2022-06-15 Nr. AB-16083-3-61-3-00816-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2746-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00816-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. H. H. H., N A. A. Al Z., Z. A. M. M., T. A. M. M., N A. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. H. H. H., N A. A. Al Z., Z. A. M. M., T. A. M. M., N A. M. M. atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. H. H. H., N A. A. Al Z. ir jų nepilnamečiai vaikai Z. A. M. M., T. A. M. M., N A. M. M. (toliau – ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ) piliečiai. Išvyko, nes pareiškėjui A. H. H. H. kyla grėsmė būti nuteistam kalėti dėl dalyvavimo proteste prieš (duomenys neskelbtini) paskyrimą (duomenys neskelbtini) banko direktoriumi. Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir nuo 2012 m. dirbo apskaitininku (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) padalinyje. 2020 m. rugsėjo mėn. buvo norima banko direktoriumi paskirti milicijai priklausantį asmenį (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas su kolegomis protestavo prieš šį paskyrimą, nes žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra korumpuotas. Banko direktoriumi paskyrus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kiti banko vadovai dėl protestų buvo sulaikyti dviem savaitėms, o vėliau nuteisti 7 metus kalėti.

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (išskyrus nepilnamečius vaikus).

4. Pareiškėjai, ginčydami Migracijos departamento spendimą, skunde teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ((duomenys neskelbtini) valstybės (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) grupuotė, Turkijos kariuomenė), vyksta neramumai dėl visuomenės nepasitenkinimo valdžia, protestai malšinami pasitelkus jėgą. Šiuo atveju pareiškėjas, dirbdamas banke, su kitais banko darbuotojais nesutiko ir protestavo prieš sprendimą banko direktoriumi paskirti milicijai priklausantį asmenį (duomenys neskelbtini). Šią pareiškėjo pateiktą informacija patvirtina atsakovo surinkta informacija apie tai, kad buvo nuteisti banko, kuriame dirbo pareiškėjas, darbuotojai. Pareiškėjas baiminasi, kad dėl protestų prieš banko direktoriaus paskyrimą gali būti apkaltintas pareigūno įžeidimu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Atsakovas sprendime pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK) 229 straipsnį už valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo įžeidimą, einant pareigas ar dėl tų pareigų, yra baudžiamas suėmimu iki 2 metų arba bauda iki 200 (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pagrindė ir įrodė prieglobsčio prašymą. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimo ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui gresia individualus persekiojimas.

5. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas sprendime rėmėsi tuo, kad Europos prieglobsčio paramos (toliau – ir EPPB) gairėse nurodoma, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tačiau tokie duomenys yra bent 1 metų senumo.

6. Pareiškėjai bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvos Respublikoje, nepateikta duomenų apie jų padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies. Prašymą dėl prieglobsčio prašytojai pateikė tik sulaikyti todėl, kad sulaikymo metu dalyvavę pareigūnai buvo pirmasis jų kontaktas Lietuvos Respublikoje. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad būtų priešingai, todėl išsiuntimas ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę yra nepagrįstas ir neproporcingas. Pareiškėjai dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedini siekio apsisaugoti nuo gresiančio realaus pavojaus gyvybei ir sveikatai.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad įvertinus pareiškėjų pasakojimus, pateiktas dokumentų kopijas, nuotraukas, vaizdo įrašą ir tyrimo metu surinktą kilmės šalies informaciją, Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjų pasakojimo dalis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir kiti banko darbuotojai buvo nuteisti dėl dalyvavimo protestuose neatitinka kilmės valstybės informacijos (remiantis surinkta informacija (duomenys neskelbtini) teismas nuteisė vieną iš (duomenys neskelbtini) banko vadovų (duomenys neskelbtini) bei dar keturis banko darbuotojus vadovaujantis (duomenys neskelbtini) BK 340 straipsniu „Valstybės tarnautojas ar agentas, tyčia padaręs žalą institucijos turtui, kurioje dirba, ar su kuria yra susijęs dėl savo pareigų, jam patikėtam turtui yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų“).

9. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojų pasakojimą ir pateiktą medžiagą (vaizdo įrašą), nustatė, kad yra tikėtina, jog pareiškėjas dalyvavo 2020 m. rugsėjo mėn. vykusiame proteste prieš naujo (duomenys neskelbtini) banko vadovo paskyrimą, tačiau remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė yra įtvirtinta (duomenys neskelbtini) Konstitucijoje. Prieglobsčio prašytojų pateiktame vaizdo įraše yra fiksuotas taikus protestas, be to, jame pareiškėjas jokių kalbų nesakė, plakatų nelaikė, o tiesiog filmavo save ir kitus proteste susirinkusius asmenis, jis buvo tik vienas iš daugelio (duomenys neskelbtini) banko darbuotojų dalyvavusių protestuose. Kilmės šalies šaltiniuose duomenų, kad (duomenys neskelbtini) banko darbuotojai dėl dalyvavimo protestuose būtų sulaikomi ar patirtų persekiojimą, nėra. Apibendrinus ir įvertinus prieglobsčio prašytojų pasakojimus, jų pateiktus dokumentus ir tyrimo metu surinktą kilmės šalies informaciją apie (duomenys neskelbtini) banke vykusius protestus, buvo nustatyta, kad pasakojimai ne tik neatitinka kilmės valstybės informacijos, tačiau ir neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytojus, bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus surinktą informaciją buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys.

10. Atsakovo vertinimu, sprendime pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Migracijos departamentas surinko informaciją iš keleto šaltinių, įskaitant EPPB, Tarptautinę migracijos organizaciją, kitas Europos valstybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kt. Naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Taigi, pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, nebuvo pateikta. Tyrimo metu buvo imtasi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jo paaiškinimus. Atsakovas atliko išsamų bei visapusišką situacijos tyrimą ir tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Visos nurodytos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka prieglobsčio suteikimo pagrindų.

11. Teigė, kad pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra jų tikslas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą ir vertindamas, ar pareiškėjams gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą ir uždraudė pareiškėjams A. H. H. H. ir N A. A. Al Z. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams A. H. H. H. ir N A. A. Al Z. atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės šalį dienos; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. apklausos metu pareiškėjas A. H. H. H. papasakojo, kad 2020 m. rugsėjo mėn. buvo norima banko direktoriumi paskirti milicijai priklausantį asmenį (duomenys neskelbtini). Jis su kolegomis protestavo prieš šį paskyrimą, nes žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra korumpuotas, todėl norėjo, jog direktoriumi taptų banko viceprezidentas A. A.. Buvo ir daugiau protestų (kuriuose pats nedalyvavo), o apie vykusius protestus yra daug filmuotos medžiagos patalpintos Youtube platformoje. Banko direktoriumi paskyrus (duomenys neskelbtini), A. A. ir kiti banko vadovai dėl protestų buvo sulaikyti dviem savaitėms, o vėliau ir nuteisti 7 metus kalėti. Pasak prieglobsčio prašytojo, po kolegų sulaikymo, jis išsigando ir pasiprašė neapmokamų atostogų metams. Likus kelioms dienoms iki atostogų, pareiškėjas sulaukė nepažįstamų asmenų skambučio, kurie norėjo sužinoti prieglobsčio prašytojo turimą informaciją apie banke laikomus pinigus, jam atsisakius suteikti informaciją, pagrasino paviešinti protesto vaizdo įrašą, kurį pareiškėjas buvo nufilmavęs ir įkėlęs į privačią banko darbuotojų interneto svetainę. 2020 m. spalio 10 d. prieglobsčio prašytojui prasidėjo atostogos ir jis su šeima išvyko į kaimą, vėliau, bijodami persekiojimo, dažnai keitė gyvenamąją vietą, slapstėsi, nors jokių grasinančių skambučių ar kitų persekiojimo veiksmų daugiau nepatyrė. Galiausiai šeima išvyko iš (duomenys neskelbtini) , kai iš draugo sužinojo apie galimybę per (duomenys neskelbtini) pasiekti Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo žmona patvirtino savo vyro pasakojimą apie kylančias grėsmes kilmės valstybėje, esminių prieštaravimų tarp pasakojimų ar kitų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui svarbių detalių nenustatyta.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme pareiškėjo duotus paaiškinimus bei visą Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, duotus apklausų ir teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių dėl individualių savybių ar priklausymo tam tikrai grupei atsirandančių aplinkybių, dėl kurių būtų persekiojamas.

Pareiškėjas A. H. H. H., nors ir tikėtina, kad dalyvavo protestuose prieš banko, kuriame dirbo, naujo vadovo skyrimą, neįrodė, jog patyrė su tuo susijusį persekiojimą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad nebuvo sulaukęs grasinimų iš naujo banko vadovo pusės. Paaiškino, kad dirbo ne centriniame banko biure (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) biure, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad apie 2020 m. rugsėjo mėn. sužinojo, jog kituose banko biuruose suiminėjami darbuotojai, todėl pasiprašė atostogų vieneriems metams.

Tuo metu jam nekliudomai buvo leista išeiti atostogų vieneriems metams. Kaip matyti iš Migracijos departamento surinktos informacijos, protestuose prieš naujo banko vadovo skyrimą dalyvavo nemažai žmonių, pasak paties pareiškėjo, jis taip pat buvo nufilmuotas proteste kartu su kitais 7–8 žmonėmis. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas paaiškino, kad neturi žinių, jog iš jo biuro kas nors būtų buvęs suimtas dėl dalyvavimo protestuose. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie protestus ir vaizdo siužetą, kuris tam tikrą laiką buvo patalpintas banko darbuotojų grupėje, per trumpą laiką sužinojo daug žmonių.

Taigi tikėtina, kad tariamiems persekiotojams dar iki pareiškėjo išėjimo atostogų galėjo būti žinoma apie jo dalyvavimą protestuose, tačiau jokių grasinimų jis nesulaukė. Pasak pareiškėjo, jis, išėjęs atostogų, slapstėsi, keitė gyvenamąją vietą. Nors pareiškėjo teigimu, jis buvo ieškomas, toks įsivaizdavimas pagrįstas tik subjektyvia prielaida, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Kaip matyti, pareiškėjas ilgą laiką, t. y. nuo 2020 m. rudens iki išvykimo iš kilmės šalies 2021 m. liepos 29 d. gyveno be incidentų ir sulaikymų. 2021 m. liepos 29 d. išvyko iš kilmės šalies per oro uostą, patikrinus dokumentus, be jokių kliūčių.

Taigi, iš pasakojimo, kilmės šalies informacijos ir pateiktų įrodymų matyti, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjams kiltų reali grėsmė dėl naujojo banko vadovo, prieš kurio paskyrimą protestavo pareiškėjas, ar su juo susijusios aplinkos persekiojimo. Pareiškėjas A. H. H. H. taip pat papasakojo, kad prieš išeinant atostogų nežinomos karinės grupuotės atstovų buvo šantažuojamas įrašų paviešinimu ir iš jo reikalaujama pateikti informaciją apie pinigų likučius banke. Kaip aptarta, pareiškėjo dalyvavimas proteste ir taip buvo plačiai žinomas.

Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo nei jį šantažavusios karinės grupuotės, nei konkrečių asmenų, todėl teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad šioje situacijoje negalima nustatyti nei konkretaus persekiotojo, nei jo motyvo. Be to, žvelgiant į perspektyvą, pareiškėjui jau ilgą laiką nedirbant banke, nėra motyvo iš jo reikalauti duomenų apie banko veiklą, taigi, tai nebūtų persekiojimo motyvo, jeigu pareiškėjai grįžtų į kilmės šalį.

15. Teismas pripažino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Pagal aktualią kilmės šalies informaciją yra žinoma, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ginčijamame sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių. Ši informacija, teismo vertinimu, yra visiškai aktuali nagrinėjamai bylai, tuo tarpu pats pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacija nustatyta neteisingai.

16. Įvertinus individualias pareiškėjų aplinkybes nenustatyta, kad jie galėtų būti priskiriami bent vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Prieglobsčio prašytojai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini) , todėl yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Jie yra darbingo amžiaus asmenys. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

17. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento sprendimu pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) , tačiau nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjų (išskyrus nepilnamečius vaikus) atžvilgiu taikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiamai jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimą dalyje dėl uždraudimo pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius vaikus) atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir nustatė, kad pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius vaikus) uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nusprendęs pakeisti sprendimą dalyje dėl draudimo pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius vaikus) atvykti į Lietuvos Respubliką ir sutrumpinus terminą iki 2 metų, atitinkamai, teismas pakeitė sprendimą dalyje dėl duomenų į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo.

III. 18. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai vertino nurodytas individualias aplinkybes ir jas patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus suteikimo.

20. Pareiškėjai teigia, kad remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi (duomenys neskelbtini) partijos, karinės grupuotės ir (duomenys neskelbtini) milicija, kurios veikia neteisėtais būdais, persekioja civilius gyventojus, juos grobia ir žudo. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dvasininkas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. įkūrė (duomenys neskelbtini) armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini) . Dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, todėl turi jiems didelę įtaką. Tas pats dvasininkas (duomenys neskelbtini) m. įkūrė dar vieną grupuotę „(duomenys neskelbtini).“, kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip Irano remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą.

21. Pareiškėjas, dirbdamas banke, su kitais banko darbuotojais protestavo prieš sprendimą banko direktoriumi paskirti milicijai priklausantį asmenį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė protestų įrodymus ir atsakovas pripažino, kad pareiškėjas asmeniškai dalyvavo protestuose. Pareiškėjas nurodė, kad protestuose dalyvavę asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimu. Šią pareiškėjo pateiktą informacija patvirtina ir atsakovo surinkta informacija apie tai, kad buvo nuteisti banko, kuriame dirbo pareiškėjas, keli darbuotojai. Pareiškėjas baiminasi, kad dėl protestų prieš banko direktoriaus paskyrimą gali būti apkaltintas pareigūno įžeidimu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Pats atsakovas sprendime pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) BK 229 straipsnį už valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo įžeidimą, einant jo pareigas, ar dėl tų pareigų yra baudžiamas suėmimu iki 2 metų arba bauda iki 200 (duomenys neskelbtini).

22. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi EPPB pateikiama informacija, kur nurodoma, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ataskaitoje naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini) .

23. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįstas atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

27. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjai ir jų atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjai nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 30. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, jog Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams atvykti (išskyrus jų nepilnamečius vaikus, kuriems draudimas netaikytas), todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų.

32. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

33. Pareiškėjų teigimu, teismas rėmėsi išimtinai tik atsakovo argumentais bei surinka neaktualia informacija apie pareiškėjų kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes, o šiuo atveju pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei kaip aktyvus protestuotojas.

34. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

35. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

36. P. Į. 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

38. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta, remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

40. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio 3 dalį tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

41. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Tos pačios direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, jog sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, iš ESPA ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams.

42. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

43. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

44. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią aktualią kilmės šalies informaciją. Teismas neįvertino, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į visus reikšmingus faktus, susijusius su prieglobsčio prašytojų asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. H. H. H. iš tiesų dirbo (duomenys neskelbtini) pavaldžioje įstaigoje (kaip paaiškino pareiškėjas apklauso metu, (duomenys neskelbtini) yra penki bankai; visų šių penkių bankų, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų pagrindiniai biurai yra (duomenys neskelbtini) ir jie visi yra pavaldūs (duomenys neskelbtini)), taip pat dalyvavo proteste prieš (duomenys neskelbtini) paskyrimą (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau, atsakovo surinktais duomenimis, prieglobsčio prašytojų kilmės šalies šaltiniuose duomenų, kad (duomenys neskelbtini) banko darbuotojai dėl dalyvavimo protestuose būtų sulaikomi ar patirtų persekiojimą, nėra.

Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) teismas nuteisė vieną iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei dar keturis banko darbuotojus, ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 340 straipsniu skyrė jiems 6 metų laisvės atėmimo bausmes bei 10 mln. (duomenys neskelbtini) baudas. Pagal (duomenys neskelbtini) BK 340 straipsnį valstybės tarnautojas ar agentas, tyčia padaręs žalą institucijos turtui, kurioje dirba, ar su kuria yra susijęs dėl savo pareigų, jam patikėtam turtui yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų.

Atsižvelgęs į šią informaciją, atsakovas padarė išvadą, kad minėti darbuotojai nuteisti už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, o ne dalyvavimą protestuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovo išvada yra pernelyg formali, tinkamai neišanalizavus nuteistų asmenų padėties ir veiksmų protesto aspektu. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimo ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, yra tikėtina, kad oficiali darbuotojų nuteisimo versija gali skirtis nuo realios padėties.

Remiantis Human Rights Watch duomenimis, (duomenys neskelbtini) valdžiai sunkiai sekasi vykdyti pažadus patraukti atsakomybėn už protestuotojų, aktyvistų, žurnalistų ir kitų, atvirai kritikuojančių politines ir ginkluotas grupes šalyje, savavališkus areštus, priverstinius dingimus ir neteisminius nužudymus. Be to, kankinimai, siekiant išgauti prisipažinimą, yra vis dar naudojamas metodas, o teisė į teisingą teismą taip pat sunkiai įgyvendinama (https://www.hrw.org/ (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija sutinka, kad įvertinus kilmės šalies duomenis, pareiškėjui gali grėsti individualus persekiojimas dėl protestuose banke išsakytos pilietinės pozicijos prieš, jo manymu, korumpuotą milicijos pareigūną, pretenduojantį tapti banko direktoriumi.

Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas užfiksuotoje vaizdo medžiagoje nesako kalbos, nelaiko plakato, t. y. tik filmuoja ir nėra aktyvus, nepaneigia galimai kilsiančio pavojaus dėl dalyvavimo proteste apskritai. Akcentuotina, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) pavaldžios įstaigos darbuotoju, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo įvertinti tiek pareiškėjo pareigų svarbą, tiek kilmės šalies informaciją dėl valdžios institucijose dirbančių asmenų galimybės protestuoti ir už tai kilsiančios atsakomybės aspektus.

Vien formalus atsakovo teiginys, kad remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė yra įtvirtinta (duomenys neskelbtini) Konstitucijoje, nepaneigia ir kitos kilmės šalies informacijos dėl neteisėto protestuotojų suėmimo, grobimo, pilietinių teisių varžymo ir panašiai.

46. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad prieglobsčio prašė ne tik pareiškėjai (sutuoktiniai) A. H. H. H. ir N A. A. Al Z., tačiau ir jų nepilnamečiai vaikai.

47. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties normose yra įgyvendintos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB).

48. Direktyvos 2011/95/ES preambulės 18, 19 punktuose nurodyta, kad įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. Būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams.

49. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta, kad persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.

50. Direktyvos 2011/95/ES 7 straipsnyje nurodyta, kad apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, be kita ko, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga.

51. Direktyvos 2008/115/EB preambulės 6 punkte nurodyta, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, jog neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas, vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų.

52. Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę ir laikosi negrąžinimo principo.

53. Įstatymo 126 straipsnis, nustatantis išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus, kaip ir kiti šio Įstatymo straipsniai, susiję su išsiuntimu, turi būti aiškinami, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115/EB tikslus. Taikant Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnį valstybės narės privalo, pirma, tinkamai atsižvelgti į atitinkamo trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, paisyti negrąžinimo principo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Boudjlida, C-249/13, ECLI:EU:C:2014:2431).

54. Tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1978-502/2022).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį, sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjų prašymas nebuvo išnagrinėtas išsamiai, t. y. skundžiamame atsakovo sprendime nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga, šeimos gyvenimu, negrąžinimo principu. Atsakovas, nesuteikdamas pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos, tik abstrakčiai nurodė, kad nenustatytos individualios aplinkybės, didinančios riziką pareiškėjams patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių, tačiau Migracijos departamento sprendime visiškai ignoruojamas faktas, jog sprendžiamas klausimas ir dėl nepilnamečių vaikų prieglobsčio bei papildomos apsaugos suteikimo. Migracijos departamentas atsižvelgė tik į pareiškėjų neteisėto buvimo faktą Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdamas Direktyvos 2008/115/EB preambulės 6 punkto nuostatas, pagal kurias sprendimai pagal prieglobsčio prašytojų prašymus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais.

56. Tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir (arba) atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1978-502/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2000-520/2022).

57. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Migracijos departamentas neįvertino, kad prieglobsčio prašytojai yra ne tik sutuoktiniai A. H. H. H. ir N A. A. Al Z., bet ir jų trys nepilnamečiai vaikai Z. A. M. M., T. A. M. M. ir N A. M. M.. Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos (prieglobsčio ir papildomos apsaugos) bus tinkamai užtikrinti geriausi pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesai. Migracijos departamentas, skundžiamame sprendime išanalizavo bendrą situaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini) , tačiau neanalizavo vaikų situacijos individualiai. Kaip jau minėta, reikia individualiai atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl Migracijos departamento sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Migracijos departamento sprendimas panaikinami (ABTĮ 147 straipsnis), o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjų A. H. H. H., N A. A. Al Z. ir atstovaujamų nepilnamečių vaikų Z. A. M. M., T. A. M. M. ir N A. M. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų A. H. H. H., N A. A. Al Z. ir jų atstovaujamų nepilnamečių vaikų Z. A. M. M., T. A. M. M. ir N A. M. M. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė