5d3b236f-4cf6-467d-ae49-7ea0d8c2d71d · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1815-555/2013;Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00377-2012-1;Pirmosios instancijos teismo teisėja: Judita Sungailaitė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4.7.2; 121.18 KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V.

A. C. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-876/2013 pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovei V. A. C., tretieji asmenys notarė R. V., Å akių rajono savivaldybės administracija, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I.Ginčo esmė A. J., mirusi 2012 m. sausio 23 d., yra ieÅ¡kovo motina. A. J. 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ paliko atsakovei.

IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarytÄ A. J. testamentÄ , kuriuo nekilnojamasis turtas paliktas atsakovei V. A. C.. Vėlesniu pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo ieÅ¡kovas patikslino reikalavimÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 22 d. A. J. testamentÄ (t. 1, b. l. 168). IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovo mama A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties nuvykus pas notarÄ priimti palikimo, tapo žinoma, jog mama surašė testamentÄ , kurį patvirtino Å akių rajono Savivaldybės administracijos KriÅ«kų seniÅ«nė.

A. J. savo valia negalėjo suraÅ¡yti ar pasiraÅ¡yti testamento, kadangi dėl ligos ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Sudarant ginčijimÄ testamentÄ A. J. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės dėl psichikos sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl amžiaus, persirgtų ligų, vartotų vaistų ir pan. A. J. psichinės bÅ«senos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikÅ¡mę tikrinant ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ (t. 1, b. l. 1-3). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, pripažino negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 22 d.

A. J. testamentÄ , registro Nr. 3244, patvirtintÄ Å akių rajono savivaldybės administracijos KriÅ«kų seniÅ«nijos seniÅ«nės O. R., priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1 720 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, 1 334,50 Lt iÅ¡laidų teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti, priteisė iÅ¡ atsakovės V. A. C. 48,83 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.              Teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo paskirta A.

J. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei bÅ«senai nustatyti ginčijamo testamento sudarymo metu (t. 1, 169-170). 2012 m. gruodžio 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos skyrius pateikė teismui atliktos ekspertizės aktÄ , kuriame konstatuota, jog A. J. 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarydama testamentÄ turėjo psichikos sutrikimÄ â€“ Kraujagyslinė demensija. Dėl minėto psichikos sutrikimo A. J. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2011 m. rugsėjo 22 d. testamento sudarymo metu (t. 2, b. l. 8-9).

Teismo psichiatrai ekspertai nurodė, kad iÅ¡ A. J. medicininėje kortelėje esančių įrašų nustatyta, kad jai trikti atmintis pradėjo nuo 1996 m. 2001 m. jos vyrui buvo operuojama Å¡irdies kraujagyslė, todėl ji labai pergyveno, sutriko miegas, atsirado nerimas. Nuo 2001 m. lapkričio 13 d. iki 2001 m. lapkričio 29 d. gydyta KMUK psichiatrijos klinikoje. 2002 m. kovo 14 d. kreipėsi į Klinikų ambulatorinį skyrių dėl galvos svaigimų, ūžimo, cypimo, sutrikusio miego. 2009 m. sausio 19 d. nurodoma, kad ligonė silpna, vaikÅ¡to mažai. 2010 m. kovo 3 d. nurodoma, kad ligonės bÅ«klė pablogėjusi po vyro mirties, atmintis bloga, mÄ stymas sutrikęs. Teismas atmetė atsakovės atstovo argumentus, kad testatorė buvo sÄ moninga, orientuota bei suprato savo veiksmus.

Nurodė, kad Å¡iuos argumentus atsakovės atstovas pateikė remdamasis liudytojų S. K., E. V., V. J., G. A. parodymais, kurie neigė tai, jog A. J. turėjo psichikos sutrikimų, tačiau teismas laikė, jog Å¡ie liudytojų parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Pirmiausia, jog Å¡ie įrodymai neatitinka byloje esančios eksperto iÅ¡vados, kuris yra atlikta kompetetingų, turinčių specialiųjų žinių specialistų, kurie iÅ¡vadÄ apie A. J. bÅ«klę padarė atsižvelgdami į medicininius dokumentus, bei savo profesines žinias apie ligas ir jų poveikį žmogaus bÅ«klei.

Tuo tarpu liudytojai, teismo vertinimu, gali pateikti tik savo nuomonę, kuriÄ galėjo susidaryti pabendravę su testatore. Teismas sprendė, kad vieno žmogaus pokalbis su kitu žmogumi neleidžia daryti iÅ¡vados apie žmogaus psichinę bÅ«klę, nes galbÅ«t bendraujant testatorė galėjo ir nesukelti įtarimų kitam asmeniui, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, jog ji buvo visiÅ¡kai sveika. Tuo tarpu eksperto iÅ¡vadoje, teismo nuomone, pateikti duomenys nėra paneigti kitais bylos duomenimis, todėl spręsta, kad nėra pagrindo ja abejoti.

L. R. E. V., J. V., L. J., G. A. teigė, jog A. J. buvo sÄ moninga, juos atpažindavo, bendraudavo kaip protinga žmogus, tačiau teismas laikė, jog Å¡ie liudytojų parodymai neatitinka kitos byloje esančios medžiagos, todėl jais nesirėmė. Byloje pateikti mini testo rezultatai, atlikti su A. J. (t. 1, b. l. 68), iÅ¡ kurių spręsta, jog testatorė nesugebėjo atlikti paprastų užduočių, kas, teismo vertinimu, patvirtina jos sunkų orientavimÄ si, tai yra, kad testatorė nesugebėjo pasakyti kokie yra metai, mėnuo, mėnesio diena, savaitės diena, kuriame rajone gyvena, negalėjo pasakyti trijų iÅ¡moktų žodžių, perskaityti ir paraÅ¡yti, kas paraÅ¡yta ir t. t.

IÅ¡tyrus visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , Å¡alių, liudytojų parodymus, ekspertų iÅ¡vadÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad mirusioji testatorė A. J., testamento sudarymo dienai 2012 m. rugsėjo 22 d. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – kraujagyslinės demencijos, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, todėl 2012 m. rugsėjo 22 d. testamentas pripažintas negaliojančiu (CK 1.89 str. 1 d., 5.16 str. 2 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliaciniu skundu atsakovė V.

A. C. praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodė Å¡iuos argumentus:1. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. 2013 m. vasario 22 d. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas yra pakeitęs ieÅ¡kinį pakeičiant ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. jau ginčijo ne 2010 m. rugsėjo 1 d. testamentÄ , o metais vėlesnį – 2011 m. rugsėjo 22 d. testamentÄ .

Teismas be pagrindo iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinį su pakeistu ieÅ¡kinio dalyku. Pateikdamas ieÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovas nurodė ir ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , tačiau bylÄ nagrinėjęs teismas 2012 m. pabaigoje ieÅ¡kovui nurodė paÅ¡alinti tariamus ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir ginčyti ne 2010 m. rugsėjo 1 d. testamentÄ , o 2011 m. rugsėjo 22 d. testamentÄ . Å ios nutarties pagrindu ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, ginčydamas jau kitÄ testamentÄ , nei pradiniu ieÅ¡kiniu.

Apie tai nei ieÅ¡kovė, nei ieÅ¡kovės atstovas informuotas nebuvo ir apie ieÅ¡kinio dalyko pakeitimÄ sužinojo tik 2013 m. vasario 22 d. teismo posėdyje. Nors formaliai teismas sprendime ir nurodė, kad pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo yra ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimas, tačiau akivaizdu, kad ieÅ¡kovas atstovaujamas profesionalaus teisininko, pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo ne Å¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumus, tačiau pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , kadangi egzistuoja ir pirminiu ieÅ¡kiniu ginčytas 2010 m. rugsėjo 1 d. testamentas ir 2011 m. rugsėjo 22 d. testamentas.

Teismas byloje neiÅ¡sprendė ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo. IeÅ¡kinio dalykÄ ieÅ¡kovas pakeitė po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės paskyrimo, po to, kai byloje apklausti liudytojai dėl palikėjos sveikatos bÅ«klės 2010 m. rugsėjo 1 d., iÅ¡nagrinėtas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, o tokio ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo bÅ«tinumo Å¡ioje bylos stadijoje nenurodoma nei teismo nei ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose. Atsakovė nedavė sutikimo dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, o bylos nagrinėjimas dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo buvo užvilkintas, nes dėl to byla neiÅ¡nagrinėta 2013 m. vasario 22 d.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas privalėjo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo atsisakyti tenkinti (CPK 141 str. 4 d.), o ieÅ¡kinį dėl 2010 m. rugsėjo 1 d. testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti, nes egzistuojant vėlesniam testamentui, jis nesukelia jokių pasekmių ir byloje nėra duomenų apie testatorės tariamÄ neveiksnumÄ 2010 m. rugsėjo 1 d.2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas pasikliovė tik ekspertų iÅ¡vadomis, kurias laikė nepaneigtomis.

Tačiau teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar pagal medicininius dokumentus nustatyta palikėjos sveikatos bÅ«klė buvo stabiliai bloga, dėl ko ji buvo neveiksni, ar tokios bÅ«klės asmuo galėjo nesuprasti savo veiksmų periodiÅ¡kai. Be to, liko visiÅ¡kai ignoruoti A. J. gydžiusio gydytojo parodymai dėl pagrindų, kuo remiantis ji buvo siunčiama pas psichiatrÄ , kokie įraÅ¡ai ir dėl ko buvo daromi jos ligos istorijoje, kad įraÅ¡ai ligos istorijoje buvo daromi iÅ¡ karto po to, kai mirė jos vyras, streso ir Å¡oko bÅ«senoje, kad galėjo nesiorientuoti ne dėl demensijos, o dėl klonozepamo poveikio.

Nors teismas ir nurodo, kad ekspertų iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal CPK 218 straipsnyje nustatytas taisykles, tačiau teismas byloje apklausto gydytojo Å vabo paaiÅ¡kinimų taip pat neįvertino, nes juos įvertinęs negalėtų konstatuoti, kad testatorė buvo neveiksni.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad testatorė buvo suraÅ¡iusi du dokumentus. IeÅ¡kinį ruoÅ¡usi advokatė neturėjo testamentų nuorašų, todėl įrašė neteisingÄ testamento datÄ .

Tačiau akivaizdu, kad buvo ginčijamas tas testamentas, kuriuo testatorė visÄ savo turtÄ paliko atsakovei, t. y. vėlesnis testamentas. Teismas, pastebėjęs šį trÅ«kumÄ pagrįstai nustatė terminÄ klaidai iÅ¡taisyti ir tai nebuvo ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas. Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė testatorės sveikatos bÅ«klę patvirtinančius įrodymus ir iÅ¡ jų viseto sprendė, kad testatorė testamento sudarymo dienai galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas.      Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas pažeisdamas procesinės teisės normas netinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus.IeÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiÅ«ra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko.

Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis). CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ . Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai aptartÄ teisinį ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindo aspektus, laikytina, kad Å¡i norma yra dėl faktinio ieÅ¡kinio pagrindo keitimo. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.

Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko ar ieÅ¡kinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kartu pažymėtina, kad naujų argumentų ir įrodymų, patikslinančių faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiÅ¡ka ieÅ¡kovo procesinė teisė.

Å iuo atveju ieÅ¡kinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-34/2008).Kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2008) akcentuojama ir tai, kad faktinis pagrindas ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieÅ¡kinio elementu - ieÅ¡kinio dalyku - apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ .

Dėl to aiÅ¡kus ieÅ¡kinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobÅ«dį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginant pažeistas ginčo Å¡alių teises ir teisėtus interesus.Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu teigiama, kad ieÅ¡kovas pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Å¡is procesinis veiksmas buvo atliktas po nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o atsakovė nedavė sutikimo dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo atsisakyti tenkinti ir ieÅ¡kinį dėl 2010 m. rugsėjo 1 d. testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad byloje kilęs ginčas dėl mirusios testatorės A. J., sudariusios testamentÄ , galėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę testamento sudarymo metu. Ginčydamas testamentÄ ieÅ¡kovas argumentavo tuo, jog testatorei nuo 2010 m. gegužės 18 d. buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, jau 2001 metais nustatyta depresija, atminties sutrikimas, galvos svaigimai, demensijos pradžia, tuo pačiu nurodė, kad kreipėsi į Å akių rajono 1-Ä jį notarų biurÄ tikslu gauti testamento kopijÄ , kuriame buvo atsiakyta pateikti praÅ¡omus duomenis, su ieÅ¡kiniu buvo pateiktas testamentų registrų iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad testatorė yra sudariusi du testamentus: 2010 m. rugsėjo 1 d., kuriuo turtÄ paliko dviem įpėdiniams (b. l. 113, 1 t.) ir 2011 m. rugsėjo 22 d., kuriuo turtÄ paliko tik atsakovei (b. l. 114, 1 t.).

IÅ¡ atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį turinio spręstina, jog apeliantė, teikdama atsikirtimus dėl pareikÅ¡to reikalavimo nurodžiusi, jog jos vertinimu ieÅ¡kovas ginčija testamentÄ , kuriuo turtas paliktas tik jai vienai, tuo pačiu klaidingai nurodė testamento sudarymo dienÄ t. y. 2011 m. rugsėjo 1 d., nors prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pridėjo ir ginčo testamentÄ . Ä®vertinusi Å¡alių procesinių dokumentų turinį, spręstina, kad juose nurodyti ir trumpai aptarti visi su ieÅ¡kinio dalyku susijusiÄ argumentai, taip atskleidžiant testamentų sudarymo aplinkybes ir raidÄ , testamentai pateikti į bylÄ . 2011 m. rugsėjo 22 d. testamentas buvo teisminio nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, Å¡alys dėl jo teikė argumentus ir paaiÅ¡kinimus, dėl jo pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

IÅ¡vardytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , jog procesiniame dokumente, patikslinus ginčijamo testamento sudarymo datÄ , buvo nurodytas naujas ieÅ¡kinio dalykas. Dėl to kolegija nepripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo, netinkamai iÅ¡sprendęs ieÅ¡kinio dalyko pakeitimÄ .Be to kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiÅ¡kai egzistavę (CPK 185 straipsnis).

Kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog byloje pateiktų įrodymų visuma, jÄ Ä¯vertinus tikimybių pusiausvyros principu, bÅ«tent ir leidžia padaryti tas iÅ¡vadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo. Teismas grįsdamas teismo sprendimÄ aptarė ne tik tuos įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas, bet ir nurodė argumentus, dėl kurių atmetė kitus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris gali bÅ«ti nuginčytas kaip negaliojantis, jeigu jo sudarymo metu fizinis asmuo, nors ir bÅ«damas veiksniu, buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

Tokiu pagrindu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tenkinimo esminė sÄ lyga – bÅ«senos, negalint suprasti sudaromo sandorio reikÅ¡mės bei valdyti savo veiksmų, pagrindimas (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kaip negaliojantį ginčija 2011 m. rugsėjo 22 d. testatorės sudarytÄ testamentÄ . PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekė įrodyti, jog minėto testamento sudarymo metu testatorė nesuprato savo veiksmų ir sandorių esmės.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, teismas turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005). Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieÅ¡kovo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ , tačiau ir liudytojų parodymus, testamento sudarymo aplinkybes.

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, tai reiÅ¡kia teismo pareigÄ teisiÅ¡kai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikÅ¡mingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai tokioms iÅ¡vadoms pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ar sÄ sajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobÅ«džiu, ar netiesioginiais, silpno sÄ sajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieÅ¡taringais, fragmentiÅ¡kais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindÄ daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktÄ vertinti kaip įrodytÄ .

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės aktu, pagrįstai nustatė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog testatorė nesuprato savo veiksmų esmės testamento sudarymo metu. Testatorės veiksnumas dėl psichinės ligos nėra apribotas, ji nebuvo pripažinta neveiksni. Pirmosios instancijos teismas psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ tyrė ir vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais apie testatorės sveikatos bÅ«klę testamento sudarymo metu. Toks faktinių aplinkybių vertinimas atitinka CPK 185 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieÅ¡kinio pagrindu nurodomi sandorio Å¡alies psichikos sutrikimai, nagrinėjamos bylos atveju atsiradę dėl psichinės ligos, ir jų nulemta sveikatos bÅ«sena, dėl kurios Å¡alis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų iÅ¡vados turi itin svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę tarp kitų įrodymų. Teismo psichiatrų ekspertų komisija teismo psichiatrijos ekspertizės akte, iÅ¡tyrusi jai pateiktÄ bylos medžiagÄ bei papildomai surinktus dokumentus padarė iÅ¡vadÄ , kad pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog testatorei buvo konstatuotas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demensija, dėl kurio testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 178, 185 straipsniai).

Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis ieÅ¡kovas patyrė 847 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 8.11 punkte numatytÄ dydį praÅ¡oma priteisti suma atitinka nustatytÄ dydį (CPK 93 straipsnis).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės V. A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis litus) iÅ¡laidų, susijusių su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                           Dalė Burdulienė                                                                                                         Egidijus TamaÅ¡auskas                                                                                                Arvydas Žibas