2021-09-08 Nr. AB-18031-3-62-3-02769-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-553-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02769-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (A. A.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2019 m. kovo 20 d. buvo kalinamas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis, t. y. nebuvo užtikrinama minimali gyvenamojo ploto norma, ją dar labiau mažino patalpoje esantys baldai. Ypač minimalus plotas nebuvo užtikrintas Alytaus PN 2-o būrio 6, 7 ir 8 patalpose, kuriose buvo įrengti apie 4 kv. m užimantys sanitariniai mazgai. Pareiškėjas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kokia turi būti skirta gyvenamojo ploto norma socialinės globos skyriuje, kuriame kalinami įvairią negalią turintys asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011) 18 punktą daugiavietėse patalpose turi būti ne daugiau kaip 4 lovos ir minimalus plotas vienai lovai – 7 kv. m, tačiau patalpose gyveno nuo 5 iki 9 asmenų.

3. Pareiškėjo teigimu, patalpose nebuvo užtikrinta švari ir higieniška aplinka. Jose buvo pilna tarakonų ir blakių. Šią aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas. Taip pat sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai apšviestas. Nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. kovo 4 d. vyko patalpų remonto darbai, todėl teko gyventi statybos aikštelėje, kęsti triukšmą, kvėpuoti dulkėmis. Dėl vykdomo remonto pablogėjo pareiškėjo sveikata bei atsirado nerimas ir nemiga, dėl kurių jis kreipėsi į psichiatrą. Pareiškėjas pažymėjo, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė tam tikrų medžiagų normų viršijimą. Be to, vykdant remonto darbus, buvo ne tik sudaryta nesaugi aplinka, bet ir panaikintas poilsio kambarys, todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti ribota interneto prieiga nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 11 d. Vykdant dušo patalpų remontą nuo 2019 m. sausio 9 d., pareiškėjas į bendrą pirtį ėjo maudytis per lauką, todėl susirgo gripu. Dušo patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems asmenims, jose buvo slidu, nebuvo guminių kilimėlių ar grotelių, suoliukų ar taburetės, porankių, skysto muilo dozatorių bei lentynėlių ir veidrodžio.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam 2018 m. sausio 31 d. buvo skirti vaistai, tačiau jis jų nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. vasario 28 d. negavo. Nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. buvo skirti vaistai, tačiau jų negavo nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 29 d. Taip pat vaistų negavo nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. Alytaus PN neišduodavo vaistų, nors juos skirdavo gydytojai, motyvuodami tuo, kad trūksta lėšų.

5. 2016 m. kovo mėn. jis žodžiu kreipėsi į būrio viršininką dėl higienos priemonių išdavimo, bet jam buvo atsakyta, jog jam higienos priemonės nepriklauso. Jis pakartotinai dėl higienos priemonių išdavimo kreipėsi 2017 m. ir 2018 m., tačiau jos nebuvo išduotos, kadangi jis buvo mokus.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Alytaus PN prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Taip pat pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu kamerų tipo patalpose pažeidimų nebuvo nustatyta. Alytaus PN 2 būrio 4, 7 ir 8 miegamuosiuose yra atskiras sanitarinis mazgas, kuris pritaikytas neįgaliesiems, izoliuotas betonine siena, kurioje įmontuotos durys, sienos padengtos glazūruotomis plytelėmis, grindys – akmens masės plytelėmis. Sanitariniame mazge yra unitazas, kriauklė, įrengta veikianti ištraukiamoji ventiliacija. Sanitariniu mazgu naudojasi tik tame miegamajame esantys nuteistieji. Be to, 2 būryje yra ir bendras sanitarinis mazgas. Bendrojo naudojimo dušai, virtuvės ir prausyklės pritaikytos neįgaliesiems.

8. Nors ginčo laikotarpiu Socialinės globos sektoriuje (2 būrys) ir buvo atliekami remonto darbai, tačiau jie buvo vykdomi tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik ne daugiau kaip po vieną, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo priverstas gyventi dulkėse, jausti dažų bei pjaustomo metalo kvapą, laikytini nepagrįstais. Remontuojant dušo patalpą 2 būryje, nuteistiesiems laikinai buvo įrengtas dušas su šiltu vandeniu, todėl jie nebuvo vedžiojami į kitų lokalinių sektorių dušines. Be to, remontas truko apie savaitę. Įstaiga neturi duomenų, kad remontuojant 2 būrio gyvenamąsias patalpas, nuteistiesiems buvo suvaržyta teisė naudotis riboto naudojimo interneto prieiga. Alytaus PN yra sudaręs sutartį su įmone, kuri pagal poreikį atlieką dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, todėl pareiškėjo teiginys apie buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose laikytinas nepagrįstu. Turimais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui higieniniai reikmenys buvo išduoti 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn., o kitu ginčo laikotarpiu minėtos priemonės jam nebuvo išduotos, nes jis buvo laikomas mokiu. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti higienos priemones.

9. Alytaus PN nurodė, jog pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos pareiškėjo naudai.

11. Teismas, atsižvelgęs į Alytaus PN prašymą, daliai pareiškėjo reikalavimų (nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gruodžio 17 d.) pritaikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. kovo 20 d.

12. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, plotą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.4 punktu, teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio patalpoje, kadangi jam teko 4,27 kv. m.

13. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su higienos pažeidimais, teismas pažymėjo, jog Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei naikinimas, tačiau pareiškėjo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. raštas patvirtino, jog 2019 m. sausio 15 d. atlikus operatyviąją kontrolę 2 būrio 8 miegamajame buvo nustatytas nariuotakojų būvimas ir tai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto reikalavimų.

14. Alytaus PN nurodė, jog 2 būryje buvo įrengtas poilsio kambarys bei pateikė tai patvirtinančias nuotraukas, tačiau nenurodė, ar poilsio kambarys buvo įrengtas ir remonto metu, todėl pareiškėjo argumentus teismas laikė nepaneigtais. Pareiškėjas skunde teigė, kad nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 11 d. buvo ribojama jo teisė naudotis ribota interneto prieiga, tačiau nenurodė, jog dėl šių aplinkybių kreipėsi į administraciją, todėl šiuos pareiškėjo teiginius teismas laikė nepagrįstais.

15. Alytaus PN nurodė, jog 2 būrio bendrojo naudojimo dušai pritaikyti neįgaliems asmenims. Atsakovo atstovo teigimu, remontuojant dušo patalpą 2 būryje nuteistiesiems būrio prausykloje buvo laikinai įrengtas dušas su šiltu vandeniu, todėl nuteistieji nebuvo vedami į kitų lokalinių sektorių dušines, remontas vyko apie savaitę. Tačiau Alytaus PN nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad laikinoji dušo patalpa nebuvo pritaikyta neįgaliesiems asmenimis bei neatitiko aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų.

16. Atsakovo atstovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu buvo remontuojamas visas Socialinės globos sektorius (2 būrys), t. y. remonto darbai vyko buitinėse, pagalbinėse ir gyvenamosiose patalpose. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad remonto darbai vyko tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik nedaugiau kaip po vieną, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl būryje atliekamų remonto darbų pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjas būtų laikomas neremontuojamame būryje.

17. Teismas pažymėjo, jog Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, teismas nustatė, kad pareiškėjui 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. liepos 24 d. buvo gydytojo paskirti vaistai, tačiau duomenų, patvirtinančių apie jų išdavimą į bylą nepateikta, todėl liko nepaneigtos pareiškėjo aplinkybės, jog nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 29 d. bei nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui nebuvo išduoti jam priskirti vaistai. Taip pat teismas konstatavo, kad Alytaus PN nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 29 d. bei nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai).

18. Vertindamas skundo teiginius dėl neišduotų higienos priemonių teismas nurodė, jog pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn., o kitu laikotarpiu higienos priemonės nebuvo išduotos, kadangi jis buvo mokus bei neteikė rašytinių prašymų. Alytaus PN nurodė, jog muilas, tualetinis popierius buvo išduodami centralizuotai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgęs į tai, kad nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, sprendė, jog pareiškėjui, nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neišdavus higienos priemonių, yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Alytaus PN teigė, jog tualetinis muilas ir popierius iki 2017 m. sausio 1 d. buvo išduodamas centralizuotai iš sandėlių. Šių duomenų pareiškėjas neginčijo, todėl teismas laikė, jog minėtos priemonės iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo suteiktos tinkamai kaip to reikalauja teisės aktai. Tačiau, vadovaujantis teisės aktais, nuo 2017 m. sausio 1 d. nuteistasis, siekdamas gauti higienos priemones, turi pateikti prašymą, būti nemokiu ir nepirkti tabako gaminių. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn. buvo išduotos higienos priemonės nemokamai. 2018 m. spalio 29 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti higienos priemones, tačiau Alytaus PN atsisakė tai padaryti, nes pareiškėjas yra mokus. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo prašymų bei jam esant mokiam, Alytaus PN neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui higienos priemones nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (išskyrus 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn.).

19. Įvertinęs pažeidimų pobūdį bei mastą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 500 Eur yra proporcinga suma pareiškėjo patirtiems išgyvenimams.

III. 20. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas teigia, jog teismas rėmėsi Alytaus PN pateiktais duomenimis apie patalpų plotą, tačiau neišsireikalavo patalpų Nr. 4, 7 ir 8 planų bei duomenų apie baldų išdėstymą minėtose patalpose. Patalpose Nr. 7 ir Nr. 8 buvo įrengti sanitariniai mazgai (apie 3 kv. m), kurie turėjo būti išskaičiuoti iš bendro kameros ploto. Taip pat Alytaus PN patiekti duomenys apie gyvenamosiose patalpose laikomų asmenų skaičių yra klaidingi. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad dušo patalpa buvo remontuojama tik savaitę.

22. Pareiškėjo vertinimu, teismas, net ir pritaikęs ieškinio senaties terminą, turėjo nagrinėti laikotarpį nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nustatė, kad pagal savo pobūdį Socialinės globos sektoriaus patalpos artimesnės laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpoms, todėl vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 5.1 kv. m, tačiau neįvertino, kad ši gyvenamojo ploto norma yra nustatyta tik patalpoms, esančioms Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Alytaus PN neturi duomenų, kad ginčo laikotarpiu įstaigoje buvęs Socialinis reabilitacijos sektorius būtų veikęs kaip Laisvės atėmimo vietų ligoninės padalinys, todėl nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio 2 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje (ne palatoje).

25. Alytaus PN yra sudarę sutartį su įmone, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi nuolat, pagal poreikį. Nors teismui buvo pateiktos paslaugų sutartys ir atlikimo aktų kopijos, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino.

26. Taip pat teismas neįvertino, kad nors ginčo laikotarpiu Socialinės globos sektoriuje (2 būrys) buvo atliekami remonto darbai, tačiau jie buvo vykdomi tik dienos metu ir tik darbo dienomis. Pačios patalpos buvo remontuojamos tik ne daugiau kaip po vieną, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis buvo priverstas gyventi dulkėse, jausti dažų bei pjaustomo metalo kvapą, teismo turėjo būti atmesti. Bendrojo naudojimo dušo patalpa 2 būryje (Socialinės globos sektorius) buvo pritaikyta neįgaliesiems praktiškai visą ginčo laikotarpį, nes remontuojama buvo ne ilgiau kaip savaitę, o 2 būryje nuteistiesiems laikinai buvo įrengtas dušas, pritaikytas neįgaliesiems. Alytaus PN neturi galimybės pateikti nuotraukų, nes nebuvo poreikio jas daryti.

27. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas nuolat gaudavo pinigų į asmeninę sąskaitą, taip pat buvo mokamos piniginės išmokos iš Socialinės paramos fondo lėšų, todėl jis iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo realią galimybę nusipirkti būtiniausių higienos priemonių.

28. Alytaus PN pažymi, kad visą ginčo laikotarpį 2 būryje buvo įrengtas poilsio kambarys, jis nebuvo remontuojamas, todėl juo galėjo naudotis visi nuteistieji.

29. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu dėl paskirtų vaistų neišdavimo nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 29 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos.

30. Atsakovo atstovo nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

31. Pareiškėjas A. A. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad Alytaus PN yra sudaręs sutartį įmone, kuri atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus, neįrodo, kad patalpose nesiveisia graužikai. Tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažyma. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri nurodė, jog Socialinės globos sektoriaus patalpose plotas negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. Taigi pirmosios instancijos teisingai pritaikė gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjo teigimu, dušo patalpoje vykęs remontas truko apie tris mėnesius, todėl nuteistieji per lauką buvo vedami į bendrą pirtį.

33. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai sutampą su nurodytais apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. A. prašymo priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų, atlyginti.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo pretenzijas dėl tinkamų kalinimo sąlygų, daliai pareiškėjo reikalavimų (nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gruodžio 17 d.) pritaikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. kovo 20 d. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsakovo argumentus bei pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, taip pat nustatė kitus pažeidimus – netinkamą parazitų naikinimą, poilsio kambario nebuvimą remonto metu, netinkamai įrengtas dušo patalpas remonto metu, neužtikrintą vaistų bei higienos priemonių iki 2017 m. sausio1 d. išdavimą. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas Alytaus PN nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė apeliacinius skundus.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

39. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017).

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2019 m. kovo 20 d., tačiau skundą teismui išsiuntė 2019 m. gruodžio 18 d. (I t., b. l. 48). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, byloje esant atsakovo atstovo prašymui ir ex officio nenustatęs svarbių aplinkybių ieškinio senaties terminui atnaujinti, taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gruodžio 17 d., ir nagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. kovo 20 d.

41. Pasisakydama dėl vienam asmeniui privalomo ploto normos taikymo, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 111.4 punktu, kuris nustato minimalų 5,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad Alytaus PN Socialinės globos sektorius negali būti prilyginamas Laisvės atėmimo vietų ligoninei, todėl šiuo atveju turėjo būti taikomas Taisyklių 111.1 punktas, numatantis gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

42. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie gyvenamųjų patalpų plotą ir miegamąsias vietas jose, nustatyta, jog nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2 būrio 4 miegamąjį, kurio plotas – 34,15 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,26 kv. m. Nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2 būrio 7 miegamąjį, kurio plotas 36,7 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 7,34 kv. m. Nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 15 d. ir nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 8 miegamąjį, kurio plotas 35kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 7 kv. m. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-424-1062/2021). Taigi, įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

43. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

44. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Alytaus PN 2016 m. gruodžio 27 d. sudarė sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo. Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Iš byloje darbų atlikimo žurnalo kopijos (b. l. 70–73) matyti, jog ginčo laikotarpiu 2 būryje dezinfekcija buvo atliekama net kelis kartus. Aplinkybę, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose veisėsi parazitai patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. raštas Nr. (1-12 4.80) 2-3439, kuriame nurodyta, jog 2019 m. sausio 15 d. 2 būrio 8 miegamajame, atlikus operatyviąją kontrolę, buvo nustatytas nariuotakojų buvimas. Taigi byloje nepaneigta faktinė aplinkybė dėl parazitų buvimo Alytaus PN gyvenamosiose patalpose, taip pat ir gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, kurioje dalį ginčo laikotarpio buvo laikomas pareiškėjas.

45. Alytaus PN nurodė, kad 2 būryje yra įrengtas poilsio kambarys, ir pateikė tai patvirtinančias nuotraukas (b. l. 76). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš nuotraukų nėra aišku, kada jos buvo darytos, ar poilsio kambarys buvo įrengtas remonto metu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai dėl poilsio kambario panaikinimo ir ribotos interneto prieigos nesuteikimo laikytini nepaneigtais. Taip pat atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog remonto metu įrengtas laikinas dušas nebuvo pritaikytas neįgaliesiems asmenims bei juose buvo visas reikalingas inventorius (kilimėlis arba grotelės, suolas (kėdė ar taburetė), veidrodis, lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Alytaus PN veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jam nesuteiktomis higienos priemonėmis, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. aptartos ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos, kurios numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios teisės normos, numatančios higienos reikmenų išdavimą nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis (išskyrus 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn.), bet 2018 m. spalio 29 d. pateikė prašymą dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau Vilniaus PN 2018 m. lapkričio 22 d. raštu atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas yra mokus. Kitų rašytinių prašymų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. pareiškėjas nepateikė. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus) ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, kai pareiškėjas yra nemokus, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019). Atsižvelgus į tai, negalima konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo klausimu.

47. Viena iš pagrindinių Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui. Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 19– 20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

48. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas.

49. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo sveikatos istoriją, nustatė, jog jam 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. liepos 24 d. buvo gydytojo paskirti vaistai, tačiau nėra duomenų apie tai, kad vaistai buvo išduoti, todėl teismas sprendė, kad laikotarpiais nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 29 d. bei nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui nebuvo išduoti jam priskirti vaistai.

50. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją gydytojų paskirtais vaistais, todėl pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojų paskirti vaistai), o tai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

51. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

52. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

53. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovo atstovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (gyvenamosiose patalpose veisėsi parazitai, nebuvo poilsio kambario, netinkamai įrengtos dušo patalpos remonto metu, neužtikrintas vaistų išdavimas), sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, tačiau, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus dėl kitų pirmosios instancijos teismo pažeidimų, kurie buvo nustatyti nepagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma turėtų būti sumažinta iki 200 Eur.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, Alytaus PN apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. A. (A. A.) skunde tenkinti iš dalies ir pareiškėjui A. A. (A. A.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetsi.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė