5d17d3c8-4dc7-476a-9eb8-b92fb1dc513c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1363-789/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03810-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai O. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O.

P. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja O. P. 2013-09-25 pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–3), kurį 2013-10-11 patikslino (b. l. 73), praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (toliau – ir Generalinė prokuratÅ«ra) 2013-09-10 sprendimÄ Nr. 17.2.-16303;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį – 9980,21 Lt. Be to, pareiÅ¡kėja 2014-03-26 pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ trejų metų terminÄ skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti (b. l. 135–138).PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2005-06-13 sprendimu         Nr. 18.6-12 jai nuo 2005-06-01 buvo paskirta 2921,26 Lt dydžio prokuratÅ«ros pareigÅ«no valstybinė pensija už tarnybÄ .

Nurodė, kad Generalinė prokuratÅ«ra, vadovaudamasi Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., 2010-01-01–2012-09-01 mokėjo sumažintÄ valstybinę pensijÄ . Atkreipė dėmesį, kad 2013-08-30 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorÄ su praÅ¡ymu apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ va1stybinės pensijos dalį, susidariusiÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki   2012-09-01 pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., tačiau 2013-09-10 raÅ¡tu                 Nr. 17.2.-16303 Generalinė prokuratÅ«ra nesuteikė praÅ¡ytos informacijos ir atsisakė nagrinėti praÅ¡ymÄ .PareiÅ¡kėja savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo (prieÅ¡tarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgusi į tai, pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str.  3 d. taikymo. Atsakovė Generalinė prokuratÅ«ra, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, 2013-10-07 (b. l. 16–19), 2013-10-22 (b. l. 76–79) ir 2014-04-16 (b. l. 141–142) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundÄ bei praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstus. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja apie pensijos sumažinimÄ sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. vasario mėnesį, kai jai faktiÅ¡kai buvo iÅ¡mokėta pirma sumažinta pensija.

Generalinės prokuratÅ«ros nuomone, praleistas skundo padavimo terminas neturėtų bÅ«ti atnaujintas, nes pareiÅ¡kėja nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. PaaiÅ¡kino, kad Generalinė prokuratÅ«ra, apskaičiuodama ir mokėdama pensijÄ , vadovavosi galiojančiais įstatymais. Pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimų, nes pareiÅ¡kėja neįrodė, jog Generalinė prokuratÅ«ra ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus privalėjo ar privalo veikti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 147–148) nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atžvilgiu. PaaiÅ¡kino, kad, vadovaudamasis pakeista PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nuostata, nuo 2013-01-01 perėmė Generalinės prokuratÅ«ros paskirtų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo funkcijÄ ir tęsė pareiÅ¡kėjai paskirtos pensijos mokėjimÄ .

Mano, kad pareiÅ¡kėja terminÄ kreiptis į teismÄ praleido dėl subjektyvių priežasčių, t. y. nuo pareiÅ¡kėjos valios (pasirinkto elgesio) priklausiusių aplinkybių, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja skundÄ palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.Atsakovių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai. Skundas tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ dydžio ribojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 teisėtumo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Generalinės prokuratÅ«ros 2005-06-13 sprendimu Nr. 18.6.-12 pareiÅ¡kėjai paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija – 2921,26 Lt per mėnesį (b. l. 21).

Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (b. l.   13–14). 2013-09-02 Generalinėje prokuratÅ«roje gautas pareiÅ¡kėjos 2013-08-30 praÅ¡ymas iÅ¡mokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį ir pateikti pensijos nepriemokos paskaičiavimus (b. l. 6). IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , Generalinė prokuratÅ«ra 2013-09-10 sprendime Nr. 17.2.-16303 (b. l.

7) nurodė, kad ji iki 2013-01-01, apskaičiuodama ir mokėdama valstybinę pensijÄ , vadovavosi galiojančiais teisės aktais, o nuo 2013-01-01 pensijÄ moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Atsakovė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dalį dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo atsisakė nagrinėti vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nes praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos, t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo.Å ioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ , t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintÄ 3 metų terminÄ pripažino specialiuoju terminu kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos palyginti su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 str. 1 d. nustatytu terminu. LVAT minėtoje byloje nurodė, kad sprendžiant dėl termino kreiptis į teismÄ eigos pradžios nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiÅ¡kėjas sieja savo reikalavimÄ , pobÅ«dį ir individualias bylos faktines aplinkybes. 2013-11-07 nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo: iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo; pareiÅ¡kėjui neįteikta jokių praneÅ¡imų apie ginčijamus veiksmus; sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Ä®vertinusi Å¡ias faktines aplinkybes, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Å ioje byloje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiÅ¡kėjui tam tikra valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį, o pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013-03-22, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ â€“ sumažintos valstybinės pensijos mokėjimÄ . IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos valstybinė pensija buvo mažinama nuo 2010 m. sausio mėnesio.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai pirma sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėnesį buvo iÅ¡mokėta 2010-02-09 pervedant jÄ Ä¯ banko sÄ skaitÄ (b. l. 139). PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad apie pensijos sumažinimÄ sužinojo 2010-02-10 prisijungusi prie elektroninės bankininkystės (b. l. 135). PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2013-09-25. Taigi, vertinant LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtos administracinės bylos Nr. A444-2232/2013 aplinkybes ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad faktinės bylos aplinkybės dėl skundo padavimo teismui iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja O. P. į teismÄ kreipėsi praleidusi 3 metų terminÄ . PareiÅ¡kėja 2014-03-26 pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ trejų metų terminÄ skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti (b. l. 135–138) ir paaiÅ¡kino, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik priėmus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ , trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl ginčo teisinių santykių srityje ilgÄ laikÄ vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, t. y. teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas buvo gerokai apsunkintas.

Pabrėžė, kad Generalinė prokuratÅ«ra visÄ laikÄ Å¾adėjo kompensuoti praradimus. Taigi, mano, kad pagrįstai tikėjosi, jog praradimai bus kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.Pagal ABTÄ® 34 str. 1 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. ABTÄ® 34 str. 1 d. yra įtvirtinta teismo teisė (diskrecija) atnaujinti dėl svarbios (-ių) priežasties (-ių) praleistÄ skundo padavimo terminÄ .

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis. Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismÄ iki įstatymu nustatyto termino).

Be to, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , taikomi rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje               Nr. TA438-1/2014, 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-142/2014). Taigi teismas, nagrinėdamas klausimÄ , ar yra pagrindas atnaujinti terminÄ skundui paduoti, turi įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Å ios bylos kontekste yra svarbios Å¡ios aplinkybės:

1) teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių pensijų sumažinimÄ , priėmimo aplinkybės ir nustatytas teisinis reguliavimas;

2) teisinis reguliavimas, nustatantis terminÄ kreiptis į teismÄ , ir su tuo susijusi teismų praktika;

3) Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas ir jo pasekmės, įstatymų leidėjo veiksmai (neveikimas) po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo.Visų pirma, Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu, kuris buvo priimtas 2009-12-08, valstybinės pensijos maksimalus dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pabrėžė, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas ir Laikinojo įstatymo priėmimo kontekste. Laikinojo įstatymo preambulėje įtvirtintas naujo teisinio reguliavimo pagrindimas ir tikslai: didėja deficitas, nulemtas Lietuvos Å«kį apėmusios ekonomikos krizės; bÅ«tinybė stabilizuoti deficito didėjimÄ ir subalansuoti pinigų srautus; siekis kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti iÅ¡mokų mokėjimÄ laiku;

Konstitucinio Teismo praktika, kad iÅ¡imtiniais atvejais iÅ¡mokos laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, gali bÅ«ti mažinamos tokiu mastu, kokiu bÅ«tina gyvybiÅ¡kai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti. Taigi Laikinuoju įstatymu buvo įtvirtintas laikinas valstybinių pensijų mažinimas.Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo (Konstitucinio Teismo 2004-03-31 iÅ¡vada, 2010-05-13 nutarimas, 2010-10-27 iÅ¡vada ir kt.); neatsiejami konstitucinės teisinės valstybės elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2001-12-18, 2003-03-04 nutarimai ir kt.); vienas iÅ¡ teisinės valstybės pagrindų – teisingumas, kuris gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Konstitucinio Teismo 1995-02-22, 2000-12-06, 2003-03-17 nutarimai ir kt.).

Nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Laikinajame įstatyme nenustatyta, kiek laiko asmenims, kuriems iki minėto sumažinimo paskirta ir mokama valstybinė pensija bei Å¡ios pensijos ir kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų bendra suma virÅ¡ijo užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (iki 2010-11-27 – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydį, bus mokama, inter alia, taip sumažinta valstybinė pensija, ar bus kompensuojami dėl Å¡io sumažinimo atsiradę praradimai.Be to, tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo reglamentuoti tam tikri su ekonomine krize susiję santykiai.

Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas  Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, kuriame nutarta, jog tol, kol baigsis ekonomikos sunkmetis, reikalingos skubios priemonės valstybės vieÅ¡iesiems finansams konsoliduoti, nustatyti laikinÄ iÅ¡laidų mažinimÄ , įskaitant socialinių iÅ¡mokų mažinimÄ , vadovaujantis konstituciniais teisėtų lÅ«kesčių ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-03 nutarimo Nr. 1583 1 p. buvo pakeistas minėto nutarimo Nr. 1295 2 p. ir nustatyta, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos.

Pažymėtina ir tai, kad tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo mažinami darbo užmokestis bei atlyginimas valstybėms tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, politikams       (2008-12-19 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu buvo sumažintas bazinis dydis;    2009-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, 2009-07-17 Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. ir 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių atlyginimų koeficientai, 2009-07-17 Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti priedai STT pareigūnams, 2009-04-28 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti teisėjų atlyginimo koeficientai; 2009-04-23 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai prokurorams, pareigūnams ir politikams).

SistemiÅ¡kai vertinant aptartÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad Å¡iuo teisiniu reguliavimu buvo suponuotas teisėtas lÅ«kestis, jog valstybė, iÅ¡gyvenusi ekonominį sunkmetį, panaikins nustatytus laikinus ribojimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrįsta tikėtis, kad piliečiai, ypač valstybės tarnautojai, pareigÅ«nai, teisėjai ir kt., suvokdami valstybėje susidariusiÄ sunkiÄ ekonominę situacijÄ , solidarizuosis su valstybe ir savo veiksmais nesukels interesų prieÅ¡prieÅ¡os ir socialinio gyvenimo nestabilumo.

Manytina, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis laikinus ribojimus, laikytinas viena iÅ¡ objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .Antra, nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ir apskundimo terminų. Tai konstatuota ir LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje pagal analogijÄ pritaikytas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.

Tai, kad įstatymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs kreipimosi į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos termino klausimo, konstatuota ir LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Tokį teisinį reguliavimÄ , kuriame yra nenustatyta aiÅ¡ki apskundimo tvarka, galima laikyti teisės spraga. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, neprieÅ¡taringas, suprantamas teisinių santykių dalyviams (2004-12-13, 2005-07-08, 2005-05-29, 2008-12-24, 2009-03-27 ir kt.).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės spragų paÅ¡alinimas yra atitinkamo teisėkÅ«ros subjekto kompetencijos dalykas, teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus), taip pat aiÅ¡kinant teisę (2006-08-08 sprendimas, 2007-06-07 nutarimas ir kt.)Europos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumÄ , senaties terminas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡ anksto (2002-07-11 sprendimas Marks & Spencer byloje Nr. C-62/00, 2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12); nors veiksmingumo principas nedraudžia nacionalinės teisės aktais sutrumpinti termino, tačiau tai daroma su sÄ lyga, kad ne tik naujai nustatytas terminas yra protingas, bet ir naujuose teisės aktuose įtvirtinta pereinamojo laikotarpio tvarka, pagal kuriÄ , priėmus Å¡iuos teisės aktus, ginčo Å¡alims suteikiamas pakankamas terminas pateikti grÄ Å¾inimo praÅ¡ymus, kuriuos jie turėjo teisę pateikti galiojant ankstesniems teisės aktams; tokia pereinamojo laikotarpio tvarka bÅ«tina, nes Å¡iems praÅ¡ymams nedelsiant taikant trumpesnį senaties terminÄ , nei prieÅ¡ tai galiojęs, iÅ¡ kai kurių ginčo Å¡alių atgaline data bÅ«tų atimta teisė į kompensacijÄ arba jie turėtų tik labai trumpÄ terminÄ Å¡iai teisei įgyvendinti (2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12).Ä®vertinus atitinkamÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , galima teigti, kad teismų praktika dėl termino kreiptis į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos priteisimo susiformavo tik LVAT 2013-03-12, 2013-11-07 nutartyse užpildžius teisinio reguliavimo spragas, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos kaip pagrindžiančios termino kreiptis į teismÄ atnaujinimÄ .

Trečia, tik 2012-09-21 paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ pareiÅ¡kėja sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi Lietuvos teisinėje sistemoje teisės aktai galioja iki tol, kol jie pripažįstami prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Pažymėtina, kad kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ savaime nesustabdo to teisės akto galiojimo. Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuoja, jog tam tikras aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, asmenys turi pagrindÄ pagrįstai tikėtis, kad tais teisės aktais reglamentuojamos jų teisės nėra pažeidžiamos. Kitaip aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas bÅ«tų pažeistas teisinio stabilumo ir aiÅ¡kumo principas, sukeltas socialinio gyvenimo nestabilumas, interesų prieÅ¡prieÅ¡a.Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).Pažymėtina, kad kitų Europos SÄ jungos valstybių, turinčių gilias konstitucinės, administracinės ir administracinio proceso teisės tradicijas, praktikoje yra galimybė pripažinti asmens teisių pažeidimÄ po Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo ir tuo atveju, kai tas konkretus asmuo dėl savo teisių pažeidimo iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo nesikreipė (pvz., po Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo 2012-11-06 sprendimo (BVerfG, 2 BvL 51/06) įsigaliojimo buvo suteikta teisė asmenims kreiptis į universitetÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti beveik prieÅ¡ 20 metų sumokėtus mokesčius už tam tikras universiteto paslaugas, kurias reglamentuojantys teisės aktai buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nors tie asmenys dėl savo teisių pažeidimo nesikreipė iki Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo, analogiÅ¡ka situacija buvo Vokietijos Federaliniam Konstituciniam Teismui priėmus 2003-03-19 sprendimÄ (BVerfG, 2 BvL 9/98, 2 BvL 10/98, 2 BvL 11/98, 2 BvL 12/98, BVefGE 108,1)).Pažymėtina ir tai, kad, 2012-09-21 įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, įstatymų leidėjas nesiėmė veiksmų sureguliuoti ir nustatyti neteisėtai neiÅ¡mokėtų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmÄ .

Taigi pats įstatymų leidėjas savo neveikimu suponavo teisinių santykių neaiÅ¡kumÄ , nors, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, asmenys turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pažeistos teisės bus atstatytos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai manė, kad teisės aktai, pagal kuriuos jai buvo apskaičiuojama ir iÅ¡mokama valstybinė pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai iki tol, kol Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , nustatantį, kad valstybinių pensijų sumažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėja O. P. terminÄ skundui paduoti dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių anksčiau nurodytų priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. MinėtÄ teismo pozicijÄ dėl praleisto termino atnaujinimo patvirtina ir LVAT praktika, kurioje nurodyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, tačiau iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes (LVAT 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-212/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-214/2014).

Minėtose nutartyse LVAT konstatavo, kad ABTÄ® 33 str. 1 d. prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Atsižvelgusi į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo gerokai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir   2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai, inter alia, dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.Ginčui dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai. Jeigu asmuo paskiausiai tarnavo Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, pensijas jam ir jo šeimos nariams skiria Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos arba Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013-01-28 įsakymo Nr. V-54 1.1 p. nustatyta, kad KultÅ«ros ministerijos paskirtų kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų kÅ«rybiniams darbuotojams, Generalinės prokuratÅ«ros, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos paskirtų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ir KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamento prie Vyriausybės buvusiems sportininkams paskirtų rentų mokėjimo funkcijÄ vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Valstybinių pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31) 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 str. 1 d. 1–5 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos statistikos departamento) paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) 1,3 dydžio.

Nuo 2012-09-01 įsigaliojo minėtos nuostatos pakeitimas, nustatantis, kad kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti 1,5 VDU dydžio.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija),   5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Nors iš pažymos (b. l. 13–14) matyti, jog pareiškėjos pensija ginčijamu laikotarpiu buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., o pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nebuvo mažinama, tačiau iš galutinių suformuluotų reikalavimų (b. l.

73) matyti, kad pareiškėja nesutinka tik su pensijos mažinimu pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir nekelia ginčo dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualu tai, ar pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pensija buvo sumažinta teisėtai ir pagrįstai, o ginčas dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo teisėtumo ir pagrįstumo nėra kilęs.Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje                    Nr. A575-1831/2011).LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo net ir po tam tikro Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Teismas taip pat nurodė, kad pažeistų teisių atkÅ«rimas reiÅ¡kia pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimÄ . Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.Jau minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau nustatė, kad Konstitucijos 23, 29, 52 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieÅ¡tarauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. prieÅ¡tarauja Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjos pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. ribojama nebuvo, o dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo pareiÅ¡kėja ginčo nekelia. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai O. P. nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) nustatytÄ ribojimÄ .

Teismui nusprendus atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytÄ ribojimÄ , t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio nepagrįstai neiÅ¡mokėta 9980,21 Lt dydžio pensijos dalis (b. l. 13–14), kuri pareiÅ¡kėjai ir priteistina. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pensijos nepriemokos, susidariusios ginčijamu laikotarpiu, sumos dydžio.

Atsižvelgiant į tai, O. P. priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo susidariusi pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 9980,21 Lt.PareiÅ¡kėjas pensijos nepriemokÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros. Pažymėtina, kad byloje atsakovėmis yra Generalinė prokuratÅ«ra ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.

Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai O. P. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Generalinės prokuratÅ«ros kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (9980,21 Lt) pareiÅ¡kėjai priteistina ne iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 3.6 p. nustatė, kad bylose dėl pareigÅ«nų ir karių, kuriems Å¡i įstaiga skiria pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas, valstybinių pensijų skyrimo valstybei atstovauja Generalinė prokuratÅ«ra.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjai mokėjo Generalinė prokuratÅ«ra, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjai O. P. priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros.Be to, pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-10 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 17.2.-16303. IÅ¡ skundžiamo sprendimo (b. l.

7) turinio matyti, kad atsakovė atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl negautos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo kaip pateiktÄ praleidus VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtintÄ 6 mėnesių terminÄ , t. y. Generalinė prokuratÅ«ra skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT  2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-1377/2014).

Vadovaujantis minėtose LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutartyse pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, ginčo atveju taikytinos ne VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ .

Atsakovės skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatyti skundo padavimo terminai. Atsižvelgusi į minėtÄ LVAT praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Generalinė prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos 2013-08-30 praÅ¡ymÄ , nepagrįstai vadovavosi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtintu terminu ir atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2013-08-30 praÅ¡ymÄ dėl negautos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo.

Taigi skundžiamas Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-10 sprendimas Nr. 17.2.-16303, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2013-08-30 praÅ¡ymÄ dėl negautos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo, priimtas netinkamai taikant ir aiÅ¡kinant teisės aktus, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos 2013-08-30 praÅ¡yme nurodytÄ informacijÄ (pensijos nepriemokos paskaičiavimus) atsakovė pateikė prie 2013-09-25 raÅ¡to pridėtoje pažymoje (b. l. 12–14), t. y. suteikė su pensijos mažinimu susijusiÄ praÅ¡omÄ informacijÄ .Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegijan u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos O. P. skundÄ tenkinti.Atnaujinti trejų metų terminÄ skundui dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti.Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-10 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 17.2.-16303.Priteisti O. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9 980,21 Lt (devynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų 21 ct) (2 890,47 EUR), susidariusiÄ pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai             Raimondas Blauzdžius              Rasa Ragulskytė-Markovienė              Halina Zaikauskaitė