2013-11-27 Nr. AB-9057-3-65-3-00231-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-998/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00231-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.1; 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2013 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas), be protokoline nutartimi išspręstų jo prašymų prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, pareiškė prašymus:

1) iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) išreikalauti Policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 484;

2) užklausti Panevėžio AVPK, kokie teisės aktai reglamentuoja vaizdo įrašų darymą, įrašymą, peržiūrėjimą, būtinumą juos įrašyti į laikmenas, ir kas už tai atsakingas;

3) iš Panevėžio AVPK pareikalauti padalinio, kuris atsakingas už vaizdo įrašus, nuostatus, atsakingų asmenų pavardes ir jų pareigybių aprašymus;

4) iš Panevėžio AVPK pareikalauti teisės aktus, reglamentuojančius informacijos rinkimą pagal gautus tarnybinius pranešimus dėl areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos pažeidimų, koks asmuo 2009 m. lapkričio mėnesį buvo atsakingas už medžiagos surinkimą, reikšmingą tiesos nustatymui;

5) užklausti Panevėžio AVPK, ar buvo peržiūrėtos 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. filmuotos medžiagos, ar jos perrašytos į laikmenas, ar prijungtos prie jo nubaudimo medžiagų;

6) pareikalauti pareigūnės D. R. paaiškinti, ką reiškia jos rengtame atsiliepime į skundą parašyti žodžiai „pareiškėjas pasiekė, kad būtų pašalintas iš salės“, „nepasinaudojo galimybe prašyti prijungti vaizdo įrašus“, „tada pareiškėjas ir turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises“;

7) kviesti liudytojais R. S., A. B., M., Š., J. K., D. K., S. M., K. Ž., D. G.;

8) užklausti Šiaulių tardymo izoliatorių apie teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos istorijos įdėjimą į asmens bylą, etapuojant asmenį;

9) užklausti Panevėžio AVPK, ar Panevėžio AVPK areštinės darbuotojai ėmėsi priemonių, kad jo sveikatos istorija būtų įdedama į asmens bylą.

Pareiškėjas G. K. 2013 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriame jis papildomai žalą kildino iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, netinkamai renkant ir įforminant medžiagą, kurių pagrindu jam buvo paskirtos nuobaudos 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 31 ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 36 (iš netinkamo tarnybinių pranešimų surašymo, nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų, neišsiaiškinimo visų įvykių aplinkybių, neįteikimo jam nutarimų kopijų, tarnybinio patikrinimo neatlikimo), iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, 2009 m. lapkričio 24 d. jį pristatant į apklausos kabinetą tyrėjos J. M. apklausai, dalyvaujant advokatui J. M., iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų veiksmų, išsiuntus jį 2009 m. liepos 1 d. sergantį į Šiaulių tardymo izoliatorių ir šios institucijos neinformavus apie jo ligą, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, netinkamai nustatinėjant jo psichinę būseną, neįdėjus jo sveikatos istorijos į asmens bylą, jį sergantį konvojuojant.

Kitais patikslinto skundo reikalavimais pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, iš esmės įvardijo tuos pačius, jo nuomone, neteisėtus Panevėžio AVPK darbuotojų veiksmus, įvykdytus pristatant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d., patalpinant į karcerį 2009 m. lapkričio 23 d., netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kuriuos buvo nurodęs savo ankstesniuose teismo jau priimtuose skunde bei patikslintuose skunduose, tik juos detalizavo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. K. 2013 m. rugsėjo 27 d. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo; nurodė pareiškėjui, kad dėl šiuo patikslintu skundu keliamų reikalavimų jis turi kreiptis su atskirais skundais į administracinius teismus pagal institucijos, kurios veiksmai skundžiami, buveinę; patenkino G. K. prašymą iš Panevėžio AVPK pareikalauti pateikti duomenis, ar Panevėžio AVPK yra priėmusi kokius nors aktus, reglamentuojančius vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, aptarnavimo, įrašų iš vaizdo stebėjimo kamerų darymo tvarką, jeigu taip, pareikalavo pateikti šiuos aktus; bylą skyrė nagrinėti viešame teismo posėdyje 2013 m. gruodžio 4 d. 10 val. 30 min. – 2013 m. gruodžio 5 d. Apie teismo posėdį nurodė pranešti šalims.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-333/2009, 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009 ir kt. Pažymėjo, kad teismui paduotais ir teismo priimtais pirminiu 2012 m. rugsėjo 19 d. (t. I, b. l. 3-5) skundu pareiškėjas prašė priteisti žalą, padarytą jam, jo nuomone, neteisėtais Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmais, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d.; 2013 m. vasario 5 d. patikslintu skundu (t. I, b. l. 136) papildomai prašomą priteisti žalą kildino iš Panevėžio AVPK ir Panevėžio AVPK bendruomenės slaugytojos veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. bei 2009 m. lapkričio 23 d. uždarant į karcerį; 2013 m. birželio 11 d. patikslintu skundu (t. III, b. l. 14) papildomai prašomą priteisti žalą kildino iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, neprijungiant vaizdo stebėjimo kamerų įrašų prie medžiagos, kurios pagrindu jis buvo nubaustas 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimais.

Naujai paduodame patikslintame skunde kaip žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė visai naujus Panevėžio AVPK veiksmus, kurie nesusiję nei su jo konvojavimu, nei su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nei su vaizdo įrašų darymu 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d., be to, nurodo visai kitų institucijų – Laisvės atėmimo vietų ligoninės bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus – darbuotojų kitu laikotarpiu tariamai įvykdytus veiksmus. Padaryta išvada, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. patikslinto skundo reikalavimai yra iš esmės naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktais ir teismo priimtais skundais, juo keičiamas ir skundo pagrindas, ir dalykas. Tuo pagrindu pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. patikslintą skundą atsisakyta priimti.

Pareiškėjui išaiškinta, kad skundas dėl jo nurodytų veiksmų turi būti paduodamas bendra skundams paduoti ABTĮ 23, 24 straipsniuose nustatyta tvarka atitinkamai Panevėžio apygardos administraciniam teismui, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Šiaulių apygardos administraciniam teismui pagal institucijos, kurios veiksmai skundžiami, buveinę.

Prašymai tenkinti iš dalies: iš Panevėžio AVPK pareikalauta pateikti duomenis, ar Panevėžio AVPK yra priėmęs kokius nors aktus, reglamentuojančius vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, aptarnavimo, įrašų iš vaizdo stebėjimo kamerų darymo tvarką, jeigu taip, pareikalauta pateikti šiuos aktus; Policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymas yra viešai paskelbtas teisės aktas, todėl neišreikalautinas; prašymai kviesti liudytojais S. M., M., taip pat penktasis prašymas buvo išspręsti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi; prašymas kviesti liudytoju A. B. netenkintas, nes gauti duomenys, kad jis išvykęs ir dirba užsienyje, todėl kviesti jį liudytoju nėra galimybės. Kiti prašymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku arba yra pertekliniai, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas siekia įrodinėti šiais prašymais, todėl netenkintini. Byla skirtina nagrinėti teismo posėdyje, atsižvelgiant į teisėjos I. V. užimtumą nagrinėjant kitas bylas, taip pat į jau paskirtų teismo posėdžių įvairiuose teismuose, kuriuose proceso dalyvis yra G. K., laiką.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti.

Paaiškina, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė tą patį atsakovą – Lietuvos valstybę, reikalavimas taip pat tas pats – priteisti neturtinę žalą dėl veiksmų ir neveikimo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 24 d., visi jie susiję su Panevėžio AVPK darbuotojų veiksmais ir elgesiu pareiškėją lakinat areštinėje. Teigia, jog patikslintu skundu surašė konkretesnius veiksmus, kuriais jam padaryta žala. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl antrojo reikalavimo dėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų veiksmų epatuojant jį 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. per Panevėžio AVPK, kadangi tie veiksmai susiję su Lietuvos valstybės darbuotojų elgesiu. Be to, patikslindamas skundą taip pat prašė patikrinti teisės aktų atitikimą areštinės teisės aktams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsisakė priimti patikslintą pareiškėjo skundą. Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, jis iš esmės nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti jo patikslintą skundą.

ABTĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vadinasi, pareiškėjas turi teisę keisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009 teisėjų kolegija konstatavo, kad nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kokius reikalavimus pareiškėjas kėlė jo paduotuose ir teismo priimtuose skunduose: 2012 m. rugsėjo 19 d. (t. I, b. l. 3-5) skundu pareiškėjas prašė priteisti žalą, padarytą jam, jo nuomone, neteisėtais Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmais, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d.; 2013 m. vasario 5 d. patikslintu skundu (t. I, b. l. 136) papildomai prašomą priteisti žalą kildino iš Panevėžio AVPK ir Panevėžio AVPK bendruomenės slaugytojos veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. bei 2009 m. lapkričio 23 d. uždarant į karcerį; 2013 m. birželio 11 d. patikslintu skundu (t. III, b. l. 14) papildomai prašomą priteisti žalą kildino iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, neprijungiant vaizdo stebėjimo kamerų įrašų prie medžiagos, kurios pagrindu jis buvo nubaustas 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimais.

Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 27 d. patikslintu skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, papildomai žalą kildino iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, netinkamai renkant ir įforminant medžiagą, kurių pagrindu jam buvo paskirtos nuobaudos 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 31 ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 36 (iš netinkamo tarnybinių pranešimų surašymo, nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų, neišsiaiškinimo visų įvykių aplinkybių, neįteikimo jam nutarimų kopijų, tarnybinio patikrinimo neatlikimo), iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, 2009 m. lapkričio 24 d. jį pristatant į apklausos kabinetą tyrėjos J. M. apklausai, dalyvaujant advokatui J. M., iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų veiksmų, išsiuntus jį 2009 m. liepos 1 d. sergantį į Šiaulių tardymo izoliatorių ir šios institucijos neinformavus apie jo ligą, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, netinkamai nustatinėjant jo psichinę būseną, neįdėjus jo sveikatos istorijos į asmens bylą, jį sergantį konvojuojant.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog naujai paduodame patikslintame skunde kaip žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė visai naujus Panevėžio AVPK veiksmus, kurie nesusiję nei su jo konvojavimu, nei su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nei su vaizdo įrašų darymu 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d., be to, nurodė visai kitų institucijų – Laisvės atėmimo vietų ligoninės bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų kitu laikotarpiu tariamai įvykdytus veiksmus. Todėl laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju teikiant naujus argumentus ir iš kitų veiksmų kildinant neturtinę žalą kartu yra keičiamas ir pirminio skundo teismui dalykas, ir jo pagrindas (pareiškėjo reikalavimas yra pagrindžiamas visiškai naujomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nesusijusiomis su pirminiame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais), t. y. iš esmės pateikiamas visiškai naujas skundas teismui (ABTĮ 22–24 str.), nesusijęs su jau pradėtu nagrinėti pirminiu skundu.

Akivaizdu, jog toks pareiškėjo procesinis veiksmas ABTĮ 52 straipsnio nuostatų prasme negali būti pripažintas skundo tikslinimu, todėl naujai pateikti skundo reikalavimai (pateiktos naujos aplinkybės, iš kurių jis kildina neturtinės žalos atsiradimą) ir juos pagrindžiantys argumentai bei motyvai negali būti priimti nagrinėti šioje administracinėje byloje kaip pirminio skundo patikslinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai išaiškino pareiškėjui, jog nauji skundo reikalavimai administraciniam teismui gali būti pateikiami bendra skundams paduoti nustatyta tvarka (ABTĮ 23–24 str.).

Pastebėtina, jog pareiškėjo teigimu, patikslindamas skundą jis taip pat prašė patikrinti teisės aktų atitikimą areštinės teisės aktams, tačiau teisėjų kolegija tokio reikalavimo jo patikslintame skunde nenustatė, be to, taip formuluojamas reikalavimas nėra aiškus ir suprantamas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius