5d34db0c-1cf9-4e61-ae95-bf7a90161bc5 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-383/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53557-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ievai Juzvikienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam R. C. ir jo gynėjui advokatui Ž.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos PoÅ¡kienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto), 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. C. laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. liepos 7 d. ir laikoma, kad jis paskirtÄ bausmę yra atlikęs. KardomÄ sias priemones: raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir registracijÄ policijos įstaigoje, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. C. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 2 d. apie 22 val., bendrai veikdamas su nuteistuoju R. M. ir S. P. (kurio atžvilgiu tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ ), iÅ¡ anksto susitarę ir sugalvoję tariamÄ priežastį, kad nuomininkas A. M. laiku neatsiskaitė už buto nuomÄ , prie prekybos centro ,,I.“, esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais tyrimo nenustatytu kietu buku daiktu sudavė bent vienÄ smÅ«gį A. M. į Å¡onkaulius ir padarė jam kairės pusės 5 ir 6 Å¡onkaulių lūžius, tai sukėlė A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. 2020 m. kovo 2 d. apie 22 val. prie prekybos centro ,,I.“, esančio (duomenys neskelbtini), smurto prieÅ¡ A. M. metu, pamatė ir pagrobė iÅ¡ jo drabužių ant žemės iÅ¡kritusį A. V. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 20 lite“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 409,50 eurų vertės, ir telefono dėkle buvusius, neturinčius materialinės vertės A. V. vardu iÅ¡duotus dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįgaliojo pažymėjimÄ .

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendyje R. C. padaryta nusikalstama veika iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad R. C. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip padaryti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų ir savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant pademonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei užvaldyti turtÄ . Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. C. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padaryti du tyčiniai nesunkÅ«s nusikaltimai, jis augina mažametį vaikÄ , dirba.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorė Rita PoÅ¡kienė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktų perkvalifikavimo į BK 138 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir pripažinti kaltinamÄ jį R. C. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktuose. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį dalyje dėl R.

C. skirtos bausmės pakeisti ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktuose, padarymÄ skirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje - laisvės atėmimo bausmę 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 3 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai R.

C. veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį bausmės skyrimÄ ir dėl to nuteistajam paskyrė aiÅ¡kiai neteisingÄ , per Å¡velniÄ bausmę. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamus veiksmus R. C. atliko vieÅ¡oje vietoje (prie prekybos centro ,,I.“, esančio (duomenys neskelbtini)), dėl mažareikÅ¡mės dingsties (dėl to, kad R. M. norėjo pamokyti A. M. dėl laiku nemokamo nuomos mokesčio L.

G.) bei nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , visai be priežasties, elgėsi ypatingai įžūliai. Jokių asmeninio pobÅ«džio konfliktų tarp nukentėjusiojo A. M. ir nuteistojo prieÅ¡ įvykį nėra buvę - jie iki tol nebuvo pažįstami. Be to, įvykio metu R. C., sumušęs A. M., pagrobė ir A. V. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuris iÅ¡krito A. M., gulint sumuÅ¡tam ant žemės, t. y. minėtus veiksmus, atliko iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo padaryta iÅ¡vada, kad kaltinamojo R. C. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip padaryti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų ir savanaudiÅ¡kų paskatų, nepagrįsta. 4.2. Skunde prokurorė sutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad R. C. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau, prieÅ¡ingai, nei nurodė motyvuojamoje dalyje, laisvės atėmimo bausmę skyrė tik už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, skyrė areÅ¡to bausmę.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nutarė laisvės atėmimo bausmės terminÄ nustatyti mažesnį už sankcijose numatytÄ vidurkį. Tiek BK 178 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už minėtų nusikalstamų veikų padarymÄ , asmeniui gali bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Bausmės vidurkis Å¡iuo atveju yra 1 metai 9 mėnesiai. Skundžiamu nuosprendžiu teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ R. C. skyrė laisvės atėmimÄ 3 mėnesiams, t. y. ne mažesnę, nei straipsnyje numatytos sankcijos vidurkis bausmę, o minimaliÄ .

O už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, skyrė areÅ¡to bausmę. 4.3. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad R. C. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnyje, nebuvo atsitiktinė, ji padaryta bendrininkų grupėje, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. R. C. savo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos, neigė. Nors dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo savo kaltę pripažino, tačiau R.

C. teismo skirta bausmė yra aiškiai per švelni.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Rita PoÅ¡kienė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o nuteistasis R. C. ir jo gynėjas advokatas Ž. K. – skundÄ atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra ginčijamas BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (vagystės) epizodas, keliami BK 138 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimo, bausmės individualizavimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , sutinka su apylinkės teismo sprendimu perkvalifikuoti R. C. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 9 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas ir bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

9. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga su kaltinamuoju aktu buvo perduota pirmosios instancijos teismui, R. C. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 9 punkte padarymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas buvo suformuluotas taip: R. C. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2020 m. kovo mėn. 2 d. apie 22 val., bendrai veikdamas su R. M. ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ (S. P.), iÅ¡ anksto susitarę ir sugalvoję tariamÄ priežastį, kad nuomininkas A. M. laiku neatsiskaitė už buto nuomÄ , t. y. dėl chuliganiÅ¡kų ir savanaudiÅ¡kų paskatų, prie prekybos centro ,,I.“, esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais tyrimo nenustatytu kietu buku daiktu sudavė bent vienÄ smÅ«gį A. M. į Å¡onkaulius ir padarė jam kairės pusės 5 ir 6 Å¡onkaulių lūžius, tai sukėlė A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

10. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. C. atliktus veiksmus iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 9 punkto, perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad nukentėjusį A. M. kaltinamasis galėjo sumuÅ¡ti ne dėl neaiÅ¡kios priežasties, o dėl asmeninės antipatijos ir pykčio, atsiradusio tarp jo ir nuteistojo R. M. dėl L. G. įžeidimo. Å i aplinkybė kaltinamajam R. C. sukėlė nepageidautinas emocijas, jam kilo nepasitenkinimas dėl nukentėjusio A. M. veiksmų, todėl paskata panaudoti fizinį smurtÄ nukentėjusio atžvilgiu Å¡iomis konkrečiomis bylos aplinkybėmis kaltinamajam R.

C. galėjo pasirodyti pakankamai svari, o ne mažareikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371/2015). Pirmosios instancijos teismas R. C. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. M. grindė tarnybiniu pranešimu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 48-49), nukentėjusiojo A. M. parodymais, liudytojų A. V., E. D. parodymais, 2020 m. kovo 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 t., b. l. 88), 2020 m. liepos 7 d. apžiūros protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 t., b. l. 110-113), 2020 m. liepos 8 d. apžiūros protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 t., b. l. 115-117), 2020 m. gegužės 22 d. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 t., b. l. 172-177), 2020 m. birželio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 t., b. l. 27-35), slapto sekimo protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 t., b. l. 188-192).

Vertindamas Å¡iuos faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. C. suprato, kad suduodamas rankomis ir kojomis smÅ«gius A. M., tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali jį sužaloti ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, o kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkų A.

M. sveikatos sutrikdymÄ .

11. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistojo R. C. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktus. Å is prokurorės praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi, kolegijos vertinimu, nuteistojo R. C. nusikalstama veika skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuota tinkamai. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Tuo tarpu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Taigi, bÅ«tinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikÅ¡mių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020). Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008).

Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytos nukentėjusiajam A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas iš esmės dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, keršto, konflikto tarp L. G. ir nukentėjusiojo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, buvo neblaivus, kaltinamųjų anksčiau nematė. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti nukentėjusiojo A.

M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos nukentėjusysis patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad su keliais pažįstamais asmenimis nakvojo iÅ¡nuomotame bute. Buvo atėjusi moteris, kuri prisistatė buto Å¡eimininke ir pareikalavo sumokėti mokestį už nuomÄ . Dėl nesumokėto mokesčio ta moteris paėmė jo telefonÄ ,,Samsung S4“ su kortele. Å i moteris pasakė, kad atiduos telefonÄ , kai bus sumokėti pinigai. TÄ pačiÄ dienÄ apie 22 val.

į draugo A. mobilųjį telefonÄ paskambino kažkoks vyriÅ¡kis ir pasakė, kad atveža atiduoti nukentėjusiojo telefonÄ . Jis laukė gatvėje ir pamatė atvažiuojantį BMW automobilį, iÅ¡ kurio iÅ¡Å¡oko trys vyriÅ¡kiai ir pradėjo jį muÅ¡ti (6 t., b. l. 24-28). Liudytojas E. D., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad jam A. M. pasakojo, kad jį sumušė kažkokie žmonės, kurie turėjo atvežti jo asmeninį telefonÄ . Nukentėjusįjį sumušę keturi ar penki vyrai į (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobiliu. 2020 m. gegužės 22 d. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas patvirtina, kad L.

G. vardu registruotame automobilyje, kuriuo naudojasi R. M., slapta buvo sumontuota garso įraÅ¡ymo technika. Užfiksuota, kad 2020 m. kovo 2 d. 12.20.11 min. vyksta pokalbis tarp R. M. ir S. P., kurio metu R. M. bando suorganizuoti susitikimÄ su asmenimis, gyvenusiais L. G. iÅ¡nuomotame bute, tariamai dėl telefono grÄ Å¾inimo, turėdamas tikslÄ sumuÅ¡ti tuos asmenis, t. y. pamokyti už tai, kad ne laiku, nepakankamai atsiskaitė už buto nuomÄ . R. M. planuoja vakare susitikti prie nenustatytos parduotuvės ir tamsoje tuos asmenis sumuÅ¡ti.

S. P. planuoja dalyvauti, bet nesiruoÅ¡ia užmuÅ¡ti. TÄ pačiÄ dienÄ 20.39.48 val. R. M. skambina asmeniui, galimai nukentėjusiajam A. M., praÅ¡o susitikti ir sako, kad nori atiduoti jo telefonÄ bÅ«tent A. M. (asmeniui, kuriam skambina) į rankas. 21.28.11 val. automobilyje sėdi R. M. su S. P. ir R. C.. R. M. sako, kad jis daužys tÄ asmenį, grasina užmuÅ¡ti, po to telefonu, galimai su nukentėjusiu A. M., tariasi dėl susitikimo vietos. R. C. kalba galimai apie dujinį ar mažo kalibro pistoletÄ , kurį pasiėmė R.

M.. 21.58.19 val. R. M., S. P. ir R. C. automobilyje, važiuoja į susitikimo vietÄ (duomenys neskelbtini). Važiuodami pamato asmenį, galimai A. M.. Aptarinėja jo iÅ¡vaizdÄ , sustoja prie gatvės aikÅ¡telėje ir kviečia minėtÄ asmenį prieiti prie automobilio, planuoja jį sumuÅ¡ti. Girdisi, kai asmenys iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio, lauke pasigirsta galimai muÅ¡tynių garsai. R. M. iÅ¡plÅ«sta atėjusį asmenį, galimai A. M., necenzÅ«riniais žodžiais. R. C. ragina greičiau važiuoti, nes gali iÅ¡kviesti policijÄ .

S. P. liepia atiduoti galimai A. M. tÄ telefonÄ , o R. C. ragina sulaužyti. Ä®sėdus į automobilį, S. P. sako, kad užsidėjo kapiÅ¡onÄ ir blogai matė, kur suduoti, galimai A. M. į galvÄ . R. C. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, S. P. sako, kad jam baisu buvo muÅ¡ant persistengti, kad neužmuÅ¡tų. R. M. kalba, kad tas asmuo buvo (primuÅ¡tas) profilaktiÅ¡kai. S. P. sako, kad jis sudavė lengvÄ smÅ«gį, bÅ«tų stipriau smÅ«giavęs, bet neva bÅ«tų dantys iÅ¡byrėję. 2020 m. kovo 3 d. 10.33.26 val.

R. C. sako, ar R. M. žinojo, kad tas sumuštas asmuo yra invalidas (4 t., b. l. 172-177).

13. Aukščiau iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad, kilus konfliktui tarp L. G. ir nukentėjusiojo A. M. dėl nesumokėto buto nuomos mokesčio, nuteistasis R. C. kartu su R. M. ir S. P. siekė atkerÅ¡yti, pamokyti, naudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. Slapto pasiklausymo metu užfiksuoti pokalbiai tarp R. C., R. M. ir S. P. patvirtina, kad jie iÅ¡ anksto planavo ir tarėsi dėl fizinio smurto naudojimo A. M. atžvilgiu, o po to aptarinėjo savo atliktus smurtinius veiksmus. Sutiktina su prokurore, kad iÅ¡ties R.

C. kartu su minėtais asmenimis elgėsi įžūliai ir naudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. M. fizinį smurtÄ vieÅ¡oje vietoje, tačiau akcentuojama, kad fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas ne dėl chuliganiÅ¡kų, o dėl asmenių paskatų – kerÅ¡to (kaip teigė R. M. slapto pasiklausymo metu, pamokyti nukentėjusįjį už tai, kad ne laiku, nepakankamai atsiskaitė už buto nuomÄ ). Akivaizdu, kad tyčia sužaloti nukentėjusįjį A. M. nagrinėjamu atveju buvo susiformavusi iÅ¡ anksto, dar važiuojant automobilyje iki įvykio vietos, bendrininkams aptariant konkretų asmenį, kurio atžvilgiu bus naudojamas smurtas, fizinio smurto intensyvumÄ .

Nagrinėjamu atveju Fizinio smurto naudojimas nebuvo nukreiptas į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, pvz. fizinį smurtÄ naudoti spontaniÅ¡kai praeiviui. Net gi prieÅ¡ingai - nuteistųjų smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį A. M. lėmė pyktis, kerÅ¡tas, t. y. asmeninės priežastys, esant konfliktinei situacijai tarp nukentėjusiojo ir buto savininkės (bylos duomenimis, įvykio metu R.

M. gyveno su L. G.). Nors, kaip teigia prokurorė, nukentėjusysis iÅ¡ties iki įvykio nebuvo pažįstamas su nuteistaisiais, juos matė pirmÄ kartÄ ir iki įvykio jokių asmeninio pobÅ«džio konfliktų tarpusavyje neturėjo, tačiau, kaip minėta, konfliktÄ sÄ lygojo A. M. konfliktas su buto savininke ir tai buvo nuteistųjų paskata fiziniam smurtui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nuteistojo R. C. elgesio priežastys niekaip negali bÅ«ti pripažintos kilusiomis iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. C. veiksmuose, padarant nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nėra chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. nėra bÅ«tinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto subjektyviojo požymio, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir R. C. veiksmus perkvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

14. Nėra pagrindo R. C. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti ir kaip padarytÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktas), t. y. siekiant gauti turtinės naudos sau ar kitiems, įgyti teisę į turtÄ ar iÅ¡vengti pareigos mokėti skolÄ ir pan. BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis požymis apibÅ«dina vienÄ iÅ¡ nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių – nusikalstamos veikos motyvacijÄ , kuriÄ Ä¯statymų leidėjas įvardija kaip paskatas.

Inkriminuojant kaltininkui savanaudiÅ¡kas paskatas, nebÅ«tina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti Å¡io motyvo susiformavimo laikÄ . Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ tik tada, kai savanaudiÅ¡kos paskatos susiformuoja iki kitam žmogui padaryto sužalojimo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatÄ metu. SavanaudiÅ¡kų paskatų požymį prokurorė grindžia tuo, kad įvykio metu R.

C., sumušęs A. M., pagrobė ir A. V. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuris iÅ¡krito A. M. gulint sumuÅ¡tam ant žemės. Vis dėlto, akcentuotina, kad, kaip minėta, tyčia sužaloti nukentėjusįjį A. M. buvo susiformavusi iÅ¡ anksto, t. y. iki smurtinių veiksmų atlikimo, siekiant atkerÅ¡yti, pamokyti nukentėjusįjį. Taigi, nuteistųjų smurtinius veiksmus lėmė ne siekis pasipelnyti, gauti kažkokios turtinės naudos (pasisavinant mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ), o prieÅ¡ingai – kilęs konfliktas dėl nesumokėto nuomos mokesčio.

Be to, jei nuteistųjų tyčia bÅ«tų nukreipta siekiui užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ , nusikalstama veika turėtų bÅ«ti vertinama kaip plėšimas (BK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju R. C. tyčia pavogti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ A. M., susiformavo po fizinio smurto naudojimo, spontaniÅ¡kai, todėl pagrįstai inkriminuota kaip atskira nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojon atsakomybėn dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. M. buvo patraukti visi trys bendrininkai: R. C., R. M. ir S. P.. Kadangi R. C. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pasislėpė, jo atžvilgiu byla buvo iÅ¡skirta. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-408/2022 R. M. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo). Pažymėtina, kad prokurorė minėto nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 9 punktÄ , R.

M. atžvilgiu neskundė, taip sutikdama su veikos kvalifikacija ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Taigi, nesuprantama kaltinimo pozicija dviejų iÅ¡ anksto susitarusių, bendrai veikiančių asmenų tuo pačiu metu atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip dvi skirtingas nusikalstamas veikas, nesant vykdytojo eksceso, t. y. bendravykdytojų R. M. ir R. C. veiksmus kvalifikuoti skirtingai. Tenkinus prokurorės skundÄ ir R. C. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 9 punktÄ , susidarytų situacija, kai du teismai tÄ patį įvykį, faktines bylos aplinkybes ir veikos kvalifikacijÄ dviejų bendravykdytojų atžvilgiu traktuotų skirtingai.

Dėl bausmės 16. Apeliaciniu skundu prokurorė taip pat nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimu, nurodydama, kad R. C. paskirta per Å¡velni bausmė. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

17. Akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. C. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

18. Ä®statymų leidėjas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra numatęs alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ ir laisvės atėmimÄ iki 3 metų. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato taip pat alternatyvias bausmes: laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ ir laisvės atėmimÄ iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas R. C. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skyrė 40 parų areÅ¡to bausmę, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimÄ 3 mėnesiams.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. C., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, t. y. į tai, kad nuteistasis padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, nustatyta viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje) ir viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė (R.

C. pripažino kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo). Apylinkės teismas taip pat vertino tai, kad R. C. dirba, turi Å¡eimÄ , augina, mažametį vaikÄ . Ir nors, kaip teisingai pastebėjo prokurorė, pirmosios instancijos teismas neaptarė R. C. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtinos areÅ¡to bausmės, bendrai pažymėdamas, kad nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad motyvuojamoji nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo neprieÅ¡tarauja skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatytai galutinei subendrintai bausmei.

Tai, kad teismas atskirai neaptarė už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymÄ bausmės skyrimo motyvų, skundžiamo nuosprendžio nedaro neteisėtu ir nepagrįstu bei nesudaro pagrindo vien Å¡iuo pagrindu sugriežtinti nuteistajam paskirtÄ bausmę. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino tiek nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes (dirba, turi Å¡eimÄ , teistas, baustas administracine tvarka), tiek ir aplinkybes, susijusias su konkrečia nusikalstama veika ir turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui (baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė vagystės epizode, baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizode).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas R. C., tiek galutinė subendrinta bausmė, nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų kontekste, tinkamai individualizuota, yra pagrįsta, proporcinga ir nelaikytina aiÅ¡kiai per Å¡velnia, sudarančia pagrindÄ keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra iÅ¡samiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos PoÅ¡kienės apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Indrė Averkienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas