2025-06-11 Nr. AB-10126-3-61-3-00653-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-368-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00653-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. A.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Creditinfo Lietuva“ (toliau – ir UAB „Creditinfo Lietuva“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 3R-1143(2.13-.1E) „Dėl D. A. 2020-12-01 skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2)

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2020 m. gruodžio 1 d. gavo D. A. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) skundą dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui el. paštu išsiųsto Bendrovės laiško su informacija apie „Creditinfo“ sistemoje įvykusius pasikeitimus. Pareiškėjas paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo registruotas „Mano Creditinfo“ sistemos nariu (registracija atlikta 2011 m. spalio 10 d.) ir naudojosi minėtos sistemos teikiamomis paslaugomis bei kelis kartus užsisakė savo kredito istorijos ataskaitas, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo aktyvuota nemokama kredito istorijos stebėjimo paslauga. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. rugsėjo 22 d. užsakė kredito istorijos ataskaitą (įskaitant kredito reitingo apskaičiavimą), kurioje buvo pateikti trečiojo suinteresuoto asmens kredito istorijos duomenys ir kredito reitingas, kurie buvo Inspekcijos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 3R-929 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ginčo objektas.

3. Inspekcija Sprendimu Nr. 1 iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl Bendrovės siųsto elektroninio pranešimo apie kredito reitingo klasės pasikeitimą, dėl gimimo datos duomens tvarkymo, dėl duomenų apie kredito reitingą ir jo pasikeitimą tvarkymo, dėl teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą bei netinkamai įgyvendintos duomenų subjekto teisės susipažinti su duomenimis; teikė Bendrovei nurodymus: 2.1. užtikrinti, kad el. pranešimai apie kredito reitingo klasės pasikeitimą būtų siunčiami tik turint duomenų subjekto sutikimą, atitinkantį 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) reikalavimus ar esant kitam teisiniam pagrindui; 2.2. nutraukti trečiojo suinteresuoto asmens gimimo datos tvarkymą; 2.3. nebetvarkyti duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus kredito reitingo apskaičiavimo ir kreditingumo ataskaitos suformavimo tikslu; apie nurodymų įvykdymą raštu informuoti Inspekciją iki 2022 m. gruodžio 5 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus; už nustatytus BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13 straipsnio 1–3 dalių, 14 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus (neteisėtą el. pranešimo siuntimą, neteisėtą duomens apie gimimo datą tvarkymą, teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą pažeidimą, netinkamai įgyvendintą duomenų subjekto teisę susipažinti su tvarkomais duomenimis) pareiškė Bendrovei papeikimą; už neteisėtą duomenų apie finansinius įsipareigojimus tvarkymą kreditingumo ataskaitos sudarymo ir kredito reitingo paskaičiavimo tikslu, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą tikslo ribojimo principus, pradėjo administracinės baudos Bendrovei skyrimo procedūrą.

4. Pareiškėjas teigė dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo padavęs skundą teismui (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-2143-566/2023 pareiškėjo skundas laikytas nepaduodu, nepašalinus skundo trūkumų; teismo nutartis yra įsiteisėjus). Inspekcija, priėmusi Sprendimą Nr. 1, kartu pradėjo administracinės baudos skyrimo procedūrą ir šioje byloje ginčijamu Sprendimu Nr. 2 už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatų (teisėtumo ir tikslo apribojimo principų) pažeidimus paskyrė Bendrovei 20 000 Eur baudą, nes Bendrovė, vykdydama savo veiklą ir teikdama asmenų kredito reitingus, naudojo iš finansų įstaigų gautus asmenų duomenis apie jų turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat duomenis apie finansinius įsipareigojimus naudojo kredito ataskaitos sudarymo tikslais.

5. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos nustatytais pažeidimais, teigdamas, kad priimdama Sprendimą Nr. 2 Inspekcija rėmėsi klaidingai nustatytomis ir faktų neatitinkančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė ir finansų įstaigos yra sudariusios susitarimą, kuriuo finansų įstaigos, be kita ko, pasitelkia Bendrovę kaip duomenų tvarkytoją dėl finansų įstaigų tvarkomų duomenų pateikimo finansų įstaigoms, kai šios turi besikreipiančio asmens sutikimą, tam, kad finansų įstaiga galėtų įvertinti besikreipiančio į banką asmens mokumą ir pan., t. y. asmeniui kreipiantis į finansų įstaigą dėl paskolos gavimo, finansų įstaiga, turėdama tokio asmens sutikimą, gauna iš Bendrovės kitų finansų įstaigų tvarkomus duomenis apie tokio asmens turimus finansinius įsipareigojimus. Sprendimu Nr. 1 Inspekcija konstatavo, kad tokius duomenis – asmenų finansinius įsipareigojimus – Bendrovė tvarko teisėtai, tačiau Inspekcija klaidingai sprendė, kad teikdama visai kitą savo paslaugą – formuodama asmeniui jo kredito reitingą – šį reitingą Bendrovė nustato neva naudodama iš finansų įstaigų gautus duomenis apie asmenų turimus įsipareigojimus. Priešingai nei nustatyta Sprendime Nr. 1, Bendrovė, formuodama asmeniui jo kredito reitingą, nesiremia asmenų turimais įsipareigojimais, kuriuos tvarko pagal susitarimą su finansų įstaigomis ir kuriuos jai draudžiama valdyti savarankiškai. Bendrovė remiasi visiškai kitais duomenimis, pavyzdžiui, duomenimis apie asmenų turimas skolas (įsiskolinimus), bet ne duomenimis apie turimus įsipareigojimus (įsiskolinimai ir turimi įsipareigojimai yra skirtingi dalykai).

6. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė turi teisę įgyvendinti duomenų subjektų teisę susipažinti su jų tvarkomais asmens duomenimis, kiek tai susiję su jos, kaip duomenų tvarkytojos, tvarkomais asmens duomenimis. Todėl esant duomenų subjekto prašymui (užsakymui), Bendrovė, formuodama kreditingumo ataskaitą (kredito istorijos ataskaitą) ir įtraukdama finansinius tokio asmens įsipareigojimus, veikia teisėtai, nes įgyvendina BDAR numatytą asmens teisę susipažinti. Būtent šios esminės klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės (t. y. kad Bendrovė tvarko asmenų duomenis apie jų turimus finansinius įsipareigojimus jų kredito reitingo apskaičiavimo tikslais) lėmė Inspekcijos Sprendimo Nr. 1 priėmimą. Pasak pareiškėjo, nors Sprendimo Nr. 1 teisėtumas nėra šio skundo ir bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau jis lėmė Sprendime Nr. 2 padarytas išvadas, skiriant Bendrovei baudą ir nustatant jos dydį.

7. Pareiškėjas nesutiko, kad jis finansinių įsipareigojimų duomenis tvarkė neteisėtai ar pažeidė sutartinius ar kokius nors duomenų apsaugos reikalavimus. Net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, jog Bendrovė neteisėtai tvarkė asmens duomenis, tai savaime nereiškia, kad Bendrovės veiksmai sukėlė bet kokio pobūdžio (materialinę ar ne) žalą duomenų subjektams. Bendrovė aktyviai bendradarbiavo su Inspekcija, siekdama išspręsti kilusi ginčą, t. y. siekdama išsiaiškinti, ar iš tiesų Bendrovės veiksmai galėjo būti neteisėti ir galėjo pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens teises. Bendrovė dėjo pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos efektyviam ir teisingam ginčo išsprendimui. Aplinkybė, kad Bendrovė prisidėjo prie efektyvaus ir greito ginčo sprendimo, privalo būti laikoma Bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija, skirdama Bendrovei baudą, neteisingai nustatė baudos dydį nulėmusias aplinkybes: ne tik tariamą pažeidimą, jo pobūdį, bet ir Bendrovės tyčią, pažeidimų sistemiškumą, Bendrovės padėtį sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Paskirtos baudos dydis neatitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Analizuojant Sprendimu skirto baudos dydžio klausimą, svarbu įvertinti ir šiuo metu susiklosčiusią praktiką, kaip ir kokio dydžio sankcijos buvo skiriamos kitiems asmenims už BDAR 5 straipsnio pažeidimus. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad kitiems asmenims paskirtos baudos yra ženkliai mažesnės nei pareiškėjui Sprendimu Nr. 2 paskirta bauda. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti paskirtos baudos neproporcingumą.

9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad ginčijamo Sprendimo Nr. 2 dalykas yra administracinės baudos Bendrovei skyrimas už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų principų (teisėtumo ir tikslo apribojimo) pažeidimą, kurie buvo konstatuoti Sprendime Nr. 1. Inspekcija Sprendimu Nr. 1 pripažino, kad Bendrovė, skaičiuodama kredito reitingą ir formuodama kreditingumo ataskaitą, neteisėtai naudojo duomenis apie turimus finansinius įsipareigojimus, nesant nei vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėto tvarkymo sąlygų ir pažeidžiant teisėtumo bei tikslo apribojimo principus. Nors pareiškėjas teigė, kad Sprendimas Nr. 1 yra apskųstas teismui, tačiau pareiškėjo skundas teismo nebuvo priimtas nagrinėti. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas tinkamai neįgyvendino savo teisės įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Sprendimą Nr. 1, nereiškia, kad minėto sprendimo išvados gali būti kvestionuojamos ginčijant Sprendimą Nr. 2 dėl baudos skyrimo. Inspekcijos Sprendimas Nr. 1 yra įsiteisėjęs, pažeidimas dėl neteisėto duomenų tvarkymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo dėstomi argumentai, kuriais neigiamas pažeidimo padarymas, šioje byloje neturėtų būti vertinami.

11. Atsakovas pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-5743(2.13.Mr) „Dėl siūlymo skirti baudą“ jis prašė Bendrovės iki nustatyto termino pateikti savo paaiškinimus dėl rašte išdėstytų aplinkybių ir suteikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį, tačiau Bendrovė nepateikė Inspekcijai jokių paaiškinimų. Pareiškėjo argumentai, ginčijant Sprendimo Nr. 2 dalį dėl administracinės baudos paskyrimo, iš esmės yra susiję su neigimu padarius pažeidimą, kuris konstatuotas įsiteisėjusiu Inspekcijos Sprendimu Nr. 1.

12. Atsakovas paaiškino, kad nustatytas pažeidimas siejamas su pagrindinių duomenų tvarkymo principų pažeidimais pagal BDAR 5, 6 straipsnius ir pagal savo pobūdį yra priskiriamas sunkesnių pažeidimų kategorijai (BDAR 83 straipsnio 5 dalis). Bendrovė daugiau kaip 20 metų kaupia ir analizuoja įmonių ir gyventojų duomenis kreditingumo vertinimo tikslais. Nustačiusi, kad šiems tikslams neteisėtai naudojami Bendrovėje tvarkomi duomenys apie finansinius įsipareigojimus, Inspekcija pagrįstai darė išvadą, jog toks pažeidimas yra tęstinis ir tęsėsi ilgą laiką. Inspekcija Sprendime Nr. 2 išdėstė išsamius argumentus, dėl ko pareiškėjo veiksmus, tvarkant duomenis apie finansinius įsipareigojimus kitais tikslais nei numatyta duomenų tvarkymo sutartyse, vertino kaip tyčinius ir laikė tai atsakomybę sunkinančiu veiksniu.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog tai, kad Bendrovė teikė Inspekcijai paaiškinimus, išdėstė savo poziciją dėl vykdomos veiklos, turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BDAR 83 straipsnio 2 dalies f punktą. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kuri leistų teigti, kad jis siekia atitaisyti pažeidimą. Priešingai, pareiškėjas neigia padaręs pažeidimą.

14. Atsakovas dėl Bendrovės argumentų, kad kitiems asmenims Inspekcija skiria mažesnio dydžio baudas, pažymėjo, jog baudos dydis grindžiamas konkrečiu vertinimu, atliktu kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į BDAR nustatytus kriterijus (pažeidimo pobūdį, sunkumą, atsakomybę lengvinančius / sunkinančius veiksnius ir kt.). Nagrinėjamu atveju Inspekcija, nustatydama baudos dydį, rėmėsi Europos duomenų apsaugos valdybos 2022 m. gegužės 16 d. gairėmis 04/22 dėl administracinių baudų apskaičiavimo pagal BDAR (toliau – ir 2022 m. Gairės) įtvirtintais išaiškinimais. Įvertinusi Bendrovės padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, trukmę (BDAR 58 straipsnio 2 dalies a punktas), kaltės formą (BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktas) ir paveiktų duomenų kategorijas (BDAR 58 straipsnio 2 dalies g punktas), Inspekcija konstatavo, kad pažeidimas priskiriamas vidutinio rimtumo lygio pažeidimui, ir tokiu atveju turėtų būti nustatomas pradinis minimalios baudos dydis, kuris atitinka nuo 10 iki 20 procentų taikomos maksimalios baudos sumos. Inspekcija, atsižvelgdama ir į tai, kad dalis nustatytų pažeidimų yra priskiriami sunkesnių pažeidimų kategorijai (BDAR 83 straipsnio 5 dalies a ir b punktai) ir į tai, kad buvo nustatytos Bendrovės atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sprendė, kad Bendrovei nustatomas 20 procentų pradinis minimalios baudos dydis nuo taikomos maksimalios 20 000 000 Eur sumos, t. y. 4 000 000 Eur (pradinis minimalios baudos dydis). Nustačiusi šį dydį, Inspekcija, vadovaudamasi 2022 m. Gairėse pateiktais išaiškinimais ir įvertinusi Bendrovės metinę apyvartą, sprendė, kad nustatytas pradinis minimalios baudos dydis (4 000 000 Eur), perskaičiavus taikant 0,4 procentų koeficientą, yra 16 000 Eur. Nustatydama galutinį baudos dydį Inspekcija atsižvelgė į kitas BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo vertintos priskiriant žemo, vidutinio ar aukšto rimtumo pažeidimui ir, atsižvelgusi į Bendrovės padarytų ankstesnių pažeidimų pobūdį ir dažnumą, bei nustačiusi, kad Bendrovei jau yra taikytos poveikio priemonės už nustatytus pažeidimus (sunkinanti aplinkybė), nusprendė Bendrovei skirti 20 000 Eur dydžio baudą, kuri, Inspekcijos vertinimu, laikytina efektyvia, proporcinga ir atgrasančia.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su Inspekcijos atsiliepime pateiktais argumentais.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad niekada neturėjo jokių skolų ar įsiskolinimų, taip pat nebuvo jokio aktyvaus kreditavimo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra aišku, kuo pareiškėjas grindė duomenų tvarkymą (jeigu ne pagal finansinius įsipareigojimus), kai pagal pareiškėjo nurodytus kriterijus / principus trečiasis suinteresuotas asmuo nepatenka nei į vieną įvardintą sritį. Nors pareiškėjas ginčijo ir neigė duomenų apie finansinių įsipareigojimų naudojimą siekiant sudaryti kredito reitingą, tačiau jo interneto svetainėje pateikiama informacija yra priešinga, t. y. finansiniai įsipareigojimai yra naudojami kredito reitingo paskaičiavimui ir kredito istorijai formuoti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia neužsakęs pareiškėjo teikiamos paslaugos – kredito istorijos stebėjimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų užsisakęs / davęs sutikimą, jog būtų įjungta minėta paslauga.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad siekdamas išsiaiškinti, kokius asmens duomenis tvarko pareiškėjas, kreipėsi į Bendrovę su prašymu, o negavęs pagrįstų atsakymų į klausimus – pateikė prašymą dėl teisės susipažinti su savo asmens duomenimis. Nors Bendrovė pateikė ataskaitą, tačiau joje nebuvo visos informacijos pagal BDAR 15 straipsnį, o taip pat iki šiol nėra žinoma, kas lėmė kredito reitingo pokyčius, apie kuriuos trečiasis suinteresuotas asmuo buvo informuotas Bendrovės el. laišku.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Creditinfo Lietuva“ skundą.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai yra iš esmės susiję su Sprendimo Nr. 1 neteisėtumu, tačiau šis Inspekcijos sprendimas ir nėra šio ginčo dalykas. Pareiškėjas nors ir buvo inicijavęs administracinę bylą dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo, tačiau per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, todėl Sprendimas Nr. 1 nebuvo nuginčytas teisme ir yra įsiteisėjęs.

22. Teismas akcentavo, kad šios bylos dalykas yra administracinės baudos pareiškėjui skyrimas už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų principų (teisėtumo ir tikslo apribojimo) pažeidimą, kurie buvo konstatuoti įsiteisėjusiu Inspekcijos Sprendimu Nr. 1. Tai, kad pareiškėjas tinkamai neįgyvendino savo teisės įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Sprendimą Nr. 1, nereiškia, kad minėto sprendimo išvados gali būti kvestionuojamos ginčijant Sprendimą Nr. 2 dėl baudos pareiškėjui paskyrimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė nevertinti Sprendime Nr. 1 konstatuotų pareiškėjo pažeidimų.

23. Teismas sutiko su atsakovu, kad Sprendime Nr. 1 konstatuotas pažeidimas siejamas su pagrindinių duomenų tvarkymo principų pažeidimais (BDAR 5, 6 straipsnių pažeidimai) ir pagal savo pobūdį yra priskiriamas sunkesnių pažeidimų kategorijai (BDAR 83 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, nustačius, kad šiems tikslams neteisėtai naudojami Bendrovėje tvarkomi duomenys apie finansinius įsipareigojimus, yra pagrindas pritarti Inspekcijos išvadai, kad toks pažeidimas yra tęstinis ir tęsėsi ilgą laiką.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad bendradarbiavimas su Inspekcija neapgrįstai nebuvo įvertintas kaip pareiškėjo atsakomybę švelninanti aplinkybė, pažymėjo, kad minėta nuostata, kaip švelninanti atsakomybę sąlyga, yra taikoma tuo atveju, kai asmens duomenų teisės pažeidimą padaręs asmuo siekia atitaisyti padarytą pažeidimą ir sumažinti neigiamą jo poveikio laipsnį, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kuri leistų teigti, kad jis siekia atitaisyti pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Be to, BDAR 31 straipsnis nustato pareigą duomenų valdytojui, gavus prašymą, bendradarbiauti su priežiūros institucija jai vykdant savo užduotis, todėl toks bendradarbiavimas savaime negali būti vertinamas kaip atsakomybę švelninantis veiksnys.

25. Teismas sutiko su Inspekcijos nustatytu ir Bendrovei paskirtu baudos dydžiu, nes paskirta poveikio priemonė yra efektyvi, proporcinga ir atgrasanti.

26. Teismas sprendė, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas Nr. 2 atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus, Sprendime Nr. 2 taikomos pareiškėjo padarytam pažeidimui aktualios BDAR nuostatos, Sprendimas Nr. 2 priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 27. Pareiškėjas UAB „Creditinfo Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – panaikinti Inspekcijos Sprendimą Nr. 2 arba sumažinti skirtą baudą iki 5 000 Eur.

28. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendimo neargumentavo, o tik perrašė Inspekcijos argumentus, todėl teismo sprendimas nėra motyvuotas. Taip pat teismas neanalizavo pareiškėjo pateiktų argumentų ir motyvų, į juos neatsižvelgė, spręsdamas dėl Sprendimo Nr. 2 pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nevertino jo argumentų, kad Bendrovė nenaudoja finansinių įsipareigojimų duomenų kreditingumo reitingui sudaryti. Bendrovė tvarko duomenis apie asmenį, kurie yra prieinami iš įvairių šaltinių. Teismas, neanalizuodamas šių aplinkybių, negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos, nes dalis aplinkybių yra reikšmingos nustatant, ar Inspekcijos pritaikyta sankcija yra tinkama ir atitinka nustatytus kriterijus.

30. Pareiškėjas teigia, kad jis teismui pateiktame skunde buvo nurodęs, jog sprendžiant dėl poveikio priemonės taikymo ir skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo argumentus, kad Inspekcija netinkamai įvertino Bendrovės veiksmus, t. y. tiek Inspekcija, tiek teismas neįsigilino į pareiškėjo teiginius, kokiu būdu Bendrovė vykdo veiklą, rinkdama ir analizuodama duomenis apie klientą. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad Bendrovė netvarko subjektų finansinių įsipareigojimų kredito reitingo suformavimo tikslu ir dėl šios priežasties negali vykdyti Inspekcijos nurodymų nutraukti tokią veiklą. Teismas taip pat nepasisakė, o Inspekcija neteisingai vertino pareiškėjo argumentus, kad Bendrovė turi teisę įgyvendinti duomenų subjektų teisę susipažinti su jų tvarkomais asmens duomenimis ir, esant subjekto prašymui (užsakymui), formuodama kreditingumo ataskaitą (kredito istorijos ataskaitą) ir įtraukdama tokio asmens įsipareigojimus, veikia teisėtai, nes įgyvendina BDAR numatytą teisę susipažinti. Tiek Inspekcija, tiek teismas šias aplinkybes vertino nepalankiai pareiškėjui, nors šios aplinkybės nebuvo tiriamos bylą nagrinėjant teisme. Netgi vertinant, jog pažeidimas galėjo būti padarytas, tai nereiškia, kad asmeniui ar asmenims atsirado žala, į ką privalo būti atsižvelgiama skiriant sankciją.

31. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcija ne vieną kartą tikrino Bendrovės vykdomą veiklą ir Bendrovė teikė informaciją apie tai, kokie duomenys yra kaupiami. Inspekcija pastabų dėl Bendrovės vykdomos veiklos neturėjo, t. y. analogiškose situacijose Inspekcija ilgą laiką pareiškėjo pažeidimo neįžvelgė ir tik šiuo konkrečiu atveju sprendė, kad analogiški veiksmai laikytini pažeidimu.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog Bendrovė, tvarkydama asmens duomenis ir pagal duomenų subjekto kreditingumo ataskaitos užsakymą pateikdama duomenis duomenų subjektui, vykdė duomenų subjekto paklausimą ir tvarkė duomenis pagal paties duomenų subjekto išreikštą valią, o apie tokį duomenų tvarkymą trečiasis suinteresuotas asmuo buvo informuotas registruojantis į savitarnos portalą, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra neteisėtos veiklos požymių.

33. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam skirta per didelė bauda, kuri yra neproporcinga ir paskirta neatsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį bei mąstą. Palikus galioti Inspekcijos Sprendimą Nr. 2, būtina atsižvelgti į pareiškėjo argumentus ir baudą sumažinti iki minimalios baudos dydžio.

34. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui.

36. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su pačiu pažeidimu, kuris buvo konstatuotas Inspekcijos Sprendime Nr. 1 ir kuris yra įsiteisėjęs. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad pareiškėjo pažeidimas dėl neteisėto duomenų tvarkymo buvo išnagrinėtas ir įrodytas Inspekcijos Sprendimu Nr. 1 ir šis sprendimas nėra šio ginčo dalykas.

37. Atsakovas pažymi, kad administracinės baudos procedūra pareiškėjui buvo inicijuota ne už netinkamai įgyvendintą duomenų subjekto teisę susipažinti su duomenimis, o už Sprendimu Nr. 1 konstatuotą neteisėtą duomenų apie finansinius įsipareigojimus tvarkymą.

38. Atsakovo teigimu, teismas išsamiai įvertino Sprendime Nr. 2 nurodytas aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta sprendžiant dėl administracinės baudos skyrimo, ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad paskirta bauda yra neproporcinga.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Inspekcija, kaip kompetentinga institucija, išnagrinėjusi pažeidimą ir įvertinusi visas jo aplinkybes, pritaikė pareiškėjui reikiamas ir tinkamas poveikio priemones, o teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija ne tik jam paskirtos baudos dydį, bet ir Inspekcijos atliktą Bendrovės duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo prašo vadovautis jo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Creditinfo Lietuva“ skundas dėl Inspekcijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-1143(2.13-.1E), kuriuo pareiškėjui paskirta 20 000 Eur bauda už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatų pažeidimą, panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 3R-929(2.13-1.E) nusprendė: 1) pareiškėjos skundą dalyse dėl Bendrovės siųsto elektroninio pranešimo apie kredito reitingo klasės pasikeitimą, dėl gimimo datos duomens tvarkymo, dėl duomenų apie kredito reitingą ir jo pasikeitimą tvarkymą, dėl teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą bei netinkamai įgyvendintos duomenų subjekto teisės susipažinti su duomenimis pripažinti pagrįstu; 2) 2.1. teikti Bendrovei nurodymus: užtikrinti, kad el. pranešimai apie kredito reitingo klasės pasikeitimą būtų siunčiami tik turint duomenų subjekto sutikimą, atitinkantį BDAR reikalavimus ar esant kitam teisiniam pagrindui; 2.2. nutraukti pareiškėjos gimimo datos tvarkymą; 2.3. nebetvarkyti duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus kredito reitingo apskaičiavimo ir kreditingumo ataskaitos suformavimo tikslu. Inspekcija pažymėjo sprendime, jog apie nurodymų įvykdymą raštu pareiškėja turi informuoti Inspekciją iki 2022 m. gruodžio 5 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. 3) Už nustatytus BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13 straipsnio 1-3 dalies, 14 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus (neteisėtą e. pranešimo siuntimą, neteisėtą duomens apie gimimo datą tvarkymą, teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą pažeidimą, netinkamai įgyvendintą duomenų subjekto teisę susipažinti su tvarkomais duomenimis) pareikšti Bendrovei papeikimą. 4) Už neteisėtą duomenų apie finansinius įsipareigojimus tvarkymą kreditingumo ataskaitos sudarymo ir kredito reitingo paskaičiavimo tikslu, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą tikslo ribojimo principus, pradėti administracinės baudos Bendrovei skyrimo procedūrą (I t., b. l. 138-151).

44. Šis atsakovo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 3R-929 (2.13-1.E) yra įsigaliojęs.

45. Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 3R- 1143(2.13- .1E) nusprendė skirti pareiškėjui 20 000 Eur dydžio baudą už neteisėtą duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus tvarkymą kredito reitingo apskaičiavimo ir kreditingumo ataskaitos sudarymo tikslu, nesant nei vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėto tvarkymo sąlygų bei pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą tikslo ribojimo principus.

46. Dėl šio atsakovo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-1143(2.13-.1E) pareiškėjas teikė skundą pirmos instancijos administraciniam teismui, kuris 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – panaikinti Inspekcijos 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-1143(2.13-.1E) arba sumažinti skirtą baudą iki 5 000 Eur. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neargumentavo skundžiamo sprendimo, neanalizavo pareiškėjos pateiktų argumentų ir motyvų, didžiąja dalimi sutiko su Inspekcijos argumentais, juos perkeldamas į skundžiamą sprendimą.

48. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49. BDAR teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 16 straipsnis, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į asmens duomenų apsaugą. Šio reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra pagrindinė teisė“, ir primenama, kad Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir SESV 16 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens teisė į savo asmens duomenų apsaugą (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Facebook Ireland ir kt., C-645/19, 44 p.).

50. Pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas. Pagal BDAR 4 straipsnio 8 punktą duomenų tvarkytojas tai fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo teisinius santykius, dėl kurių kilo ginčas, iš esmės teisingai išnagrinėjo ir įvertino 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 3R- 1143(2.13- .1E) turinį, spręsdamas, kad pareiškėjas įsigaliojusiu 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 3R-929 (2.13-1.E) yra pripažintas pažeidęs BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, neteisėtai tvarkė duomenis apie trečiojo suinteresuotojo asmens turimus finansinius įsipareigojimus kredito reitingo apskaičiavimo ir kreditingumo ataskaitos sudarymo tikslu, nesant nei vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėto tvarkymo sąlygų bei pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą tikslo ribojimo principus.

52. Atmesdama apeliacinio skundo argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui (pvz., LVAT 2024-01-10 nutartis byloje Nr. eA-436-821/2024; 2022-11-09 nutartis byloje NR. A-435-525/2022). Aiškinant ABTĮ 86 straipsnyje numatytą reikalavimą motyvuoti teismo sprendimą, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuoseklią teismo praktiką pažymi, kad šis reikalavimas nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartis byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. P525-194/2009). Aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka pareiškėjos pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas tinkamai neargumentuotas ar nemotyvuotas.

53. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto teiginių, jog jis tvarko duomenis tik remdamasi klientų užsakymais ir nenaudoja finansinių įsipareigojimų kredito reitingui sudaryti, taip pat kad jo veiksmuose nėra jokios neteisėtos veiklos požymių. Šie apelianto argumentai yra susiję su paties pažeidimo konstatavimu, kuris buvo nustatytas įsigaliojusiu atsakovo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 3R-929 (2.13-1.E) ir šis atsakovo sprendimas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime yra nurodęs, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas dėl neteisėto duomenų tvarkymo buvo išnagrinėtas ir įrodytas atsakovo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 3R-929 (2.13-1.E) ir šis sprendimas nėra šio ginčo dalykas.

54. Nagrinėjamos bylos dalykas yra administracinės baudos pareiškėjui paskyrimas už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų principų (teisėtumo ir tikslo apribojimo principų) pažeidimą, kurie buvo konstatuoti įsigaliojusiu Inspekcijos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 3R-929 (2.13-1.E). Dėl to pareiškėjos argumentai, kuriais neigiamas pažeidimo padarymas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertinami nagrinėjant bylą dėl administracinės baudos.

55. BDAR 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekviena priežiūros institucija turi užtikrinti, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Pagal BDAR 83 straipsnio 2 dalį, administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su BDAR 58 straipsnio 2 dalies a – h punktuose nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl administracinės baudos atsakovas įvertino BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat vadovavosi Europos duomenų apsaugos valdybos 2017m. spalio 3d. Administracinių baudų taikymo ir nustatymo pagal Reglamentą 216/679 gairėmis bei Europos duomenų apsaugos valdybos 2022m. gegužės 16d. gairėmis 04/22 dėl administracinių baudų apskaičiavimo pagal BDAR, kuriose nustatyta baudų apskaičiavimo metodika.

56. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino atsakovo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 3R- 1143(2.13- .1E) nurodytas aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta sprendžiant dėl administracinės baudos skyrimo ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad paskirta bauda yra neproporcinga. Iš esmės pareiškėjo argumentai, kuriais buvo ginčijamas paskirtos baudos dydis, buvo susiję su neigimu padarius pažeidimą, kuris, kaip jau ne kartą minėta, konstatuotas įsigaliojusiu atsakovo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 3R- 929 (2.13- 1.E). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 3R-929 (2.13-1.E) konstatuotas pažeidimas siejamas su pagrindinių duomenų tvarkymo principų pažeidimais ir pagal savo pobūdį priskiriamas sunkesnių pažeidimų kategorijai (BDAR 83 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditingumo ataskaitų ir kredito reitingų kūrimas yra viena iš pareiškėjo veiklos sričių ir pareiškėjas daugiau kaip 20 metų kaupia ir analizuoja įmonių ir gyventojų duomenis kreditingumo vertinimo tikslais, o nustačius, kad šiems tikslams neteisėtai naudojami pareiškėjo tvarkomi duomenys apie finansinius įsipareigojimus, pagrįstai vertino, kad toks pažeidimas yra tęstinis ir tęsėsi ilgą laiką.

57. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės pareiškėjo argumentą dėl bendradarbiavimo su atsakovu. BDAR 83 straipsnio 2 dalies f punkte įtvirtinta nuostata kaip švelninanti atsakomybę sąlyga taikoma tuo atveju, kai pažeidimą padaręs asmuo siekia atitaisyti pažeidimą ir sumažinti neigiamą jo poveikio laipsnį. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu siekė atitaisyti pažeidimą ir sumažinti neigiamą jo poveikio laipsnį. Aplinkybė, kad pareiškėjas tam tikru laipsniu bendradarbiavo su atsakovu ir teikė skundo nagrinėjimui reikalingą informaciją, nesudaro pagrindo šios veikos vertinti kaip atsakomybę švelninančia aplinkybe.

58. Taip pat sprendžiant dėl administracinės baudos pareiškėjui, buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjui jau buvo taikomos poveikio priemonės už ankstesnius pažeidimus ir tai vertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovas, skirdamas baudą, vadovavosi EDAV 2022 m. Gairėse pateikta baudų apskaičiavimo metodika, pagal kurią baudos dydis apskaičiuotas remiantis objektyviais kriterijais. Skiriamos administracinės baudos pagal BDAR reikalavimus turi būti ne tik proporcingos, bet ir veiksmingos bei atgrasomos (BDAR 83 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjui skirta 20 000 Eur dydžio bauda laikytina efektyvia, proporcinga ir atgrasančia. Apeliantas skunde šias teismo išvadas paneigiančių argumentų nenurodė.

59. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju įvertinę nustatytą asmens duomenų pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę pagrįstai pripažino, jog pareiškėjui administracinė bauda skirtina, o atsakovas, paskirdamas pareiškėjui 20 000 Eur dydžio baudą pagrįstai ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės baudai individualizuoti. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą mažinti paskirtos baudos dydį.

60. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose pateikė daugiau argumentų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, jie nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

61. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius