5d1cc64d-e9dc-473b-ac38-4f29778f5529 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-142-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01071-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Henrikai Milevskei, dalyvaujant pareiškėjams E. V. ir K.

V., jų atstovei advokatei E. G., atsakovės valstybės įmonės Registrų centro atstovei J. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S., trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S., A. S. ir A. S. atstovui advokato padėjėjui P. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. V. ir K. V. skundÄ atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., A. S. ir A. S. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydami panaikinti VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. CSPR-118 dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjų skundas, ir panaikinti VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimus (įformintus registro įraÅ¡ais), kuriais buvo patikslinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys 2016 m. lapkričio 11 d.

Susitarimo pagrindu. Nors skundo reikalavime nurodyti tik 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimai, tačiau iÅ¡ skundo turinio matyti, jog skundžiami VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimai, įforminti registro įraÅ¡ais, todėl netikslus jų nurodymas skundo reikalavime laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu. PareiÅ¡kėjai skunde bei teismo posėdžio metu, taip pat pareiÅ¡kėjų atstovė teismo posėdyje nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2306 ir 2019 m. vasario 1 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 310 pagrindu jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ kavinę su rÅ«siu, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kavinė, Patalpos, ginčo patalpos).

Sudarius pirkimo–pardavimo sutartį dėl Patalpos su rÅ«siu įsigijimo, paaiÅ¡kėjo, jog VĮ Registrų centre nėra identifikuota, kuri rÅ«sio patalpa yra priskirta pareiÅ¡kėjų nuosavybės teise priklausančioms Patalpoms. VÄ® Registrų centras 2018 m. lapkričio 26 d. informavo pareiÅ¡kėjÄ K. V., jog rÅ«sio po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nėra. Pažymėjo, kad, pareiÅ¡kėjams susipažinus su archyviniais dokumentais, paaiÅ¡kėjo, jog ginčo patalpoms, kai jos priklausė buvusiai savininkei, buvo priskirta rÅ«sio patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra kitame pastate, adresu (duomenys neskelbtini).

RÅ«sio patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota minėto pastato dviejų butų bendraturčių A. S., A. S. ir A. S. nuosavybe neteisėto 2016 m. lapkričio 11 d. pastato savininkų susitarimo pagrindu 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. VÄ® Registrų centro Kauno filialo sprendimais (įformintais registro įraÅ¡ais). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjai 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į KomisijÄ , praÅ¡ydami atnaujinti terminÄ minėtų spendimų apskundimui ir panaikinti VÄ® Registrų centro Kauno filialo sprendimus, kuriais buvo patikslinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys. 2019 m. balandžio 15 d.

Komisija priėmė sprendimÄ Nr. CSPR-118, kuriuo atnaujino terminÄ minėtų registro įrašų apskundimui, tačiau netenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl jų panaikinimo motyvuodama tuo, kad kaip priklausinys Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti registruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas, bei tuo, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė raÅ¡ytiniais įrodymais, kad jiems nuosavybės teise priklausančioms Patalpoms yra priskirtas rÅ«sys. Tvirtino, jog ginčo situacija susidarė dėl gyvenamųjų namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iÅ¡skirtinės statybų konstrukcijos: registro numeriu (duomenys neskelbtini) užregistruoti trys namai, pradėti statyti vienu metu (1910 m.), jiems suteikti atskiri adresai, tačiau dviejų gyvenamųjų namų laikančiosios konstrukcijos yra susijungusios.

Dėl statybinės konstrukcijos susidarė tokia situacija, jog po pastatu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame suformuotos trys gyvenamosios patalpos, yra įrengtos net Å¡eÅ¡ios rÅ«sio patalpos, o po pastatu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame yra suformuotos keturios patalpos, nėra įrengta nė viena rÅ«sio patalpa. Nurodė, jog statybų metu buvo suplanuota, jog visos keturios patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), turės po vienÄ rÅ«sį, o pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpoms bus priskirti du rÅ«siai.

Pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjų ir jų atstovės teigimu, įrodo notariškai patvirtinta 2018 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2306, 2019 m. vasario 1 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 310, archyviniai pastatų kadastro apskaitos duomenys ir kiti dokumentai. 1968 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto gyv. namų (duomenys neskelbtini) vidaus dujotiekio projekte rūsio patalpos pažymėtos identifikaciniais numeriais: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nuomone, esant tokiam žymėjimui bei duomenims, kad šiame plane užfiksuoti tiek gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), tiek gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) patalpoms priskirti rūsiai, akivaizdu, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančioms Patalpoms (iki rekonstrukcijos buvo butu Nr. 1) priskirtina rūsio patalpa Nr. 47-1, kuri po 2016 m. spalio 4 d. atliktų kadastrinių matavimų žymima kaip rūsio patalpa Nr. R-5/6.17 kv. m.

Be to, Patalpoms priskirtina ir bendrojo naudojimo patalpos Nr. R-1/9.49 kv. m (koridoriaus) 1/6 dalis, nes bÅ«tent per Å¡iÄ patalpÄ patenkama į rÅ«sius. PareiÅ¡kėjai teigė, jog, atsižvelgiant į pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos metus ir iÅ¡skirtinę konstrukcijÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl daugiabučių namų konstrukcijų įtakos bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamiems objektams, Komisija, priimdama 2019 m. balandžio 15 d. sprendimÄ Nr. CSPR-118, neturėjo teisės vadovautis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje numatyta, jog kaip buto ar patalpos priklausinys Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti registruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas.

Tvirtino, jog įstatymai atgal negalioja, o šių gyvenamųjų namų statybos metais (1910 m.) tokio teisinio reglamentavimo, draudžiančio rūsio patalpas įrengti po gretimu pastatu, nebuvo (nurodė, jog Kaune yra ne vienas toks nekilnojamojo turto objektas), todėl sprendimas grindžiamas nagrinėjamu atveju netaikytinomis teisės normomis. Pareiškėjų nuomone, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžia jų nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius, prieštarauja teisėtumo, teisinio apibrėžtumo principams, jų turinys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl turi būti panaikinti.

Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir atsakovė, Registrų centras) atsiliepime bei jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog Registrų centras neturi dokumentų, kurie patvirtintų, kad Kavinei priklausanti rūsio patalpa yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, 2016 m. gavęs trečiųjų suinteresuotų asmenų 2016 m. prašymus patikslinti buto Nr. 3 ir buto Nr. 2 kadastro ir registro duomenis, 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu (sprendimas įformintas registro įrašu) patikslino buto Nr. 2 kadastro ir registro duomenis, t. y. bendraturčių 2016 m. lapkričio 11 d.

Susitarimo pagrindu įrašė identifikuotas rÅ«sio patalpas (duomenys neskelbtini), ½ dalį bendrojo naudojimo patalpos R-1 į buto Nr. 2 apraÅ¡ymÄ ir įregistravo A. S. nuosavybės teises į nurodytų rÅ«sio patalpų dalį, 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu (sprendimas įformintas registro įraÅ¡u) įregistravo A. S. nuosavybės teises į nurodytų rÅ«sio patalpų dalį ir 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu (sprendimas įformintas registro įraÅ¡u) patikslino buto Nr. 3 kadastro ir registro duomenis, t. y. 2016 m. lapkričio 11 d.

Susitarimo pagrindu įrašė identifikuotas rÅ«sio patalpas R-2, R-3, R-4, ½ dalį bendrojo naudojimo patalpos R-1 į buto Nr. 3 apraÅ¡ymÄ ir įregistravo A. S. nuosavybės teises į nurodytas rÅ«sio patalpas. Tvirtino, jog 2 ir 3 butų kadastro ir registro duomenų pakeitimui buvo pateikti tinkami dokumentai (praÅ¡ymai, visų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų 2016 m. lapkričio 11 d. Susitarimas dėl rÅ«sio patalpų pasidalinimo, butų kadastro duomenų bylos) ir jų pakako Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimui.

Pažymėjo, jog Registrų centras neneigia, kad pareiškėjams priklauso rūsio patalpos, tačiau jos nėra identifikuotos, t. y. nėra aišku, kokiu adresu jos yra ir kokiais indeksais pažymėtos planuose, kokio ploto ir kita. Pareiškėjai neįrodė, jog jų nurodyta rūsio patalpa R-5 (6,17 kv.

m) yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įgyvendindamas savo kompetencijÄ , turi teisę atlikti tik nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, Å¡ių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimÄ Nekilnojamojo turto registre, registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iÅ¡ pateiktų dokumentų apie nekilnojamÄ jį daiktÄ perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrÄ .

Kaip buto ar patalpos priklausinys Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimÄ vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindÄ , jo įforminimÄ , tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų. Prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo A.

S. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų (dokumentų), jog jie turi nuosavybės teises į rūsio patalpas, esančias po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog pareiškėjų turimos patalpos yra kitame pastate, todėl nurodomos rūsio patalpos negali būti jų priklausinys. Trečiųjų suinteresuotų asmenų žiniomis, istoriškai gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėti statyti tuo pačiu metu.

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti tik pabaigus statyti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (kuris pradėtas statyti 1910 m.). Å ių dviejų namų statyba iÅ¡ anksto nebuvo niekaip susijusi jokiais techniniais, konstrukciniais, funkciniais sprendimais ar ryÅ¡iais, o tuo labiau priklausiniu (rÅ«siu) paskirstymu, nėra įėjimo iÅ¡ vieno į kitÄ , pastatų pamatai yra atskiri. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas netenkintinas. Administracinėje byloje kilo ginčas dėl VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimų, įformintų registro įraÅ¡ais, kuriais buvo patikslinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro ir registro duomenys minėto nekilnojamojo turto bendraturčių 2016 m. lapkričio 11 d.

Susitarimo pagrindu dėl rÅ«sio patalpų įregistravimo vieÅ¡ame registre ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. CSPR-118 dalies, kuria atmestas pareiÅ¡kėjų skundas, teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai notariÅ¡kai patvirtintos 2018 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. vasario 1 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 310 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini), negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ kavinę (patalpas 1-1 (3,89 kv. m), 1-2 (1,95 kv. m), 1-3 (33,61 kv. m), 1-4 (2,26 kv. m), 1-5 (22,20 kv. m), 1-6 (10,77 kv. m).

Pirkimo dokumentuose nurodyta ir jų pagrindu vieÅ¡ame registre įregistruota, jog nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate 1A2p, yra su rÅ«siu. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjai su 2019 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijÄ , nurodydami, jog pareiÅ¡kėjams tapo žinoma, kad teritorinis registratorius yra neteisėtai įregistravęs jiems priklausančio rÅ«sio patalpas namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, praÅ¡ydami panaikinti VÄ® Registrų centro Kauno filialo sprendimus, kuriais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių susitarimo 2016 m. lapkričio 11 d. pagrindu buvo įregistruotos rÅ«sio patalpos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams.

Su pareiÅ¡kėjų skundu Komisijai buvo paduotas 2019 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ paduoti skundui dėl pirmiau minėtų sprendimų panaikinimo. Å ioje byloje ginčijamu Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. CSPR-118 buvo atnaujintas terminas skundui dėl teritorinio registratoriaus ir kadastro tvarkytojo 2016 m. lapkričio 30 d. (dviejų sprendimų) ir 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo, įformintų registro įraÅ¡ais, paduoti, pareiÅ¡kėjų skundas dėl minėtų sprendimų panaikinimo atmestas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bendraturčių 2016 m. lapkričio 11 d. buvo sudarytas ir notariškai patvirtintas susitarimas, kurio pagrindu bendraturčiai gyvenamajame name 10A2p (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) susitarė pasidalyti jame esančias rūsio patalpas (1 buto savininkas į rūsio patalpas nepretendavo). VĮ Registrų centro Kauno filialui buvo pateiktas A. S. 2016 m. lapkričio 23 d. prašymas Nr. 12968828, A.

S. 2016 m. gruodžio 5 d. praÅ¡ymas Nr. 13076743 ir A. S., atstovaujamos M. S., 2016 m. lapkričio 24 d. praÅ¡ymas Nr. 12981645 dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimo, prie praÅ¡ymų pateiktas bendraturčių 2016 m. lapkričio 11 d. Susitarimas dėl rÅ«sio patalpų pasidalinimo, 2016 m. spalio 4 d. butų kadastro duomenų bylos, 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ . VieÅ¡o registro duomenys (2019 m. gegužės 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai) patvirtina, jog pagal Registrų centrui pateiktus duomenis buvo patikslinti butų Nr. 2 ir Nr. 3 kadastro ir registro duomenys.

Teritorinio registratoriaus 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimais, įformintais registro įrašais, 2016 m. lapkričio 11 d. Susitarimo pagrindu butui Nr. 2 priskirtos ir viešame registre A. S. ir A. S. vardu nuosavybės teise įregistruotos rūsio patalpos R-5 (6,17 kv. m), R-6 (5,34 kv. m), R-7 (9,76 kv.

m) ir ½ dalis bendrojo naudojimo patalpos R-1. Teritorinio registratoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu, įformintu registro įrašu, buvo patikslinti buto Nr. 3 kadastro ir registro duomenys, 2016 m. lapkričio 11 d. Susitarimo pagrindu įregistruojant viešame registre rūsio patalpas R-2 (6,41 kv. m), R-3 (6,51 kv. m), R-4 (6,61 kv. m) ir ½ dalį bendrojo naudojimo patalpos R-1 A. S. nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) nuostatos.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įgyvendindamas savo kompetencijÄ , turi teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, Å¡ių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimÄ Nekilnojamojo turto registre, t. y. minėtų teisių pavieÅ¡inimÄ registre, kuriame kaupiami duomenys bei gali bÅ«ti naudojami prieÅ¡ trečiuosius asmenis (Registro įstatymo 1 straipsnis, Kadastro įstatymo 1 straipsnis). Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro tvarkymo nuostatas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumÄ ir apsaugÄ ;

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2914/2012). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai numatyti Kadastro įstatymo (ginčui aktuali nuo 2016-05-01 iki 2020-01-01 galiojusi redakcija) 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir jų pakeitimo dokumentai yra:

1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas;

2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;

3) rašytiniai sandoriai;

4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai;

5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pažymėtina, jog toje pačioje teisės normoje įtvirtinta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jų pakeitimo Kadastro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikiamas praÅ¡ymas įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti reglamentuoja Kadastro įstatymo 14 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog Kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti, jeigu praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) asmenys, padavę praÅ¡ymÄ , neturėjo teisės jį paduoti;

2) dokumentas, kurio pagrindu praÅ¡oma įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas;

3) dokumento, kurio pagrindu praÅ¡oma įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ nesutampa su Å¡io daikto kadastro duomenų bylos duomenimis;

4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Å¡io Ä®statymo reikalavimų. Pagal Registro įstatymo 29 straipsnio nuostatas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) asmenys, padavę praÅ¡ymÄ , neturėjo teisės jį paduoti;

2) dokumentas, kurio pagrindu praÅ¡oma atlikti registracijÄ , neatitinka Å¡io įstatymo reikalavimų;

3) dokumento, kurio pagrindu praÅ¡oma atlikti registracijÄ , forma neatitinka įstatymų ar sandorio Å¡alių nustatytos formos;

4) dokumentas, kurio pagrindu praÅ¡oma atlikti registracijÄ , yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu bÅ«du pripažintas netekusiu galios;

5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas;

6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti;

7) įstatymai nenumato galimybės praÅ¡omas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡ytais duomenimis apie tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ;

9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimÄ atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. PareiÅ¡kėjai skunde ir teismo posėdžio metu nenurodė teisės aktuose įtvirtintų atsisakymo įregistruoti daiktines teises pagrindų ir aplinkybių. Konkrečiu atveju rÅ«sio patalpos buvo įregistruotos vieÅ¡ame registre trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teise kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai.

Byloje nėra ginčo, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., A. S. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2 ir 3 butai gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnis nustato nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimÄ reglamentuoja Registro įstatymo (ginčui aktuali nuo 2015-11-01 iki 2020-01-01 galiojusi redakcija) 10 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko praÅ¡ymu priklausinių duomenis įraÅ¡ant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡Ä .

Nekilnojamojo daikto priklausinių įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto registrÄ tvarkÄ ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (1 dalis). Kaip buto ar patalpos priklausinys Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas (2 dalis). Konkrečiu atveju byloje nėra ginčo, jog skundžiamais sprendimais (registro įraÅ¡ais) įregistruotos rÅ«sio patalpos yra tame pačiame statinyje ((duomenys neskelbtini)), jos yra kitos patalpos (ne butai), dėl jų įregistravimo teritoriniam registratoriui buvo pateiktas Kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas dokumentas – raÅ¡ytinis sandoris, t. y. gyvenamojo namo bendraturčių 2016 m. lapkričio 11 d. susitarimas dėl rÅ«sio patalpų identifikavimo ir pasidalijimo po atliktų paprastojo remonto darbų, kartu su juo Kadastro tvarkytojui buvo pateikti bendraturčių praÅ¡ymai įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kadastro ir registro duomenų tvarkytojas turėjo pagrįstÄ ir teisėtÄ pagrindÄ skundžiamais sprendimais, įformintais registro įraÅ¡ais, įregistruoti vieÅ¡ame registre rÅ«sio patalpas nuosavybės teise tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjai nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad teritorinis registratorius, įregistruodamas daiktines teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ar Komisija, nagrinėjusi jų skundÄ , bÅ«tų padarę teisės normų, reglamentuojančių daiktinių teisių registravimo pagrindų, įregistravimo tvarkos, skundų nagrinėjimo procedÅ«ros pažeidimus. Tvirtino, jog Komisijos sprendimas grindžiamas nagrinėjamu atveju netaikytinomis teisės normomis (Registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi), tačiau teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinę situacijÄ , negali sutikti su tokiais argumentais, nes atsakovė tinkamai pritaikė teisės normÄ , reglamentuojančiÄ ginčo teisinius santykius, kuri galiojo trečiųjų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymų pateikimo metu.

Pažymėtina, jog Registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad kaip buto ar patalpos priklausinys Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis asmenų daiktas. Å i įstatymo nuostata apibrėžia ne asmenų daiktines teises, kaip jas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o tik tvarkÄ , kuria remdamasis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo įraÅ¡yti duomenis į vieÅ¡Ä registrÄ . JÄ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taiko tuo metu, kai atlieka turto registro tvarkymo veiksmus, o ne taiko atgal, reguliuodamas daiktinius santykius, susiklosčiusius iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, kaip nurodė pareiÅ¡kėjai.

Ši įstatymo nuostata nepaneigia daikto, nesančio tame pačiame name ar pastate galimybės būti kito daikto priklausiniu (susijusio funkciniu ryšiu), o reiškia, kad, jeigu nekilnojamasis daiktas yra ne tame pačiame statinyje, kuriame yra butas ar patalpos, tai toks savarankiškas daiktas turi būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre tik kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei registruojant daiktines teises į jį. Taip pat ši įstatymo nuostata reiškia, kad neidentifikuotas nekilnojamasis asmenų daiktas gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip buto ar patalpos priklausinys tik tuo atveju, jeigu jis yra tame pačiame statinyje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjų nurodyta rÅ«sio patalpa nėra savarankiÅ¡kas daiktas, ji yra kitame pastate nei Kavinė, t. y. pastate (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus dėl pakeitimų Nekilnojamojo turto registre, neturėjo teisės vadovautis Registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi. PareiÅ¡kėjai skundžiamų sprendimų nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ iÅ¡ esmės grindė aplinkybėmis, jog ginčo rÅ«sio patalpos (jų dalis) priklauso jiems nuosavybės teise dėl to, kad Kavinės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje buvo nurodytas rÅ«sys, teritorinio registratoriaus įregistruotas vieÅ¡ame registre, taip pat įrodinėjo gyvenamųjų namų statybos specifika, kad abu namai gretimi, sujungti, pastatyti vieno savininko, kad buvusi savininkė naudojosi ginčo rÅ«sių patalpomis, kad gretimo namo bendraturčių susitarimas, kurio pagrindu įregistruotos daiktinės teisės, yra neteisėtas, kad rÅ«sio buvimÄ patvirtina archyvinėje kadastro duomenų byloje iÅ¡likę ir kiti dokumentai.

Nagrinėjant administracinę bylÄ , nustatyta, jog nors 2018 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2306 nurodyta, kad įsigyjamos Kavinės patalpos su rÅ«siu, tačiau nei pirkimo dokumentuose, nei (duomenys neskelbtini) archyvinėje kadastro duomenų byloje nėra dokumentų, kuriuose rÅ«sio patalpos bÅ«tų identifikuotos (nurodytas jų plotas, žymėjimas). Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjams jau buvo iÅ¡dėstytos VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. (3.4.5.) KAS-1343, kurio jie neskundė.

Byloje nepaneigta, jog ginčo pastatai istoriÅ¡kai jų statybos ir konstrukcijos požiÅ«riu yra susiję, tai įrodo archyviniai dokumentai kadastro bylose. Pažymėtina, jog pagal į bylÄ pateiktus duomenis (abiejų pastatų plano duomenis kadastro byloje) nustatyta, kad ginčo pastatus jungia bendra sienos dalis, tačiau jie vieÅ¡ame registre įregistruoti ir funkcionuoja kaip atskiri savarankiÅ¡ki nekilnojamojo daikto objektai, turintys skirtingas žymas (pastatas (duomenys neskelbtini) pažymėtas 1A2p, o pastatas (duomenys neskelbtini) pažymėtas 10A2p).

Byloje neginčijamai nustatyta, jog rÅ«sio (rÅ«sių) po gyvenamuoju namu 1A2p, esančiu (duomenys neskelbtini), nėra, rÅ«siai yra po (duomenys neskelbtini), pastatu (10A2p) esančiais butais. PareiÅ¡kėjai remiasi 1953 metais pastatų vidaus ploto eksplikacijoje (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis apie negyvenamÄ jÄ patalpÄ (5,18 kv. m rÅ«sys), 1964 m. pastatų vidaus ploto eksplikacijoje (duomenys neskelbtini) adresu (pagal patikslintus Adresų registro duomenis, tai (duomenys neskelbtini) buvęs adresas) užfiksuotais duomenimis apie 51,40 kv. m ploto rÅ«sį, tačiau minėtuose dokumentuose nurodytas žymėjimas (Statybos raidė 2A1p), Å¡iuo indeksu kadastro archyviniuose dokumentuose (planuose) buvo žymimas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl jie nepatvirtina pareiÅ¡kėjų skundo pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog nuosavybės teisės į ginčo patalpas vieÅ¡ame registre buvo registruotos 1992 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. 25-576 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374 L. I. vardu (po pavardės pakeitimo L. H.), iÅ¡ kurios pareiÅ¡kėjai jas įsigijo. 1997 m. gruodžio 30 d. Individualaus statinio priėmimo aktas patvirtina, jog ginčo butas buvo rekonstruotas į Kavinę, kurios bendras plotas 74,67 kv. m. 1998 m. sausio 9 d.

L. H. atstovai pateikė praÅ¡ymÄ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Kauno filialui įregistruoti ginčo patalpas. Minėtos privatizavimo sutarties ir Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu buvo įregistruotos 74,64 kv. m ginčo patalpos vieÅ¡ame registre. Ginčo patalpų rekonstravimo ir teritoriniam registratoriui pateiktuose dokumentuose jokių duomenų apie rÅ«sio patalpas (jų faktinę buvimo vietÄ , plotÄ , žymėjimÄ ) nėra. PareiÅ¡kėjai skunde teigia, kad visi gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pradėti statyti 1910 m., jų laikančiosios konstrukcijos yra susijungusios į vientisÄ nekilnojamojo turto objektÄ ir bÅ«tent dėl statybinės konstrukcijos susidarė tokia situacija, jog po pastatu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame suformuotos trys gyvenamosios patalpos, yra įrengtos net Å¡eÅ¡ios rÅ«sio patalpos, o po pastatu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame yra suformuotos keturios patalpos, nėra įrengta nė viena rÅ«sio patalpa.

PareiÅ¡kėjų manymu, tai reiÅ¡kia, kad statybų metu buvo suplanuota, jog visos keturios patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), turės po vienÄ rÅ«sį, o pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpoms bus priskirti du rÅ«siai. Teismo vertinimu, Å¡ie argumentai nėra susiję su teritorinio registratoriaus veiksmais, tačiau susiję su daiktinėmis teisėmis ir jų vertinimu, dėl kurių nagrinėjamoje byloje ginčas nėra sprendžiamas. Å ioje byloje taip pat nenagrinėjamas ginčas dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, teritorinio registratoriaus veiksmų, atliekant sutarties teisinę registracijÄ , todėl pareiÅ¡kėjų argumentai dėl sutarties, kurioje buvo nurodyta Kavinė su rÅ«siu, įregistravimo vieÅ¡ame registre nenagrinėjami.

Teismas pažymi, jog administraciniam teismui, nagrinėjančiam bylas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, t. y. vykdančiam vieÅ¡ojo administravimo subjekto kontrolę, yra pavesta nagrinėti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veikla) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTÄ® 3 str.). Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti, ir už Å¡ių duomenų apsaugÄ (Kadastro įstatymo 4 str. 2 d.).

Nei Kadastro tvarkytojas, sprendžiantis klausimÄ dėl kadastro duomenų įraÅ¡ymo, nei administracinis teismas, tikrinantis Kadastro tvarkytojo veiksmų ir sprendimų teisėtumÄ , negali spręsti ginčo dėl daiktinių teisių į statinį. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas dėl daiktinių teisių į statinius, jis gali bÅ«ti inicijuojamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2014 m. vasario 6 d. administracinėje byloje Nr. A602-488/2014).

Kadangi nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl daiktinių teisių, o tik dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus veiksmų, pareiÅ¡kėjų argumentai, kad buvusiai ginčo patalpų savininkei buvo leista naudotis rÅ«siu, esančiu (duomenys neskelbtini) pastate (naudojimosi rÅ«siu faktÄ patvirtino ir byloje apklausta liudytoja M. J. Å .), neįrodo skundo reikalavimų pagrįstumo. Dėl tų pačių aplinkybių skundžiamų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo neįrodo ir pareiÅ¡kėjų pateiktas 1968 m.

Komunalinio Å«kio projektavimo instituto Gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) vidaus dujotiekio projektas. Ä®vertinusi visumÄ nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiami sprendimai yra priimti kompetentingo subjekto, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, jų nustatyta tvarka, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. CSPR-118 dalis, kuria atmestas pareiÅ¡kėjų skundas, yra tinkamai motyvuota, atitinkanti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pagrįsta ginčui taikomų teisės aktų ir faktinės situacijos vertinimu, iÅ¡vada padaryta atsižvelgus į vieÅ¡osios teisės principus bei suformuotÄ teismų praktikÄ , atsakovės kompetencijÄ , todėl skundžiamų sprendimų panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 42 straipsnyje įtvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei tvarka. Jame numatyta, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjui K. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 2.1(NTP-19-T-5388-18987) pagrindu buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau skundÄ atmetus nėra pagrindo valstybei priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal į bylÄ pateiktus duomenis dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡ trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Juris Consultus“ 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. teisme buvo gauti praÅ¡ymai, kuriais nurodoma, jog A.

S. iÅ¡ viso patyrė 1865,37 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir praÅ¡oma jas priteisti. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å io straipsnio 3 dalis nustato, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , pažymi, kad, atmetus skundÄ , teismo sprendimu apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju taikytinos teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios Rekomendacijų nuostatos (nuo 2015 m. kovo 20 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, be to, į Å¡iÄ sumÄ nėra įtrauktos iÅ¡laidos už atstovavimÄ teismo posėdyje, į bylÄ pateikta iÅ¡sami jų detalizacija bei apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia į bylos sudėtingumÄ , trukmę, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ , pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sÄ naudas, teikiant jiems teisines paslaugas Å¡ioje byloje, sudėtingumÄ tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

S., kuris apmokėjo Å¡ias iÅ¡laidas minėtai advokatų profesinei bendrijai. Užbaigus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, 2020 m. balandžio 10 d. buvo gautas trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Juris Consultus“ praÅ¡ymas priteisti A. S. patirtas 2077,12 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti kartu su iÅ¡laidas pagrindžiančiais įrodymais. Nuo 2018 m. gruodžio 29 d. įsigaliojusi ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalies redakcija (priimta 2018 m. gruodžio 20 d.

įstatymu Nr. XIII-1833) numato, jog dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos. Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad bendrijos „Juris Consultus“ 2020 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo buvo gautas jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos (išėjus teismui priimti sprendimo), byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdyje, nėra teisinio pagrindo jo tenkinimui, todėl praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų E. V. ir K. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. iÅ¡ E. V. ir K. V. iÅ¡ kiekvieno po 932,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Trečiojo suinteresuoto asmens A. S. 2020 m. balandžio 10 d. teisme gauto praÅ¡ymo dėl 2077,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Audrius Grauželis Algis Markevičius Janina Vitunskienė