2025-02-05 Nr. AB-2286-3-64-3-01324-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-22-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01324-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. D. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – 5-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija Radviliškio g. 84a ir Nacionalinė žemė tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. D. kreipėsi į teismą su skundu (gautas 2024 m. rugpjūčio 31 d.), prašydamas: „1) Panaikinti Savivaldybės raštus: 2024-05-31 Nr. SG-708; 2024-07-25 Nr. SG-946; 2024-08-27 Nr. SG-1093; LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2024-08-06 sprendimą Nr. 21RE3-112“; „2) Įpareigoti Savivaldybę nurodyti Pareiškėjui įstatymines nuostatas, kurios leidžia Savivaldybei kaip valstybinės žemės patikėtiniui priimti sprendimą atlaisvinti metalinių garažų eksploatavimo bendrijų naudojamą valstybinę žemę“; „3) Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę atlikti veiksmus, kad būtų pakeista savivaldybės tarybos 2024-06-06 sprendimu Nr. T-262 patvirtintų Taisyklių dalis: a) „8. Prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda: 8.2. valdant nuosavybės teise garažų paskirties pastatus (toliau – nekilnojamasis turtas), stovinčius ant valstybinės žemės, dėl kurios nuomos sutartis nėra sudaryta ir kuri nėra valdoma panaudos teise. (Metalinių garažų, esančių 5-oje, 6-oje, 7-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, savininkai nuomos mokestį privalo mokėti iki atskiro valstybinės žemės patikėtinio sprendimo atlaisvinti žemę);“ – išbraukti žodžius „iki atskiro valstybinės žemės patikėtinio sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti šį tekstą, kad jis nepažeistų šių bendrijų narių, tarp jų – ir Pareiškėjo kaip bendrijos nario teisės į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažų laikymui ir eksploatavimui; b) Pataisyti Taisyklių nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu atsižvelgiant į Vyriausybės 2024-03-27 nutarimu Nr. 210 patvirtintas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimą (2024-07-11 raštas Nr. 2D-15372) (metalinis garažas – statinys; metalinis garažas –kilnojamasis daiktas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą nesumažinus jo vertės)“; „3) Pasiūlyti atitinkamoms valstybės institucijas dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo“.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo A. P. D. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Sistemiškai įvertinęs teisės normas, teismas konstatavo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat pažymėjo, kad administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) 2024 m. gegužės 31 d. raštą Nr. SG-708, 2024 m. liepos 25 d. raštą Nr. SG-946, 2024 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. SG-1093 (toliau – ir Administracijos raštai). Anot teismo, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir prie jo pateiktų dokumentų, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2024 m. gegužės 22 d., pasiūlydamas pakeisti Žemės nuomos mokesčio ir priedo už valstybinės žemės nuomą ir naudojimą apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos tvarkos aprašą, patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. T-285 (toliau – ir Aprašas, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodoma ir Taisyklės), 2024 m. birželio 28 d., 2024 m. liepos 25 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d. – su prašymais suteikti informaciją. Teismo vertinimu, pareiškėjas siekia inicijuoti Aprašo (norminio akto) pakeitimo procedūrą. Skundžiamuose atsakymuose pareiškėjui nurodyta, kad pareiškėjo teiktas pasiūlymas buvo apsvarstytas Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžiuose ir Šiaulių miesto savivaldybės taryba artimiausio posėdžio metu priims sprendimą, taip pat atsakyta į pareiškėjo paklausimus dėl įstatyminių nuostatų taikymo.

Teismo vertinimu, skundžiami raštai nėra savarankiški administraciniai aktai, nulemiantys pareiškėjo teises ar pareigas, tai informacinio pobūdžio dokumentai, jais pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos 2024 m. gegužės 31 d. raštas Nr. SG-708, 2024 m. liepos 25 d. raštas Nr. SG-946, 2024 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. SG-1093 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl šių raštų panaikinimo atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas skundu prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 21RE3-112, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu, šį pareiškėjo reikalavimą atsisakytina priimti, kadangi, kaip teisingai savo sprendime pažymėjo LAGK Šiaulių apygardos skyrius, analogiški reikalavimai pareiškėjo jau buvo pateikti 2024 m. birželio 13 d. skunde LAGK, dėl kurio 2024 m. birželio 18 d. buvo priimtas LAGK sprendimas Nr. 21RE3-80(AG3-83/23-2024), kurį pareiškėjas apskundė Regionų administraciniam teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12543-1114/2024 (toliau – ir Nutartis) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, pripažindamas sprendimą Nr. 21RE3-80(AG3-83/23-2024) pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutartimi, 2024 m. liepos 11 d. pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad atskirasis skundas dėl 2024 m. liepos 9 d. Nutarties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dar nėra įvertintas (posėdis rašytinio proceso tvarka administracinėje byloje Nr. eAS-543-789/2024 paskirtas 2024 m. rugsėjo 25 d.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl LAGK sprendimo panaikinimo, Aprašo pakeitimo bei kreipimosi į valstybės institucijas dėl skunde išdėstytų teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo reglamentavimo nepriimtini, nes iš esmės susiję su ginču tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris jau buvo nagrinėjamas LAGK (2024 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 21RE3-80(AG3-83/23-2024), Regionų administraciniame teisme (2024 m. liepos 9 d. Nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-12543-1114/2024), o toliau klausimas dėl tų pačių pareiškėjo reikalavimų bus sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme administracinėje byloje Nr. eAS-543-789/2024.

III. Pareiškėjas A. P. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir pavesti atsakovui Administracijai iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažintini atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas atskirajame skunde gausiai pateikia citatas iš savo susirašinėjimo, dokumentų su Administracija, LAGK, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, iš Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo pastabas Administracijos 2024 m. gegužės 31 d. rašto Nr. SG-708 teiginiui, kad Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžiuose pasiūlymas buvo apsvarstytas ir savivaldybės taryba artimiausio posėdžio metu priims sprendimą. Iš Finansų ir ekonomikos komiteto 2024 m. gegužės 27 d. posėdžio įrašo aišku, jog Aprašo projekto rengėja nurodė, kad su pareiškėjo pastaba dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio taikymo nesutinka. Administracija laikosi pozicijos, kad metalinių garažų kaip kilnojamųjų daiktų laikymas valstybinėje žemėje pagal įstatymus neleistinas, todėl Savivaldybė kaip patikėtinis turi teisę priimti sprendimą atlaisvinti žemę. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, Administracija nenurodė, koks įstatymas tokią teisę Savivaldybei suteikia.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnį, nustatantį, kad ji savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės principu ir išsamumo principu. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tokiais netinkamais veiksmais Administracija pažeidė pareiškėjo teisę, kad administraciniai sprendimai visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais; kad į prašymą ar skundą būtų aiškiai ir argumentuotai atsakyta, nurodant visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi Administracija vertindama prašymo ar skundo turinį, taip pat teisę, įtvirtintą Vietos savivaldos įstatyme – gauti savivaldybės institucijų motyvuotus atsakymus į pateiktus pasiūlymus.

Pareiškėjas akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą taisyklę, jog administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi.

Pasak pareiškėjo, Administracijos raštai vertintini kaip vilkinimas atlikti privalomus veiksmus. Todėl nutarties teiginiai, kad Administracijos raštai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu bei nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, priešingi minėtoms įstatymų nuostatoms.

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paaiškinimą (2024 m. liepos 11 d. raštas Nr. 2D-15372) dėl metalinių garažų statuso – priklausomai nuo statybos sąlygų jie laikytini statiniais ir laikytini kilnojamaisiais daiktais, jeigu pagaminti gamykloje, surinkti, juos galima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės turėtų būti įvertintos Apraše.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-77-520/2023 yra konstatavęs, kad teismas neteisingai nusprendė, vertindamas, kad, kai pirminėje byloje teismui nusprendus pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus laikyti nepaduotais, kitoje byloje pareiškėjui padavus minėtą skundą, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Administraciniame teisme byla pagal pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. patikslintą skundą nebuvo iškelta, todėl negalėjo būti vertinama, kad šiame teisme jau yra byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pagrįstai pasinaudojo galimybe vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra tapatus su kitu administraciniame teisme nagrinėjamu ginču.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiami Administracijos raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai, o ginčas dėl LAGK sprendimo, Aprašo pakeitimo bei kreipimosi į valstybės institucijas dėl skunde išdėstytų teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo reglamentavimo jau nagrinėjamas administracinėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administraciniame teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas akcentuoja jo teisę gauti aiškų ir argumentuotą atsakymą į jo prašymus, kaip tai numato VAĮ nuostatos, todėl nesutinka, kad Administracijos raštai yra informacinio pobūdžio ir negali būti administracinės bylos dalyku. Pareiškėjas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad nagrinėjamu atveju dėl skundo reikalavimo panaikinti LAGK sprendimą yra tapatus ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administraciniame teisme.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmu skundo reikalavimu prašo panaikinti Administracijos 2024 m. gegužės 31 d. raštą Nr. SG-708, 2024 m. liepos 25 d. raštą Nr. SG-946, 2024 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. SG-1093 (įvertinus bylos aplinkybes, kad prie skundo pateiktas 2024 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. SG-1095, skunde, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas skundžiamo rašto numeris „Nr. SG-1093“ laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į „Nr. SG-1095“) ir LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 21RE3-112, o antru skundo reikalavimu prašo įpareigoti Administraciją nurodyti pareiškėjui įstatymines nuostatas, kurios leidžia Administracijai, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, priimti sprendimą atlaisvinti metalinių garažų eksploatavimo bendrijų naudojamą valstybinę žemę.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina pagrindus, kuriems esant teismas atsisako priimti pateiktą skundą: administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (1 p.); yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (4 p.); teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (6 p.).

Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 ir kt.); ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024 ir kt.)

Dėl Administracijos 2024 m. gegužės 31 d. rašto Nr. SG-708

Byloje nustatyta, kad Administracija skundžiamu 2024 m. gegužės 31 d. raštu Nr. SG-708, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. gegužės 22 d. pasiūlymą dėl Aprašo projekto, informavo jį, kad pareiškėjo pasiūlymas buvo apsvarstytas Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžiuose ir Šiaulių miesto savivaldybės taryba artimiausio posėdžio metu priims sprendimą dėl minėto pasiūlymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-543-789/2024 nustatyta, kad Administracijos 2024 m. gegužės 31 d. rašte Nr. SG-708 nėra suformuluoti įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui, todėl šis raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią ir joje nustatytos aplinkybės pakartotinai nenustatinėjamos, laikomos kaip įrodytos. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad skundo reikalavimas panaikinti Administracijos 2024 m. gegužės 31 d. raštą Nr. SG-708 yra nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka yra pagrįstos ir teisingos.

Dėl Administracijos 2024 m. liepos 25 d. rašto Nr. SG-946 ir įpareigojimo Administraciją nurodyti įstatymines nuostatas

Byloje nustatyta, kad Administracija skundžiamu 2024 m. liepos 25 d. raštu Nr. SG-946, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. birželio 28 d. raštą dėl prašomų nurodyti kokios įstatyminių nuostatų, leidžiančių Šiaulių miesto savivaldybei kaip valstybinės žemės patikėtiniui priimti sprendimą atlaisvinti metalinių garažų eksploatavimo bendrijų naudojamą valstybinę žemę, informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.963 straipsnio 3 dalimi, savivaldybė, būdama valstybinės žemės patikėtiniu, turi teisę įgyvendinti savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą, šiuo atveju, į valstybinę žemę, kurioje stovi metaliniai garažų eksploatavimo bendrijos. Pažymėtina, kad išvestinį reikalavimą įpareigoti Administraciją nurodytas įstatymines nuostatas pareiškėjas formuluoja ir teismui (antras skundo reikalavimas).

Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyku negali būti suteiktos konsultacijos turinys, t. y. negali būti sprendžiamas klausimas, ar viešojo administravimo subjekto pateikta nuomonė dėl teisės aktų taikymo atitinka teisės aktų reikalavimus, ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-657/2009). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką gali sudaryti tik aplinkybių, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė nustatyta tvarka ir būdu gauti konsultaciją iš Administracijos, nustatymas. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pačios konsultacijos turiniu, o ne aplinkybėmis, kad jos negavo ar gavo tik iš dalies, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad buvo pažeista jo teisė gauti aiškų ir argumentuotą atsakymą yra deklaratyvūs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog Administracijos 2024 m. liepos 25 d. raštas Nr. SG-946 yra nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, yra pagrįstos ir teisingos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad antras skundo reikalavimas „Įpareigoti Savivaldybę nurodyti Pareiškėjui įstatymines nuostatas, kurios leidžia Savivaldybei kaip valstybinės žemės patikėtiniui priimti sprendimą atlaisvinti metalinių garažų eksploatavimo bendrijų naudojamą valstybinę žemę“ iš esmės yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Administracijos 2024 m. liepos 25 d. raštą Nr. SG-946. Nustačius, kad pagrindinis reikalavimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat pripažintina, kad tapačiais argumentais nenagrinėtinas ir išvestinis reikalavimas. Be kita ko, įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-543-789/2024 tapatus reikalavimas buvo išnagrinėtas ir pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skundą kaip nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Dėl Administracijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. SG-1095

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde ginčija Administracijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. SG-1095 dalį „pastabų iš Vyriausybės atstovo dėl Taisyklių nesame gavę, todėl nesutinkame, kad Taisyklės neatitinka teisės aktų“.

Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina nagrinėti ginčus dėl faktų konstatavimo, informacinio pobūdžio aktų. Atsižvelgusi į tai bei į pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti Administracijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. SG-1095 dalį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas iš esmės ginčija konstatuojamojo, informacinio pobūdžio aplinkybes, kurios pareiškėjui nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių, nesukuria jokių teisių ir pareigų, todėl taip pat negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Taigi pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl 2024 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. SG-1095 dalies panaikinimo.

Dėl skundo trečio ir ketvirto reikalavimų

Dėl skundo trečio ir ketvirto reikalavimų: „3) Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę atlikti veiksmus, kad būtų pakeista savivaldybės tarybos 2024-06-06 sprendimu Nr. T-262 patvirtintų Taisyklių dalis: a) „8. Prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda: 8.2. valdant nuosavybės teise garažų paskirties pastatus (toliau – nekilnojamasis turtas), stovinčius ant valstybinės žemės, dėl kurios nuomos sutartis nėra sudaryta ir kuri nėra valdoma panaudos teise. (Metalinių garažų, esančių 5-oje, 6-oje, 7-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, savininkai nuomos mokestį privalo mokėti iki atskiro valstybinės žemės patikėtinio sprendimo atlaisvinti žemę);“ – išbraukti žodžius „iki atskiro valstybinės žemės patikėtinio sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti šį tekstą, kad jis nepažeistų šių bendrijų narių, tarp jų – ir Pareiškėjo kaip bendrijos nario teisės į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažų laikymui ir eksploatavimui;

b) Pataisyti Taisyklių nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu atsižvelgiant į Vyriausybės 2024-03-27 nutarimu Nr. 210 patvirtintas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimą (2024-07-11 raštas Nr. 2D-15372) (metalinis garažas – statinys; metalinis garažas –kilnojamasis daiktas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą nesumažinus jo vertės)“; „3) Pasiūlyti atitinkamoms valstybės institucijas dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo“, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiškų pareiškėjo reikalavimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusioje 2024 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-543-789/2024 taip pat pasisakė, kad pareiškėjo prašymas dėl Aprašo pataisymo vertintinas kaip abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ABTĮ 112 straipsnio prasme.

Nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas nepatenka į baigtinį ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą, vertino, kad pareiškėjo skundas pagrįstai atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Minėta nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo šioje byloje prieiti prie kitų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos skundo reikalavimus kaip nenagrinėtinus ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl LAGK 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 21RE3-112

Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 21RE3-112. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-487-815/2024, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-442/2020 ir kt.).

Skundžiamu LAGK sprendimu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė: 1) įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus: a) pareiškėjui nurodyti, kokios įstatyminės nuostatas leidžia Savivaldybei kaip valstybinės žemės patikėtiniui priimti sprendimą atlaisvinti metalinių garažų eksploatavimo bendrijų naudojamą valstybinę žemę; b) pataisyti Aprašo nuostatas, atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimą (2024 m. liepos 11 d. raštas Nr. 2D-15372) (metalinis garažas – statinys; metalinis garažas – kilnojamasis daiktas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą nesumažinus jo vertės); c) pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu atsižvelgiant į Vyriausybės 2024 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 210 patvirtintas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles; 2) pasiūlyti LAGK kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas dėl šiame skunde išdėstytų teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažų laikymui ir eksploatavimui.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo LAGK reikalavimų, pareiškėjas LAGK formulavo analogiškus reikalavimus, kuriuos teikė ir nagrinėjamoje byloje, dėl kurių teisėjų kolegija teisinį vertinimą jau pateikė. Taigi jo nekartoja ir sutinka, kad LAGK sprendimas nagrinėjamu atveju taip pat negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje.

Nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama iš dalies kitais motyvais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo naikinti ar keisti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais ar kitais motyvais. Todėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė