2023-05-10 Nr. AB-9745-3-63-3-00016-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2023-05-10 Nr. AB-9745-3-63-3-00016-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Garždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) 52,42 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, jog atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-259-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00016-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Garždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) 52,42 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, jog atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
2. Atsakovas atsiliepime į prašymą su juo nesutiko. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo teiginiai yra pagrįsti. Pareiškėjas nerinko ir netvarkė atliekų iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio sodo paskirties nekilnojamojo turto objekto. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, reikalaudamas iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, pažeidė įstatymus.
II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 52,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir Klaipėdos rajono savivaldybės Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, pažymėjo, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini) (pastatas – sodo namas).
6. Vertindamas atsakovo argumentus, kad pareiškėjas prašė priteisti vietinę rinkliavą už paslaugas, kurių neteikė, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra Sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir „(duomenys neskelbtini)“) teritorijoje. Remiantis Taisyklių 52 punktu, „(duomenys neskelbtini)“ valdyba 2012 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą pagal poreikį užsakyti didelių gabaritų atliekų surinkimo konteinerius, kuriais kiekvieną sezoną naudojasi „(duomenys neskelbtini)“ sodininkai.
7. Pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. gavo prašymą iš „(duomenys neskelbtini)“ dėl stambiagabaričių konteinerių pastatymo sodų bendrijos teritorijoje. Tokiu būdu atsakovui buvo sudaryta galimybė naudotis bendraisiais komunalinių atliekų surinkimo konteineriais 2020 m. balandžio 1 d., gegužės 15 d., birželio 26 d., liepos 17 d., rugpjūčio 7 d., rugsėjo 25 d. „(duomenys neskelbtini)“ valdyba 2021 metais nepateikė prašymo dėl bendrųjų konteinerių pastatymo, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ sodininkai gali naudotis jiems artimiausiais ir patogiausiais naudotis bendraisiais atliekų surinkimo konteineriais, esančiais Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Kadangi atsakovas galėjo naudotis didelių gabaritų atliekų surinkimo konteineriais bei bendraisiais atliekų surinkimo konteineriais, esančiais Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, atsakovo teiginiai, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio objekto nebuvo surinktos komunalinės atliekos, buvo atmesti.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Vietinė rinkliava už sodo paskirties objektus paskaičiuota atsižvelgiant į tokios paskirties objektų naudojimo intensyvumą, sezoniškumą, bei tokios paskirties objekte galintį susidaryti, o ne faktinį komunalinių atliekų kiekį. Už sodo paskirties objektus vietinės rinkliavos dydis per pus mažesnis nei už gyvenamosios paskirties objektus kaimo vietovėje. Iš priminimų sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų teismas nustatė, kad atsakovui mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 (toliau – ir Nuostatai). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas skolą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. ginčo laikotarpiu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 52,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
III. 9. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
10. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pasirinkto varianto mokėti vietinę rinkliavą už 2020 ir 2021 m., apskaičiuotą tik pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį. Teisę komunalinių atliekų turėtojui deklaruoti komunalines atliekas numato Taisyklių 22, 22.2 ir 82 punktai.
10.2. Pareiškėjui priklausantis sodo paskirties sklypas su nameliu yra nenaudojami, veikla sklype nevykdoma, išskyrus tai, kad sode periodiškai pjaunama veja, nuskinami ir sunaudojami vaismedžių vaisiai, žolė nesurenkama, netinkami naudojimui vaisiai kompostuojami komposto duobėje.
10.3. Teismas neišreikalavo iš pareiškėjo informacijos apie tai, ar jis rinko komunalines atliekas iš pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto objekto, o pareiškėjas atsakovui tokios informacijos neteikė.
10.4. Pareiškėjas komunalinių atliekų iš atsakovui priklausančio sodo nerinko ir netvarkė, nes sode nesusidaro tokios atliekos, pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas prielaidomis. Pareiškėjas, reikalaudamas iš atsakovo atlyginti už darbą, kurio nevykdė, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo, CK ir Konstitucijos nuostatas.
11. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.
12. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:
12.1. Atsakovas, vadovaujantis Nuostatų 14 punktu, yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtojas. Atsakovui vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pritaikius Nuostatų 1 priedo 21 eilutę – už sodų paskirties objektą, šiam objektui pritaikytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas. Sodo paskirties objektams vietinė rinkliava apskaičiuota atsižvelgiant į šios paskirties objekto naudojimo intensyvumą, sezoniškumą, galintį susidaryti komunalinių atliekų kiekį.
12.2. Atsakydamas į argumentus dėl atsakovo pasirinkimo vietinę rinkliavą mokėti apskaičiuojant pagal komunalinių atliekų deklaraciją remiantis Taisyklėmis, pareiškėjas pažymi, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją už jam nuosavybės teise priklausantį sodo paskirties objektą skaičiuoti vietinę rinkliavą pritaikius vietinės rinkliavos administravimo parametrą – pagal faktiškai išvežamų komunalinių atliekų kiekį, tačiau prašymuose jis nurodė skaičiuoti pagal nulinę komunalinių atliekų deklaraciją. Pareiškėjas pabrėžia, kad Nuostatuose nėra numatytas nulinis komunalinių atliekų deklaravimas. Nuostatų 79 punkte nurodyta komunalinių atliekų deklaracijos pateikimo tvarka, tačiau atsakovas ginčo laikotarpiu nepateikė pareiškėjui užpildytos komunalinių atliekų deklaracijos, atitinkančios Nuostatų 73 punkto reikalavimus.
12.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su argumentais, kad ginčo sodo paskirties pastatas yra nenaudojamas, pažymi, kad už sodo paskirties objektus privaloma mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas), iki einamųjų metų balandžio 1 d. Taigi, remiantis Nuostatų 22 punkto reikalavimu, atleidimai nuo vietinės rinkliavos už sodo paskirties objektus netaikomi. Be to, sodo paskirties objektai pritaikyti naudoti sodininkystei, o ne gyvenamajai paskirčiai, atsakovas apeliaciniame skunde patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklausantis objektas yra naudojamas sodininkystei, daržininkystei.
12.4. Sezono metu „(duomenys neskelbtini)“ valdyba kiekvienais metais užsako didelių gabaritų atliekų surinkimo konteinerius, kurie skirti jų sodininkams. Atsakovui buvo sudaryta galimybė naudotis bendraisiais komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. „(duomenys neskelbtini)“ sodininkai gali naudotis jiems artimiausiais ir patogiausiais naudotis bendraisiais atliekų surinkimo konteineriais. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų pagal faktiškai sukauptą komunalinių atliekų kiekį. Be to, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, kaip to pageidauja atsakovas. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Nuostatose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Todėl atsakovo argumentas, kad iš jam priklausančio nekilnojamojo turto objekto faktiškai nevežamos atliekos ir dėl to atsakovas neturėjo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, yra nepagrįsti.
12.5. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti 52,42 Eur dydžio vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino nustatęs, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tačiau netinkamai vykdė šią prievolę.
15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jokios paslaugos, susijusios su komunalinių atliekų surinkimu ir tvarkymu, atsakovui neteikiamos, ginčo objektas yra nenaudojamas, todėl atsakovas neprivalo mokėti pareiškėjo prašomos vietinės rinkliavos, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei neatsakė į atsakovo argumentus.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
18. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovas ginčija pareigą mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.
19. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtintų Nuostatų 5.6 p., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Nuostatų 5.7 p.). Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-389-552/2022).
20. Nuostatuose įtvirtinta, kad savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtintų Nuostatų 13 p., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Nuostatų 12 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtintų Nuostatų 16 p.). Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Nuostatų 15 punktą pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kurie naudojasi savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtintų Nuostatų 17 p., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Nuostatų 16 p.). Nuostatuose taip pat yra įtvirtinta, kad kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, savivaldybės nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip metus) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtintų Nuostatų 22 p., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Nuostatų 21 p.).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui ginčo laikotarpiu priklausė nekilnojamojo turto objektas – sodo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) todėl Nuostatų prasme atsakovas buvo laikomas rinkliavos mokėtoju. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuosavybės teise valdomame ginčo objekte nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesusidarė, ar kad pareiškėjas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, o šią aplinkybę įrodyti pareiga teko būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021). Šiame kontekste pabrėžtina, kad atsakovo pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d. prašymas-sąžiningumo deklaracija patvirtina, kad jo prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo buvo atmestas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą patvirtino, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nepateikė pareiškėjui užpildytos komunalinių atliekų deklaracijos, atitinkančios Nuostatų 73 punkto reikalavimus. Įvertinus tai, kad atsakovas nepaneigė šių teiginių ir nepateikė įrodymų, kad jis buvo nustatyta tvarka atleistas nuo vietinės rinkliavos, reglamentuotos Nuostatuose, mokėjimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas laikytinas rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą (žr. nutarties 18–20 p.), kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad ginčo objektas (sodo namas) yra nenaudojamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Visgi atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos jam nuosavybės teise valdomame ginčo objekte nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesusidarė. Be to, iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad ginčo sodo namu atsakovas periodiškai naudojosi. Todėl anksčiau minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini.
23. Pasisakant dėl atsakovo teiginių, jog jam nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jam iš esmės neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Atsakovo aptartos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą vietinės rinkliavos mokėtoju. Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes, todėl aptariami apeliacinio skundo argumentai atmestini.
24. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimą, tinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus duomenis ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė