N-575-498-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-498/2012

Teisminio proceso Nr. 4-02-3-00327-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. nutarimu pripažino V. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad V. Š. 2010 m. lapkričio 16 d., apie 23.50 val. Architektų g. 23, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 100 Avant, neapdraudęs vairuojamo automobilio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atbulas atsitrenkė į šalimais stovintį automobilį BMW 523, ir apgadinęs abu automobilius iš įvykio vietos pasišalino. Tuo V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 234, 238 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti jam skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir sumažinti paskirtą piniginę baudą. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam vidutinio dydžio nuobaudą, neįvertino to, kad iš įvykio vietos jis pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, bet todėl, kad po įvykio prie jo niekas nepriėjo. Be to, jis paliko raštelį su kontaktiniais duomenimis, pagal kurį ir buvo nustatyta, jog automobilį BMW apgadino būtent jis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu V. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 litų. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>. Ginčo dėl minėtų pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl V. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta kaip privaloma nuobauda, todėl jos neskyrimas galėtų būti siejamas tik su ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis paliko nukentėjusiajam raštelį su savo kontaktiniais duomenimis, nepanaikina jo atsakomybės ir nesudaro pagrindo ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad eismo dalyvių, susijusių su eismo įvykiu, veiksmus nurodytomis aplinkybėmis reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. KET 234 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Iš šios teisės normos matyti, jog jokių alternatyvų (pvz., raštelių rašymo) teisės aktai nenumato. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apeliantas daugybę kartų baustas už KET pažeidimus ir nagrinėjamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., b. l. 22-28). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Taip pat apeliantas prašo sušvelninti jam skirtą baudą. ATPK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Nagrinėjamuoju atveju įvertinus tai, kad nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių aplinkybių nenustatyta, spręstina, jog švelninti sankcijos vidurkį atitinkančią baudą pagrindo nėra. Netgi pripažinus apelianto nurodomas aplinkybes (raštelio nukentėjusiajam palikimą) jo atsakomybę lengvinančiomis, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, tai nesudarytų pagrindo keisti paskirtos baudos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. Š. (V. Š.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimą V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas