2023-05-10 Nr. AB-9819-3-62-3-00637-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-357-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00637-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas) 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo pažeistas jo privatumas kalbant telefonu, nes taksofonas įrengtas koridoriuje, todėl pareiškėjui kalbant telefonu jo pokalbių klausydavo kiti nuteistieji ir pareigūnai. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas. Nuo 2020 m. birželio 8 d. 3-ame sektoriuje į kameras buvo talpinami rūkantys ir nerūkantys asmenys, todėl pareiškėjas turėjo kvėpuoti tabako dūmais, be to, nėra įrengtų dėžučių, kuriose būtų galima susidėti tabako gaminius. Dušo patalpose nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, nes nėra įrengta pertvarų, užuolaidėlių, nebuvo guminių kilimėlių, dušo patalpoje langai išlaužyti, todėl būdavo skersvėjis. Pasivaikščiojimo kiemelyje nėra nuotekų sistemos, todėl po lietaus būdavo pilna vandens, nebuvo įrengtas aliarmo mygtukas, nuteistieji nėra stebimi vaizdo kameromis, todėl nebuvo vykdomas nuolatinis nuteistųjų stebėjimas. Pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti maisto ruošimo patalpomis, taip pat nebuvo įrengta patalpa maisto produktams laikyti. Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui saugios aplinkos nuo kitų nuteistųjų agresijos ar užgauliojimų. Pareiškėjas nepagrįstai buvo laikomas rakinamoje kameroje, todėl taip buvo apribota jo judėjimo laisvė. Pasivaikščioti jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuris skirtas drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad pataisos namai nesilaikė teisės aktuose numatytų įstatymų ir nesuteikė jam galimybės įsidarbinti. Be to, Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose, nesudarė jam galimybės dalyvauti Anoniminių alkoholikų (toliau – ir AA) kursuose. Dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs emocinius ir dvasinius išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 7 000 Eur sumą ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla I-3895-279/2022, kurioje pareiškėjas kelia dalinai tuos pačius reikalavimus laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d., t. y. dėl privatumo neužtikrinimo skambinimo telefonu metu, dėl neužtikrinamo saugumo pasivaikščiojimo kiemeliuose, dėl nevykdomų socialinės reabilitacijos priemonių, dėl varžomos judėjimo laisvės. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas, reikšdamas tuos pačius reikalavimus, piktnaudžiauja savo teisėmis, pakartotinai skundžia tas pačias kalinimo sąlygas ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, todėl minėti pareiškėjo reikalavimai turėtų būti nenagrinėjami.

5. Atsakovo atstovas dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų paaiškino, kad teisės aktai nenumato pareigos būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Teisės aktai nenumato atskirų patalpų įrengimo nerūkantiems nuteistiesiems. Gyvenamoje patalpoje nuteistiesiems rūkyti draudžiama, o kiemuose yra įrengtos ir pažymėtos vietos, skirtos rūkyti. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteistieji yra prižiūrimi ir kontroliuojami. Teigė, kad, vadovaujantis Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. vasario 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81(2)-332, pareiškėjui ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo tiekiamas dietinis maitinimas R↓B↑. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) IV skyriaus nuostatos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintas „Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas“ bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu patvirtintas „Nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas“. Pažymėjo, kad aptartas reglamentavimas nenumato specialios patalpos įrengimo skambinant telefonu, taip pat nedraudžia patalpoje skambinimo metu būti pareigūnams, kurie vykdo nuolatinę nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, dėl to pareiškėjo skundo argumentai dėl pažeisto privatumo skambinant telefonu yra nepagrįsti.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad teisės aktai nenumato pareigos siūlyti darbo visiems įstaigoje kalintiems nuteistiesiems. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 127 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad pataisos įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą, privalo siekti, kad visiems, darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems, būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą. Pareiškėjas 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. 7-417 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ buvo informuotas, jog šiuo metu ūkio dalyje nėra laisvų darbo vietų.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius vedami pagal patvirtintą pasivaikščiojimo grafiką. Pasivaikščiojimo kiemeliuose vienu metu, tačiau izoliuoti vieni nuo kitų, gali vaikščioti ir paprastajai, ir drausmės grupei priskirti nuteistieji. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą pasivaikščiojimų kiemelių įrengimą. Trečiojo sektoriaus pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti su nežymiu nuolydžiu bei nutekamaisiais grioveliais, vandens savaiminiam pasišalinimui.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad maisto ruošimo patalpos įrengiamos tik lengvosios grupės nuteistiesiems, paprastosios ir drausmės grupės nuteistiesiems maisto ruošimo patalpa nėra numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus paprastosios ir drausmės grupės nuteistiesiems yra įrengtos vietos maisto produktams laikyti. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose. Socialinės reabilitacijos priemonės paremtos savanoriškumo principu, todėl niekas neverčia nuteistųjų dalyvauti užsiėmimuose ar kūrybinėje veikloje, dėl tokių veiklų poreikio patys nuteistieji turi kreiptis į pataisos įstaigos administraciją. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos (kameros) rakinamos taip, kaip tą numato Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktas.

9. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti; skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. pažeisto privatumo kalbantis telefonu, nepagrįsto laikymo rakinamoje kameroje ir apribotos judėjimo laisvės, vedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį, kuris buvo skirtas drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems, neužtikrinamos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose, paliko nenagrinėtą.

11. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3895-279/2022, kurioje buvo keltas analogiškas ginčas (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir šioje byloje, t. y. kad pareiškėjas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis: buvo pažeistas jo privatumas kalbantis telefonu, nes taksofonas įrengtas koridoriuje; neužtikrinta saugi aplinka nuo kitų nuteistųjų agresijos ar užgauliojimų; nepagrįstai pareiškėjas laikomas rakinamoje kameroje, todėl taip buvo apribota jo judėjimo laisvė; pasivaikščioti pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuris buvo skirtas drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems; neužtikrinta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, teismas paliko nenagrinėta skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. pažeisto privatumo kalbantis telefonu, nepagrįsto laikymo rakinamoje kameroje ir apribotos judėjimo laisvės, vedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį, kuris buvo skirtas drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems, neužtikrintos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su pažeistu jo privatumu kalbantis telefonu, kurie patenka į ginčui aktualų laikotarpį, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigai įrengti telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems atskiroje patalpoje, tačiau teisės aktuose yra nustatyta pareiga pareigūnams vykdyti skambintojo apsaugą ir priežiūrą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo tikslių datų, kuomet, pasak jo, jam buvo trukdoma ar klausomasi jo telefoninių pokalbių. Taip pat teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai, jog jo pokalbius galėjo girdėti kiti nuteistieji ar pareigūnai, yra hipotetiniai. Teismas nenustatė, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės paskambinti, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo nurodomas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs jam telefonu palaikyti socialinius, šeiminius ryšius ir tai sudarytų pagrindą kilti deliktinei atsakomybei.

13. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo teikiamas netinkamas maitinimas. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo tiekiamas dietinis maitinimas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nenurodė tikslių datų, kuomet jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis su skundais dėl galimai pažeistos jo teisės į tinkamą maitinimą, todėl šie jo skundo argumentai buvo atmesti.

14. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nebuvo įrengta dėžučių tabakui laikyti, teismas nurodė, jog iš atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, jog gyvenamojoje patalpoje nuteistiesiems rūkyti draudžiama, tai jie gali daryti išėję į lauką, kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neneigė, jog rūkymo vietos lauke yra įrengtos. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracija veikė pagal Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sudarydama sąlygas nuteistiesiems rūkyti specialioje tam skirtoje vietoje lauke. Teismas atkreipė dėmesį, kad HN 122:2006 taip pat neįtvirtina reikalavimo įrengti dėžučių tabakui laikyti.

15. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis Pravieniškių PN-AK nepagrįstai buvo laikomas rakinamoje kameroje, teismas nurodė, jog iš byloje esančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. LV-3405 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas“ matyti, kad pareiškėjas priklausė paprastajai grupei, tačiau jis turėjo būti rakinamas patalpoje. Remdamasis tokiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, nes Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktas numato, kad paprastajai grupei priskiriami nuteistieji gali būti laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpoje.

16. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis pasivaikščioti buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuris skirtas drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems, kad pasivaikščiojimo kiemelyje nėra nuotekų sistemos, nebuvo įrengtas aliarmo mygtukas, nuteistieji nėra stebimi vaizdo kameromis, teismas vadovavosi Eksploatavimo taisyklių 19 punkto, nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkto nuostatomis. Teismas nustatė, kad kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, kiemeliai įrengti, laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad teisė aktai nenumato, jog pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengtas aliarmo mygtukas ar vaizdo stebėjimo kameros. Teismas taip pat nurodė, kad jokie teisės aktai pataisos įstaigoms nedraudžia paprastajai grupei priskirtus nuteistuosius vesti į pasivaikščiojimo kiemelį, skirtą drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Teismas vertino, kad pareiškėjo teisė pasivaikščioti nagrinėjamoje byloje buvo užtikrinta tinkamai, nes pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, pasivaikščiojimo metu buvo užtikrintas pareiškėjo saugumas (byloje nėra duomenų, kad pasivaikščiojimo metu pareiškėjas buvo užpultas kitų nuteistųjų). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kaip jo vedimas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį, skirtą drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems, sukėlė jam neturtinę žalą, todėl minėtus pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino jam galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose, teismas nurodė, jog sutinka su atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytu teiginiu, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagristas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti Valentino 14-osios dienos paminėjime „Laiškas mylimajai“, Sausio 13-osios dienos paminėjime „Ką pakeisčiau jei būčiau Lietuvos Respublikos Prezidentas, Kalėjimų departamento organizuotam renginyje „Kaip aš pasikeičiau būdamas įkalinimo įstaigoje“. Teismas vertino, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose Pravieniškių PN-AK, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

18. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl nesudarytos galimybės dalyvauti AA kursuose, teismas pažymėjo, kad vien tik deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimo aplinkybių, nepagrindžiant pažeidimo jokiais objektyviais įrodymais, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad Pravieniškių PN-AK administracija 2022 m. sausio 14 d. rašte Nr. 7-203 nurodė, jog pareiškėjas apie savo norą dalyvauti AA susirinkimuose psichologę informavo 2021 m. gruodžio 23 d. planinės konsultacijos metu, teigė, jog pareiškėjas yra įtrauktas į norinčių dalyvauti atvirame AA susirinkime, kurį vestų Kauno regiono AA draugijos nariai sąrašą, apie susitikimo laiką ar kitas, su susirinkimo organizavimo susijusias aplinkybes, pareiškėjas bus informuotas asmeniškai. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad informacijos apie pareiškėjo poreikį dalyvauti AA susirinkimuose Resocializacijos skyriaus psichologai nėra gavę ir iš kitų Resocializacijos skyriaus specialistų, individualaus socialinės reabilitacijos plano papildyme, kurį pareiškėjas pasirašė 2021 m. spalio 25 d., dalyvavimas AA susirinkimuose nėra įtrauktas į priemonių sąrašą.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, nes nėra pertvarų, užuolaidėlių, nebuvo guminių kilimėlių, dušo patalpoje langai išlaužyti, pažymėjo, kad atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, jog dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes neužtikrino jam minimalaus privatumo naudojantis dušu kartą per savaitę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 14 d. (kitais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs iš pataisos įstaigos), dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų.

20. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą (BVK 73 ir 74 straipsnių, 92 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas), byloje nustatytas aplinkybes, atmetė kaip nepagrįstas pareiškėjo pretenzijas, jog jam neleidžiama gaminti maisto. Taip pat teismas kaip bendro pobūdžio ir deklaratyvius atmetė pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjas neturėjo vietos maisto produktams laikyti.

21. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad pataisos namai nesuteikė jam galimybės įsidarbinti, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos siūlyti darbo visiems pataisos namuose kalintiems nuteistiesiems. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad ginčo laikotarpiu, spręsdama pareiškėjo įdarbinimo klausimus, Pravieniškių PN-AK administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės jam dirbti nesudarymo yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.

22. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo, nustačius, jog nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 14 d. nebuvo užtikrintas minimalus pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, vertino, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą, dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

23. Įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, ir nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) ar, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bei atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 70 Eur suma.

III. 24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nekonstatavo jokių kitų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, jog joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Atsakovo atstovas pažymi, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Atsakovo atstovo nuomone, šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

26. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti jam 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, ar nebuvo klausomasi pokalbių telefonu, nes taksofonai įrengti koridoriuje, t. y. viešoje vietoje. Pažymi, kad privatumas yra vienas iš svarbiausių bausmės atlikimo sąlygų. Teigia, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises, varžydamas jo bendravimą su artimaisiais, dėl to pareiškėjas patyrė psichologinį smurtą.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pataisos įstaiga prisiėmė atsakomybę keisti pareiškėjo, kaip žmogaus, požiūrį į visuomenę, bei integruoti jį visuomenę. Tvirtina, kad atsakovo atstovas nevykdė savo pareigos imtis veiksmų, jog pareiškėjui būti suteiktas užimtumas ir jis būtų integruotas į visuomenę.

29. Pareiškėjas teigia, kad pataisos namuose jis buvo laikomas pagal BVK 83 straipsnio ir Vidaus tvarkos taisyklių 16 straipsnio nuostatas rakinamose patalpoje, todėl negalėjo laisvai judėti po teritoriją, dėl to jautėsi diskriminuojamas ir žeminamas. Pažymi, kad būdamas rakinamoje kameroje jis nuolat turėjo kvėpuoti tabakų dūmais ir būti su rūkančiais asmenimis. Teigė, kad teismas nepagrįstai atmetė argumentų, jog Pravieniškių PN-AK 7-8 būrių koridoriuose nėra dėžučių susidėti tabako gaminius.

30. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovo atstovas piktybiškai jam neteikė dietinio maitinimo pagal gydytojo rekomendacijas. Pabrėžia, kad atsakovo atstovas teismui pateikė ne visus įrodymus.

31. Pareiškėjas teigia, kad teismas, vertindamas privatumo pažeidimą naudojantis dušu, netinkamai įvertino nustatyto pažeidimo intensyvumą ir sukeltus neigiamus padarinius. Pažymi, kad atsakovo atstovas piktybiškai pažeidinėjo pareiškėjo teises ir pažeidimai buvo ilgalaikiai. Akcentuoja, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog dušu naudojosi daug žmonių ir pareiškėjas galėjo užsikrėsti įvairiomis ligomis. Pareiškėjas mano, kad teismas jam priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą už patirtus išgyvenimus.

32. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl informacijos pridėjimo prie bylos, kuriame pareiškėjas prašo vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. sausio 20 d. išvada, kurioje, pareiškėjo teigimu, buvo patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK nevykdo socialinės reabilitacijos užsiėmimų.

33. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 29 d. gauti pareiškėjo prašymai. Pareiškėjas prašo priteisti jam 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir atmesti atsakovo atstovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. vasario mėn. gydytojas visam laikui jam paskyrė dietinį maitiną, kurio jis negavo. Pareiškėjas pateikė Pravieniškių PN-AK 2022 m. gegužės 11 d. atsakymą į pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą, kurį prašo pridėti prie bylos medžiagos ir įvertinti.

34. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. gauti pareiškėjo prašymai dėl bylos papildymo ir duomenų pridėjimo prie bylos. Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, 2022 m. rugsėjo 9 d. atsakymą į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, 2022 m. rugsėjo 9 d. atsakymą į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 23 d. prašymą.

35. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. gruodžio 8 d. gauti pareiškėjo atsikirtimai į atsakovo atstovo apeliacinį skundą, kuriais jis papildo savo apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo atstovo padarytų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK administracija nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 14 d. neužtikrino pareiškėjui minimalaus privatumo naudojantis dušu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista pareiškėjo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis, todėl teismas priteisė pareiškėjui 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

38. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis atmesti kaip nepagrįstus jo nusiskundimus, susijusius su privatumo kalbant telefonu neužtikrinimu, socialinės reabilitacijos programų netinkamu vykdymu, laikymu rakinamoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, dietinio maitinimo ginčo laikotarpiu netiekimu. Taip pat pareiškėjas mano, kad teismas jam priteisė per mažo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir prašo taikyti teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą ir teisingą satisfakciją už pareiškėjo teisių pažeidimą.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurių jis nebuvo pateikęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (žr. nutarties 33–34 p.). Vertindama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo pateikti įrodymai (Pravieniškių PN-AK atsakymai į pareiškėjo skundus) yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais dėl tinkamų kalinimo sąlygų, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir siekdama visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, nutaria pridėti prie bylos medžiagos pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir įvertinti juo byloje pateiktų duomenų visumoje.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

44. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

45. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas šios nutarties 44 punkte nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokio pobūdžio bylose, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, be kita ko, aplinkybes dėl privatumo kalbant telefonu neužtikrinimo, socialinės reabilitacijos programų netinkamo vykdymo, laikymo rakinamoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, bei atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl minėtų nusiskundimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nusiskundimai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą kitaip vertinti jo nusiskundimus, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

46. Kita vertus, vertinant pareiškėjo argumentus dėl dietinio maitinimo netiekimo, pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė Pravieniškių PN-AK 2022 m. gegužės 11 d. atsakymą į jo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą, kuriame Pravieniškių PN-AK administracija, atsakydama pareiškėjui dėl Trečiajame sektoriuje netiekiamo dietinio maitinimo, nurodė, jog Turto valdymo skyrius nebuvo gavęs informacijos apie pareiškėjui paskirtą dietinį maitinimą, dėl to dietinio maitinimo valgiaraštyje nustatytas maistas jam nebuvo tiekiamas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovo atstovas šios aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, proceso metu tvirtino, jog apie pareiškėjui paskirtą dietinį maitinimą jam buvo žinoma ir jis buvo tiekiamas. Atsižvelgdama į tai, kad byloje iš esmės nėra paneigti pareiškėjo nuoseklūs teiginiai, jog ginčo laikotarpiu dietinis maitinimas jam nebuvo tiekiamas, byloje esant objektyviam įrodymui, jog pats atsakovo atstovas pripažino, kad dietinis maitinimas pareiškėjui nebuvo tiekiamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šiuo aspektu konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

47. Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

49. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

50. Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 14 d. nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis dušu, taip pat nepaneigti pareiškėjo teiginiai, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d., jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

51. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

52. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

53. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

54. Pareiškėjas teigė, kad naudotis dušu, kuriame nėra įrengtos pertvaros, jam buvo nemalonu, jis jautėsi žeminamas, patyrė diskomfortą, gilius dvasinius išgyvenimus. Negaudamas jam paskirto dietinio maitino turėjo badauti, jautėsi kankinamas. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas buvo konsultuotas psichologo dėl asmeninių psichologinių problemų: nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjas buvo konsultuotas dešimt kartų pagal išankstinį susitarimą (Pravieniškių PN-AK 2022 m. sausio 14 d. raštas Nr. 7-203).

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su atsakovo atstovo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Taip pat teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje analogiškose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, į kurį svarbu atsižvelgti.

56. Teisėjų kolegija, vertindama, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju priteistinas pareiškėjui, ištyrusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į pažeidimų laikotarpį, į pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju yra per mažas, todėl didintinas iki 500 Eur.

57. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteistina 500 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas), priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų)

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Arūnas Sutkevičius