2025-03-07 Nr. CB-1439-2-68-3-30623-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-699

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30623-2019-5

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 20 d. paduotu ieškovo R. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams A. K. ir H. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Ramutė Valantiejienė ir Suomijos įmonė AIG Europe S.A. (Finland Branch).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2025 m. sausio 21 d. nutartimi DOK-4506 atsisakė priimti ieškovo pirmą kartą 2024 m. gruodžio 16 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Antrą kartą paduotas ieškovo kasacinis skundas, lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu, kurį atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra pertvarkytas, papildytas naujais argumentais. Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Priimdamas skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010), kurioje išaiškinta, kad nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo ir šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 išaiškinimais (nutarties 52 punktas), kad eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), kad vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

2. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino tų rašytiniais įrodymais byloje pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtina, kad palikėjo R. K. valia dėl naujo testamento tokiu turiniu, koks buvo patvirtintas 2019 m. kovo 5 d., nebuvo nei išsakyta, nei kam nors atskleista, kad testamento tvirtinimo metu testamento turinys R. K. nebuvo žinomas, kad jis pats savo valios išreikšti negebėjo dėl sutrikusios kalbos, testamento turinio neperskaitė, nes nematė.

3. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių, kurios byloje yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, leidžiančiais vertinti, kokia buvo tikroji R. K. valia: prieš operaciją į LSMU Kauno klinikas 2018 m. lapkričio 20 d. atvykusi notarė Jolanta Rulienė patvirtino, pirma, R. K. įgaliojimą H. K.; antra, R. K. pareiškimą, kuriuo pareiškiama, kad A. G. pareiškėjo ligos atveju turi teisę patekti į visas patalpas, kuriose bus vykdomas pareiškėjo gydymas, priežiūra bei slauga. Jis pageidavo būti prižiūrimas ir slaugomas A. G.; taip pat pareiškė, kad A. G. medicininius dokumentus, ligos istorijos išrašus ir kitus su gydymu susijusius dokumentus bei informaciją, pareiškėjui pačiam negalint išreikšti savo valios, priimti sprendimus dėl gydymo būdų, metodų ir trukmės, gali tik suderinus kartu su H. K.; trečia, notarė patvirtino 2018 m. lapkričio 20 d. testatoriaus R. K. testamentą. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino tų rašytiniais įrodymais byloje pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtina, kad R. K., iki esmingo jo sveikatos būklės pablogėjimo, neketino keisti jau pasirašyto testamento, o R. K. valios pasikeitimas dėl naujo – ginčijamo testamento 2019 m. kovo 5 d. sudarymo buvo sąlygotas ir įtakotas kitų asmenų, pasinaudojusių R. K. sveikatos būkle, pastangomis. Teismai netyrė ir nevertino tų rašytiniais įrodymais ir garso įrašu byloje pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtina, kad R. K. savo valios dėl 2019 m. kovo 5 d. notarės patvirtinto testamento neišreiškė net ir šio testamento tvirtinimo metu.

4. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius reiškia įpareigojimą ne informuoti, bet būtent išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t. y. notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012). Priešingai, nei reikalauja įstatymas, suformuota teismų praktika bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 išdėstyti išaiškinimai, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnis), bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino tų rašytinių įrodymų bei jais byloje pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtina, kad R. K. valios sudaryti naują testamentą nebuvo, o kai buvo pasirašomas ginčijamas 2019 m. kovo 5 d. testamentas, testatorius nežinojo, koks jo turinys, dėl tokio turinio testatoriaus valia nebuvo išreikšta, testamento turinio notarė net neperskaitė ir įstatymo nustatyta tvarka tvirtinamo testamento turinio neišaiškino. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino bylos įrodymų, pagrindžiančių ginčijamo testamento rengimo ir jo pateikimo notarei tvirtinti aplinkybių. Bylą nagrinėję teismai ignoravo suformuotą teismų praktiką, pagal kurią teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Visi teisiškai reikšmingi R. K. atlikti veiksmai privalėjo būti vertinami santykyje su testatoriaus sveikatos būkle, jo gebėjimu atitinkamu laikotarpiu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, suprasti tų veiksmų sukeliamas pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad jis sirgo sunkia somatine – onkologine liga.

5. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovo prašymu paskirta pakartotinė pomirtinė kompleksinė teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas neteisėtai vadovavosi ekspertizės aktu kaip didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu, neteisėtai iš esmės netyrė kitų bylos įrodymų, o jų įrodomąją galią be teisėto pagrindo lygino tik su jų atitikimu ekspertizės išvadoms.

Bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo vadovautis ekspertizės aktu kaip didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu dėl tyrimo netinkamos apimties, tyrimo metodų netinkamo taikymo, dėl ekspertų kvalifikacijos trūkumo. Ekspertizė atlikta pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio, Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616, (toliau – Aprašas) 19.1 punkto reikalavimus. Bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant iš naujo, vykdant šioje byloje priimtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimus, ekspertai buvo apklausti teismo posėdyje ir davė tokius paaiškinimus, kurie sudaro pagrindą iš esmės suabejoti ekspertų išvadomis, kuriomis priimdamas skundžiamą nutartį teismas neturėjo vadovautis.

Ekspertizę atlikęs ekspertas psichiatras privalėjo vertinti, kad būtina išplėsti pavestos ekspertizės apimtį bei pagal Aprašo 19.1 punktą kreiptis į teismą tam, kad pavesti ekspertizę daryti ir neurologo kvalifikaciją turintiems ekspertams. Bylą nagrinėję teismai neteisėtai nevertino, kad ekspertai be esamo tam pagrindo paciento būdravimo būklės įvertinimą „sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, paliepimus vykdo“ nepagrįstai laikė tinkamu ir pakankamu testatoriaus psichologinės būklės įvertinimui. Tačiau šie įrašai yra paciento neurologinės sąmonės, o ne jo psichologinės būklės įvertinimas remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. V-395 (Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-1567 redakcija) patvirtintu Diagnostikos ir gydymo metodinio dokumento rengimo, taikymo ir atnaujinimo tvarkos aprašu ir Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-461 patvirtintomis taisyklėmis, o šiuose teisės aktuose, be kita ko, nustatytos sveikatos būklės vertinimo skalės, tarp jų ir sąmonės būklės dinamikos stebėjimas. Taigi, bylą nagrinėję teismai neteisėtai nevertino, kad ekspertai be esamo tam pagrindo paciento būdravimo būklės įvertinimą „sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, paliepimus vykdo“ nepagrįstai laikė tinkamu ir pakankamu testatoriaus psichologinės būklės įvertinimui, nepaisant pirmiau minėtų norminių aktų, aiškiai nurodančių, kad šie įrašai yra paciento neurologinės sąmonės, o ne jo psichologinės būklės įvertinimas.

Teismai taip pat nepagrįstai nevertino R. K. medicininių dokumentų duomenų ir jų santykio su ekspertų išvadomis. Skundžiamoje nutartyje teismas ignoravo teismo psichologo eksperto G. B. pareiškimus teismo posėdžio metu (2024 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas 02:09), kad jis nepasirašė ir negalėjo pasirašyti po atsakymu į teismo nutartyje pateiktus klausimus, nes atsakymas nepatenka į jo turimą kompetenciją. Todėl ekspertizės aktu, kaip didesnę įrodomąją galią turinčiu dokumentu, teismas neturėjo vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

6. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi įstatymais ir suformuota teismų praktika, privalėjo kritiškai vertinti ekspertų išvadą, nes ekspertizės akto turinys yra prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas, kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo teismų praktika, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

7. Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai įvertino vieną iš esminių nepaneigtą ir nenuginčytą, o ekspertų net nevertintą, aplinkybę, kuri patvirtina, kad į ginčijamo testamento pasirašymą 2019 m. kovo 5 dieną testatorius į notarų biurą buvo išvežtas iš stacionaraus gydymo įstaigos, kas paneigia skundžiamos nutarties 51 punkte konstatuotą aplinkybę, kad „Kauno klinikų medicininiuose dokumentuose atliktus įrašus apie testatoriaus būklę, išrašant jį iš ligoninės ambulatoriniam gydymui 2019 m. vasario 28 d., jog bendra jo būklė pagerėjo“.

8. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje be pagrindo nesivadovavo eksperto dr. C. C. G. S. pateikiamomis išvadomis, kad nė vienas mirtinos stadijos vėžiu (IV stadija) sergantis asmuo negali sudaryti testamento. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad 2019 m. kovo 5 d. testatorius sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Atrankos kolegija pažymi, kad nors antrą kartą ieškovo pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismų priimtais procesiniais sprendimais argumentai, tačiau jie nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl kasacinio skundo priimtinumo, nei jau buvo išspręsta atrankos kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutartimi. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, ieškovo manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atrankos kolegija 2025 m. sausio 21 d. nutartimi DOK-4506 nutarė grąžinti 2024 m. gruodžio 16 d. sumokėtą 110 Eur žyminį mokestį, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas iš naujo nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė