5d2fd8ae-e944-46be-84ab-62b03169bff2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-1616-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04172-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN ar atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos. Skunde nurodo, kad Vilniaus PN duÅ¡o patalpose pertvaros buvo įrengtos tik iÅ¡ Å¡onų, o prieÅ¡ais besimaudantys nuteistieji vis tiek galėjo jį matyti besimaudantį. Tuo, pasak pareiÅ¡kėjo, nebuvo užtikrintas visiÅ¡kas jo privatumas naudojantis duÅ¡u.

Taip pat nurodo, kad gyvenamoje patalpoje, 303 sekcijoje, 4 bÅ«ryje laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,1 kv. m). Å ios sekcijos plotas buvo apie 20 kv. m, joje buvo 11 lovų, 5 spintelės, 1 stalas ir 10 kėdžių, dvi spintos. Teigia, kad Å¡ioje patalpoje be jo gyveno dar 9 asmenys. Tvirtina, kad tokios sÄ lygos buvo ir kitose sekcijose, kuriose jis gyveno. Dėl aukščiau apraÅ¡ytų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgÅ«džiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai (b. l. 1-3).

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atlikti laisvės atėmimo bausmės atvyko 2018 m. lapkričio 22 d. ir buvo laikomas iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. (nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kelis kartus buvo etapuotas į kitas įstaigas). Akcentuoja, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti tokio pobÅ«džio duomenis pataisos namuose.

Paaiškino, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, kad ginčo laikotarpiu jis gyveno Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso 4-o nuteistųjų bÅ«rio bendrabučio tipo gyvenamoje patalpoje Nr. 303, atsakovo atstovas paaiÅ¡kina, kad Å¡ios patalpos Nr. 4-303 plotas – 32,02 kv. m, įrengta 10 miegamų vietų. Tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,20 kv. m ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Pažymi, kad pataisos įstaigoje dienotvarkėje numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, sportuoti, užsiimti kita leistina veikla. Pažymi ir tai, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais.

Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Tvirtina, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2008­-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti jį, žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Dėl dušų įrengimo informuoja, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose duÅ¡o patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Mano, jog duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pastebi, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

Pabrėžia, kad ir pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Tokiu bÅ«du jokie teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

Teigia, kad visos pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės yra grįstos abstrakčiais teiginiais. Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo ir tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės (b. l. 7-12). Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl minimalaus gyvenamojo ploto ir privatumo naudojantis duÅ¡ais neužtikrinimo Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. balandžio 8 d.), patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus) (111.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).

Pažymėtina, kad Å¡iame akte nenumatyta, kad baldų užimamas plotas neįskaitytas į vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 4-303 (plotas 32,02 kv. m, įrengta 10 miegamų vietų; b. l. 22). Nors Vilniaus PN nepateikė tikslaus nuteistųjų, apgyvendintų Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje ginčui aktualiu laikotarpiu skaičiaus, tačiau net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, pateikti byloje duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje nebÅ«tų buvę pažeisti (asmeniui tektų 3,20 kv. m).

Be to, atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kina, kad nuteistieji įstaigoje neprivalo visÄ laikÄ praleisti gyvenamojoje patalpoje, jiems yra suteikiama teisė lankytis socialinės reabilitacijos programose, sportuoti. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos aptariamu aspektu. PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl netinkamo dušų įrengimo. Nurodo, kad pertvaros duÅ¡o patalpose buvo įrengtos tik iÅ¡ Å¡onų, todėl jį besimaudantį galėjo matyti kiti prieÅ¡ais besimaudantys nuteistieji.

Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpų pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvarų. Pagal LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ pertvarų duÅ¡e neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktikÄ , tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ .

Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija), 258 punktu ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po duÅ¡u.

Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas to nenurodė, kad Å¡ios tvarkos Vilniaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo laikytasi. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose duÅ¡o patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis ir pateikė tai patvirtinančias foto nuotraukas (b. l. 15-17). IÅ¡ jų matyti, kad pertvaros įrengtos tarp prausimosi vietų. TÄ patvirtino ir pareiÅ¡kėjas, skunde apraÅ¡ydamas prausimosi duÅ¡e sÄ lygas.

Å ioje byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo ypač prastos, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas turėjo ribotÄ galimybę naudotis duÅ¡u, karÅ¡tu vandeniu ar pan. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai ignoravęs pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , t. y., kad buvus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui, atsisakė imtis priemonių dėl privatumo jam naudojantis duÅ¡u užtikrinimo. PrieÅ¡ingai, pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad Vilniaus PN ėmėsi priemonių nuteistųjų privatumui duÅ¡o patalpose užtikrinti, įrengė pertvaras tarp prausimosi vietų.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaudamasis paminėta teismų praktika, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų aptartu aspektu ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Taigi, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Vilniaus PN veiksmų ar neveikimo, neturtinės žalos priteisimas nėra galimas. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Ina Kirkutienė