadangi bylos iš esmės skiriasi ne tik faktinėmis aplinkybėmis, bet ir keliamo ginčo dalyku.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, teismas sprendime rėmėsi tik atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktomis prielaidomis. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 86 straipsnis). Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu, nagrinėjant bylą, yra nustatytos visos byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Ši įstatymo nuostata įpareigoja administracinį teismą, nagrinėjantį bylą dėl ginčo, kylančio iš administracinių teisinių santykių, visapusiškai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, neapsiribojant vien šalių pateiktais įrodymais, tačiau prireikus pasiūlyti proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nereikalavo įrodymų, kurie patvirtintų kada ir kokius administracinius aktus konkrečiai J. V. išsiuntė VSDFV Klaipėdos skyrius, ir kada jie buvo įteikti pareiškėjai. Neišreikalauti ir kiti įrodymai, kurių pagrindu neginčytinai būtų galima spręsti apie tai, kad pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 18 d. priimtą sprendimą Nr. 13P-8237 ne vėliau kaip 2008 m. liepos mėnesį.

Tuo teismas pažeidė procesines teisės normas, imperatyviai įpareigojančias administracinį teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šio procesinių teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta administracinė byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius