Legislator Case Law & Legislation
5d1b5a50-309f-4e16-8a8f-af610ebe5220 AI generated

5d1b5a50-309f-4e16-8a8f-af610ebe5220 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 5d1b5a50-309f-4e16-8a8f-af610ebe5220
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K., ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl buvusio ieškovės vadovo atsakomybės ir nuostolių atlyginimo neišsaugojus bei neperdavus administratoriui bendrovės turto po bankroto bylos iškėlimo. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M. K., kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M.

Legislator headnote

AI generated

5d1b5a50-309f-4e16-8a8f-af610ebe5220 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Atsakovas teismo posėdžio metu (vykusio vaizdo konferencijos bÅ«du) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo įpareigotas saugoti nurodytÄ greiderį, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus sužinojo, jog saugojimo vietoje administratorius jo nerado. PaaiÅ¡kino, kad dėl Å¡io greiderio vagystės kreipėsi į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jo metu nenustatyta asmenų, kurie galėjo jį pavogti. Teigė, kad raÅ¡ytinės pasaugos sutarties dėl Å¡io greiderio saugojimo nebuvo sudaręs; buvo susitaręs tik žodžiu, kad Å«kininkas leistų laikyti šį greiderį Å«kininkui priklausančioje valdoje.

Keywords

AI generated
forfeit money bank guarantee claim event costs of late payment untimely restitution petition giro transfer agreement default interest
AI generated
cc6ac544-3a3b-46d2-9fe0-8428cdcd45c6
dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:             ieškovas prašo priteisti iš atsakovo K.
2b8fc571-06ef-4f67-b396-504bcdcc7244
B.,atsakovei A. E., atstovui advokatui E. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Bankrutuojančios vieÅ¡osios įstaigos „Raseinių kraÅ¡to televizija“ ieÅ¡kinį atsakovei A. E. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 8 215,78 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio padavimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje , bei atstovė R.
41eafa17-9eed-4b61-85e8-d308d46ccf14
Å aldytuvas Samsung 323,44 Eur, 2.
34580c85-238d-48c2-94d2-b1249a142eb7
dėl žalos atlyginimo.
172df8b2-ac13-477b-80d0-7ebbbea4306f
dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 9224,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Teismo praneÅ¡imu atsakovas informuotas, kad per 20 dienų nuo teismo praneÅ¡imo paskelbimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytÄ terminÄ atsiliepimas teismui nepateiktas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. eA2-40255-1099/2020 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00856-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui M. K., atsakovui M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M.

K., ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl buvusio ieškovės vadovo atsakomybės ir nuostolių atlyginimo neišsaugojus bei neperdavus administratoriui bendrovės turto po bankroto bylos iškėlimo. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M. K., kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M.

V. 36 000 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Nurodė, kad ieÅ¡kovei Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-408-856/2019, iÅ¡kelta bankroto byla; ieÅ¡kovės nemokumo administratoriumi paskirtas M. K.; nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 23 d. Pažymėjo, kad teismas, iÅ¡keldamas minėtÄ bankroto bylÄ , be kita ko, įpareigojo ieÅ¡kovės vadovÄ per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teigė, kad Å¡i pareiga nustatyta ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte.

4. AiÅ¡kino, kad paskutinis ieÅ¡kovės vadovas buvo atsakovas M. V., todėl bÅ«tent jam kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtÄ bei dokumentus. Pažymėjo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso greideris FMG (duomenys neskelbtini) (pirktas 2014 m.); be to, nurodė, jog ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į šį turtÄ buvo apribotos ir Å¡io turto saugotoju Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-990/2019 paskirtas atsakovas. Anot ieÅ¡kovės, turtas turėjo bÅ«ti saugomas (pagal teismo nutartį minėtoje baudžiamojoje byloje) (duomenys neskelbtini), tačiau nemokumo administratoriui nuvykus nurodytu adresu, jis minėto greiderio nerado.

5. Anot ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus, jis, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io turto vertę, kreipėsi į UAB „Rovaltra“, kuri užsiima greiderių pardavimu, bei gavo atsakymÄ , jog naujo tokio greiderio vertė bÅ«tų 40 000 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog greideris buvo mažai naudotas, į jo nusidėvėjimÄ , nemokumo administratorius jį įvertino 36 000 Eur. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovas, neperdavęs administratoriui minėto turto – greiderio, padarė ieÅ¡kovei 36 000 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti. Anot administratoriaus, Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

6. Atsakovas M. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas iÅ¡ esmės pripažino, kad baudžiamoje byloje jis buvo įpareigotas saugoti ir nedisponuoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu greideriu. PaaiÅ¡kino, kad pagal žodinį susitarimÄ su žemės savininku minėtas greideris buvo laikomas (duomenys neskelbtini); tai buvo užfiksuota ir policijos pareigÅ«nų. Anot atsakovo, jis apie greiderio dingimÄ buvo informuotas tik ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus, kuris minėtu adresu jo nerado. Atsakovo teigimu, jis nebuvo informuotas apie pakeistÄ greiderio buvimo vietÄ , todėl kreipėsi į policijÄ dėl vagystės bei jo pareiÅ¡kimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

8. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, tenkinant atsakovo praÅ¡ymÄ , Å¡i civilinė byla buvo sustabdyta iki bus baigtas aukščiau nurodytas ikiteisminis tyrimas (dėl greiderio vagystės), tačiau 2020 m. vasario 11 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas – iÅ¡ esmės dėl to, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes atlikus visus veiksmus ir iÅ¡naudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, toks asmuo nenustatytas.

9. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. birželio 2 d. nutartimi, tenkinant Å¡alių praÅ¡ymÄ , patvirtinta ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo M. V. 2020 m. gegužės 29 d. sutaryta taikos sutartis bei civilinė byla nutraukta; nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 10 d.

10. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi, tenkinant ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ , atnaujintas procesas Å¡ioje civilinėje byloje, nes Å iaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi buvo panaikintas 2020 m. gegužės 28 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta minėtos taikos sutarties sudarymui, t. y. buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuris buvo pagrindas taikos sutarčiai sudaryti.

11. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi, tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , civilinė byla pagal ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui M. V. dėl nuostolių atlyginimo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

12. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu (vykusio vaizdo konferencijos bÅ«du) ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai, o TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti. IÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir reikalavimus. Pakartotinai nurodė, kad atsakovas, kaip paskutinis ieÅ¡kovės vadovas, privalėjo/privalo ieÅ¡kovės nemokumo administratoriui perduoti visÄ ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , tačiau Å¡ios savo pareigos neįvykdė ir neperdavė (neiÅ¡saugojus) nurodyto greiderio, kurio vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ , sudaro 36 000 Eur. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas pagal byloje patvirtintÄ taikos sutartį sumokėjo tik 50 Eur, todėl iÅ¡ esmės sutiko, kad priteistina suma bÅ«tų sumažinta Å¡ia suma.

13. Atsakovas teismo posėdžio metu (vykusio vaizdo konferencijos bÅ«du) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo įpareigotas saugoti nurodytÄ greiderį, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus sužinojo, jog saugojimo vietoje administratorius jo nerado. PaaiÅ¡kino, kad dėl Å¡io greiderio vagystės kreipėsi į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jo metu nenustatyta asmenų, kurie galėjo jį pavogti. Teigė, kad raÅ¡ytinės pasaugos sutarties dėl Å¡io greiderio saugojimo nebuvo sudaręs; buvo susitaręs tik žodžiu, kad Å«kininkas leistų laikyti šį greiderį Å«kininkui priklausančioje valdoje.

Atsakovas iÅ¡ esmės sutiko, kad jis turėjo saugoti ir vėliau perduoti nemokumo administratoriui minėtÄ greiderį, tačiau, anot atsakovo, jis padarė viskÄ , kad greideris bÅ«tų apsaugotas; pažymėjo, jog neturėjo finansinių galimybių pasamdyti kažkokios realios apsaugos, taip pat neturėjo galimybių kitur laikyti ginčo greiderio (dėl jo nemobilumo), nes gyveno bute (neturėjo kito nekilnojamojo turto, kur Å¡is greideris galėjo bÅ«tų laikomas). Atsakovo vertinimu, teismas, įpareigojęs atsakovÄ saugoti greiderį, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neturėjo lėšų jo faktiniam saugojimui, todėl jis nėra atsakingas už tai, kad jį pavogė.

IÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovės nurodoma greiderio verte – UAB „Rovaltra“ ir jam buvo pateikusi informacijÄ , jog jo vertė sudaro apie 40 000 Eur; taip pat paaiÅ¡kino, jog greideris buvo mažai naudotas (faktiÅ¡kai juo buvo dirbta apie 2 savaites). Nurodė, kad nemokumo administratoriui pagal taikos sutartį yra sumokėjęs 50 Eur. III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės 14. IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iÅ¡kelta Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-408-856/2019 (dabar Nr. eB2-163-856/2020); bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas M.

K.; nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 23 d. Minėta nutartimi, be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas įpareigotas per 7 dienas po Å¡ios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

15. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas M. V. nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 23 d. (nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos) buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

16. IÅ¡ į bylÄ pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29189-19 medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, priklauso greideris FMG (duomenys neskelbtini) kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytas (kartu su traktoriumi Valtra) pagal 2014 m. gegužės 5 d. technikos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014-05, sudarytÄ su UAB „E projektai“ (atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo).

17. Nurodytoje 2014 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje atskirai nenurodyta greiderio vertė. IeÅ¡kovės nemokumo administratorius 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į UAB „Rovaltra“ su užklausimu dėl minėto greiderio vertės; UAB „Rovaltra“ atstovai 2019 m. birželio 13 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo, jog naujo tokio greiderio kaina bÅ«tų 40 000 Eur (atsakovas Å¡ios aplinkybės taip pat neginčijo; iÅ¡ esmės pats patvirtino, jog tokiÄ vertę UAB „Rovaltra“ buvo nurodžiusi ir jam).

18. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-867-990/2018 (dabar Nr. 1-20-990/2020), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai buvo/yra kaltinami apgaule sudarę apsimestinius greiderio „(duomenys neskelbtini)“ ir traktoriaus „Valtra T213V“ sandorius padidinant greiderio „(duomenys neskelbtini)“ ir traktoriaus „Valtra T213V“ vertę UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekiant gauti didesnę paramÄ iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, laikinai – Å¡eÅ¡iems mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 26 d., apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į greiderį „FMG (duomenys neskelbtini)“, tapatumo numeris 12686, saugojamÄ (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti; turto saugotoju paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M.

V.. Vėliau minėtas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęsinėjamas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu minėtas laikinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių į greiderį „FMG (duomenys neskelbtini)“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), apribojimas panaikintas; nurodytas nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

19. Nustatyta, kad atsakovas M. V. 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi į policijÄ dėl ginčo greiderio vagystės; tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29189-19, tačiau 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu jis buvo sustabdytas (ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus veiksmus ir iÅ¡naudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, tačiau tokio asmens nenustačius). Nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, naikintina; ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesÄ 20.

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias Å¡io kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiÅ¡kia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Taigi, atnaujinus procesÄ , teismas nagrinėja bylÄ , apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiÅ¡kėjo, praÅ¡iusio atnaujinti procesÄ , konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos iÅ¡sprendimo tinkamumo yra pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009; 2020 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).

21. Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iÅ¡ naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra bÅ«tina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtakÄ teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – iÅ¡taisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013).

Atnaujinus procesÄ , teismas turi pasisakyti dėl visų pareiÅ¡kėjo (pareiÅ¡kėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik Å¡itaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiÅ¡kėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

22. Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu – iš esmės konstatavus, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eB2-506-856/2020, buvo panaikintas 2020 m. gegužės 28 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta taikos sutarties sudarymui, t. y. buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuris buvo pagrindas taikos sutarčiai sudaryti.

23. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 44 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę naudotis kitomis Å¡iame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkime nutarta pritarti atsakovo M. V. pasiÅ«lymui dėl taikos sutarties sudarymo ir su atsakovu M. V. sudaryti taikos sutartį TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-64-304/2020, pagal kuriÄ atsakovas sumoka ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini) ” 2 500 Eur pagal nustatytÄ mokėjimų grafikÄ , galutinai atsiskaitant iki 2020 m. gruodžio 31 d. IÅ¡ esmės minėto kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu tarp ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta 2020 m. birželio 2 d. nutartimi ir civilinė byla nutraukta.

24. Atsakovas neginčijo šių aplinkybių, t. y. kad buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuris buvo pagrindas taikos sutarčiai sudaryti; ieškovės nemokumo administratorius nebepalaikė prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, nes negautas kreditorių susirinkimo pritarimas tokiai taikai (jis buvo panaikintas, o naujas negautas).

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Å¡alys gali užbaigti bylÄ taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi.

26. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas taikos sutarties sampratÄ (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Taikos sutartis, kuriÄ patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iÅ¡ civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai Å¡alims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties Å¡alims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose.

Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų.

Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

27. Kita vertus, Å¡alių teisė bylÄ baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sÄ lygos) atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , bet ir ar ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar vieÅ¡ajam interesui.

28. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iÅ¡ jo kylanti Å¡alių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sÄ lygų nėra absoliuti. Å alių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti Å¡alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti Å¡alių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų Å¡alių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).

Teismui atsisakius tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, ji neįgyja teisinės galios, tokiu atveju teismas turi tęsti ginčo nagrinėjimÄ CPK nustatyta tvarka.

29. Vertinant, ar yra vieÅ¡asis interesas tuo atveju, kai Å¡alys bylÄ baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis Å¡io principo, tuo atveju, kai Å¡alių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra vieÅ¡asis interesas, nors Å¡alių sudaryta taikos sutartis iÅ¡oriÅ¡kai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas.

Teismas, nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, turi aiÅ¡kinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sÄ lygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

30. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymÄ prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus jÄ , bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas, nes teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylÄ (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galiÄ , nes ji kyla iÅ¡ Å¡alių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu.

Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali bÅ«ti pakeistas abipusiu Å¡alių susitarimu arba dėl jos sÄ lygų sprendžiant atnaujinus byloje procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

31. Taigi, teismas, spręsdamas Å¡alių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ , pirma, privalo patikrinti Å¡alių valiÄ dėl taikos sutarties tvirtinimo, antra, įsitikinti, ar ji (taikos sutartis) neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar vieÅ¡ajam interesui.

32. Å iuo atveju byloje, kuri buvo iÅ¡nagrinėta nutartimi, kuria patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, atnaujinus procesÄ dėl to, kad panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo pritarta tokios taikos sutarties sudarymui, teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylÄ , privalo iÅ¡ naujo nustatyti Å¡alių valiÄ dėl taikos sutarties sudarymo, o taikos sutarties sÄ lygas, jų turinį vertinti pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, t. y. ar taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir vieÅ¡ajam interesui (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju tiek reiÅ¡kiant pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, tiek nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės – vienos iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių – valia netvirtinti taikos sutarties. Taigi, pasikeitus ieÅ¡kovės pozicijai dėl taikos sutarties tvirtinimo ir ieÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ nesudaryti taikos sutarties, TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. birželio 2 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo M. V. sudaryta taikos sutartis bei civilinė byla nutraukta, naikintina (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, pažymėtina, kad tokia sutartis, nesant galiojančio kreditorių susirinkimo pritarimo (jį panaikinus, o naujo nepateikus), prieÅ¡tarauja ir vieÅ¡ajam interesui, kuris egzistuoja bankroto bylose.

34. Kaip minėta, taikos sutartis, kaip ir kitos civiliniuose santykiuose sudaromos sutartys, privalo atitikti Å¡alių valiÄ â€“ esant Å¡alies valios trÅ«kumui sutartis yra niekinė arba negaliojanti. Niekinės ir aiÅ¡kiai Å¡alies valios trÅ«kumų turinčios sutarties patvirtinimas prieÅ¡tarautų imperatyvioms sandorius reglamentuojančioms teisės normoms, todėl teismas Å¡iuo atveju negali tokios sutarties tvirtinti. Be to, teismo vertinimu, ji ekonomiÅ¡kai nebÅ«tų naudinga ieÅ¡kovei, t. y. jos kreditoriams, nes ja tenkinama tik mažiau nei 7 proc. pareikÅ¡to pradinio reikalavimo.

35. Kaip minėta, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas jÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), tačiau Å¡iuo atveju pasikeitus Å¡alių pozicijai dėl taikos sutarties pasiraÅ¡ymo ir teismui panaikinus nutartį, kuria buvo patvirtinta tokia taikos sutartis, Å¡alių 2020 m. birželio 1 d. teiktas praÅ¡ymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas (Å¡alys iÅ¡ esmės Å¡io praÅ¡ymo ir nepalaikė) ir byla nagrinėtina iÅ¡ esmės visoje apimtyje (nes jos materialieji reikalavimai iÅ¡ esmės nebuvo iki Å¡iol nagrinėjami). Dėl ginčo esmės – žalos priteisimo 36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios bendrovės vadovo veiksmais, pastarajam, ieÅ¡kovės teigimu, neiÅ¡saugojus ir neperdavus bendrovės nemokumo administratoriui viso bendrovės turto, atlyginimo.

37. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 7, 8, 10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklÄ vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ .

38. Teismas pažymi, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo per teismo nustatytÄ terminÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas (įstatymas galiojo iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu)). Å i valdymo organų pareiga nustatyta ir aktualiame JANÄ® – 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tokia pareiga numatyta ir JANÄ® 13 straipsnio 1 punkte.

39. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas. Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

40. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartÄ analizuoti. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Å¡i pareiga iÅ¡ esmės iÅ¡lieka ir iÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ ).

Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų, privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, neprieÅ¡pastatytų įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

41. Nagrinėjamu atveju byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas, kaip paskutinis ieÅ¡kovės vadovas, neiÅ¡saugojo ir neperdavė nemokumo administratoriui ginčo greiderio, kurio vertė sudarė apie 40 000 Eur; atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ â€“ 36 000 Eur. Atsakovas savo nesutikimÄ su ieÅ¡kinio reikalavimais iÅ¡ esmės grindė tik ta aplinkybe, jog jis padarė viskÄ , kad iÅ¡saugotų minėtÄ turtÄ , tačiau jis buvo pavogtas. Teismas kritiÅ¡kai vertina tokius atsakovo atsikirtimų motyvus.

42. Kaip minėta, bÅ«tent bendrovės vadovas yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimÄ , įskaitant ir už įmonės turto priežiÅ«rÄ ; be to, kaip minėta, atsakovas baudžiamojoje byloje taip pat buvo įpareigotas saugoti minėtÄ turtÄ , tačiau faktiÅ¡kai Å¡ios savo pareigos neatliko. Tiek iÅ¡ į bylÄ pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad jis (iÅ¡ esmės per trečiuosius asmenis) tik žodžiu susitarė su Å«kininku, jog minėtÄ greiderį bÅ«tų leista laikyti minėto Å«kininko valdose, t. y. jokios pasaugos sutarties (ar kito pobÅ«džio sutarties) nebuvo sudaryta; be to, atsakovas faktiÅ¡kai net nesidomėjo Å¡iuo greideriu (arba domėjosi minimaliai) – jo buvimo vieta buvo užfiksuota policijos pareigÅ«nų, vykdant teismo įpareigojimÄ dėl nuosavybės teisių apribojimų, 2018 m. kovo mėn.; anot atsakovo, po to jis maždaug po pusmečio dar kartÄ matė greiderį ir apie jo dingimÄ sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus maždaug 2019 m. viduryje.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, tinkamai nesirÅ«pino įmonės turtu – Å¡iuo atveju ginčo greideriu (nors byloje nekilo ginčo dėl to, jog jis buvo mažai naudotas ir jo vertė buvo pakankamai didelė); atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas pareigÄ prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis savo vadovaujamos bendrovės turtu turėjo ir nepaisant nustatytų įpareigojimų baudžiamojoje byloje (dėl minėto turto saugojimo).

43. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas, žinodamas apie savo, kaip įmonės vadovo, pareigÄ perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtÄ â€“ Å¡iuo atveju nurodytÄ greiderį, įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , Å¡ios savo pareigos nevykdė (Å¡io turto tinkamai neiÅ¡saugojus), todėl toks atsakovo M. V. neveikimas pripažintinas neteisėtu (CPK 178 straipsnis; CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

44. Be to, laikytina, kad atsakovo neteisėti veiksmai – neperduodant nemokumo administratoriui įmonės turto, padarė žalÄ kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, t. y. atsakovas privalo atlyginti prarasto turto vertę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 straipsnis, 6.249 straipsnis). Nustačius vadovo M. V. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Atsakovas M. V. nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų nemokumo administratoriaus surinktus ir pateiktus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, nors tokiÄ pareigÄ turėjo (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius kaltus asmenis dėl ginčo greiderio vagystės, jis turės teisę kreiptis į Å¡iuos asmenis dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

45. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovo atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto neiÅ¡saugojimu ir jo neperdavimu ieÅ¡kovės nemokumo administratoriui, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (kaltė Å¡iuo atveju preziumuojama).

46. Kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl greiderio vertės (atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ ) – ji sudaro 36 000 Eur; kita vertus, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas yra sumokėjęs ieÅ¡kovės nemokumo administratoriui 50 Eur, todėl Å¡ia suma mažintina priteistina žala (nors ieÅ¡kovės nemokumo administratorius baigiamosiose kalbose sutiko, kad Å¡ia suma bÅ«tų sumažinta priteistina žala, tačiau faktiÅ¡kai Å¡ios reikalavimo dalies neatsisakė).

47. Taigi, apibendrinant, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 35 950 Eur (36 000 Eur - 50 Eur) žala už prarastÄ ir neperduotÄ turtÄ â€“ greiderį; kitoje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 48. Tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palÅ«kanos už priteisiamÄ 35 950 Eur sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

49. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 50. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51. Nei ieškovė, nei atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos šalims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei iš atsakovo priteistina 764 Eur mokėtino žyminio mokesčio nuo priteistos sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 96 straipsnio 1 dalis).

53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M.

K., ir atsakovo M. V. sudaryta taikos sutartis bei civilinė byla nutraukta. Netenkinti Å¡alių 2020 m. birželio 1 d. praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo. IeÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M. K., ieÅ¡kinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 35 950 Eur (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) žalos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (35 950 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 764 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič