5d1a0ee1-9f7f-4e83-87ba-702df3fb849b · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-321-908/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00079-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.17.1.3; 2.12.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Tuklerio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje P. H. (P. H.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrovėje, neteistas, kaltinamasis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : P. H., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1675 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į SÄ jungÄ Ä¯vežamų arba iÅ¡ jos iÅ¡vežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kuris nustato, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kuriÄ jie atvyksta į SÄ jungÄ arba iÅ¡ jos iÅ¡vyksta, kompetentingoms institucijoms“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 3 d. įstatymu Nr. XIII-2584) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ Europos SÄ jungÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įveža ar iÅ¡ Europos SÄ jungos per Lietuvos RespublikÄ iÅ¡veža į trečiÄ sias Å¡alis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumÄ , kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raÅ¡tu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaracijÄ , 2022 m. liepos 5 d., apie 07.00 val., vykdamas dviračiu, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ â€“ Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postÄ , esantį Vilniaus rajone, Medininkų sen., Medininkų kaime, Pasieniečių g. 26, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ kontrabandos bÅ«du gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, t. y. – 13 000 Eur, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumos.

Å iais savo veiksmais P. H. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 3 dalyje. 2022 m. liepos 5 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolas, kuriam užfiksuota, kad G. B., be kita ko, pateikė pas P. H. aptiktus pinigus, t. y. 13 000 Eur (b. l. 19-24). 2022 m. liepos 5 d. daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėti pinigai, pateikti G. B. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu. Nustatyta, kad buvo pateikta 13 000 Eur, įvairaus nominalo banknotais (b. l. 38-40).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas P. H. parodė, kad nuo psichikos sveikatos sutrikimų, alkoholio ir narkotinės priklausomybės nesigydė, į įskaitÄ neįraÅ¡ytas. Dėl praneÅ¡ime apie įtarimÄ iÅ¡vardintų aplinkybių gali paaiÅ¡kinti, kad 2022 m. liepos 5 d., apie 07.00 val., iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ vyko dviračiu per Medininkų kelio postÄ . Muitinio tikrinimo metu muitininkas klausė, ar veža cigaretes ir alkoholį, kurie virÅ¡ija leistinÄ normÄ , bei klausė apie gabenamÄ grynųjų pinigų sumÄ iki 10 000 Eur ar daugiau.

Atsakė, kad iki 10 000 Eur, ir parodė turėtus pinigus rankinuke. Po to pareigÅ«nas atliko detalesnę pavirÅ¡utinę apžiÅ«rÄ ir Å¡ortų kairėje kiÅ¡enėje rado pinigus, nuvedė jį į administracines patalpas ir suskaičiavo, kiek bendrai gabeno pinigų. Viso buvo 13 000 Eur. Pinigai buvo skirti automobilio pirkimui. Pinigus, gabentus Å¡ortuose tiesiog pamirÅ¡o paduoti savo draugui, kuris kartu su juo kirto sienÄ . Prisipažįsta, dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailisi, viskas įvyko dėl neapdairumo.

PraÅ¡o tyrimÄ pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirtÄ baudÄ leisti sumokėti per 24 mėnesius, taip pat konfiskuoti kuo mažesnę pinigų sumÄ (b. l. 34-37). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas G. B. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame Vilniaus raj., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g.

26. Eina vyriausiojo inspektoriaus pareigas. Pagal darbo funkcijas atlieka transporto priemonių, krovinių, asmenų, kertančių Baltarusijos-Lietuvos pasienį, tikrinimÄ ir dokumentinį forminimÄ . 2022 m. liepos 5 d., apie 07.00 val., jam dirbant atvykstančių į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Baltarusijos, lengvųjų automobilių ir keleivinių autobusų tikrinimo aikÅ¡telėje, į tikrinimo vietÄ dviračiu privažiavo, kaip vėliau nustatė iÅ¡ dokumentų, Baltarusijos pilietis P. H., gim. (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ atliekant tikrinimÄ , Å¡io paklausė, ar Å¡is negabena daugiau nei leistina cigarečių ir alkoholio, ar neturi su savimi deklaruotinos pinigų sumos. Pažymi, kad gabenant su savimi virÅ¡ 10 000 Eur, asmuo privalo tai deklaruoti muitinės pareigÅ«nui, pirma, nors žodžiu, po to Å¡is turi užpildyti popierinę muitinės deklaracijÄ . P. H. žodžiu deklaravo, kad normÄ virÅ¡ijančių cigarečių ir alkoholio negabena, bei su savimi turi apie 7 500 Eur. Tada iÅ¡traukė iÅ¡ prie savęs turėto mažo rankinuko, pinigus.

Vizualiai pažiÅ«rėjo ir nutarė atlikti Å¡io asmens pavirÅ¡utinį detalesnį tikrinimÄ . Tikrinimo metu, kelnių kairėje kiÅ¡enėje užčiuopė kažkÄ panaÅ¡aus į piniginius banknotus. Paprašė Å¡io iÅ¡traukti iÅ¡ kiÅ¡enės užčiuoptus daiktus. P. H. iÅ¡traukė pinigus. Dar kartÄ paklausė, kiek pinigų konkrečiai Å¡is gabena. P. H. atsakė, kad tikslios sumos pasakyti negali, bet tikrai daugiau nei 10 000 Eur. Tada P. H. buvo palydėtas į tarnybines patalpas, kur suskaičiavus, Å¡iam dalyvaujant, visus pas šį turėtus pinigus, nustatė, jog Å¡is gabeno lygiai 13 000 Eur, o bÅ«tent, kad iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡trauktų pinigų suma sudarė 7 000 Eur, o paties P. H. pateiktų iÅ¡ minėto rankinuko pinigų suma sudarė 6 000 Eur.

Kadangi P. H. gabeno didesnę, nei privaloma deklaruoti pinigų sumÄ , tai apie įvykį informuota Muitinės kriminalinė tarnyba. Apie pinigų kilmę ir paskirtį, P. H. nieko neaiÅ¡kino (b. l. 15-18). P. H. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. H. kaltinamas padaręs BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno kilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes ar antikvarinius daiktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Pažymėtina, kad teismų praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažįstama, jog kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos, dalyku gali bÅ«ti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sienÄ yra reglamentuotas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iÅ¡ atvejų, kada turi bÅ«ti deklaruojamos grynųjų pinigų sumos yra įvardinta situacija, kai asmuo per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ Europos SÄ jungÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įveža ar iÅ¡ Europos SÄ jungos per Lietuvos RespublikÄ iÅ¡veža į trečiÄ sias Å¡alis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumÄ , kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje. 2018 m. spalio 23 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1672 dėl į SÄ jungÄ Ä¯vežamų arba iÅ¡ jos iÅ¡vežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (toliau ir – Reglamentas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kuriÄ jie atvyksta į SÄ jungÄ arba iÅ¡ jos iÅ¡vyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę.

Jeigu pateikiama neteisinga arba neiÅ¡sami informacija arba nesudaroma galimybė atlikti grynųjų pinigų kontrolę, grynųjų pinigų deklaravimo pareiga laikoma neįvykdyta. Pagal aptariamÄ ReglamentÄ â€žvežėju“ laikomas į SÄ jungÄ atvykstantis arba iÅ¡ jos iÅ¡vykstantis fizinis asmuo, su savimi, savo bagaže arba savo transporto priemonėje vežantis grynuosius pinigus (Reglamento 2 straipsnio 1 dalies h punktas). Kad patikrintų, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta pareiga deklaruoti lydimus grynuosius pinigus, kompetentingos institucijos įgaliojamos, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sÄ lygų, tikrinti fizinius asmenis, jų bagaÅ¾Ä ir transporto priemones (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. H. kaltė per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenus privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ â€“ 13 000 Eur, t. y. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 3 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal prokuroro pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. H. pateiktame kaltinime nurodytas neteisingas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento numeris bei pateikta netinkama Å¡io Reglamento 3 straipsnio 1 dalies formuluotė, kuri yra pakeista Reglamentu Nr. 2018/1672, kuris taikomas nuo 2021 m. birželio 3 d. (Reglamento 21 straipsnis).

Taip pat kaltinime pateikta neatnaujinta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija, todėl šias aplinkybes teismas tikslina ir nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes apibrėžia pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių teisės aktų formuluotes. Pabrėžtina, kad minėtų teisės aktų normų turinys yra nepasikeitęs, todėl šios patikslintos aplinkybės nedaro nusikalstamos kvalifikavimui ir kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimui.

Kaltinamasis P. H., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad vykstantį dviračiu iÅ¡ Baltarusijos į Lietuvos RespublikÄ jį patikrino muitininkas, kuris paklausė dėl gabenamų cigarečių ir alkoholio bei grynųjų pinigų. P. H. atsakė, kad gabena iki 10 000 Eur ir Å¡iuos pinigus parodė. Atlikęs detalesnę pavirÅ¡utinę apžiÅ«rÄ muitinės pareigÅ«nas P. H. kiÅ¡enėje rado pinigų, o suskaičiavus visus pinigus bendra suma gavosi 13 000 Eur. P. H. parodė, kad pamirÅ¡o perduoti pinigus draugui, kuris taip pat kartu kirto sienÄ , dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino (b. l. 34-37).

Be kaltinamojo P. H. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ pagrindžia liudytojo G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ kurių matyti, kad liudytojas, eidamas Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigas, atliko Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ kertančio P. H. detalesnį patikrinimÄ , kurio metu suskaičiavus rastus pinigus paaiÅ¡kėjo, jog P. H. gabeno 13 000 Eur (b. l. 15-18). Pažymėtina, kad kaltinamojo gabentÄ grynųjų pinigų sumÄ Ä¯rodo ir Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 5 d. daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, jog pagal 2022 m. liepos 5 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ pateiktų grynųjų pinigų suma yra – 13 000 Eur (b. l. 19-24).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis P. H. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog nedeklaruoja gabenamų 13 000 Eur, suvokė tokių veiksmų nusikalstamÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo P. H. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. P. H. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė, kad apie galimybę užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kuriÄ jam siÅ«lys skirti prokuroras, rÅ«Å¡is ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, prašė paskirto dydžio baudÄ leisti sumokėti per dvideÅ¡imt keturis mėnesius, kadangi Å¡iuo metu kaltinamojo darbo uždarbis yra nedidelis – sudaro apie 300 Eur per mėnesį.

Dėl P. H. skirtinos bausmės ir kitų klausimų Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtinus BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymÄ teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė, dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

Remdamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečiÄ bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju P. H. tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ sunkų nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai – grynųjų pinigų kontrabandÄ , kuriuo žala nepadaryta. P. H. yra baustas už administracinius nusižengimus, tačiau visi nusižengimai susiję su transporto priemonės valdymu (b. l. 43-46), todėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste tai nerodo iÅ¡skirtinio kaltinamojo asmenybės pavojingumo. Kadangi kaltinamasis yra neteistas (b. l. 42), tai leidžia spręsti, kad jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, ir nėra linkęs piktybiÅ¡kai elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms bei sudaro pagrindÄ nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ vertinti, kaip padarytÄ atsitiktinai, kartu, jo visiÅ¡kas kaltės pripažinimas, duoti iÅ¡samÅ«s parodymai ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis teikia vilčių, kad P. H. padarė teisingas iÅ¡vadas dėl savo netinkamo elgesio, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

P. H. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. H. už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ paskyrus sankcijoje numatytÄ piniginę bausmės rūšį – baudÄ . Teismo įsitikinimÄ dėl ekonominės sankcijos skyrimo pagrįstumo sustiprina ir ta aplinkybė, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai.

Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu už sunkų nusikaltimÄ skiriama nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio bauda. Prokuroras siÅ«lo P. H. skirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudÄ . PraneÅ¡us apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. H. sutiko su prokuroro siÅ«lomu baudos dydžiu, tačiau prašė nustatyti ilgesnį, t. y. dvideÅ¡imt keturių mėnesių, sumokėjimo terminÄ (b. l. 82-85). Teismas nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas P. H. už nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindÄ , vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Teismas, įvertinęs tiek padaryto nusikalstamos veikos atsitiktinį pobÅ«dį, tiek ir paties kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirtina minimali – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. P. H. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgdamas į P. H. praÅ¡ymÄ ir į tai, kad kaltinamojo mėnesinės pajamos yra nedidelės (kaip nurodė pats kaltinamasis, jos sudaro apie 300 Eur per mėnesį), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, teismas P. H. nustato dvideÅ¡imt keturių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminÄ , per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta bauda.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. liepos 5 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, t. y. 3 000 Eur, saugomoms Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinėje sÄ skaitoje, laikotarpiui nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. sausio 5 d. (b. l. 63-66, 67-70, 76-77). Nagrinėjamu atveju prokuroras pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siÅ«lo konfiskuoti minėtÄ 3 000 Eur sumÄ , į kuriÄ yra apribota P. H. nuosavybės teisė.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje yra įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kontrabandos dalykas, t. y. per valstybės sienÄ gabenami pinigai, taip pat yra konfiskuotinas turtas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019).

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo per valstybės sienÄ vežti nedeklaruoti grynieji pinigai bÅ«tų gauti iÅ¡ neteisėtos veiklos, be to, gabenta suma 3 000 Eur suma virÅ¡ijo tÄ sumÄ , nuo kurios atsiranda pareiga deklaruoti per valstybės sienÄ vežamus grynuosius pinigus. Teismo vertinimu, prokuroro siÅ«loma konfiskuotina pinigų suma yra proporcinga, atitinkanti tiek įstatymų reikalavimus, tiek ir Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga kaip nusikalstamos veikos dalykÄ konfiskuoti dalį nedeklaruotų grynųjų pinigų, kuri virÅ¡ija sumÄ , nuo kurios asmeniui kyla pareiga deklaruoti per valstybės sienÄ gabenamÄ grynųjų pinigų sumÄ â€“ 3 000 Eur.

Byloje P. H. paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, turto konfiskavimÄ Ä¯vykdžius, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 ir 425 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : P. H. (P. H.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. H. (P. H.) paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, P. H. (P. H.) nustatyti dvideÅ¡imt keturių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminÄ , per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta paskirta bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti P. H. (P. H.) priklausančiÄ 3 000 Eur sumÄ , saugomÄ Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinėje sÄ skaitoje.

Ä® Å¡iÄ sumÄ taikomÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, turto konfiskavimÄ Ä¯vykdžius, laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti P. H. (P. H.), kad:

1. Å iuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas;

LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank" AB; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ laisvės apribojimu. Keisdamas baudÄ laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Eglė Gruodienė