5d17f80c-e122-45a8-a67c-f5692bee033d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-103-467/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-06920-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1.; 122.1.; 122.3.; 122.4., 122.5                          (S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Spauda“ praÅ¡ymas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotieji asmenys – S. M., M.

M. M., antstolis V. Č.. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas AB „Spauda“ 2012 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti, kokia skolininko M. M. M. sutuoktinės S. M. esamų ir bÅ«simų pajamų dalis priklauso skolininkui M. M. M. asmeniÅ¡kai. Nurodė, jog antstolis V. Č., vykdantis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko M. M. M., nustatė, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, skolininko darboviečių antstoliui rasti nepavyko.

Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas turi sutuoktinę S. M., kuri VSDFV duomenimis, dirba Lietuvos liaudies kultÅ«ros centre ir Vilniaus universitete. Skola M. M. M. pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2011 m. liepos 7 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ atsirado santuokoje, todėl S. M. gaunamas atlyginimas laikytinas bendromis M. M. M. ir S. M. pajamomis. Bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, todėl nėra aiÅ¡ku, kuri jo dalis priklauso skolininkui. Suinteresuotieji asmenys S. M., M. M. M. ir antstolis V.

Č. atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkino ir nustatė, kad skolininko M. M. M. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su S. M. sudaro ½ dalį S. M. gaunamų pajamų iÅ¡ jos darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos. Teismas taip pat nustatė, kad, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ M.

M. M., galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ S. M. pinigines lėšas, gaunamas iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos, iÅ¡skaitant 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentus nuo dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog suinteresuotieji asmenys, nors ir teigė, kad gyvena nuomojame bute, leidžia vaikÄ Ä¯ muzikos mokyklÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. M. praÅ¡o nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodo, jog, sprendžiant skolininko dalį suinteresuoto asmens S. M. gaunamame atlyginime, turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl nepilnametės dukros iÅ¡laikymo skolininko nustatytoje pajamų dalyje. Kadangi byloje buvo paliesti nepilnamečio vaiko interesai, teismas turėjo įtraukti į bylÄ Vaikų teisių apsaugos tarnybÄ .

PareiÅ¡kėjas rėmėsi CPK 667 straipsniu dėl dalies turto nustatymo bendroje nuosavybėje, tačiau Å¡is straipsnis taikytinas tik nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atžvilgiu, kai tuo tarpu apeliantės atlyginimas nėra nekilnojamasis turtas. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas AB „Spauda“ praÅ¡o nutartį palikti nepakeistÄ , o suinteresuoto asmens S. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, jog apeliantė klaidingai teigia, kad CPK 667 straipsnis taikytinas tik nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atžvilgiu – minėtas CPK straipsnis nenustato ir neiÅ¡skiria tam tikro turto, į kurį iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas bÅ«tų negalimas, rÅ«Å¡ių.

Kadangi apeliantės darbo užmokestis ar kitos gaunamos pajamos nepatenka į turto sÄ raÅ¡Ä , į kurį iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo yra galimas. Å iuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl su nepilnamečio vaiko interesais tai nėra tiesiogiai susiję ir teismas neturėjo įtraukti į bylÄ Vaikų teisių apsaugos tarnybos.Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė ir teismas priėmė bei iÅ¡tyrė naujus įrodymus:

Vilniaus Balio Dvariono deÅ¡imtmetės mokyklos pažymÄ , sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir mokesčių mokėjimus.IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Atskirasis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.              Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/01524 Vilniaus rajono 28-ojo notarų biuro vykdomojo įraÅ¡o pagrindu vykdo 60 180 Lt ir 6 procentų metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko M. M. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo AB „Spauda“ naudai (vykd.b.l. 2).

M. M. M. ir S. M. 1988 m. gegužės 14 d. yra sudarę santuokÄ ir turi nepilnametę dukrÄ U. M., gimusiÄ 1998 m. spalio 14 d. (vykd.b.l. 7). M. M. M. vardu yra registruota transporto priemonė (vykd.b.l.

15) ir nėra registruoto nekilnojamojo turto (vykd.b.l. 13). Duomenų apie M. M. M. darbÄ ir su tuo susijusias pajamas vykdomojoje byloje nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis S. M. dirba Lietuvos liaudies kultÅ«ros centre ir Vilniaus universitete (b.l. 27). Pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos, iÅ¡skyrus lėšas, bÅ«tinas sutuoktinio profesinei veiklai, pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.).

Skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, tame skaičiuje ir su sutuoktiniu, dalis nustatoma CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.             Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog suinteresuotieji asmenys, nors ir teigė, kad gyvena nuomojame bute, leidžia vaikÄ Ä¯ muzikos mokyklÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, sprendė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia iÅ¡vada sutinka. Apeliantė nenurodė, kokie nepilnametės dukters interesai pažeidžiami ar gali bÅ«ti pažeisti nenukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Faktas, kad Å¡eimoje auga nepilnametis vaikas, kuris lanko muzikos mokyklÄ (pateikta Vilniaus Balio Dvariono deÅ¡imtmetės mokyklos pažyma) pats savaime nėra pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi abiems tėvams taikoma pareiga iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, jokių duomenų apie tai, kad vaikÄ iÅ¡laiko tik apeliantė, jog sutuoktinių turtas ar turtinės prievolės yra padalintos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas turėjo įtraukti į bylÄ Vaikų teisių apsaugos tarnybÄ .

Naujai pateikti įrodymai (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir mokesčių mokėjimai) tik taip pat patvirtina esant atitinkamas prievoles, pagal kurias atsakyti privalo abu sutuoktiniai. Ä® bylÄ nepateikta duomenų, kad M. M. M. negalėtų dirbti dėl sveikatos problemų ar kokių kitų objektyvių priežasčių, kad ėmėsi priemonių susirasti darbÄ ir pan., todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡eima gyvena vien tik iÅ¡ apeliantės gaunamo darbo užmokesčio.             Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, jog CPK 667 straipsnio norma taikytina nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu, tuo tarpu jos atlyginimas nėra nekilnojamasis turtas.

Pagal CK įtvirtintÄ prezumpcijÄ pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) pripažįstamos bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Turtu vadinami tiek materialÅ«s, tiek nematerialÅ«s daiktai, turintys vertę. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimÄ , apeliantė nepagrįstai turto sÄ vokÄ apibrėžia tik kaip nekilnojamÄ jį turtÄ .              Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas              n u t a r i a :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                             Alma Urbanavičienė