2018-05-16 Nr. AB-9954-3-61-3-00950-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-152-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00950-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir A. I. (A. I.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. V. ir A. I. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. A51-8934/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl adreso suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę suteikti adresą nekilnojamam daiktui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtam plane (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad remiantis 1983 m. liepos 20 d. išduotu statybos leidimu Nr. 177 ir suderintu 1983 metų projektu buvo pastatyti garažai su sandėliukais kompleksui (duomenys neskelbtini) (pakeistas adresu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto vyr. architektūros ir planavimo valdybos 1983 m. liepos 22 d. suderintame generalinio plano brėžinyje aiškiai nurodyta, kad sutartiniais ženklais pažymėtoje vietoje projektuojami vietoje medinių (esamų) mūriniai garažai ir sandėliukai gyventojams kompleksui (duomenys neskelbtini). Perstatomų garažų ir kiemo dalies plano M 1:100 Nr. 2 pažymėtoje vietoje numatyti projektuojami sandėliukai gyventojams. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Perstatomų garažų ir kiemo dalies plane M 1:100 pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys sandėliukai, kurie pastatyti pagal teisėtai išduotą statybos leidimą ir suderintą projektą, pažymėti skaičiumi 2. Atlikus kadastrinius matavimus, 2015 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantys sandėliukai statinių išdėstymo plane 1:500 pažymėti (duomenys neskelbtini) ir suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

3. Siekiant įregistruoti sandėliukus, buvo kreiptasi į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registro centro Vilniaus filialą su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registro centro Vilniaus filialas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. VILKS-5439 atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes suformuotam nekilnojamajam daiktui – ūkio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra suteiktas adresas, o Nekilnojamojo turto registre įrašomi tik tie adresai, kurie įregistruoti Adresų registre. 2016 m. sausio 11 d. raštu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nekilnojamajam daiktui (sandėliukams), 2015 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtam plane (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suteikti adresą.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. A51-8934/16 (2.14.2.12-MP8) „Dėl adreso suteikimo“ nurodė, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam prašoma suteikti adreso numerį, yra pagalbinio ūkio statinys, tarnaujantis gyvenamajam namui, todėl šiam pagalbiniam pastatui suteikti atskirą adreso numerį nėra pagrindo. Atsakovas savo nesutikimą suteikti pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresą motyvavo tuo, kad minėtas pagalbinio ūkio statinys yra statinio priklausinys, tarnaujantis gyvenamajam namui.

Pareiškėjai nesutiko su šiuo argumentu, nes, jų nuomone, tam, jog patalpos būtų pripažįstamos pareiškėjų butų (duomenys neskelbtini), priklausiniu, turi būti nustatytos dvi sąlygos:

1) patalpos paskirtis susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnauja bendram tikslui – tenkinti bute gyvenančių asmenų poreikius;

2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijęs teisę į pagalbines patalpas. Tarp pareiškėjų buto ir ginčo sandėliuko nėra funkcinio, techninio ryšio. Statinys, kuriame yra sandėliukas, yra atskiras, turi atskirą įėjimą, patalpos yra izoliuotos nuo butų, visa tai rodo, kad ginčo patalpos yra savarankiški teisinių santykių objektai ir naudojamos individualiai. Pareiškėjai savo butus šildo elektra, naudojasi rūsiu, kuris yra po namu, taigi sandėliukas nėra vienintelė vieta, kurioje būtų galima laikyti daiktus. Atsižvelgdami į tai, manė, jog atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo sandėliuką laikyti pareiškėjų butų priklausiniu.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas manė, kad vienas iš pareiškėjų praleido skundo padavimo teismui terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje. Miesto plėtros departamentas 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. A51-8934/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl adreso suteikimo“ pareiškėjus informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.3 ir 4.4 punktus, adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei pastatuose esančios gyvenamosios patalpos ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 punkto 2 punktą, atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2002 (toliau – ir STR 1.01.07.2002) 6.4 punktą, namų ūkio pastatas – tai namo pagalbinis pastatas (gyvenamojo namo priklausinys), kurio paskirtis – pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR 1.01.09:2003) 8.17 punkte įtvirtinta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti būtiniausias nuolatines reikmes. Tame pačiame punkte pateiktas ir nebaigtinis tokių pastatų sąrašas, kuriame nurodyti tiek sandėliukai (8.17.1 punktas), tiek garažai (8.17.2 punktas). 1983 m. generalinio plano kopijoje matyti, kad dar 1983 m. statinys, kuriam pareiškėjai prašo suteikti adresą, buvo projektuojamas kaip garažai ir sandėliukai gyventojams.

Be to, pačių pareiškėjų pateiktoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geomata“ sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statinys žymėjimu (duomenys neskelbtini) (ginčo pastatas), įvardijamas kaip pagalbinis ūkio pastatas. Kartu pateikiamoje Statinių bendrųjų rodiklių lentelėje ginčo statinys, žymėjimu (duomenys neskelbtini), vėl įvardytas kaip ūkio pastatas (lentelės 1.1 punktas). Pareiškėjai su prašymu pateikė 2015 m. lapkričio 27 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.

1. Joje taip pat nurodoma, kad užbaigta yra pagalbinio ūkio paskirties ūkio pastato statyba (deklaracijos 1.1 punktas) pagal garažų statybos 1983 m. projektą (deklaracijos 2.2 punktas).

6. Patys pareiškėjai savo 2016 m. sausio 11 d. prašyme nurodė, kad sandėliukai yra numatyti gyventojams, jokie pareiškėjų pateikti duomenys nerodo priešingai. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.19 straipsniu, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Atsakovo teigimu, pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam prašoma suteikti adreso numerį, yra pagalbinio ūkio statinys, tarnaujantis gyvenamajam namui, todėl, vadovaujantis teisės aktais, šiam pagalbiniam pastatui suteikti atskirą adreso numerį nėra pagrindo. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, kad pareiškėjų sandėliukai, kuriems jie prašo suteikti adresą, nėra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. nėra laikytini priklausiniais. Atsakovo manymu, jis priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tokiam pagalbiniam pastatui suteikti atskirą adreso numerį.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti, patikslino, kad prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suteikti adresą ginčo nekilnojamajam daiktui.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų užsakymu UAB „Geomata“ 2015 m. lapkričio 12 d. atliko pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas), kadastrinius matavimus ir sudarė kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas pagalbinis pastatas – ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas 1984 m.

10. Pareiškėjai 2015 m. lapkričio 27 d. sudarė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodė, kad buvo užbaigta ūkio pastato (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis pagalbinio ūkio, statyba.

11. Pareiškėjai dėl aptariamo statinio ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centro Vilniaus filialą), tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. VILKS-5439 ginčo pastato duomenys nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Viena iš priežasčių atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, buvo tai, kad nekilnojamajam daiktui teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas.

12. Pareiškėjai 2016 m. sausio 11 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami suteikti adresą nekilnojamajam daiktui, kuris 2015 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas plane (duomenys neskelbtini).

13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. A51-8934/16(2.14.2.12-MP8) atsisakė suteikti adresą, motyvuodamas tuo, kad, pagal Taisyklių 4.3 ir 4.4 punktus, adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 punkto 2 papunktį, atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių priklausiniai, tuo tarpu pastatas, kuriam prašoma suteikti adreso numerį, yra pagalbinio ūkio statinys, tarnaujantis gyvenamajam namui, todėl jam suteikti adreso numerį nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad byloje kyla ginčas dėl šio atsakovo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 ir 4 punktais, Taisyklių 4.3, 4.4 ir 5 punktais ir pažymėjo, kad byloje kyla ginčas, ar ginčo pastatas, kuriam prašoma suteikti adresą, yra adreso objektas, t. y. gali būti formuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

15. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, CK 4.13 ir 4.19 straipsniais, STR 1.01.09:2003 6 ir 8.17 punktais ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami suteikti adresą, nurodė, kad jie yra butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso sandėliukai. Pareiškėjai pateikė 1983 m. generalinio plano kopiją, perstatomų garažų ir kiemo dalies kopiją, 2015 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, 2015 m. lapkričio 27 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą.

16. Iš pareiškėjų atsakovui pateiktos 1983 m. generalinio plano kopijos matyti, kad ginčo pastatas, kuriam pareiškėjai prašė suteikti adresą, buvo projektuojamas kaip garažai ir sandėliukai gyventojams. Iš pareiškėjų užsakymu UAB „Geomata“ parengtos 2015 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad joje ginčo pastatas apibūdinamas kaip pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Tai reiškia, kad pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytą ginčo pastato naudojimo paskirtį, jis yra skirtas pareiškėjų, kaip butų savininkų, būtiniausių nuolatinių reikmių tenkinimui (STR 1.01.09:2003 8.17 punktas). Pareiškėjų pasirašytoje 2015 m. lapkričio 27 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą pareiškėjų nurodyta ginčo pastato paskirtis – pagalbinio ūkio.

17. Teismas darė išvadą, kad pagal ginčo pastato projektavimo, kadastrinių matavimų, statybos užbaigimo dokumentus, atsakovui buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog ginčo negyvenamasis pastatas atitinka CK 4.19 straipsnyje įtvirtintą pagrindinių daiktų (šiuo atveju –pareiškėjų butų) priklausinio sampratą, todėl jis kaip atskiras nekilnojamasis daiktas negali būti formuojamas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir atitinkamai laikomas adreso objektu (Taisyklių 4.3, 4.4 ir 5 punktai). Šiuo atveju esminė aplinkybė, kad pagal atsakovui pateiktus pastato projektavimo, kadastrinių matavimų, statybos užbaigimo dokumentus, ginčo pastatas yra pagalbinio ūkio, skirtas tarnauti gyventojų reikmėms, todėl pareiškėjų skunde išdėstyti paaiškinimai, kad tai yra atskiras, turintis atskirą įėjimą, izoliuotas nuo butų pastatas, kad tai nėra vienintelė vieta, kurioje pareiškėjai laiko savo daiktus, teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ginčo pastato teisinio statuso, neturi. Ne daikto atskirumas (izoliavimas nuo kitų statinių, atskiras įėjimas ar kt.), bet daikto funkcinis ryšys su kitu daiktu (bendra ūkinė paskirtis, nuolatinis tarnavimas pagrindiniam daiktui) yra esminis požymis, leidžiantis daiktą vertinti kaip priklausinį. Nagrinėjamu atveju toks funkcinis ryšys aiškiai nurodytas pačių pareiškėjų atsakovui pateiktuose dokumentuose.

18. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad skundžiamą Sprendimą priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas, nepažeisdamas procedūrinių taisyklių, Sprendime atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė Taisyklių, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, Sprendime (antrojo lapo apačioje) yra nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjai pasinaudojo. Taigi teismas nenustatė skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 89 straipsnyje. Todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti Sprendimą atmestas kaip nepagrįstas, taip pat atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti adresą ginčo pastatui.

III. 19. Pareiškėjai R. V. ir A. I. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjai remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad sandėliukai yra priklausiniai, remiantis vien tuo pagrindu, kad UAB „Geomata“ parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ginčo pastatas (sandėliukai) apibūdinamas kaip pagalbinio ūkio paskirties. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pažymi, kad tam, jog patalpos būtų pripažintos pareiškėjų butų (duomenys neskelbtini), priklausiniu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) patalpos paskirtis susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnauja bendram tikslui – tenkinti bute gyvenančių asmenų poreikius; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įsigijęs teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005). Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų buto ir ginčo sandėliuko nėra funkcinio, techninio ryšio. Statinys, kuriame yra sandėliukas, yra atskiras, turi atskirą įėjimą, patalpos yra izoliuotos nuo butų, kas parodo, jog ginčo patalpos yra savarankiški teisinių santykių objektai ir naudojamos individualiai. Sandėliukas nėra vienintelė vieta, kurioje būtų galima laikyti kitus daiktus, nes pareiškėjai naudojasi rūsiu. Be to, teismas neįvertino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, pagal kurią kaip buto ar patalpos priklausinys Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas, ir to, kad ginčo pastatas yra suformuotas ir jam suteiktas unikalus numeris, todėl jis negali būti priklausiniu. Mano, jog atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

19.2. Sprendime apskundimo tvarka yra nurodyta po atsakymo rengėjo, t. y. paraštėje, kas neatitinka gero viešojo administravimo principo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

20. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsiliepime pažymi, kad statinys laikytinas priklausiniu, jei jis atitinka CK 4.13, 4.19 straipsnių nuostatas, kurios nenustato, jog priklausiniu gali būti laikomas tik toks daiktas, kuris yra fiziškai susietas su pagrindiniu daiktu. Patys pareiškėjai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią svarbus ne fizinis, o funkcinis ryšys. Ginčo pastatas laikytinas priklausiniu ne tik pagal UAB „Geomata“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, bet ir pagal visus kitus byloje esančius įrodymus. Tokie daiktai, vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, negali būti adreso objektu ir jiems negali būti suteiktas adresas. Nesutinka su apeliantų pateiktu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalies aiškinimu ir pažymi, kad fizinis patalpų ryšys nėra tas faktorius, kuris nulemia, ar daiktas laikytinas priklausiniu, ar ne. Mano, jog ginčo santykiui netaikytina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, nes atsakovas priėmė sprendimą dėl adreso suteikimo, o ne priklausinio registravimo.

22. Pažymi, kad apeliantų galimybė įregistruoti ginčo statinius buvo apribota ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl netinkamai parengtų dokumentų (deklaracijos ir kadastrinių matavimų bylos). Dėl apskundimo tvarkos nurodymo pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nenurodyta konkreti vieta, kurioje turi būti nurodyta apskundimo tvarka. Akcentuoja, kad šiuo atveju apskundimo tvarka nurodyta pakankamai aiškiai, pareiškėjai savo teise apskųsti sprendimą pasinaudojo nepraleidę nustatyto termino, todėl nėra pagrindo vertinti, kad apskundimo tvarka nurodyta netinkamai. Be to, net jei būtų laikoma, jog apskundimo tvarka nurodyta netinkamai, tai nesudarytų pagrindo skundžiamą Sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. A51-8934/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl adreso suteikimo“, kuriuo atsisakyta suteikti adresą ginčo pastatui ir reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti adresą ginčo pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu, konstatavęs, kad Sprendimą priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas, nepažeisdamas procedūrinių taisyklių, tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir teisingai pritaikęs Taisyklių, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir jų skundą patenkinti, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir aiškino taikytinas materialinės teisės normas.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

28. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tam tikrą pareiškėjų apeliacinio skundo teiginių nenuoseklumą: pagal Aprašo 15 punkto nuostatas, sprendimą dėl numerių patalpoms ir butams suteikimo vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas priima per 20 darbo dienų nuo rašytinio prašymo gavimo. Patalpoms ir butams numeriai suteikiami: statomuose naujuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami patvirtinus statinių projektus, bet ne anksčiau nei suteikus numerį pastatui. Prašymą dėl numerių suteikimo pateikia pastato savininkas, statytojas, valdytojas arba jų įgaliotas asmuo, kartu su pastato aukšto (-ų) planu (-ais); faktiškai esančiuose pastatuose numeriai patalpoms suteikiami atsižvelgiant į jau esančių patalpų ir butų numerius. Prašymą dėl numerių suteikimo pateikia pastato savininkas, patalpos ar buto savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Taigi, jeigu tarp pareiškėjams, kaip teigiama procesiniuose dokumentuose, nuosavybės teise priklausančių butų, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) ir ginčo sandėliukų „nėra funkcinio, techninio ryšio”, nėra aišku, kuo grindžiami pareiškėjų teiginiai apie pareiškėjų daiktines teises į minėtus sandėliukus, juo labiau, kad 1983 metais, kada, kaip teigiama, buvo pastatyti minėti sandėliukai, jiems buvo apie 16 metų.

29. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą. Registruojant tokius priklausinius, netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos. Iš pareiškėjų pateikto VĮ Registro centro Vilniaus filialo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. VILKS-5439 matyti, kad UAB „Geomata“ parengta 2015 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nekilnojamojo daikto – sandėliukų – kadastro duomenis atsisakyta įrašyti į nekilnojamo turto kadastrą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie (sandėliukai) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris.

30. Dėl kitų pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, iš jų – ir susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. A51-8934/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl adreso suteikimo“ apskundimo tvarkos nurodymu, išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime, kurio motyvams yra pritariama.

31. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. V. ir A. I. (A. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan