2021-11-17 Nr. AB-24291-3-63-3-01155-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2831-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01155-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo V. J.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai L. V. ir P. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 21R2-118(AG2-79/16-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria buvo atmesti kaip nepagrįsti jų skundo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas) ir įpareigoti NŽT įpareigoti atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ (toliau – ir Prašymas), panaikinti Skyriaus sprendimą ir įpareigoti NŽT atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra 2,75 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčiai. V. J. priklausantis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir V. J. priklausantis žemės sklypas) iš rytinės bei šiaurės rytų pusės ribojasi su Žemės sklypu. Pastebėję, kad V. J. atstovas P. J. kartu su matininku Žemės sklype sukalė medinius kuolus ir armatūrinius strypus, pareiškėjai kreipėsi į Skyrių su Prašymu, prašydami atlikti Žemės sklypo ir V.

J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę dėl galimo Žemės sklypo savavališko užėmimo, turint tikslą įrengti kelią, įpareigoti V. J. bei matininką iš Žemės sklypo nedelsiant pašalinti medinius ir metalinius strypus. Pareiškėjai taip pat apskundė V. J. išduotą Skyriaus priimtą 2019 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. SUVA-9295-(8.53E) „Dėl sutikimo tiesti komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje“ (toliau – ir 2019 m. liepos 26 d. sutikimas), kurį Komisija 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 21R2-108(AG2-81/16-2019) panaikino, šis sprendimas įsiteisėjęs. Išnagrinėjęs pakartotinį V.

J. prašymą, Skyrius priėmė 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimą Nr. SUVA16048-(8.53 E) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – ir Sutikimas). Dėl šio Sutikimo teisėtumo nagrinėjama administracinė byla. Atsakydamas į pareiškėjų Prašymą, Skyrius priėmė 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo nepatenkino Prašymo. Šiame sprendime nurodyta, kad NŽT darbuotojai buvo atvykę į Žemės sklypą su tikslu padaryti patikrinimą.

Nors sprendime pripažinta, kad patikrinimas įvyko nesilaikant procedūros (nebuvo parengtas patikrinimo aktas), tačiau nuspręsta nebekartoti procedūros, neeikvoti žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Visgi Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu tokį sprendimą panaikino. Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. sprendime nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjų Prašymą, turėjo būti parengtas patikrinimo aktas (išvada), atlikus faktinių aplinkybių duomenų patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 30 straipsnio nuostatas, arba patikrinimo rezultatai įforminti nustatytos formos patikrinimo akte, atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

Dėl to Komisija įpareigojo Skyrių iš naujo išnagrinėti Prašymą ir atlikti aptartus veiksmus. Šis Komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas buvo apskųstas, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1847-386/2020 (toliau – ir RAAT sprendimas) šį sprendimą paliko nepakeistu. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimo, pareiškėjai tikėjosi, kad NŽT atliks Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, tačiau vietoje to gavo Skyriaus sprendimą, kuriame nurodyta, jog valstybinę kontrolę atlikti netikslinga, nes Sutikimas išduotas teisėtai.

Šį Skyriaus sprendimą apskundus Komisijai, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Komisijos sprendimas, kuriuo, be kita ko, buvo atsisakyta panaikinti Skyriaus sprendimą ir įpareigoti atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę.

3. Pareiškėjai teigė, kad, nors NŽT laikosi pozicijos, jog, vykdant minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo iš naujo tinkamai išnagrinėtas Prašymas, tačiau tai neteisinga pozicija, nes Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinė kontrolė nebuvo atlikta, nebuvo surašyti jokie aktai. Vadinasi, RAAT sprendimas neįvykdytas. Pareiškėjų vertinimu, Skyriaus sprendimo priėmimas yra nesuderinami su viešojo administravimo principais: įstatymo viršenybe, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus. Užuot atlikusi Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo valstybinę kontrolę ir surašiusi nustatytos formos patikrinimo aktą, NŽT, tik formaliais argumentais bandydama išvengti RAAT sprendimu patvirtintos nustatytos prievolės atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, vis inicijuoja naujus ginčus.

4. Pareiškėjai nurodė, kad nors V. J. buvo išduotas 2019 m. liepos 26 d. sutikimas ir jis buvo panaikintas, tačiau ir naujai išduotu Sutikimu buvo suteikta teisė tiesti tų pačių parametrų kelią, t. y. sutampa koordinatės, kelio plotis, kiti techniniai parametrai. Tai reiškia, kad Sutikimo pagrindu Žemės sklype buvo sukalti mediniai ir metaliniai strypai tose pačiose vietose, kuriose jie būtų sukalti pagal 2019 m. liepos 26 d. sutikimą, kuris buvo panaikintas, pagrindu. Pareiškėjų vertinimu, panaikinus 2019 m. liepos 26 d. sutikimą, V. J. turėtų būti įpareigotas pašalinti medinius ir metalinius strypus iš Žemės sklypo.

5. Pareiškėjai teigė, kad tam, jog Skyriaus sprendime nurodytas argumentas, jog 2019 m. liepos 26 d. sutikimas ir Sutikimas buvo išduoti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, būtų teisėtas ir pagrįstas, turėjo būti atlikta Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinė kontrolė. Vengimas ją atlikti tik patvirtina tikimybę, kad V. J. tiek 2019 m. liepos 26 d. sutikimas, tiek Sutikimas buvo išduoti tiesti bendrojo naudojimo kelią Žemės sklype, kuris priklauso pareiškėjams. NŽT, patvirtinusi pareiškėjo P. D. miško sklypo kadastro duomenis, patvirtino, kad pareiškėjo P. D. miško sklypas kanalu ribojasi su Žemės sklypu, o tai reiškia, kad tarp jų nėra įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima tiesti bendro naudojimo kelius. Susidariusi situacija yra prieštaringa, todėl jai išspręsti yra būtina atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę.

6. Pareiškėjų vertinimu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnis ir Nuostatai nesuteikia teisės NŽT atsisakyti atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę. Asmenų skundai dėl galimo žemės naudojimo pažeidimo yra pagrindas neplaniniam patikrinimui atlikti. Todėl NŽT privalo vykdyti jai pavestą funkciją, kadangi daugiau institucijų, galinčių konstatuoti savavališką žemės užėmimo faktą ir kaltiems asmenims taikyti administracinę atsakomybę nėra.

7. Pareiškėjai nesutiko su NŽT argumentu, kad Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę atlikti netikslinga. Pažymėjo, kad jų skundas akivaizdus, iš jo aišku, kad prašoma atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, o nustačius, kad metaliniai ir mediniai strypai sukalti Žemės sklype, tokiu atveju taikyti administracinę atsakomybę V. J..

8. Pareiškėjai nurodė, kad Komisija, priimdama ginčijamą Komisijos sprendimą, nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi NŽT turėjo jai suteiktą teisę spręsti, ar tikslinga, ar netikslinga atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. NŽT paaiškino, kad Skyrius, vykdydamas RAAT sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo Prašymą ir priėmė Skyriaus sprendimą. Komisijos sprendimu Skyriaus sprendimas buvo paliktas galioti ir atitinkamai Skyrius nebuvo įpareigotas iš naujo nagrinėti Prašymą.

11. NŽT nurodė, kad Skyrius, pakartotinai nagrinėdamas Prašymą, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 priėmė 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo tenkino V. J. ieškinį, be kita ko, nustatęs, kad: V. J. nuo 2016 m. kovo 1 d. pagal dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 0,2998 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 5510/0005:889); pareiškėjams priklauso 2,7350 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 5510/0005:398); V. J. ir pareiškėjams priklausantys sklypai yra besiribojantys; pagal žemėtvarkos projektą pareiškėjų žemės sklypo rytinė riba sutampa su 6 m pločio keliu, kuris ties kanalu šakojasi šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptimis; atšakų pločiai nenurodyti; kelio atšaka šiaurės vakarų kryptimi suprojektuota kaip privažiavimo kelias į V. J. žemės sklypą palei kanalą; teisės aktų nustatytam minimalaus pločio kelio įrengimui valstybinėje žemėje tarp pareiškėjų žemės sklypo ribos ir kanalo šlaito nėra pakankamos vietos. Klaipėdos apygardos teismas savo sprendime konstatavo, kad ginčo teritorijos, kurioje randasi V. J. ir pareiškėjų žemės sklypai, žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pažymėta, jog per pareiškėjų žemės sklypą iki V. J. žemės sklypo yra pravažiavimo kelias ir šis kelias nėra servitutinis, buvo parengtas ir patvirtintas ir nebuvo keičiamas bei yra galiojantis; 2003 m. spalio 9 d. abrisą, kuris yra pareiškėjų žemės sklypo formavimo dokumentas, pasirašė pareiškėjas P. D. ir tai leido teismui padaryti išvadą, kad apie šalia jo sklypo suprojektuotą kelią jam buvo žinoma. Tai nustatęs, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Drava“ atlikti kadastriniai matavimai neatitinka Dauparų kadastro vietovės žemės sklypo lauko abriso, pirminių sklypo planų, nes nužymint minėto sklypo šiaurinę ribą nepalikta reikiamo kelio pločio juosta privažiavimui. Skyrius sprendimą priėmė įvertinęs ne tik šias Klaipėdos apygardos teismo išvadas, bet ir aplinkybes dėl V. J. išduotų 2019 m. liepos 26 d. sutikimo ir Sutikimo, ir, be to, vadovaujantis RAAT sprendimu. Skyrius nenustatė pagrindų daryti išvadai, jog pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos Žemės sklypo ribos, ar kad Žemės sklypas savavališkai užimtas.

12. NŽT pažymėjo, jog pareiškėjų skundo argumentas, kad tiesiamo kelio apsaugos juosta kirs jų Žemės sklypo ribą, apskritai nenagrinėtinas, nes Žemės sklypo ribos nėra tiksliai nustatytos.

13. NŽT nurodė, kad pareiškėjų skundo teiginys, kad RAAT sprendimu NŽT buvo įpareigota atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, yra subjektyvi pareiškėjų RAAT sprendimo interpretacija, nes RAAT sprendimu NŽT buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti Prašymą, o ne atlikti konkrečius veiksmus. To įpareigojimo NŽT nėra ir Komisijos sprendime.

14. NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjų Žemės sklype sukalti mediniai ir metaliniai strypai. Be to, teisė ginti viešąjį interesą dėl valstybinės žemės (kelio) naudojimo tvarkos teisinis reguliavimas pareiškėjams nesuteikta.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.

16. V. J. nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 panaikinti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pareiškėjai skundo padavimo teismui dieną nėra nustatę tikslių Žemės sklypo ribų ir atlikę kadastrinių matavimų. Todėl prie skundo pridėtas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame matyti Žemės sklypo ribos, yra negaliojantis, nes, kaip nustatyta, kadastriniai duomenys panaikinti teismo sprendimu. Todėl pareiškėjų teiginys, kad yra pažeidžiamos jų teisės, kai nėra nustatytos tikslios Žemės sklypo ribos, nepagrįstas.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino visiškai, panaikino Komisijos 2020 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 21R2-1181(AG2-79/16-2020) dalyje, kuria netenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti Skyriaus sprendimą ir įpareigoti atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę pagal Prašymą, panaikino Skyriaus sprendimą ir įpareigojo NŽT atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš NŽT priteisė 617,42 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai L. V..

18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į Skyrių su Prašymu, prašydami atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę dėl Žemės sklypo galimo savavališko užėmimo, neteisėtai sukalant medinius ir metalinius strypus, siekiant įrengti IIIv kategorijos kelią. Pareiškėjai taip pat pateikė 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą Nr. 12FP-2917 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus specialistų (darbuotojų) nušalinimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo“ nušalinti Skyriaus specialistus nuo Prašymo nagrinėjimo. Išnagrinėjus Prašymą buvo priimtas Skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 12SD-4901-(14.12.104) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ (toliau – ir Skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimas). Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 21R2-127(AG2-101/15-2019 (toliau – ir Komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas) Skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimą panaikino ir Skyrių įpareigojo iš naujo išnagrinėti Prašymą ir Prašymą nušalinti. Komisija nurodė, kad nagrinėjant Prašymą turėjo būti parengtas patikrinimo aktas (išvada), atlikus faktinių duomenų patikrinimą pagal VAĮ 30 straipsnio nuostatas arba patikrinimo rezultatai įforminti nustatytos formos patikrinimo akte, atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Nuostatus. Skyrius priėmė Skyriaus sprendimą, kuriame nusprendė neatlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinės kontrolės. Skyriaus sprendimas priimtas, vykdant RAAT sprendimą. Taip pat Skyriaus sprendime remtasi aplinkybe, jog Skyriaus 2019 m. liepos 26 d. sutikimas Nr. SUVA-9295-(8.53 E) tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai panaikintas, pripažinus, kad Sutikimas teisėtas. Komisijos sprendimu pareiškėjų skundas dalyje dėl Skyriaus sprendimo panaikinimo, įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą iš naujo atmestas kaip nepagrįstas.

19. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs VAĮ 2 straipsnio 14, 15 dalis, 14 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnį, 34 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės), Nuostatų 4 punktą, ir įvertinęs Prašymo turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjų Prašymas skundas, todėl turėjo būti atlikta administracinė procedūra VAĮ prasme. Įvertinęs Komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir RAAT sprendimą, teismas nustatė, kad Skyriui, pakartotinai išnagrinėjus Prašymą, joks faktinių duomenų patikrinimas vietoje nebuvo atliktas, patikrinimo aktas (išvada), kaip to reikalauja VAĮ 30 straipsnio 2 dalis ar Nuostatų 15 punktas nebuvo surašyti.

20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose priimtas 2020 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4308-583/2020 (neįsiteisėjęs), kurioje ginčytas Sutikimas. Šis teismas, įvertinęs aplinkybes, jog Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog Žemės sklype ar jo gretimybėje yra valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, nėra konstatuota, kad Žemės sklype yra valstybinės žemės, padarius išvadą, kad neaišku, kokia Žemės sklypo dalis turi būti pažymėta kaip užimta teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtu keliu, kokios specialiosios sąlygos turi būti nustatomos, konstatavo, jog Sutikimas neteisėtas.

21. Teismas padarė išvadą, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusio patikrinimo metu buvo siekiama patikrinti faktines aplinkybes, ar asmuo, siekiantis įrengti bendro naudojimo kelią, nenukrypo nuo schemoje, pagal kurią buvo išduotas sutikimas tiesti bendro naudojimo kelią valstybinėje žemėje, nurodytų kelio ribų koordinačių, priėjo prie išvados, jog kilusiam ginčui aktualus Sutikimo teisėtumo klausimas.

22. Vadovaudamasis VAĮ 3 straipsniu, 8 straipsniu, ir įvertinęs tai, ką nustatė byloje, teismas padarė išvadą, jog, kadangi Sutikimo teisėtumo klausimas dar nėra išspręstas, Skyriaus sprendimas negali būti laikomas teisėtu, nes tik atsakius į klausimą, ar Sutikimas buvo teisėtas, bus galima konstatuoti, ar egzistuoja Prašyme nurodytas pažeidimas. Todėl teismas patenkino pareiškėjų skundą visiškai, panaikino Komisijos sprendimo dalį, kurioje pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti Skyriaus sprendimą ir įpareigoti NŽT atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę atmesti, panaikino Skyriaus sprendimą ir įpareigojo NŽT išnagrinėti Prašymą iš naujo.

23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išnagrinėjęs pareiškėjos L. V. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prie prašymo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtų išlaidų realumą ir būtinumą, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies. Teismas pareiškėjai L. V. iš NŽT priteisė sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur) ir 594,92 Eur sumą, kuri neviršija maksimalaus nustatyto dydžio, už skundo parengimą. Konstatavęs, kad pranešimo dėl teismo posėdžio formos parengimas laikomas pasirengimo teismo posėdžiui veiksmu, teismas už pranešimo dėl teismo posėdžio formos parengimą išlaidų nepriteisė. Taip pat, nustatęs, kad teismo posėdis truko 22 min., teismas nepriteisė išlaidų, patirtų atstovei (advokatei) atstovaujant pareiškėjos interesus teismo posėdyje.

III. 24. NŽT pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais nesutiko su pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai NŽT apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Nesutikdama su pareiškėjų skundo argumentu, kad Komisija sprendimu įpareigojo NŽT atlikti konkrečius veiksmus, t. y. ne tik išnagrinėti Prašymą, bet ir parengti patikrinimo aktą, atlikus faktinių duomenų patikrinimą, su kuriuo nepagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas, laikosi pozicijos, jog tai yra subjektyvi pareiškėjų interpretacija. Komisija ir RAAT priimtais sprendimais NŽT įpareigojo tik išnagrinėti Prašymą iš naujo, bet neįpareigojo NŽT atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Žemės sklype yra sukalti mediniai ir metaliniai strypai, pažeidžiant pareiškėjų teises.

24.2. Skyrius, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų Prašymą, neturėjo pagrindo spręsti, jog yra pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos Žemės sklypo ribos, savavališkai užimta žemė, o teisė ginti viešąjį interesą pareiškėjams nėra suteikta. Kad šiuo atveju nebuvo tikslinga atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę patvirtino ir Komisija.

24.3. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2583-492/2021 pagal pareiškėjų apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui NŽT (trečiasis suinteresuotas asmuo V. J.) dėl sprendimų panaikinimo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl Skyriaus 2020 m. kovo 4 d. išvados Nr. 12ĮŽ-46-(14.12.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5520/0009:311) kadastrinių matavimų“ ir NŽT 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 1SS-783-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo. Šios bylos aplinkybės glaudžiai susijusios su nagrinėjama administracine byla, nes aptariamoje administracinėje byloje teismas nustatė esmines ir reikšmingas teisines aplinkybes, kurios turi prejudicinę galią ir kurios patvirtina, kad patys pareiškėjai nežino savo tikslių Žemės sklypo ribų.

25. Pareiškėjai atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant NŽT apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą pareiškėjai dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui skunde ir kuriais grindė savo skundą, kad: NŽT buvo įpareigota atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, tačiau nepagrįstai šio įpareigojimo nevykdė; NŽT nėra priėmusi aiškaus, teisės aktais pagrįsto atsisakymo atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę; NŽT nesuteikta kompetencija vertinti, ar tikslinga atlikti valstybinę kontrolę, gavusi skundą, NŽT privalo reaguoti į skundą ir jį išnagrinėti. Papildomai pareiškėjų atsiliepimas į NŽT apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines aplinkybes ir teisingai jas įvertino. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, atitinka visus ABTĮ nustatytus reikalavimus, nustatytus teismo sprendimo formai ir turiniui.

25.2. NŽT apeliacinis skundas yra grindžiamas tik formaliais, deklaratyviais teiginiais. Tai patvirtina pareiškėjų poziciją, kad NŽT nagrinėjamu atveju užsiima biurokratizmu ir problemos iš esmės nesprendžia, o toliau tęsia bylinėjimąsi teisme. NŽT eikvoja teismo darbą, valstybės resursus, inicijuodama teisminį procesą dėl to paties dalyko antrą kartą. Akivaizdu, kad NŽT nevykdo jos kompetencijai priskirtų funkcijų, pažeisdama VAĮ įtvirtintus įstatymo viršenybės, efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir skaidrumo principus.

25.3. Pateiktas matininko brėžinys paneigia NŽT apeliaciniame skunde dėstomus teiginius, neva Žemės sklypo šiaurinė dalis ribojasi su valstybine žeme, kurioje turėtų išsitekti V. J. projektuojamas kelias, ir patvirtina, kodėl Žemės sklypas ir V. J. priklausantis žemės sklypas persidengia, todėl turi būti atlikta Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinė kontrolė.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą sutinka su jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. V. J. atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą dėsto tas pačias faktines aplinkybes, kurias išdėstė pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjų skundą. Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypo plane privažiavimo kelias yra pažymėtas, šį dokumentą yra pasirašęs pareiškėjas P. D., apie tai, kad šalia Žemės sklypo pagal griovį yra numatytas pravažiavimas pareiškėjui P. D. žinoma. Kadangi pravažiavimo kelio parametrai aiškūs, net ir atlikus Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę situacija niekaip nepasikeistų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus (Skyriaus) 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ (Skyriaus sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas NŽT apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai teisingai pasirinko Prašymo kompetentingą adresatą, kadangi Nuostatų (2016 m. spalio 26 d. redakcija) 3 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo NŽT vadovo paskirti NŽT pareigūnai. Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymą.

30. VAĮ 19 straipsnyje (2016 m. lapkričio 10 d. redakcija) buvo nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

31. Kaip nustatyta, pareiškėjai su Prašymu kreipėsi į Skyrių, prašydami atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę dėl Žemės sklypo galimo savavališko užėmimo, neteisėtai sukalant medinius ir metalinius strypus, siekiant įrengti IIIv kategorijos kelią. Akivaizdu, kad pareiškėjai tokiu Prašymu siekė, jog būtų patikrintas jų nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo faktinis naudojimas, ir kad, nustačius pažeidimus, kalti asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Prašyme pareiškėjai nurodė apie galimą jų subjektinių teisių pažeidimą, todėl Prašymas atitiko skundui keliamus reikalavimus ir turėjo būti nagrinėjamas pagal administracinės procedūros, įtvirtintos VAĮ, taisykles.

32. Akivaizdu, kad atsižvelgiant šios nutarties 30 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, NŽT, atlikusi administracinę procedūrą ir atsakydama į Prašymą, privalėjo atsakyti pareiškėjams, ar yra pažeistos jų teisės, ar ne. Tokio atsakymo Skyriaus sprendime nėra. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vykdant Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1847-386/2020, ir pakartotinai nagrinėjant pareiškėjų Prašymą, joks faktinių duomenų patikrinimas vietoje nebuvo atliekamas, patikrinimo aktas (išvada), kaip to reikalauja VAĮ 30 straipsnio 2 dalis (žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų pasirašytas; rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados)), ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktas, kaip to reikalauja Nuostatų 15 punktas (žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami NŽT vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados, nebuvo surašyti.

33. Šios nutarties 32 punkte nurodytos aplinkybės reiškia, kad priimant skundžiamą Skyriaus sprendimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. NŽT apeliaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados būtų klaidingos, nes procedūros buvo atliktos teisingai.

34. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Skyriaus sprendimas, kuriuo nesutikta atlikti Žemės sklypo ir V. J. priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinės kontrolės, grindžiamas argumentu, kad Sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra teisėtas. Nors NŽT apeliaciniame skunde, grįsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, remiasi šia aplinkybe, tačiau RAAT 2020 m. spalio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-4308-583/2020 konstatuota, kad Sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra neteisėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2158-415/2021 šias teismo išvadas iš esmės patvirtino. Tai reiškia, kad Skyriaus sprendimas yra grindžiamas neegzistuojančiais faktais ir yra neobjektyvus.

35. Apeliantas nurodo, kad vykdant RAAT sprendimą, buvo pakartotinai išnagrinėtas Prašymas ir priimtas Skyriaus sprendimas. Vertindama NŽT argumentus, kad RAAT, įpareigodamas NŽT iš naujo išnagrinėti Prašymą, neįpareigojo atlikti konkrečių veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 4 punktas suteikia teismui, vykdančiam teisingumą, teisę patenkinti skundą ir išspręsti ginčą tokiu būdu, kuris geriausiai atitinka ginčo teisinį santykį ir efektyviai užbaigia konfliktinę situaciją. Būtent taip šiuo nagrinėjamu atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. įpareigojo, iš naujo išnagrinėjus Prašymą, atlikti konkrečius veiksmus, kurie nustatyti teisės aktuose.

36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi šiam ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų detaliau nepasisakys.

37. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pašymas priteisi bylinėjimosi išlaidas pagrįstas dokumentais, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2 p.). Įvertinus tai ir nustačius, kad šia teismo nutartimi priimtas galutinis sprendimas pareiškėjų naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai L. V. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan