5d1b92a1-8a96-4acb-b6e2-4b67b8a2bdbb · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-339-775/2023 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01391-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Å liumpienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. J. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo atsakovei A.

G., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. J. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. J. (toliau – nepilnametis vaikas/sÅ«nus) laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu.

Savo praÅ¡ymÄ teismui motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo gyventi skyriumi nuo nepilnamečio sÅ«naus motinos A. G. (toliau – atsakovė). Iki tol, nuo 2015 m. Å¡alys gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, tačiau santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnamečio sÅ«naus. Atsakovė iÅ¡ kitos santuokos turi du nepilnamečius vaikus P. G. ir R. G.. Å alims nustojus gyventi kartu, jos nesusitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, todėl nepilnametis vaikas gyvena tiek su ieÅ¡kovu, tiek su atsakove.

IeÅ¡kovas yra įsitikęs, kad atsakovė negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sÄ lygų nepilnamečiui sÅ«nui, dėl to, siekdamas apginti sÅ«naus interesus, ketina kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. PraÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu ieÅ¡kovas negalėjo pateikti ieÅ¡kinio dėl bÅ«tinumo pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu. IeÅ¡kovo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tų ir toliau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, jo teisė į saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ .

Tolimesnis vaiko gyvenimas su atsakove kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai, kadangi atsakovei yra nustatyta II lygio depresija, nerimo sutrikimas, jai pasikartoja panikos atakos. Dėl depresijos epizodų ji buvo gydoma sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, reabilitacinėje ligoninėje. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovės turima liga reikÅ¡mingai atsiliepia nepilnamečio vaiko gerovei, dėl vartojamų vaistų Å¡alutinio poveikio atsakovė labai ilgai ir giliai miega, t. y. didžiÄ jÄ paros dalį, tuo metu nepilnamečio vaiko niekas neprižiÅ«ri.

Å alių sÅ«nui yra tik penkeri metai, tačiau jis be suaugusiųjų priežiÅ«ros leidžia laikÄ namuose, savarankiÅ¡kai žaidžia lauke. IeÅ¡kovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ namų, atsakovė nesitvarko namų aplinkos, namuose nėra vaikams paruoÅ¡to maisto, t. y. neužtikrina bÅ«tinų penkiamečio sÅ«naus poreikių ir normalių gyvenimo sÄ lygų. Å alių penkiametis vaikas, kuomet mama miega, lieka su broliu, kuriam yra dvylika metų, bei su neįgalia seserimi, kuriai yra keturiolika metų, tačiau jai nustatytas autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius, gilus protinis atsilikimas.

Nesaugias gyvenimo sÄ lygas su mama nulemia ir kartu su atsakove gyvenančios dukters sveikatos bÅ«klė ir jos elgesys, keliantis pavojų, žalÄ aplinkiniams bei jai pačiai. IeÅ¡kovas mano, kad sesuo gali sužaloti ar sužeisti nepilnametį vaikÄ , juo labiau, kad atsakovė didžiÄ jÄ dienos dalį miega. Gyvenimas su sunkiai sergančia sese vaikui kelia traumines patirtis, formuoja mažamečiui netinkamÄ visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, gyvenimas tokiomis sÄ lygomis žaloja mažamečio raidÄ ir psichologinę bÅ«senÄ .

Nors nepilnametė lanko savaitinį darželį ir namo grįžta savaitgaliais, tačiau ji itin dažnai serga, dėl ko daug laiko praleidžia namuose. Dėl savo ir dukters sveikatos bÅ«klės atsakovė nesugeba savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti nepilnamečiu vaiku, todėl vaikas dažnai vežamas pas atsakovės mamÄ arba pastaroji atvažiuoja į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tačiau atsakovės mama taip pat turi psichinės sveikatos sutrikimų, jai yra diagnozuota Å¡izofrenija, antras neįgalumo lygis, taip pat ir depresija, ji nuolat vartoja psichotropinius vaistus.

Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovas baiminasi dėl savo sÅ«naus gerovės, saugumo ir sveikatos ir mano, kad sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas su juo užtikrintų vaiko interesus, saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ vystytis, augti ir tobulėti bei stabilumÄ teismo proceso metu.

2. Atsakovė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikia įrodymų apie mediacijos eigÄ bei terminus, ieÅ¡kovo nurodyta priežastis – bÅ«tinumas pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu, nėra pakankama priežastis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pateikimo. Terminas, per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Å iuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad ieÅ¡kinio pateikimas gali užsitęsti pakankamai ilgai, nes mediacijos procesas gali užtrukti.

Tuo tarpu nepilnamečio vaiko teisės, teisėti interesai yra akivaizdžiai pažeidžiami. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas 2022 m. lapkričio 18 d. pasiėmė nepilnametį sÅ«nų ir nors Å¡alys buvo susitarusios, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 18.00 val. nepilnametis sÅ«nus bus parvežtas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau sutartu laiku ieÅ¡kovas sÅ«naus namo neparvežė. Atsakovė kurį laikÄ neturėjo galimybės bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi, ieÅ¡kovas neužtikrino nepilnamečio sÅ«naus ugdymo bei neinformavo ugdymo įstaigos apie nepilnamečio sÅ«naus neatvykimÄ , todėl vaiko ugdymosi procesas buvo nutrauktas.

Be to, iki Å¡io praÅ¡ymo teismui pateikimo nei atsakovės sveikatos bÅ«klė, nei kiti nepilnamečiai vaikai bei jų sveikatos bÅ«klė netrukdė atsakovei rÅ«pintis Å¡eima ir trimis vaikais. Atsakovės Å¡eima niekada nebuvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , jai nebuvo reiÅ¡kiami priekaiÅ¡tai dėl netinkamos vaikų priežiÅ«ros nei iÅ¡ atsakingų institucijų, nei iÅ¡ vaikų mokymo bei gydymo įstaigų. IeÅ¡kovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė viena ir toliau rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, auklėjo ir iÅ¡laikė netgi tris nepilnamečius vaikus ir jokių pastabų, priekaiÅ¡tų dėl to nėra gavusi.

Tuo tarpu ieškovas tik retsykiais pasiimdavo nepilnametį sūnų, o pasiėmęs ne pats rūpindavosi nepilnamečiu sūnumi, tačiau atsakovės žiniomis, jį nuveždavo ir palikdavo seneliams į (duomenys neskelbtini). Nuo pat išsikraustymo ieškovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui. Be to, dėl netinkamo ieškovo elgesio su atsakovės kitu nepilnamečiu sūnumi P. G. ieškovui netgi du kartus buvo pradėti atvejo vadybos procesai, šiai dienai P. G. dėl patirtų traumų vis dar lankosi pas psichologus, jam yra tęsiamas gydymas.

Ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės apie atsakovei diagnozuotus susirgimus nepagrįstos jokiais leistinais rašytiniais įrodymais ir tai, kaip minėta, visiškai neturi įtakos atsakovės kaip nepilnamečių vaikų motinos tinkamam pareigų atlikimui. Juo labiau, kad nepilnametis sūnus nuo pat gimimo augo atsakovės šeimoje ir niekada nekilo jokių problemų dėl nepilnamečio sūnaus auginimo. Atsakovės dukra nuo pat nepilnamečio sūnaus gimimo taip pat augo kartu, vaikai niekada viena nuo kito nėra nukentėję.

Nepaisant dukters negalios, ji nėra agresyvi, lanko savaitinį darželį, kÄ pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas, tad tai dar labiau eliminuoja ieÅ¡kovo nurodytus neva tai neteisėtus dukters veiksmus prie nepilnametį sÅ«nų. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes atsakovė mano, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, VTAS) pateikė iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys gyvena skyrium, Å¡alių Å¡eimos buities ir gyvenimo sÄ lygos tinkamos augti nepilnamečiui, abu tėvai rÅ«pinasi sÅ«numi. Tačiau įvertinus vaiko amžių, konfliktiÅ¡kus santykius tarp Å¡alių, tai, kad Å¡alys geranoriÅ¡kai nesusitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, todėl teismas Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti iniciatyvus ir netgi, nesant reikalavimo, savo iniciatyva, nustatyti maksimaliÄ skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ .

IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad Å¡alių Å¡eima, kurioje augo nepilnamečiai vaikai, Skyriui žinoma. Laikotarpiuose 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. Å¡eimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, 2019 m. rugsėjo 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2020 m. kovo 4 d. P. G. atžvilgiu nustatytas galimas smurtas prieÅ¡ vaikÄ ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. spalio 30 d. nepilnamečių vaikų atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaikų teisė į saugiÄ aplinkÄ , kadangi vaikai gyvena aplinkoje, kurioje atvykęs ieÅ¡kovas vaikų atžvilgiu galimai naudoja psichologinį smurtÄ , vaikai auga aplinkoje, kurioje konfliktuojama.

Atsižvelgiant į nustatytus vaiko teisių pažeidimus ir į 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. gautus praneÅ¡imus apie galimus nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus, Skyrius ėmėsi veiksmų pagal kompetencijÄ , tačiau kol kas vaikų situacijos vertinimai nėra atlikti, nėra priimta sprendimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Skyrius nustatė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovas atsisako grÄ Å¾inti atsakovei sÅ«nų, sÅ«nus nelanko ugdymo įstaigos, Å¡alims nepavyksta taikiai susitarti.

IÅ¡vadoje pažymima, kad broliai labai gerai sutaria, tarp jų yra labai artimas ryÅ¡ys, vyresnysis atsakovės sÅ«nus labai laukia grįžtančio brolio. Todėl Skyriaus vertinimu, brolių iÅ¡skyrimas padarytų didelę žalÄ abiem vaikams. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad gyvenant su ieÅ¡kovu, ji vartojo psichiatro paskirtus vaistus, tačiau, Å¡alims gyvenant skyriumi, jos bÅ«klė gera, jai nereikia jokių medikamentų ir jų nevartoja. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas taip pat serga sunkia epilepsijos forma, nuolat vartoja medikamentus, kartais bÅ«na priepuoliai, dėl ligos turi neįgalumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliÅ«tys praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikÅ¡ti kartu su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad vadovaujantis teismų praktika aplinkybės, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti paduotas iÅ¡ karto, nes inicijuojant Å¡eimos ginÄÄ , pirmiausia turi bÅ«ti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, teismas nelaiko svarbia bei reikÅ¡minga priežastimi, pateisinančia ieÅ¡kinio nepateikimÄ , teikiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020).

PareiÅ¡kėjas pateikė duomenis, kad kreipėsi dėl mediacijos proceso pradėjimo ir, nors duomenų apie jau pradėtÄ mediacijos procesÄ nėra, teismas vertino, kad iÅ¡lieka akivaizdi taikaus susitarimo galimybė. Todėl nagrinėjamoje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ nelaikė ypač tikslingu.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ nustatė, kad Å¡alys turi nepilnametį sÅ«nų Ą. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Å iuo metu Å¡alys gyvena atskirai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad atsakovė negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sÄ lygų nepilnamečiui sÅ«nui dėl savo ligos, o taip pat dėl jos dukters iÅ¡ pirmos santuokos sveikatos bÅ«klės, todėl tolimesnis vaiko gyvenimas su mama kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai.

6. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas konstatavo, kad įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta. Todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė negali užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo ir vystymosi sÄ lygų nepilnamečiui sÅ«nui dėl savo ligos, taip pat, kad atsakovės dukters sveikatos bÅ«klė kelia grėsmę esminiams nepilnamečio vaiko interesams (CPK 178 straipsnis). Institucijos iÅ¡vadoje duomenų, jog tolimesnis Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenimas su atsakove pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, jo teisę į saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , keltų grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, gerovei bei emocinei ir psichologinei raidai, taip pat nepateikė, todėl vien praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo pateikimas, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

7. IeÅ¡kovui neįrodžius, kad atsakovės aplinka procesinio sprendimo priėmimo metu yra netinkama Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus fizinei, psichologinei bei socialinei raidai bei kad atsakovė netinkamai elgiasi su vaiku, neatlieka motiniÅ¡kų pareigų ar kad vaiko gyvenimas su motina daro jam neigiamÄ Ä¯takÄ , t. y. neįrodžius grėsmės vaiko interesams ir bÅ«tinybės nustatyti laikinÄ nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, teismas atsižvelgdamas į nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktikÄ , konstatavo, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutarė atmesti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti, iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. J. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai formaliais pagrindais atsisakė nustatyti nepilnamečio vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu ir taip sureguliuoti itin sudėtingÄ situacijÄ , dėl kurios nepilnamečio vaiko sveikatai ir saugumui kyla grėsmė.

Å iuo atveju teismas neįvertino susidariusios situacijos iÅ¡skirtinumo, neiÅ¡klausė vaiko nuomonės bei pažeidė teismui keliamÄ pareigÄ tokio pobÅ«džio bylose veikti aktyviai, rinkti objektyvius duomenis apie atsakovės ir jos dukters sveikatos bÅ«klę, kurių ieÅ¡kovas negalėjo ir negali pateikti. Vietoje efektyvaus nepilnamečio vaiko interesų gynimo, teismas tiesiog paliko nesureguliuotÄ nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimÄ , kuomet vaiko tėvai yra nesusituokę, dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos niekada nebuvo susitarę, o tarp tėvų kyla ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Sprendžiant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , vaiko gyvenamoji vieta jau pakito kelis kartus. Teismas, ieÅ¡kovo vertinimu Å¡iurkščiai pažeidė pamatines vaiko teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnį ir Konvencijos nuostatas, įpareigojančias teismÄ visais atvejais užtikrinti saugiÄ ir stabiliÄ vaiko aplinkÄ . Dėl ko, mažametis ir toliau gyvena su sunkia depresijos forma sergančia ir ligos nebegydančia mama, bei neįgalia ir pavojinga seserimi. 8.2. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad tolesnis nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakove dėl jai diagnozuotos II lygio depresijos, nerimo sutrikimo bei pasikartojančių panikos priepuolių kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, jo teisei į tinkamas gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas, žaloja vaiko fizinį, protinį ir dvasinį vystymÄ si.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovės ligos forma yra stipri, nuo 2019 m. paÅ«mėjusi sunki bÅ«klė iÅ¡liko iki Å¡iol. Pagal byloje pateiktÄ psichiatrės E. V. pažymÄ , gydymas atsakovei nutrauktas 2022 m. lapkričio 25 d., kas, pasak ieÅ¡kovo, patvirtina jo praÅ¡ymo aktualumÄ . Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad atsakovei sunkios depresijos gydymas buvo nutrauktas bÅ«tent gavus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi atsakovės atsiliepimo ir pažymos apie atsakovei taikyto gydymo nutraukimÄ data sutampa, ieÅ¡kovas mano, kad tokiu bÅ«du atsakovė tikslingai nutraukė gydymÄ , siekdama įrodyti savo „gerÄ â€œ psichinę sveikatÄ .

Å ie atsakovės veiksmai pasak ieÅ¡kovo patvirtina, kad trijų nepilnamečių vaikų, iÅ¡ kurių vienas turi stiprų protinį atsilikimÄ ir sunkiÄ autizmo formÄ , tolimesnis gyvenimas su atsakove neatitinka geriausių vaikų interesų. Nagrinėjamu atveju, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir kreiptis tiesiogiai į atsakovę gydžiusiÄ psichiatrę E. V. bei surinkti informacijÄ apie atsakovės sveikatos bÅ«klę. 8.3. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad jos liga ieÅ¡kovui netrukdė gyvenant kartu prižiÅ«rėti nepilnamečius vaikus, su kuo ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies sutinka, kadangi atsakovei vartojant medikamentus liga yra valdoma, tačiau dėl vartojamų vaistų Å¡alutinio poveikio atsakovė labai giliai ir ilgai miega, didžiÄ jÄ paros dalį.

Kuomet Å¡alys gyveno kartu, ieÅ¡kovas prižiÅ«rėjo vaikus atsakovės miego metu, tačiau po ieÅ¡kovo iÅ¡sikraustymo, nepilnamečių vaikų niekas neprižiÅ«ri. Å alių sÅ«nui yra tik penkeri metai, tačiau jis be suaugusiųjų priežiÅ«ros leidžia laikÄ namuose, savarankiÅ¡kai žaidžia lauke. Kuomet mama miega mažametis lieka su broliu, kuriam yra dvylika metų bei su neįgalia seserimi. Tokio amžiaus vaikai neturi tinkamų įgÅ«džių savimi savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti, pasigaminti valgyti, pasirÅ«pinti savo higiena, dėl to negali likti be suaugusiojo priežiÅ«ros.

IeÅ¡kovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ namų, atsakovė nesitvarko namų aplinkos, vaikų rÅ«bų, indų, namuose nėra vaikams paruoÅ¡to maisto, t. y. neužtikrina bÅ«tinų penkiamečio sÅ«naus poreikių ir normalių gyvenimo sÄ lygų. Nors VTAS neužfiksavo netvarkos atsakovės namuose, tačiau apie vizitÄ atsakovė buvo informuota, todėl pasak ieÅ¡kovo, spėjo susitvarkyti. 8.4. Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo argumentų, kad nepilnamečiui vaikui nesaugias gyvenimo sÄ lygas su atsakove nulemia ir kartu gyvenanti atsakovės dukra R.

G., jos sveikatos bÅ«klė ir elgesys. Nepilnametei nustatytas sunkus protinis atsilikimas, autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius, ji nekalba, bet, ieÅ¡kovo teigimu, yra fiziÅ¡kai stipri, juda laisvai. Nepilnametė pasak ieÅ¡kovo, yra linkusi į destrukcijÄ , nesuvokia savo pavojingo elgesio nei sau, nei aplinkiniams (įskaitant brolius), yra nejautri skausmui, laužo ir gadina abiejų brolių daiktus, žaislus. 2014 m. ji buvo sulaužiusi savo brolio P. G. rankÄ . Ir nors R. G. lanko savaitinę specialiÄ jÄ mokyklÄ , tačiau dažnai serga ir kas antrÄ savaitgalį bÅ«na namuose.

Tiek mažamečio, tiek jo brolio santykiai su sergančia seserimi yra prieÅ¡iÅ¡ki ir įtempti, vaikai nesutaria, muÅ¡asi. IeÅ¡kovo vertinimu, gyvenimas su sunkiai sergančia seserimi mažamečiui kelia traumines patirtis ir dėl destruktyvaus sesers elgesio formuoja netinkamÄ visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimÄ , žaloja vaiko protinę ir dvasinę raidÄ . Nors atsakovė teigia, kad nepilnametė yra rami, tačiau, jeigu jos elgesys nebÅ«tų pavojingas ir nekontroliuojamas, atsakovei nebÅ«tų jokio pagrindo dukrÄ apgyvendinti specialios mokyklos bendrabutyje su nepertraukiama specialistų priežiÅ«ra. 8.5.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė grėsmės esminiams nepilnamečio sÅ«naus interesams, tačiau ieÅ¡kovas ir neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti papildomų įrodymų, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į privatų gyvenimÄ ir teisės aktų reikalavimų. Visi įrodymai, kurių teismui pritrÅ«ko, yra susiję su atsakovės arba su neįgalios nepilnametės sveikatos bÅ«kle, joms taikomu gydymu, ligų nulemtu elgesiu ir t.t. Dėl galiojančio asmens duomenų apsaugos reglamentavimo, jokia sveikatos priežiÅ«ros įstaiga neatskleistų nei ieÅ¡kovui, nei jo atstovei, bene jautriausios informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ sveikatos srityje, ypatingai kalbant apie psichikos sveikatÄ .

IeÅ¡kovas mano, kad teismas turėjo imtis priemonių objektyviems dokumentams gauti ir reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti. 8.6. BÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patvirtina Å¡iai dienai susiklosčiusi situacija, kuomet Å¡alių ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir nesureguliuotas. IeÅ¡kovas buvo pasiėmęs sÅ«nų bendrauti savaitgaliui, jo atgal atsakovei neperdavė, siekdamas apsaugoti vaiko interesus ir atsižvelgdamas į vaiko praÅ¡ymÄ .

Kadangi bendro sutarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, nepilnametis vaikas liko gyventi su ieÅ¡kovu. Tuo tarpu atsakovė savo ruožtu kreipėsi į VTAS, pateikė skundÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl vaiko „pagrobimo“. Nors VTAS nepateikė jokio raginimo ieÅ¡kovui perduoti nepilnametį vaikÄ atsakovei, ieÅ¡kovas geranoriÅ¡kai sutiko, kad atsakovė pabendrautų su sÅ«numi ne tik jo, bet ir savo gyvenamojoje vietoje. Paėmusi vaikÄ savaitgaliui, dabar jau atsakovė atsisako jį grÄ Å¾inti tėvui, nepaiso vaiko noro iÅ¡važiuoti ir bÅ«ti pas tėvÄ .

Teismas atsisakęs nustatyti laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, pažeidė nepilnamečio vaiko teisę žinoti, su kuriuo iÅ¡ tėvų yra jo gyvenamoji vieta, užkirto galimybę nustatyti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui ir teisinį tikrumÄ ateityje. 8.7. IeÅ¡kovas teigia, kad nepilnamečiui vaikui laikinai gyvenant su juo, vaiko savijauta ir nuotaika ženkliai pagerėjo. PrieÅ¡ingai atsakovės argumentams, gyvendamas su ieÅ¡kovu, vaikas lankė darželį, tai yra (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina su atskiruoju skundu ieÅ¡kovo pateiktas mokėjimo nurodymas ikimokyklinio ugdymo įstaigai.

Å is įrodymas paneigia atsakovės teismui nurodytas melagingas aplinkybes, kad vaikas, gyvendamas su tėvu buvo paliktas vienas ar pas senelius. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus jos sÅ«naus P. G. atžvilgiu taip pat yra prasimanytos ir neatitinka tikrovės, kadangi ieÅ¡kovas P. G. ar kito vaiko atžvilgiu nenaudojo nei fizinio, nei kitos formos smurto. Tikėtina, kad atsakovė mini atvejį, kuomet įvykus konfliktui tarp Å¡alių, ji kreipėsi į Moterų krizių centrÄ , kuris pradėjo tyrimÄ .

Kadangi apklausiami nepilnamečiai vaikai paaiÅ¡kino kardinaliai prieÅ¡ingas aplinkybes nei pati atsakovė, atsakovė skundÄ atsiėmė. 8.8. Atsakovė taip pat klaidina teismÄ dėl ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės, t. y. dažnų epilepsijos priepuolių. Nors ieÅ¡kovui yra nustatyta epilepsija, tačiau jis nuolatos vartoja vaistus (depakin, tomopax), dėl to ieÅ¡kovo neiÅ¡tinka epilepsijos priepuoliai jau daugybę metų, jis gyvena įprastÄ ir normalų gyvenimÄ , kaip bet kuris kitas žmogus. 8.9. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, sprendžiant analogiÅ¡kus arba panaÅ¡aus pobÅ«džio klausimus.

Kadangi siekiant apginti vaikų interesus, teismai iÅ¡eidami už skundo ribų, ab initio nustato laikinÄ nepilnamečių vaikų vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, grindžiant teisinio tikrumo ir stabilumo užtikrinimu, bei vaiko teise žinoti, kur ir su kuriuo iÅ¡ tėvų yra jo gyvenamoji vieta, kaip svarbiu elementu vaiko emociniam, psichologiniam vystymuisi. Tuo tarpu Å¡ioje byloje, teismui Å¡ios pamatinės vaiko teisės, grėsmė jo saugumo poreikiui, pasirodė ne itin reikÅ¡mingos. Teismui nenustačius laikinos vaiko gyvenamosios vietos, iÅ¡ esmės buvo užkirsta galimybė nustatyti vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku, t. y. nutartimi buvo paneigta vaiko teisė į bendravimÄ su abiem tėvais. 8.10.

Nors VTAS byloje pateikė aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ , kad turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, pabrėžė teismo pareigÄ veikti aktyviai, sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečių vaikų interesais, ir netgi pateikė pasiÅ«lymÄ , esant konfliktiÅ¡kiems tėvų santykiams, nustačius laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, savo iniciatyva nustatyti maksimaliÄ skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , tačiau teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į VTAS pateiktÄ iÅ¡vadÄ , taip pat nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atsisako ja vadovautis. 8.11.

Teismo pozicija dėl to, kad privalomosios mediacijos procedÅ«ra nelaikytina kliÅ«timi ieÅ¡kiniui pateikti, nes Å¡alys mediacijos metu gali ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, neturi teisinio pagrindo, nes Å¡alims taikaus susitarimo galimybė iÅ¡lieka ne tik privalomosios mediacijos stadijoje, tačiau ir užvedus civilinę bylÄ viso teisminio nagrinėjimo metu, t. y. ginčo Å¡alys bet kuriuo metu gali kreiptis dėl teisminės mediacijos taikymo. IÅ¡ to sektų, kad laikinosios apsaugos priemonės apskritai negali bÅ«ti taikomos, jei tik egzistuoja galimybė susitarti taikiai.

IeÅ¡kovas mano, kad mažai tikėtina galimybė Å¡alims susitarti privalomos ar teisminės mediacijos pagalba, nėra ir negali bÅ«ti laikoma priežastimi atsisakyti laikinai sureguliuoti ginčo situacijÄ , juo labiau, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. PrieÅ¡ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatomis, Å¡iam klausimui spręsti pirmiausia turi bÅ«ti taikoma privalomoji mediacija.

Taigi, ieškovas vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais reikalavimais, teismui nurodė priežastį dėl kurios negali prašymo pareikšti kartu su ieškiniu, ir kuri laikytina pakankama jo prašymui tenkinti. Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs ieškinį teismui, nepasinaudojęs privalomos mediacijos institutu, ši aplinkybė būtų pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, t. y. dėl nesilaikymo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 8.12.

IeÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo įpareigoti institucijÄ , teikiančia iÅ¡vadÄ byloje, apklausti nepilnametį vaikÄ neutralioje aplinkoje. IeÅ¡kovo vertinimu, nepilnametis vaikas, kuriam yra penkeri metai, sugeba suformuoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę bei jÄ motyvuoti. BÅ«tent dėl nepilnamečio vaiko nurodytų aplinkybių, jo pasakojimo apie namų aplinkÄ ieÅ¡kovas pasiryžo nustatyti nuolatinę ir laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, nes vaikas atsakovės namuose nesijaučia saugiai, patiria psichologinę įtampÄ , baimę.

Taip pat ieÅ¡kovas teismui teikia praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti duomenis apie atsakovės nepilnametės dukters sveikatos bÅ«klę, įpareigoti (duomenys neskelbtini) pateikti paaiÅ¡kinimus apie nepilnametės elgesį specialiojoje mokykloje bei įpareigoti atsakovės gydytojÄ â€“ psichiatrę pateikti informacijÄ apie atsakovės sveikatos bÅ«klę, paskirtÄ gydymÄ .

9. Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nei praÅ¡yme, nei atskirajame skunde teismui nenurodė aplinkybės, kad Å¡alims nusprendus iÅ¡siskirti, tai yra ieÅ¡kovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, nepilnametis vaikas Å¡alių tarpusavio sutikimu liko toliau gyventi su atsakove ir kitais nepilnamečiais vaikais iÅ¡ atsakovės pirmos santuokos.

Atsakovei vienai gyvenant su nepilnamečiu sÅ«numi, per keturių mėnesių laikotarpį nuo ieÅ¡kovo iÅ¡sikraustymo, nebuvo nustatyti jokie nepilnamečio sÅ«naus teisių, teisėtų interesų ar kiti pažeidimai. Atsakovė nurodė, kad ji geba sukurti ir palaikyti saugias, tinkamas gyvenimo sÄ lygas savo sÅ«nui, tenkina visus jo bÅ«tinuosius poreikius, vaikas tęsia ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymÄ , tai yra atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ padavimo metu, vaikas po neteisėto ieÅ¡kovo paėmimo jau grįžo į buvusiÄ socialiai saugiÄ ir jam puikiai pažįstamÄ aplinkÄ ir joje puikiai jaučiasi. 9.2.

Atsakovė pažymėjo, kad Å¡alys kartu gyveno septynerius metus, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nei atsakovės sveikatos bÅ«klė, nei jos nepilnamečiai vaikai bei jų sveikatos bÅ«klė netrukdė atsakovei rÅ«pintis nepilnamečiais vaikais. Å eima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimas, atsakovei niekada nebuvo reiÅ¡kiami priekaiÅ¡tai dėl vaikų nepriežiÅ«ros ar netinkamos vaikų priežiÅ«ros nei iÅ¡ atsakingų institucijų, nei iÅ¡ mokymo ar gydymo įstaigų. 9.3. IeÅ¡kovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra paneigtos atsakovės į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei paties ieÅ¡kovo konkliudentiniais veiksmais, kadangi jis iÅ¡sikraustydamas sutiko, jog nepilnametis vaikas gyventų su atsakove.

Tiek praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek atskirasis skundas yra grindžiamas ne objektyviais įrodymais, o ieÅ¡kovo pamÄ stymais, kurie yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 9.4. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie atsakovei diagnozuotus susirgimus (depresija, nerimo sutrikimas, panikos atakos) nėra pagrįstos jokiais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais ir neturi įtakos atsakovės, kaip vaikų motinos tinkamam pareigų atlikimui, juo labiau, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo augo Å¡alių Å¡eimoje.

Institucijos iÅ¡vadose nėra nurodyta nei vieno fakto, kad atsakovė negebėtų atlikti savo kaip nepilnamečio vaiko motinos pareigų. 9.5. Atsakovė pažymėjo, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su atsakovės nepilnamete dukra, kuri turi neįgalumÄ , vaikai niekada nėra nukentėję vienas nuo kito. Nepaisant dukters negalios, ji nėra agresyvi ir nesielgia destruktyviai kaip atskirajame skunde nurodo ieÅ¡kovas. Todėl nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovės dukra sužalojo savo brolį P. G., kadangi to, pasak atsakovės, niekad nėra buvę jų Å¡eimoje, tokie faktai nėra fiksuoti ir pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose.

Be to, dukra lanko savaitinį darželį, Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir pats ieÅ¡kovas, todėl tai dar labiau eliminuoja ieÅ¡kovo nurodytus neva tai neteisėtus atsakovės dukters veiksmus prieÅ¡ nepilnametį vaikÄ . 9.6. Atsakovės teigimu, bÅ«tent ieÅ¡kovas vykdo destrukcinio pobÅ«džio veiksmus tiek prieÅ¡ jÄ , tiek prieÅ¡ nepilnametį sÅ«nų, tiek prieÅ¡ kitus atsakovės nepilnamečius vaikus. Ir bÅ«tent tokiu bÅ«du yra sukuriama netinkama, žalojanti aplinka nepilnamečiui sÅ«nui.

Be to, ieÅ¡kovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kuriame galėtų su nepilnamečiu sÅ«numi gyventi, jo gyvenimo sÄ lygos nėra patikrintos, todėl nėra aiÅ¡ku, ar nepilnametis sÅ«nus gyvena ir laikÄ leidžia saugioje aplinkoje, yra tinkamai prižiÅ«rėtas ir aprÅ«pintas bÅ«tinosiomis priemonėmis. Atsakovės žiniomis, kiekvienÄ kartÄ , kai ieÅ¡kovas pasiimdavo nepilnametį sÅ«nų, vaikas bÅ«davo nuvežamas pas senelius į (duomenys neskelbtini), kur praleisdavo visÄ laikÄ . Tuo metu pats ieÅ¡kovas neprižiÅ«rėdavo nepilnamečio sÅ«naus, bendravimas tarp tėvo ir nepilnamečio sÅ«naus nevykdavo, kadangi vaikas tiesiog bÅ«davo paliekamas senelių priežiÅ«rai. 9.7.

Atsakovė pažymėjo, kad po Å¡alių iÅ¡siskyrimo ieÅ¡kovas kartais aplankydavo ir pasiimdavo nepilnametį sÅ«nų, tačiau visada sutartu laiku vaikas buvo grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo tarpu 2022 m. lapkričio 18 d. ieÅ¡kovas pasiėmė nepilnametį sÅ«nų, Å¡alims sutarus, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 18.00 val. nepilnametis vaikas bus parvežtas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau sutartu laiku nepilnametis vaikas nebuvo parvežtas namo, ieÅ¡kovas neinformavo atsakovės apie pasikeitusius planus, negalėjimÄ parvežti sÅ«naus ar kitas aplinkybes, kurios užkirto keliÄ jam sutartu laiku pristatyti nepilnametį vaikÄ , nesusisiekė su atsakove.

Nuo 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovė neturėjo galimybės bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi, tačiau 2022 m. lapkričio 30 d. jai pavyko pasiimti nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ ieÅ¡kovo ir Å¡iuo metu vaikas yra su atsakove, Å¡eimos bÅ«ste. Dėl vaiko pagrobimo atsakovė kreipėsi į policijÄ , VTAS. Teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iÅ¡ neteisėtų Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo veiksmų, nes iÅ¡ neteisės negali kilti teisė. Toks ieÅ¡kovo neteisėtas nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡plėšimas iÅ¡ sÅ«nui puikiai pažįstamos ir žinomos aplinkos akivaizdžiai traumuoja nepilnametį sÅ«nų.

Atsakovė mano, kad neteisėti ieÅ¡kovo veiksmai, pagrobiant ir negrÄ Å¾inant sÅ«naus, bei dabartinė faktinė situacija, kuomet nepilnametis vaikas gyvena su atsakove ir bÅ«tent ji rÅ«pinasi sÅ«numi, tenkina visus bÅ«tinuosius vaiko poreikius, sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti atskirÄ jį skundÄ . 9.8. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teismų praktikai, nes analogiÅ¡kose bylose yra konstatuota, kad Å¡eimos bylose vertinamas ne ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog iki bylos iÅ¡nagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams.

Å eimos bylose bei apskritai Å¡eimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiÅ¡kai ir emociÅ¡kai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinÄ sias apsaugos priemones. Vertindamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pirmos instancijos teismas nustatė, kad nėra pagrindo keisti nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės elgesys negali sukelti šalių nepilnamečiam vaikui psichologinės įtampos, pakenkti psichologinei būsenai, socialinei raidai, nepilnamečio sūnaus ir atsakovės santykiai, bendravimas negali pažeisti nepilnamečio vaiko teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriai šis procesas neturėtų daryti įtakos. Teismo priimta nutartis nepažeidžia ir nevaržo ieškovo ir nepilnamečio sūnaus teisių ir teisėtų interesų. 9.9.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis negali pateikti ieÅ¡kinio kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, dėl bÅ«tinumo pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų apie mediacijos eigÄ bei terminus. Todėl atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo nurodyta priežastis nėra pakankama taikyti laikinÄ sias apsaugos iki ieÅ¡kinio pateikimo. 9.10. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡reikalauti duomenis apie atsakovės nepilnametės dukters sveikatos bÅ«klę, diagnozuotas ligas, taikomÄ medikamentinį gydymÄ , įraÅ¡us apie agresyvų ir kitiems pavojingÄ elgesį, įpareigoti (duomenys neskelbtini) pateikti paaiÅ¡kinimus apie nepilnametės elgesį specialiojoje mokykloje bei įpareigoti atsakovės gydytojÄ psichiatrę pateikti informacijÄ apie atsakovės sveikatos bÅ«klę, paskirtÄ gydymÄ ir pan.

Toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra visiÅ¡kai nesusijęs su jo pareikÅ¡tu praÅ¡ymu, tokio praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė. Be to, visi duomenys, kuriuos praÅ¡o iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovas, yra pateikti į bylÄ , tai yra, tiek pažyma iÅ¡ R. G. gydymo įstaigos, tiek pažyma iÅ¡ jos mokymosi įstaigos, tiek pažyma apie atsakovės sveikatos bÅ«klę. Byloje pateiktų įrodymų apimtis buvo pakankama pirmosios instancijos teismui objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ ir priimti nutartį, nes kitu atveju teismas bÅ«tų iÅ¡sireikalavęs reikiamus duomenis.

Todėl Å¡is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. 9.11. IeÅ¡kovas atskirajame skunde taip pat praÅ¡o institucijÄ teikiančiÄ iÅ¡vadÄ byloje apklausti nepilnametį vaikÄ neutralioje aplinkoje, tačiau su Å¡iuo praÅ¡ymu atsakovė taip pat nesutinka, kadangi kiekviena nepilnamečio vaiko apklausa jį traumuoja. Vaikui tėra tik penkeri metai. Vadovaujantis teismų praktika sprendžiant klausimus, kurie betarpiÅ¡kai susiję su vaikais, turi bÅ«ti iÅ¡klausoma jų nuomonė ir į jÄ atsižvelgiama, jeigu ji neprieÅ¡tarauja vaikų interesams.

Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje iÅ¡ esmės yra akcentuojamas pats vaiko nuomonės iÅ¡klausymo faktas, tačiau vaiko nuomonės iÅ¡klausymo forma, vieta, kurioje vaikas jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sÄ lygas pagal savo amžių ir brandÄ jÄ pareikÅ¡ti. Å iuo konkrečiu atveju, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, darbuotojai ne kartÄ bendravo su nepilnamečiu vaiku.

Nepilnametis vaikas paneigė tiek praÅ¡yme, tiek atskirajame skunde nurodytas ieÅ¡kovo aplinkybes apie atsakovę bei jos nepilnametę dukrÄ . Nepilnametis vaikas pokalbių metu buvo iÅ¡klausytas, todėl siekiant apsaugoti jo teisėtus interesus ir jo papildomai netraumuoti, nėra pagrindo pakartotinai apklausti nepilnametį vaikÄ . 9.12. Atsakovė mano, kad teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo itin aktyvus, rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir dėl jų plačiai pasisakė.

Skundžiamoje nutartyje įvertino tai, kad Å¡alių sÅ«nus nuo gimimo gyvena kartu su atsakove, kuri jį visada iÅ¡laikė ir juo rÅ«pinosi, vaikas yra prisirišęs prie motinos. Pripažino, kad atsakovė sÅ«nui yra sudariusi tinkamas, visapusiÅ¡kas, geras gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sÄ lygas. Atsakovė nėra asociali, nepiktnaudžiauja nei alkoholiniais gėrimais, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dirba. Darbe yra charakterizuojama teigiamai, nesivelia į konfliktus, yra iÅ¡silavinusi, ramaus bÅ«do, kantri, niekada nekelia balso, vaikui skiepija tinkamas vertybes, skatina bendrauti su tėvu, stengiasi ieÅ¡koti kompromiso.

VTAS taip pat nurodė, kad atsakovė dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Skyriui nėra žinoma, kad duomenų, jog ji vaiku rūpinasi netinkamai ar vaiko gyvenamoji aplinka jam tapo nesaugi, nėra. Skundžiama nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliacine skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 13. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

14. IeÅ¡kovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. lapkričio 18 d. nurodymÄ dėl 85 Eur mokėjimo (duomenys neskelbtini)ir fotonuotraukÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ , nesuformulavo praÅ¡ymo dėl pastarųjų įrodymų priėmimo, tad vien Å¡i aplinkybė bÅ«tų pakankamas pagrindas įrodymus atsisakyti priimti. Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). IeÅ¡kovo pateikti įrodymai – t. y. vienkartinis mokėjimo nurodymas ir fotonuotrauka, iÅ¡ kurios nėra aiÅ¡kÅ«s nei jos padarymo data, nei laikas, nei vieta, objektyviai nepagrindžia klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių ir nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti įstatymo iÅ¡imtį ir priimti Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

15. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismo taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti duomenis apie atsakovės ir jos nepilnametės dukters sveikatos bÅ«klę, diagnozuotas ligas, taikomÄ medikamentinį gydymÄ , įraÅ¡us apie agresyvų R. G. ir kitiems pavojingÄ elgesį, įpareigoti (duomenys neskelbtini) pateikti paaiÅ¡kinimus apie nepilnametės elgesį specialiojoje mokykloje bei įpareigoti atsakovės gydytojÄ psichiatrę pateikti informacijÄ apie atsakovės sveikatos bÅ«klę, paskirtÄ gydymÄ . Pažymėtina, kad duomenys iÅ¡ sveikatos įstaigų apie atsakovės ir jos dukros R.

G. sveikatÄ , taip pat pažyma iÅ¡ R. G. mokymosi įstaigos (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje jau yra, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, juos vertino, todėl apelianto praÅ¡ymas atmetamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ribotos apeliacijos atveju procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik remiantis bylos medžiaga. Todėl nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka bylos medžiagos apimtis negali bÅ«ti keičiama. Dėl Å¡ios priežasties ribota apeliacija grindžiama bendruoju draudimo pateikti naujus įrodymus principu (CPK 314 str.), kuris apima ir ribojimÄ apeliaciniam teismui naujus įrodymus rinkti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo 16. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ Å¡eimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Å i teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui padavimo, nurodė, kad negali kartu pateikti ieÅ¡kinio, nes yra kreipęsis dėl privalomos mediacijos vykdymo. Pažymėtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kinys yra bÅ«tinas procesinis dokumentas, kurio pagrindu priimamo sprendimo užtikrinimui ar tam tikrai situacijai sureguliuoti yra taikomas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Jei nėra ieÅ¡kinio, iÅ¡ viso negali bÅ«ti užvedama byla dėl ginčo.

Å iuo atveju 2022 m lapkričio mėnesį ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau remiantis apeliacinės instancijos teismo iÅ¡ VGTPT gautais duomenimis, mediacijos procesas pasibaigė jau 2022 m. gruodžio mėnesį, bet informacinės LITEKO sistemos duomenimis, ieÅ¡kovas iki Å¡iol, t. y. per beveik du mėnesius nuo mediacijos pabaigos dar nėra pareiÅ¡kęs teisme ieÅ¡kinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jau vien Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovas siekia ginÄÄ iÅ¡ esmės spręsti ne pateikdamas teisme ieÅ¡kinį, o naudodamasis laikinųjų apsaugos priemonių institutu.

18. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobÅ«džio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumÄ jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytÄ sprendimÄ , ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės teismas įvertina aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad tolimesnis nepilnamečio Ą. J. gyvenimas su atsakove kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai dėl to, kad jo motinai A. G. diagnozuota II lygio depresija, nerimo sutrikimas, jai pasikartoja panikos priepuoliai, o dėl sutrikimų ji buvo gydoma ne vienÄ kartÄ bei reguliariai lankosi pas gydytojÄ -psichiatrę. Jos vartojami medikamentai kelia Å¡alutinį poveikį – ilgÄ ir gilų miegÄ , trunkantį daugiau kaip 16 valandų per parÄ , todėl sÅ«nus yra netinkamai prižiÅ«rimas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Byloje yra pateikta 2022 m. lapkričio 25 d. gydytojos psichiatrės pažyma, kurioje nurodyta, kad A. G. lankėsi pas psichiatrÄ (duomenys neskelbtini), buvo skirtas gydymas, kuris nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio palaipsniui mažintas ir 2022 m. lapkričio 25 d. užbaigtas. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino, jog atsakovei gydymas buvo nutrauktas bÅ«tent gavus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, tai yra, atsakovė tokiu bÅ«du siekia įrodyti savo „gerÄ â€œ psichinę sveikatÄ , tačiau toks argumentas laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstu, nes paskirti ar nutraukti medikamentinį gydymÄ , įvertinęs paciento bÅ«klę, sprendžia gydantis specialistas, o ne pats pacientas.

Atsakovė yra nurodžiusi, kad gyvendama su ieškovu, vartojo psichiatro paskirtus vaistus, tačiau, šalims gyvenant skyriumi, jos būklė gera ir jai nereikia medikamentų, todėl jų nevartoja. Pažymėtina, kad VTAS taip pat nėra pateikęs jokių duomenų, kad atsakovė dėl sveikatos būklės netinkamai rūpintųsi savo nepilnamečių vaikų priežiūra, auklėjimu ir tokiu elgesiu keltų jiems grėsmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl atsakovei diagnozuotų psichikos ligų šiuo metu ji negali tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.

20. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad nepilnamečiui vaikui nesaugias gyvenimo sÄ lygas su atsakove nulemia ir kartu gyvenanti atsakovės dukra R. G., jos sveikatos bÅ«klė ir elgesys, nes ji nesuvokia savo pavojingo elgesio nei sau, nei aplinkiniams. Tačiau sutikti su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais taip pat nėra pagrindo, kadangi byloje pateiktos pažymos iÅ¡ nepilnametės gydymo ir mokymosi įstaigų patvirtina, kad ji yra ramaus bÅ«do, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas nėra konfliktiÅ¡ka, geba dirbti poroje ir kartu su kitu vaiku.

Atsakovė taip pat nurodė, kad tiek nepilnametis vaikas, tiek jo sesuo kartu gyvena nuo gimimo ir nėra vienas nuo kito nukentėję. Tikėtina, kad tarp vaikų gali bÅ«ti konfliktų žaidžiant ar veikiant tam tikras veiklas, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl to nepilnamečiui, kuris nuo gimimo gyvena su negaliÄ turinčia seserimi, yra nesaugu ar kenkia jo interesams. TinkamÄ vaikų priežiÅ«rÄ ir tarpusavio bendravimÄ užtikrina mama, be to, mergaitė lanko savaitinį darželį, todėl, kaip nurodo atsakovė, tai dar labiau eliminuoja ieÅ¡kovo nurodytus neva neteisėtus veiksmus prieÅ¡ nepilnametį Å¡alių sÅ«nų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad jeigu mergaitės elgesys nebÅ«tų pavojingas ir nekontroliuojamas, atsakovei nebÅ«tų jokio pagrindo dukrÄ apgyvendinti specialios mokyklos bendrabutyje su nepertraukiama specialistų priežiÅ«ra. Byloje pateikta 2022 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad jai individuali pagalba ir ypatingas dėmesys reikalinga ne dėl nekontroliuojamo jos elgesio, o dėl didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. IeÅ¡kovo apraÅ¡ytas mergaitės destruktyvus elgesys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl Å¡iuo atveju remtis vien ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais teismas neturi jokio pagrindo.

21. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 19–20 punktuose nurodytus motyvus, ieÅ¡kovo atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, kad dėl atsakovės ir jos dukros ligų nepilnamečiui sÅ«nui kyla grėsmė, vertintinos kaip prielaidos ir ieÅ¡kovo subjektyvÅ«s samprotavimai. Pažymėtina ir tai, kad dėl atsakovės netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu Skyrius duomenų neturi, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d.

Å¡eimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, 2019 m. rugsėjo 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2020 m. kovo 4 d. P. G. atžvilgiu nustatytas galimas smurtas prieÅ¡ vaikÄ ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. spalio 30 d. nepilnamečių vaikų atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaikų teisė į saugiÄ aplinkÄ , kadangi vaikai gyvena aplinkoje, kurioje atvykęs ieÅ¡kovas vaikų atžvilgiu galimai naudoja psichologinį smurtÄ , vaikai auga aplinkoje, kurioje konfliktuojama.

Darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, bÅ«tent jo netinkamas ir konfliktiÅ¡kas elgesys su atsakove vaikų akivaizdoje sukelia įtampÄ ir pažeidžia vaikų teisę į saugiÄ aplinkÄ .

22. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas nebuvo aktyvus ir neiÅ¡klausė vaiko nuomonės. 2022 m. lapkričio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-2681 buvo užfiksuota nepilnamečio vaiko Ą. J. nuomonė, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas priėmė nutartį, neturėdamas jokios vaiko nuomonės.

23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nukrypo nuo teismų praktikos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Å iuo atveju ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodomose apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose skiriasi esminės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos, nes ieÅ¡kovo minimose bylose laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos ne iki ieÅ¡kinio padavimo, o kai bylose jau buvo pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai.

24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pateikti duomenys nėra pakankami spręsti, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakove kenkia vaiko interesams ir kelia jam tokiÄ akivaizdžiÄ grėsmę, jog nedelsiant, dar iki ieÅ¡kinio padavimo bÅ«tų bÅ«tina keisti Å¡alių sÅ«naus įprastÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir aplinkÄ bei nustatyti jÄ su ieÅ¡kovu. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos pastovumÄ , į tai, jog byloje nenustatyta pakankamai objektyvių aplinkybių pakeisti faktinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos panaikinti, todėl ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Pažymėtina, kad, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neatlieka iÅ¡samaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės. Tik užvedus bylÄ ir jÄ iÅ¡nagrinėjus, teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas vaiko gyvenamosios vietos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus. Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ sudarančius klausimus, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.

27. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo, paliko nesureguliuotÄ nepilnamečio Ą. gyvenamosios vietos klausimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tÄ aplinkybę, kad ikiteisminė mediacija yra pasibaigusi jau 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau per beveik du mėnesius nuo mediacijos pabaigos teisme nėra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sprendžia, jog nesant duomenų, kad Å¡iuo metu tarp Å¡alių bÅ«tų civilinio proceso kodekso normų tvarka inicijuotas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo situacijÄ reguliuoti laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

29. IeÅ¡kovo atskirasis skundas atmestas, atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl atsakovės praÅ¡ymas nespręstinas. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Edita Å liumpienė