Legislator Case Law & Legislation
5d2e95f1-b572-474e-b3cf-7653cc9535bd AI generated

5d2e95f1-b572-474e-b3cf-7653cc9535bd · Kauno apygardos teismas

Case Number 5d2e95f1-b572-474e-b3cf-7653cc9535bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pripažinta, kad V. J., bÅ«damas ribotai pakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (3 veikos), todėl V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

5d2e95f1-b572-474e-b3cf-7653cc9535bd · Kauno apygardos teismas: Turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, dėl kokio pavojingumo ir kokiomis aplinkybėmis padaryto teisės pažeidimo paskirtos Å¡ios priemonės. V. J. pasirÅ«pina ne tik savimi, bet ir namų Å«kiu, neįgalia seserimi. Nuo nutarties, kuria jis pripažintas ribotai veiksniu, priėmimo praėjo du metai ir jokio teisės pažeidimo jis nepadarė. 4.3. Skunde teigiama, kad V. J. elgesys negali kelti pavojaus aplinkiniams, todėl ir toliau taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę nėra bÅ«tina. Stacionare V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Byla Nr. 1S-674-966/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00656-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; (S) 2.14.4. Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui V. M., asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J., jo gynėjui advokatui Vladislovui MikÅ¡ai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjo advokato Vladislovo MikÅ¡os skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas pratęsti V. J. ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Teismas n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pripažinta, kad V. J., bÅ«damas ribotai pakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (3 veikos), todėl V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis pakeista ir V. J. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo patenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. J. ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ taikymas pratęstas įpareigojant (duomenys neskelbtini) ne vėliau, kaip per 6 mėnesius pateikti teismui iÅ¡vadÄ dėl V. J. sveikatos bÅ«klės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

4. Skunde asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonės, V. J. gynėjas advokatas Vladislovas MikÅ¡a praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ nepratęsti ir jÄ panaikinti. 4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ , kad taikant priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę jos taikymo laikas nėra nustatomas.

Ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Ä®statymas numato du asmens gydymo ambulatoriÅ¡kai kriterijus: veikos pavojingumÄ ir psichikos sutrikimo laipsnį. Tačiau Å¡iuo atveju teismas, spręsdamas V. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės klausimÄ , į paminėtus reikalavimus neatsižvelgė. V. J. yra kaltinamas padaręs nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo psichinės sveikatos bÅ«klė, kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto, tiek iki priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tiek po to yra remisijoje.

V. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. J. bendravo su gydytoju ir socialine darbuotoja, reguliariai lankėsi pas gydytojÄ psichiatrÄ ir socialinę darbuotojÄ , konsultacijų metu aptarė iÅ¡kilusias problemas, stengėsi jas iÅ¡spręsti, susitikimų metu buvo mandagus, vartoja vaistus ir kitas aplinkybes. Å iuo atveju manytina, kad pagal ligos pobÅ«dį, diagnozė ateityje nepasikeis. 4.2. Skunde nurodoma, kad teismo motyvas, jog V. J. apsunkinta socialinė adaptacija, jis savo bÅ«klės atžvilgiu nėra pakankamai kritiÅ¡kas, neatitinka faktinių aplinkybių. (duomenys neskelbtini) teikime nurodyta, kad V.

J. gyvena viename name su neįgalia seserimi, rūpinasi namais ir buitimi, pagal galimybes dirba papildomus darbus, nei sveikatos priežiūros centras, nei teismas nenurodė, kuo pasireiškia V. J. kritika savo būklės atžvilgiu. Teismas turėjo spręsti, ar V. J. būklė pagerėjo, ar jis nepavojingas. Iš gydytojų komisijos išvados matyti, kad V. J. elgesys yra normalus, bendrauja su gydytojais ir socialiniais darbuotojais ir nekelia pavojaus aplinkiniams. Anksčiau jis niekada nebuvo padaręs jokio nusikaltimo, veika nėra smurtinė.

Turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, dėl kokio pavojingumo ir kokiomis aplinkybėmis padaryto teisės pažeidimo paskirtos Å¡ios priemonės. V. J. pasirÅ«pina ne tik savimi, bet ir namų Å«kiu, neįgalia seserimi. Nuo nutarties, kuria jis pripažintas ribotai veiksniu, priėmimo praėjo du metai ir jokio teisės pažeidimo jis nepadarė. 4.3. Skunde teigiama, kad V. J. elgesys negali kelti pavojaus aplinkiniams, todėl ir toliau taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę nėra bÅ«tina. Stacionare V.

J. paskutinį kartÄ gydytas (duomenys neskelbtini) m. ir jau (duomenys neskelbtini) metų jo sveikatos bÅ«klė nėra pablogėjusi. V. J. neprieÅ¡tarauja gydymuisi savanoriÅ¡kai ambulatorinėmis sÄ lygomis.

5. Teismo posėdžio metu gynėjas skundÄ palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais. V. J. taip pat gynėjo skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti. Prokuroras siÅ«lė skundo netenkinti. Skundas atmetamas.

6. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pagrįstai V. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ taikymÄ , aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė, įvertino visas tinkamam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio panaikinimui ar pakeitimui pateikto skundo motyvų nepakanka.

8. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. J. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) lieka nepakitusi. (duomenys neskelbtini) jis lankosi nuo (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso yra gydytas (duomenys neskelbtini) kartus psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartÄ â€“ (duomenys neskelbtini). VšĮ (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikotarpiu V. J. reguliariai lankėsi, geranoriÅ¡kai bendravo su gydytoju psichiatru, socialine darbuotoja, konsultacijų metu aptaria problemas, konsultuojasi jam rÅ«pimais klausimais.

Jo paties steigimu – gyvena kartu su seserimi, rÅ«pinasi namais ir buitimi, dirba papildomus darbus. Tačiau Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyta ir tai, kad V. J. bÅ«sena konsultacijų metu iÅ¡lieka svyruojanti. Kontaktui jis prieinamas, į klausimus atsakinėja, tačiau dažnai nukrypsta nuo temos, orientuotas vietoje ir laike teisingai, mÄ stymas rezonuojantis. Pacientas kiek įtarokas. Emocijos blankios, stokojančios adekvatumo. HipomimiÅ¡kas, nuotaika nepastovi, dėmesio koncentracija nepakankama. Dėl Å¡ių aplinkybių gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis taikymÄ .

Teikime dėl priverčiamosios medicinos priemonės gydytojas psichiatras pažymėjo, kad stebėjimo laikotarpiu paciento bÅ«klė iÅ¡lieka svyruojanti, adaptacija apsunkinta, savo bÅ«klės atžvilgiu kritika formali, nepilna. SkundžiamÄ nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo V. J., pagrįstai rėmėsi Å¡ia iÅ¡vada, gydytojo psichiatro pateikta informacija, taip pat įvertino sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atstovės teismo posėdyje teiktus paaiÅ¡kinimus.

Pasak (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės, nors V. J. sveikata yra stabili, tik po 2-3 metų bus galima daryti iÅ¡vadÄ , kiek sveikata pagerėjo. Å iuo metu yra praėję per mažai laiko daryti iÅ¡vadas. Å iuo atveju tiek Komisija, tiek sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį V. J. gydymÄ ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis pirminės sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Duomenų, paneigiančių minimos Komisijos iÅ¡vados bei ligoninės atstovo paaiÅ¡kinimų pagrįstumÄ ar sukeliančių abejones dėl iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kinimus teikusių asmenų kompetencijos, skundÄ nagrinėjančiam teismui nėra pateikta, todėl Å¡iais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti ir Å¡iais duomenimis apylinkės teismas rėmėsi pagrįstai.

9. Nors gynėjas savo skunde nurodo, kad Å¡iuo metu V. J. bÅ«klė, pasak (duomenys neskelbtini) gydytojų, yra stabili, V. J. reguliariai lankosi pas gydytojÄ psichiatrÄ ir socialinę darbuotojÄ , konsultacijų metu yra mandagus, jo elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, jis vartoja jam skirtus vaistus, tačiau vien Å¡ių aplinkybių, prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo skunde, priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos V. J., panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog V.

J. psichinė bÅ«sena ir toliau iÅ¡lieka svyruojanti, nuotaika nepastovi, emocijos stokoja adekvatumo, dėmesio koncentracija nėra pakankama ir, nepaisant paminėtų aplinkybių, kurias savo skunde akcentavo gynėjas, specialistų nuomone yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, kas patvirtina, kad socialinis V. J. pavojingumas Å¡iuo metu vis tik nėra iÅ¡nykęs, jo psichinės sveikatos bÅ«klė nėra stabili. IÅ¡ teismo posėdžio metu duotų jo paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad jis nėra kritiÅ¡kas savo sveikatos bÅ«klei bei savo veiksmams, kuriuos jis Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo pripažintas padaręs, juos minimizuoja.

BÅ«tent visa tai ir sÄ lygojo apylinkės teismo iÅ¡vadÄ Â tęsti V. J. ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje taikymÄ .

10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis darytina iÅ¡vada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Å¡iuo metu V. J. dar reikalingas pastovus ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, todėl skundžiama 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje taikymÄ . Nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jÄ naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. J. gynėjo advokato Vladislovo MikÅ¡os skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Jurga Vasiliauskienė