5d3979fb-d77f-44e7-83ea-4bb667a2b1d8 · Tauragės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-1658-1069/2020 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00581-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 9 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Lina Nainienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. J. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo B. J., n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį vėliau patikslinęs, prašė:

1) atnaujinti terminÄ sesers R. P. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti;

1) atnaujinti terminÄ brolio J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama P. J., po kurios mirties jis kartu su broliais V. J. bei J. J. ir seserimi R. P. K., kreipėsi į Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę A. R. dėl palikimo priėmimo. Visiems P. J. įpėdiniams, buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai, atitinkamai nurodant, kad kiekvienas iÅ¡jų paveldi 1/4 dalį mamos turėto turto. Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. 2001-09-20 patvirtino pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo jis ir R. P. K., J. J., V. J. pardavė paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ t.y. gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais.

3. Be to, (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo brolis P. J. įpėdinis, J. J. (kuris buvo Rusijos Federacijos pilietis). (duomenys neskelbtini) mirė P. J. įpėdinis, V. J., kurio vienintelė įpėdinė B. J.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo, R. P. K. (kuri taip pat buvo Rusijos Federacijos pilietė) ir P. J. įpėdinė.

4. Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. 2018-02-05 iÅ¡davė B. J. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 738, pagal kurį ji paveldėjo V. J. priklausiusį turtÄ . Tuomet paaiÅ¡kėjo, kad 2/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vis dar registruotos mirusiosios P. J. vardu. 2019-05-30 praÅ¡ymu dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo kreipėsi į Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ 2/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tačiau Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. 2019-06-21 nutarimu Nr. 1-153 atsisakė iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Nesutikdamas su notarės nutarimu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. 2019-06-21 nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigoti notarę iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ po mano mamos P. J. mirties. Tačiau teismas 2019-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3171-385/2019 atmetė skundÄ ir nurodė, kad notarės nutarimas yra pagrįstas, bei pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog 2/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vis dar registruotos mirusiosios P. J. vardu, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Å¡i dalis palikimo nėra priimta, kadangi įstatymas draudžia priimti palikimÄ dalimis ar su iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , 2019-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-730/2019 taip pat atmetė skundÄ , tačiau nurodė, kad nors Rusijos Federacijos piliečiai, nepasinaudojo teise parduoti žemės sklypų dalis, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog nuodyti asmenys palikimo nepriėmė, todėl konstatavo, kad J. J. ir R. P. K. 2/4 dalis t. y. kiekvienas po 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo paduodami pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Aplinkybę, kad 2/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vis dar yra registruoti mamos P. J. vardu, jam tapo žinoma tik 2018 m. pradžioje. BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių, bei manydamas, kad yra įsivėlusi klaida, nedelsdamas kreipėsi į notarų biurÄ dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. PareiÅ¡kėjo brolis J. J. paveldimo turto Rusijos Federacijoje neturėjo, kitų įpėdinių nėra.

Sesuo R. P. K. paveldimo turto Rusijos Federacijoje ir kitų įpėdinių taip pat neturėjo. Po jų mirties niekas nesikreipė i notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylų pradėjimo.

5. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad iÅ¡ kart po mamos mirties jis vienas siekė paveldėti likusius žemės sklypus, tačiau notaras padarė kitaip. Jis savo broliams ir seseriai buvo sumokėjęs už jiems priklausančias paveldimų žemės sklypu dalis ir nuo pat mamos mirties iki Å¡iol valdė Å¡iuos žemės sklypus kaip savus. Mirus broliui ir seseriai jis nesuprato susiklosčiusios situacijos, valdė žemę kaip valdęs ir nežinojo, kad jam reikia juridiÅ¡kai tvarkytis paveldėjimo reikalus. PareiÅ¡kėjas yra baigęs tik 4 klases ir nežinojo, kokiu bÅ«du reikia priimti mirusio brolio ir sesrs palikimÄ . Suinteresuotas asmuo B. J. į paveldimus žemės sklypus, pretenzijų neturi, jie sutaria gerai.

6. Suinteresuotas asmuo B. J. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas. Dėl faktinių aplinkybių ir palikimo priėmimo termino atnaujinimo 7. IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo P. J. mama, P. J., (duomenys neskelbtini) mirė, po jos mirties pareiÅ¡kėjas kartu su broliais – V. J., J. J. ir seserimi R. P. K., kreipėsi į Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę A. R. dėl palikimo priėmimo (visiems įpėdiniams, buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai, atitinkamai nurodant, kad kiekvienas iÅ¡ jų paveldi po 1/4 P. J. turėto turto). (duomenys neskelbtini) mirė P. J.

įpėdinis, V. J., kurio vienintelė įpėdinė B. J. (byloje dalyvaujanti suinteresuotu asmeniu). Be to, (duomenys neskelbtini) mirė vienas iš P. J. įpėdinių, pareiškėjo brolis – J. J., kuris buvo Rusijos Federacijos pilietis, o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo, R. P. K., kuri taip pat buvo Rusijos Federacijos pilietė.

8. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmÄ ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymÄ teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ , įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetencijÄ . Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiÅ¡kias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ atsisakyti atlikti praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ pagal jam pateiktus dokumentus.

Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu bÅ«du ar kitomis priemonėmis (pvz., praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ terminÄ â€“ CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ pagrindo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).

9. BÅ«tent tokia situacija ir susiklostė nagrinėjamojoje byloje, kuomet pareiÅ¡kėjas pateikė notarei praÅ¡ymÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, kuriuo prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ P. J. palikimo dalį. Tačiau notarė 2019-06-21 atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ ir toks jos atsisakymas Tauragės apylinkės teismo 2019-09-09 nutartimi bei Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-05 nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1687-730/2019) pripažintas teisėtu, nurodant, kad notarė pagrįstai atsakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ žemės sklypus Rusijos Federacijos piliečiams (J. J. ir R. P. K.), tačiau konstatuojant ir tai, kad vis tik J. J. ir R. P. K. žemės sklypus pavedėjo (t. y., savo mamos P. J. palikimÄ priėmė), o pareiÅ¡kėjas turi teisę į pastarųjų palikimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas įgyvendinti savo paveldėjimo teisės, praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimamas per 3 mėnesius, įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

11. CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai (CK. 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

13. Teismas, susipažinęs su bylos svarstymui pateiktais duomenimis, 2020-09-02 teismo pasėdyje iÅ¡klausęs P. J., praÅ¡ančio atnaujinti įstatymo parleistÄ terminÄ parodymus, sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas pareiÅ¡kėjui atnaujinti terminÄ jo brolio ir sesers palikimų priėmimui. P. J. nurodė, kad turi tik keturių klasių pradinį iÅ¡silavinimÄ , akivaizdu, kad jos klaidingai suvokė palikimo priėmimo teisinį reglamentavimÄ , tačiau akivaizdu ir tai, kad jis visada turėjo valiÄ palikimÄ , kurį sudaro žemės sklypai, priimti.

Å iuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjas buvo nerÅ«pestingas ar aplaidus dėl ko jam turėti kilti neigiami palikimo priėmimo termino praleidimo teisiniai padariniais. PrieÅ¡ingai, vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jis domėjosi atsiradusiu palikimu, dėjo pastangas jo priėmimui, Å¡iuo tikslu kreipėsi į notarÄ , vėliau skundė jo veiksmus. Taigi pagal savo galimybes buvo pakankamai atidus ir sÄ Å¾iningas. Tokios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir praleistas įstatymu nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsniu, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Atnaujinti pareiÅ¡kėjui P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistÄ trijų mėnesių terminÄ pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ pagal įstatymÄ po brolio J. J. (gimusio (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini) pateikimui palikimo atsiradimo vietos notarui. Atnaujinti pareiÅ¡kėjui P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistÄ trijų mėnesių terminÄ pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ pagal įstatymÄ po Sesers R.

P. K. (gimusios (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini) pateikimui palikimo atsiradimo vietos notarui. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mams. Teisėja Lina Nainienė