2016-12-07 Nr. AB-23024-3-61-3-02143-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. eAS-672-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02143-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl sprendimo ir akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“ (toliau – ir UAB „Žvalguva“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, VDI) 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SD-37-5459 „Dėl UAB „Žvalguva“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SD-37-5459); 2) panaikinti VDI Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. vasario 22 d. N-1 formos Nelamingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas Nr. 1) ir įpareigoti VDI Panevėžio teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Žvalguva“ skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir išaiškino pareiškėjui, kad jo skundas gali būti paduotas Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal ABTĮ 35 straipsnio nuostatas, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Iš skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VDI Panevėžio teritorinio skyriaus Aktu Nr. 1, kreipėsi su 2016 m. balandžio 1 d. skundu į Valstybinę darbo inspekciją, prašydamas skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. VDI Sprendimu Nr. SD-37-5459 UAB „Žvalguva“ skundas nebuvo patenkintas, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDI įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja asmenų skundus dėl inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnį, inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, (toliau – ir Nuostatai) 80 punktu, darbdavys skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo. Valstybinei darbo inspekcijai išnagrinėjus gautą skundą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad nėra pagrindo skirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, apie tai raštu informuojamas pareiškėjas (Nuostatų 78 punktas). Valstybinės darbo inspekcijos atsisakymas skirti papildomą tyrimą gali būti apskųstas teismui (Nuostatų 83 punktas).

Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad VDI išnagrinėjo pareiškėjo ir VDI Panevėžio teritorinio skyriaus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-250/2008, 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-227/2010). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su VDI Panevėžio teritorinio skyriaus Akte Nr. 1 pateiktomis išvadomis, kurių teisėtumą ikiteismine tvarka vertino Valstybinė darbo inspekcija (Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius). LVAT praktikoje laikomasi taisyklės, kad speciali, išorinę administracinių aktų teisėtumo kontrolę atliekanti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 3 dalį, apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Todėl teismas sprendė, kad VDI Panevėžio teritorinis skyrius byloje turi būti atsakovu, o VDI (išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka) – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Įvertinęs tai, kad VDI Panevėžio teritorinio skyriaus buveinės adresas yra Respublikos g. 38, Panevėžyje, t. y. ši teritorija priskirtina Panevėžio apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai, teismas konstatavo, kad UAB „Žvalguva“ skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nenagrinėtinas.

III. Pareiškėjas UAB „Žvalguva“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d., pripažinti, kad UAB „Žvalguva“ skundas paduotas tinkamai ir, atnaujinus kreipimosi į teismą terminą, perduoti administracinę bylą nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi pareiškėjas akcentuoja, kad paduodamas skundą teismui, jis pirmiausia skundžia Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr. SD-37-5459, priimtą išnagrinėjus UAB „Žvalguva“ 2016 m. balandžio 1 d. skundą, pateiktą dėl VDI Panevėžio teritorinio skyriaus surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto (forma N-1). Sprendime Nr. SD-37-5459 vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu, nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis pirmiausia skundžia Sprendimą Nr. SD-37-5459, šioje byloje pagrindiniu atsakovu turi būti Valstybinė darbo inspekcija, antruoju atsakovu – VDI Panevėžio teritorinis skyrius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas administracinėje byloje Nr.el-6435-789/2016 nagrinėti UAB „Žvalguva“ skundą, susijusį su tuo pačiu 2015 m. rugpjūčio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (šioje byloje UAB „Žvalguva“ skundė teismui VDI sprendimą ir VDI Panevėžio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės reikalavimą pašalinti pažeidimus), vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu, byloje atsakovu įtraukė ir VDI Panevėžio teritorinį skyrių.

Pareiškėjo nuomone teismas nepagrįstai nustatęs, kad VDI Panevėžio teritorinį skyrius byloje turi būti atsakovu, o VDI trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Žvalguva“ skundas turi būti paduotas Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 3 dalį, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. VDI sprendimas neskirti pakartotinio nelaimingo atsitikimo tyrimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktikoje buvo vertinta, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjui atitinkamas pasekmes, todėl ginčas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (LVAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-62-248/2011, 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-501/2007).

Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas mano, kad jo 2016 m. gegužės 24 d. skundas priimtinas ir nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Žvalguva“ skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei išaiškinta, kad pareiškėjas skundą gali paduoti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas pagal pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą prasidėjo iki minėto įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės surašytu nelamingo atsitikimo darbe 2016 m. vasario 22 d aktu (forma N-1) Nr.1, taip pat su Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SD-37-5459, priimtu išnagrinėjus UAB „Žvalguva“ 2016 m. balandžio 1 d. skundą, pateiktą dėl minėto Akto Nr.1, prašant paskirti papildomą ar pakartotinį 2015 m. rugpjūčio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame žuvo UAB „Žvalguva“ darbuotojas, tyrimą, siekia, kad teismas panaikintų šiuos sprendimus ir įpareigotų VDI Panevėžio teritorinį skyrių atlikti papildomą minėto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Nagrinėjamo atskirojo skundo aplinkybių kontekste yra aktualus teisinis reguliavimas, kuris nustato nelaimingų atsitikimų darbe įforminimo dokumentų apskundimo pagrindines procedūras ir taisykles. Šiuo aspektu teisėjų kolegija primena būtinumą paisyti teisės aktų hierarchijos principo, t. y. pirmiausia atsižvelgti į įstatymų nustatytus reikalavimus, ir tik po to į norminiais poįstatyminiais teisės aktais nustatytą atitinkamų įstatymo normų įgyvendinimo tvarką.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (bylai aktuali 2015 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XII-1806 redakcija) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) 31 punktas nustatė, kad įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte (toliau – N-1 formos aktas; 2 priedas), vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus. Nuostatų 45 punkte nurodyta, kad sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Surašytą aktą pasirašo ir kiti atliekant tyrimą dalyvavę asmenys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausioji inspektorė, atlikusį tyrimą dėl 2015 m. rugpjūčio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame žuvo UAB „Žvalguva“ darbuotojas A. R., 2016 m. vasario 22 d. surašė Nuostatų 31 punkte nurodytą dokumentą – nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1).

Bylai aktualios redakcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalis reglamentavo, kad darbuotojas, ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Minėtos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatos perkeltos į Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų X skyrių „ Skundų dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktų nagrinėjimas“ (Nuostatų 77, 83 punktai) šiuo poįstatyminiu norminiu teisės aktu atitinkamai detalizuojant skundų dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Pagal Nuostatų 77 punktą, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Pagal aptariamus Nuostatus Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją (Nuostatų 78 punktas). Darbdavys skundą dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 formos akto gavimo (Nuostatų 80 punktas), o Valstybinė darbo inspekcija skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (Nuostatų 81 punktas). Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (Nuostatų 83 punktas).

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustatė, kad prieš kreipiantis į teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Nagrinėjamo atskirojo skundo aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymų lygmenyje Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas yra specialusis įstatymas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, kurio viena iš paskirčių – nustatyti profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas (DSSĮ 1 straipsnio 2 punktas). Šiame specialiajame įstatyme expressis verbis (aiškiai) nustatyta apskundimo tvarka, kurios turi laikytis darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, t. y. turi paduoti skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o nesutikdamas su vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, gali paduoti skundą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (DSSĮ 44 straipsnio 7 dalis). Iš minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (ar kitoje šio įstatymo normoje) bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatęs, kad darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe aktu, galėtų jį apskųsti teismui tiesiogiai. Pagal minėtoje įstatymo normoje nustatytą teisinį reguliavimą vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nagrinėdamas darbdavio skundą, pateiktą dėl VDI teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto, atlieka ginčo nagrinėjimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją.

ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis nustatė, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Ši procesinė įstatymo norma asmeniui, nesutinkančiam su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, nėra kliūtis kreiptis į teismą prašant patikrinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Teismas tokį reikalavimą turi nagrinėti dėl ginčo šalių procesinės padėties spręsdamas pagal ABTĮ 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SD-37-5459 priėmė išnagrinėjęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjo skundą dėl VDI Panevėžio teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto (DSSĮ 44 straipsnio 7 dalis), todėl atsakovu byloje laikytinas VDI Panevėžio teritorinio skyriaus ir pareiškėjo skundas nepriimtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, teisės normas taikė iš esmės teisingai.

Nagrinėjamo atskirojo skundo aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pabrėždama, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas yra specialusis įstatymas, kuriame expressis verbis nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe aktų apskundimo tvarka pagal kurią darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, skundą turi paduoti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o nesutikdamas su jo priimtu sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, gali paduoti skundą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (DSSĮ 44 straipsnio 7 dalis), pažymi, kad dėl nurodytos priežasties atskirojo skundo aplinkybių kontekste Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnio nuostatos neaktualios.

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis įstatymas yra bendrasis įstatymas, kuris nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką (VDIĮ 1 straipsnio 1 dalis). Aptariamo įstatymo 6 straipsnyje nustatytos Valstybinė darbo inspekcijos funkcijos pagal jai priskirtą kompetenciją (1-30 punktai), tarp jų funkcija – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytais atvejais tirti įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo (VDIĮ 6 straipsnio 9 punktas). Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu priskirdamas Valstybinei darbo inspekcijai funkciją tirti įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, nukreipia į šiuo klausimu specialųjį Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta kokias teises ir pareigas turi Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai jiems priskirtoms funkcijoms atlikti, tarp jų tiriant įvykus darbe, dėl kurių darbuotojai patyrė žalą sveikatai, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, profesines ligas.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu Valstybinės darbo inspekcijai, be kita ko, priskirta funkcija tirti pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais (VDIĮ 6 straipsnio 15 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokios funkcijos vykdymas paprastai yra būdingas kiekvienam viešojo administravimo subjektui pagal suteiktą kompetenciją. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatant Vyriausiojo darbo inspektoriaus funkcijas nurodyta, kad jis, be kita ko, nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo (VDIĮ 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Ši Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo norma, nustatanti Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką, yra bendroji įstatymo norma ir ji taikytina tais atvejais, jei specialusis įstatymas nenustato kitos sprendimų, kuriuos pagal kompetenciją priima Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, apskundimo tvarkos. Dėl Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo teisėjų kolegija pažymi, kad į šioje įstatymo normoje numatytą alternatyvią Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių sprendimų apskundimo tvarką (Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui) nepatenka nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktų apskundimas, nes specialusis įstatymas (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalis) nustato kitą šių aktų apskundimo tvarką.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių administracinėse bylose Nr. AS-62-248/2011 ir Nr. AS-143-501/2007 teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos nutartys pareiškėjo atvejui nėra reikšmingi teismų precedentai, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės ir jų kontekste taikytas tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas. Minėtose bylose skundžiami 2007 metais priimti sprendimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 metais galiojusiame Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje ir jį įgyvendinančiose Nuostatų normose nustatyta valstybinės darbo inspekcijos atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ar sprendimų (išvadų) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) apskundimo tvarka skyrėsi nuo tvarkos, kurią nustato pareiškėjo atskirojo skundo dėl 2016 metais priimtų sprendimų nagrinėjimui aktualios redakcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalis.

Pareiškėjas iš esmės nesutinka su VDI Panevėžio teritorinio skyriaus Akte Nr. 1 pateiktomis išvadomis, kurių teisėtumą ikiteismine tvarka vertino VDI (Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius), priimdamas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SD-37-5459. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „Žvalguva“ skundas nenagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme yra pagrįstos ir teisingos. Teismas nutartyje tinkamai išaiškino pareiškėjui, kad skundas turėjo būti paduotas administraciniam pagal VDI Panevėžio teritorinio skyriaus buveinės adresą (Respublikos g. 38, Panevėžyje), t. y. pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas