Legislator Case Law & Legislation
5d22cbad-d8bf-42e3-8259-da1ac4cb7774 AI generated

5d22cbad-d8bf-42e3-8259-da1ac4cb7774 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5d22cbad-d8bf-42e3-8259-da1ac4cb7774
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

Legislator headnote

AI generated

5d22cbad-d8bf-42e3-8259-da1ac4cb7774 · Vilniaus apygardos teismas: Dėl tokių ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teismas nepasisakė tuo pagrindu, jog tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau teigė, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmų kaip neteisėtų ir sudarančių pagrindÄ jų civilinei atsakomybei kilti. Taip pat sprendė, jog pats faktas, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu, atmetė ieÅ¡kinį nepasisakydamas dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio ir pagrįstumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2326-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00368-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto ieÅ¡kovo G. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

T. ieÅ¡kinį atsakovui J. Ž. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas tyčia nepagrįstai kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tokiais savo veiksmais padarė ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ . Byla buvo pradėta pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ , kuris nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutrauktas faktiÅ¡kai nenustačius ieÅ¡kovo veiksmuose nusikaltimo sudėties, todėl laikytina, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti.

Dėl tarpusavio konfliktų atsakovas savo veiksmais kryptingai, tyčiai siekė pakenkti ieÅ¡kovui, nors privalėjo suprasti, kad dėl to gali atsirasti civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, jog dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, nukentėjo darbinė veikla Latvijoje, nutrÅ«ko kontraktai, privalėjo samdytis advokatÄ , dėl ko patyrė finansinių ir dvasinių nuostolių, sutriko sveikata. Pažymėjo, jog yra priverstas lankytis pas gydytojus ir vartoti medikamentus.

Mano, jog kreipdamasis į prokuratÅ«rÄ atsakovas siekė palaužti jį tiek finansiÅ¡kai tiek psichologiÅ¡kai. Taip pat paaiÅ¡kino, jog žalos praÅ¡o tik iÅ¡ atsakovo, nes mano, jog visų veiksmų iniciatorius buvo atsakovas, o atsakovo sutuoktinė E. Ž. tik pasiraÅ¡ydavo ant dokumentų.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei skirti ieÅ¡kovui 6000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsakovas nurodė, jog siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka dėl ieÅ¡kovo paraÅ¡ytų Å¡meižiamojo pobÅ«džio skundų į atsakovo ir jo sutuoktinės darbovietes.

IÅ¡keltoje privataus kaltinimo byloje nepavyko įteikti dokumentų kaltinamajam G. T., dėl ko privataus kaltinimo bylÄ nagrinėjęs teisėjas kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. ProkuratÅ«ra bylÄ perdavė policijai. Pažymėjo, jog jis nei prokuratÅ«ros, nei policijos veiksmų nekontroliavo ir neprašė ieÅ¡kovui skirti jokių kardomųjų priemonių. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ne dėl to, jog ieÅ¡kovas G. T. savo veiksmais nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl to, jog buvo nustatyta ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta ir iÅ¡nyko priežastys, dėl ko byla negalėtų bÅ«ti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka.

Privataus kaltinimo tvarka byla buvo iÅ¡nagrinėta, o ieÅ¡kovo elgesys, kuomet žinodamas apie privataus kaltinimo tvarka jam iÅ¡keltÄ bylÄ ieÅ¡kovas tÄ patį (sausio) mėnesį kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, nesulaukdamas bylos iÅ¡tyrimo ir nuosprendžio priėmimo, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise. Teikdamas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas siekia gauti naudos iÅ¡ savo paties neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtÄ neturtinę žalÄ , o pateikti įrodymai apie turtinę žalÄ yra neaiÅ¡kÅ«s, nes iÅ¡ jų negalima nustatyti kokioje konkrečioje byloje buvo patirtos praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos.Trečiasis asmuo E. Ž.

įstatymo reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į bylos nagrinėjimÄ neatvyko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Taip pat paskyrė ieÅ¡kovui 1000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatė, kad 2012 m. gruodžio 7 d. pareiÅ¡kimu dėl proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka atsakovas J.

Ž. ir jo sutuoktinė – trečiasis asmuo E. Ž. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (tuo metu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas) dėl ieÅ¡kovo G. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį bei neturtinės žalos priteisimo. Byloje paskirti taikinamieji posėdžiai neįvyko, nes teismui nepavyko tinkamai informuoti G. T. apie paskirtų posėdžių vietÄ ir laikÄ . BylÄ nagrinėjantis teisėjas 2013 m. vasario 19 d. nutartyje nurodė, jog nei privatus kaltintojas, nei teismas neturi galimybių imtis tokių priemonių, kurių pakaktų nusikalstamos veikos padarymu kaltinamÄ asmenį surasti ir pristatyti į taikinamÄ jį posėdį, todėl nutarė J.

Ž. ir E. Ž. privataus kaltinimo skundÄ perduoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui spręsti klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (b. l. 37 -38). 2013 m. birželio 26 d. nutarimu (b. l. 7-8) Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras nutraukė pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatęs, jog buvo nustatyta nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens – G. T. faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl iÅ¡nyko aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėjai – J.

Ž. ir E. Ž. negalėjo ginti savo teisių privataus kaltinimo tvarka. 2013 m. gruodžio 10 d. J. Ž. ir E. Ž. pakartotinai kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, jų skundo pagrindu iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip matyti LITEKO sistemoje, nėra neiÅ¡nagrinėta. 2014 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovas G. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo J. Ž.. Spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi be kitų aplinkybių taip pat atkreipė ieÅ¡kovo dėmesį į tai, jog privataus kaltinimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra iÅ¡nagrinėta ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovui patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t.y. nurodyti dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė praÅ¡omÄ priteisti žalÄ .

Tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek ruoÅ¡iantis bylos nagrinėjimui parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, jog byloje kilęs ginčas nėra susijęs su neiÅ¡nagrinėta privataus kaltinimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) nei jos baigtimi, nes savo patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, jog konfliktas tarp Å¡alių kilo dėl ieÅ¡kovo paraÅ¡ytų skundų į atsakovo ir trečiojo asmens darbovietes.

Dėl skunde nurodytų aplinkybių atsakovas ir jo sutuoktinė 2012 metais kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, siekdami apginti savo teises. Tai, jog privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas nebuvo iÅ¡nagrinėtas, bet perduotas ikiteisminio tyrimo institucijoms, o vėliau nutrauktas, savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovas ir jo sutuoktinė neteisėtai kreipėsi teisminės gynybos. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo institucijai atsisakius palaikyti valstybinį kaltinimÄ ginant atsakovo ir jo sutuoktinės teises ir nurodant pastariesiems patiems kreiptis į teismÄ dėl savo teisių ginimo privataus kaltinimo tvarka.

Dėl tokių ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teismas nepasisakė tuo pagrindu, jog tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau teigė, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmų kaip neteisėtų ir sudarančių pagrindÄ jų civilinei atsakomybei kilti. Taip pat sprendė, jog pats faktas, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu, atmetė ieÅ¡kinį nepasisakydamas dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio ir pagrįstumo.

Dėl praÅ¡omos skirti baudos, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas, turėdamas kvalifikuoto atstovo - advokatÄ pagalbÄ , suvokdamas, jog pirminis atsakovo skundas buvo neiÅ¡nagrinėtas ne dėl nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių ir žinodamas, kad teisme pagal pakartotinį atsakovo skundÄ yra jam iÅ¡kelta ir neiÅ¡nagrinėta privataus kaltinimo byla, reikÅ¡damas visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį elgėsi nesÄ Å¾iningai atsakovo atžvilgiu, dėl ko teigė, kad yra visos įstatymo numatytos sÄ lygos skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, bei atsižvelgdamas į tai, kad nuostolių atlyginimo dėl nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimo nėra praÅ¡oma, į tai, kad bauda skiriama fiziniam asmeniui, skyrė ieÅ¡kovui 1000 Lt baudÄ valstybės naudai.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Nurodo, jog apeliantas nuo pat atsakovo pareiÅ¡kimo apie tai, kad apeliantas padarė kokias nors nusikalstamas veikas, su pareiÅ¡kimu nesutiko.

Tokie atsakovo kaltinimai apeliantÄ Ä¯Å¾eidė ir pažemino. PirmÄ kartÄ pradėjus privataus kaltinimo bylÄ , apeliantas dėl patirtos žalos nesikreipė į teismÄ , tačiau atsakovui pakartotinai pasikreipus į teismÄ dėl tų pačių aplinkybių, apeliantas, manydamas, kad jo garbė ir orumas toliau žeminami bei atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2013-06-26 nutarimÄ , nusprendė ginti savo teises. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip neteisėtų.

Apeliantas teigia kad egzistuoja visos sÄ lygos, numatytos CK 2.24 str. 2012-12-07 atsakovo pareiÅ¡kimu buvo paskleistos žinios apie apeliantÄ , pareiÅ¡kimas teisme buvo priimtas, pareiÅ¡kime nurodytas jo vardas bei pavardė, asmens kodas, adresas. PareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, jog yra nusikaltęs, neatitikimas tikrovei turėjo bÅ«ti nustatytas nagrinėjant bylÄ . Žala apeliantui kilo dėl atsakovo 2012-12-07 pareiÅ¡kimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, o dėl Å¡io pareiÅ¡kimo yra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas – ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, todėl 2013-12-10 atsakovo pakartotinio pareiÅ¡kimo iÅ¡nagrinėjimo faktas neturi esminės reikÅ¡mės Å¡ioje civilinėje byloje. 2012-12-07 pareiÅ¡kime paskleistos žinios vertintinos kaip žeminančios ir žeidžiančios apelianto garbę ir orumÄ .

Nustačius, jog egzistuoja visi elementai taikyti CK 2.24 str. 1 d., turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl pairto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis patyrė didelius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , dėl ko pablogėjo sveikata ir teko lankytis pas medikus, pirkti vaistus, taip pat patyrė finansinių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apelianto vertinimu, atsakovo veiksmai paskleidžiant apie apeliantÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ buvo neteisėti.

Apeliantas taip pat nesutinka su paskirta bauda. Nurodo, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kė vadovaudamasis įstatymų suteiktomis teisėmis, o tai, kad jam buvo suteikta kvalifikuoto teisininko pagalba kaip tik reiÅ¡kia, kad jis turėjo pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kinį reiÅ¡kia pagristai, nes vadovavosi teisininko konsultacijomis, todėl nesutinka su prieÅ¡inga teismo iÅ¡vada. Pažymėjo, kad viso proceso metu savo teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai ir elgėsi rÅ«pestingai.Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmesti, taip pat skirti ieÅ¡kovui 5000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Nurodo, kad nagrinėjamu atveju garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos pagal CK 2.24 str. 9 d., kadangi atsakovas buvo teismo proceso dalyvis, o jo pateikti procesiniai dokumentai juos teismui priėmus laikytini teismo procesiniais dokumentais.

Nurodo, kad atsakovas 2012-12-07 pareiÅ¡kimÄ teikė teismui, ne ikiteisminio tyrimo įstaigoms, o tai, kad pareiÅ¡kimas visgi buvo perduotas ikiteisminio tyrimo įstaigoms yra ne atsakovo kaltė. Vien tai, kad atsakovo pareiÅ¡kimo turinys tapo žinomas kitai institucijai, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas paskleidė žinias apie apeliantÄ . Atsakovo teigimu, jis sÄ Å¾iningai kreipėsi į teismÄ , todėl tai negali bÅ«ti laikoma asmens garbę ir orumÄ Â Å¾eminančių žinių paskleidimu.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

Apeliantas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme, savo reikalavimÄ grindė CK 6.245 str. nuostatomis bei įrodinėjo minėtame straipsnyje privalomas aplinkybes civilinei atsakomybei kilti, t. y.

1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai;

2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Tuo tarpu pateikdamas apeliacinį skundÄ apeliantas jau įrodinėjo sÄ lygas atsakomybei kilti pagal CK 2.24 str. nuostatas, atitinkamai pateikdamas kitokį faktinių aplinkybių vertinimÄ bei įrodinėdamas, jog žalÄ jis patyrė ne dėl pareiÅ¡kimo padavimo ar pradėto ikiteisminio tyrimo, o dėl to, kad paduodant pareiÅ¡kimÄ paskleidus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio (jei pareikÅ¡tas) pagrindÄ ir dalykÄ bei Å¡iuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, kuriomis Å¡alis grindžia savo reikalavimus, – turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo ir atsakovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis).

IeÅ¡kinio dalykas ir pagrindas negali bÅ«ti keičiami priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl Å¡alys neturi teisinio pagrindo iÅ¡plėsti (nurodyti naujų) byloje nagrinėjamų aplinkybių, kurios nenurodytos iÅ¡dėstant ieÅ¡kinio pagrindÄ ir reikalavimus, teikiant atsiliepimus ar kitos formos atsikirtimus į ieÅ¡kinį ir nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pažymi, kad atsakovo atsakomybė dėl konkrečių teiginių, kaip žeminančių ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , paskleidimo vieÅ¡ai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama, to neprašė pripažinti ir apeliantas, taigi apelianto apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalykas, todėl teismas neturėjo pagrindo jų nagrinėti.

Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto naujai įrodinėjamų aplinkybių pagrįstumo. Taip pat civilinės atsakomybės klausimas nenagrinėtinas CK 2.24 str. aspektu dar ir dėl to, kad, kaip teisingai nurodė atsakovas, dėl dalyvaujančio baudžiamojoje byloje asmens procesiniame dokumente – pareiÅ¡kime teismui – paskleistų garbę ir orumÄ Å¾eminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo asmuo neatsako pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas (CK 2.24 straipsnio 9 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinio pagrįstumas vertinamas vadovaujantis CK 6.245 str. nuostatomis.Byloje nustatyta, kad pirmos instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje pasiÅ«lė ieÅ¡kovui patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t.y. nurodyti dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė praÅ¡omÄ priteisti žalÄ .

Visgi apeliantas, įrodinėdamas atsakovo neteisėtus veiksmus, nebuvo nuoseklus – procesiniuose dokumentuose kaip neteisėtus veiksmus įvardijo atsakovo pareiÅ¡kimo padavimÄ , kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas, apelianto vertinimu, reiÅ¡kė, kad atsakovo pareiÅ¡kimas nepasitvirtino, tačiau parengiamojo posėdžio metu vėl teigė, jog patirtÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas pagrįsdamas neturtinę žalÄ Ä¯rodinėjo, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir taikytų kardomųjų priemonių patyrė diskomfortÄ , stresÄ , dėl ko sutriko jo sveikata, taip pat patyrė reputacijos pablogėjimÄ , įvairius nepatogumus, jam buvo apribota judėjimo laisvė.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovas savo teises siekė ginti kreipdamasis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, o ne inicijuodamas ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ , kadangi atsakovo skundas prokuratÅ«rai buvo perduotas teismo iniciatyva negalint toliau nagrinėti bylos privataus kaltinimo tvarka dėl ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių. Be to, visiÅ¡kai sutiktina su pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo institucijai atsisakius palaikyti valstybinį kaltinimÄ ginant atsakovo ir jo sutuoktinės teises ir nurodant pastariesiems patiems kreiptis į teismÄ dėl savo teisių ginimo privataus kaltinimo tvarka, o ne dėl to, jog atsakovo pareiÅ¡kimas nepasitvirtino, kas iÅ¡ esmės leidžia visiÅ¡kai atmesti apelianto motyvus įrodinėjant atsakovo neteisėtus veiksmus.

IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, jog vertindamas ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , apeliantas šį faktÄ nepagrįstai interpretuoja sau palankia linkme. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas patirtÄ Å¾alÄ nepagrįstai kildina iÅ¡ nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi apelianto nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Pirmos instancijos teismas, vertindamas, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, t.y. pats atsakovo pareiÅ¡kimo faktas, gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika, pagrįstai darė iÅ¡vada, jog nustatytos aplinkybės, o bÅ«tent: pirminis konfliktas tarp Å¡alių kilo dėl ieÅ¡kovo paraÅ¡ytų skundų į atsakovo ir trečiojo asmens darbovietes, po ko dėl skunde nurodytų aplinkybių atsakovas ir jo sutuoktinė 2012 metais padavė apeliantÄ Ä¯ teismÄ skundÄ privataus kaltinimo tvarka, tačiau skundas nebuvo iÅ¡nagrinėtas, kadangi buvo perduotas ikiteisminio tyrimo institucijoms, o vėliau ir nutrauktas, ikiteisminio tyrimo institucijai atsisakius palaikyti valstybinį kaltinimÄ ginant atsakovo ir jo sutuoktinės teises ir nurodant pastariesiems patiems kreiptis į teismÄ dėl savo teisių ginimo privataus kaltinimo tvarka - savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovas ir jo sutuoktinė neteisėtai kreipėsi teisminės gynybos, o bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmų kaip neteisėtų ir sudarančių pagrindÄ jų civilinei atsakomybei kilti.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , teisingai rėmėsi materialiosios teisės normomis ir pagrįstai nurodė, jog vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminės reikÅ¡mės turi nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikÅ¡minga konstatuojant, ar nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų sÄ moningo nepaisymo, kas teismui bÅ«tų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Å iuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais bÅ«tų pagrindas pripažinti tokį kreipimÄ si dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė egzistuojant aukščiau apraÅ¡ytų aplinkybių (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), dėl kurių bÅ«tų galima spręsti, jog bÅ«tent pats atsakovo kreipimasis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu.Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-11-07 nuosprendžiu apeliantas buvo iÅ¡teisintas atsakovo ir jo sutuoktinės pradėtoje privataus kaltinimo byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje.

Konstatuotina, kad apelianto atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , taip pat iÅ¡teisinti apeliantÄ , nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad vienu atveju ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir kardomosios priemonės pritaikymas, kitu atveju - baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka pradėjimas, buvo neteisėti ab initio.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas Å¡ioje byloje neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. byloje nenustatyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, o bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusios naujos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti galutinę pirmos instancijos teismo iÅ¡vadÄ .

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos įstatymo numatytos sÄ lygos skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Sprendė, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, elgėsi nesÄ Å¾iningai atsakovo atžvilgiu, kadangi turėjo kvalifikuoto atstovo - advokatÄ pagalbÄ , suvokė, jog pirminis atsakovo skundas buvo neiÅ¡nagrinėtas ne dėl nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių ir žinojo, kad teisme pagal pakartotinį atsakovo skundÄ yra jam iÅ¡kelta ir neiÅ¡nagrinėta privataus kaltinimo byla.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis iÅ¡vadomis.CPK 95 str. 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis – CPK 95 straipsnis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį iÅ¡nagrinėjus teisme galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijamo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010).Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nurodė tinkamÄ LAT praktikÄ Å¡iuo klausimu, tačiau jÄ netinkamai vertino.

Nagrinėjamu atveju manytina, jog apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, manydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, apeliantas turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, o tai, kad jis ieÅ¡kinio neįrodė, nepaneigia Å¡ios jo teises. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog faktas, kad apeliantui buvo suteikta kvalifikuoto teisininko pagalba kaip tik reiÅ¡kia, kad jis turėjo pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kinį reiÅ¡kia pagristai, nes vadovavosi teisininko konsultacijomis. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nenustatė objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantas, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise reikÅ¡ti apeliacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ galimai pažeistai teisei apginti, bÅ«tų nesÄ Å¾iningai naudojęsis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, dėl ko bÅ«tų pagrindas skirti baudÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo apeliantui atmestinas (CPK 185 str.). Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimÄ dalyje dėl baudos skyrimo ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,24 Lt (keturiolika litų ir 24 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sÄ skaitÄ esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .PraÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui G. T. baudÄ atmesti.“ Teisėja Loreta LipnickienėÂ