5d1402af-04f0-4591-aee8-a63b05c3ec3e · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-618-993/2021 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00065-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10.; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 23 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei, Vildai Verikaitei, Lukui Žižiui, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, kaltinamajai J. L., jos gynėjui advokatui Mantui Å riupÅ¡ai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „A. u.“, direktore, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės J. L., būdama J.

V. individualios įmonės (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) savininke, veikdama Å¡ios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ , pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 2 dalį užimamų pareigų pagrindu, bÅ«dama tiesiogiai atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pagal 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasiraÅ¡ymas“ 2 dalies reikalavimus, užimamų pareigų pagrindu, bÅ«dama tiesiogiai atsakinga už įmonės apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ â€œ, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 punktÄ bÅ«dama atsakinga, kad įmonėje bÅ«tų laikomasi Å¡ių taisyklių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos J.

V. individualios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pažeidė Å¡ių norminių aktų reikalavimus: -2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai” reikalavimus, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>“, „Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes J.

V. individualioje įmonėje nebuvo apskaitytos visos pajamos, o dalies darbo užmokesčio mokėjimas vykdytas be darbo užmokesčio žiniaraščio, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes pajamos ir darbo užmokesčio mokėjimas neapskaitytas J. V. individualios įmonės buhalterinės apskaitos registruose, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 2 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, nes nebuvo iÅ¡saugoti J.

V. individualios įmonės apskaitos registrai; -Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” (2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 317 redakcija) 11 punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad „...pinigai priimami arba iÅ¡mokami tik pajamų arba iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ â€œ, nes laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. J. V. individualios įmonės darbuotojams iÅ¡mokėjo 9151,01 Eur darbo užmokesčio, 48 062,75 Eur kitų mokėjimų, 4926,95 Eur gautų avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus sumÄ kurie nebuvo įtraukti į J.

V. individualios įmonės apskaitÄ â€“ neiÅ¡rašė kasos pajamų orderių, neįtraukė į įmonės kasos knygÄ , tuo neužtikrino, kad Å¡ios pinigų sumos bÅ«tų apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose; -Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12 punkto „PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros serija ir numeris turi bÅ«ti formuojami taip..“ 1 papunkčio „Numeris turi bÅ«ti sudaromas didėjančia tvarka“ ir 3 papunkčio „PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumÄ , t. y. skirtingose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose negali bÅ«ti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“ reikalavimus, nes J.

V. individualios įmonės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų kai kurie numeriai kartojasi arba neįraÅ¡yti didėjančia tvarka, ir dėl Å¡ių veiksmų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti J. V. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Be to, ji bÅ«dama J. V. individualios įmonės (JAR kodas (duomenys neskelbtini) registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) savininke, veikdama Å¡ios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ , siekdama iÅ¡vengti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti mokesčius nuo iÅ¡mokėtų 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus, Å¡ių sumų tyčia neįtraukė į J.

V. individualios įmonės apskaitÄ ir nedeklaravo: -PVM (Forma FR0600) deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie įmonės pajamas ir mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, nes neįrašė gautų pajamų – 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė 855,00 Eur (4926,95x21/121) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ mokėtino PVM; -pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie įmonės pelnÄ , nes įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamÄ jį pelnÄ â€“ neįrašė nuo 4926,25 Eur gautų pajamų 611,00 Eur mokėtino pelno mokesčio bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė 611,00 Eur (4926,95-855x15%=611,00) į Lietuvos Respublikos biudžetÄ mokėtino pelno mokesčio; -pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (Forma FR0572) įrašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ gyventojų pajamų mokestį, nes neįrašė 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė 1811,19 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetÄ GPM mokesčio (9151,01x15%=1811,19); -praneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM versija 06) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėtinÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo (VSD), privalomo socialinio draudimo (PSD), garantinio fondo mokesčius, nes neįrašė darbo užmokesčio 9151,01 Eur ir nuo jo skaičiuojamų privalomų darbuotojo (3%) bei darbdavio (30,98%) valstybinio socialinio draudimo bei privalomo darbuotojo (6%) bei darbdavio (3%) sveikatos draudimo įmokų – 3947,40 Eur, 0,2% garantinio fondo įmokų – 18,30 Eur ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė į Lietuvos Respublikos biudžetÄ mokėtinų 3947,40 Eur VSD ir PSD mokesčių, 18,30 Eur garantinio fondo įmokų, ir dėl Å¡ių veiksmų, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos biudžetui iÅ¡ viso buvo padaryta 7242,89 Eur žala. II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados Kaltinamoji J. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad ji sutinka su teisme atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis ir pakeistame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Analizuojamu laikotarpiu ji buvo atsakinga už J. V. individualios įmonės buhalterinę apskaitÄ , deklaracijų teikimÄ , pripažįsta, kad nevisiÅ¡kai laikėsi įstatymų numatytų reikalavimų ir dėl to negalima nustatyti jos įmonės turto, nuosavo kapitalo, pajamų.

Taip siekė, kad bÅ«tų sumokama kuo mažiau mokesčių. Neįtraukti tam tikrų sumų į apskaitÄ nusprendė pati. BÅ«davo banketai, prailgintos darbo valandos, kai kuriems darbuotojams bÅ«davo iÅ¡mokamas papildomas atlyginimas, neįraÅ¡ant jų į buhalterijÄ , kai kurie banketai taip pat bÅ«davo neįtraukti į apskaitÄ , o vėliau ir į deklaracijas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Sutinka sumokėti ekspertų paskaičiuotus mokesčius į valstybės biudžetÄ . Pradiniame kaltinime nurodytos sumos buvo nurodytos iÅ¡ tiesų labai didelės, tokių sumų ji nėra mokėjusi darbuotojams, nes bÅ«tų virÅ¡yta net įmonės apyvarta, todėl ankčiau ir nepripažino savo kaltės, dabar, kaip minėjo, sutinka su visomis pakeistame kaltinime nurodytomis sumomis ir pažada jas sumokėti.

Liudytoja L. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užeigoje ji dirbo samdoma virėja. PrieÅ¡ jai įsidarbinant buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis. Å iuo metu ji nebepamena, ar atlyginimas jai buvo mokamas vokelyje, ar pervedant į sÄ skaitÄ . Ji taip pat nebepamena ir darbo užmokesčio, darbo grafiko. AtlyginimÄ Ä¯ kortelę jai pervesdavo buhalterė, o grynaisiais pinigus paduodavo barmenė. Gaudama pinigus, ji nesižymėdavo, kiek gaudavo ir nepamena, ar gavusi pinigus pasiraÅ¡inėdavo. Atlyginimas nevėluodavo, todėl nebuvo jokių ginčų.

Ji išėjo iÅ¡ darbo, nes gavo kitÄ pasiÅ«lymÄ . Liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio 23 d. su J. V. IÄ® savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje dirbo iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., virėja. Darbindamasi į minėtÄ Ä¯monę pokalbyje dėl darbo ji bendravo su J. L., kuri jai paaiÅ¡kino, kad pagal darbo sutartį ji priima pilnu etatu, dirbti 40 val. darbo savaitę. Pokalbio metu ji suprato, kad pagal darbo sutartį jai turėtų bÅ«ti mokamas ne mažesnis nei minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis, tačiau realiai darbo užmokestis bus mokamas didesnis, t. y. (jei dabar gerai pamena) už kiekvienÄ darbo dienÄ J.

L. žadėjo mokėti po 80 Lt. Pamena, kad po kurio laiko, tačiau tiksliai neatsimena kada, gal nuo 2014 m. pavasario, jos darbo užmokestis, paskyrus vyresniosios virėjos pareigoms, padidėjo iki 120 ar 130 Lt už darbo dienÄ . 130 Lt darbo užmokestį už darbo dienÄ ji gavo tol, kol nutraukė sutartį su J. V. IÄ®. Darbo užmokestis jai buvo skaičiuojamas taip, kad buvo suskaičiuojamos darbo dienos, tada padauginama iÅ¡ nustatytos jos darbo dienos darbo užmokesčio sumos ir tokia pinigų suma bÅ«davo iÅ¡mokama kaip darbo užmokestis.

Daugiau joks darbo užmokestis, t. y. numatytas darbo sutartyje, jai mokamas nebuvo. Darbo užmokestis liudytojai buvo mokamas grynais pinigais, kiek kartų mokant darbo užmokestį per savaitę, nepamena. Pamena, kad darbo užmokestį mokėdavo įvairiai, t. y. ir kas porÄ dienų, ir kiekvienÄ darbo dienÄ . Darbo užmokestį jai paprastai sumokėdavo tÄ darbo dienÄ kartu dirbanti barmenė. Žino, kad barmenės apie darbuotojams sumokėtÄ darbo užmokestį kažkur pažymėdavo, apie tai yra girdėjusi, tačiau, kur barmenės darydavo atžymas apie iÅ¡mokėtus darbo užmokesčius, nežino.

Jos darbo vieta buvo virtuvėje ir į kitas patalpas, į salę ar prie baro neidavo. Jei gerai pamena, J. L. jai nei karto pati nėra sumokėjusi darbo užmokesčio. Kai barmenės sumokėdavo jai pinigus, t. y. darbo užmokestį, jokiuose dokumentuose tÄ kartÄ pasiraÅ¡yti jos nepraÅ¡ydavo. Kad dirbant kavinėje „S. u.“, J. L. ar koks kitas IÄ® darbuotojas jai bÅ«tų pateikęs pasiraÅ¡yti algalapius ar kokius kitus dokumentus už jai mokamÄ darbo užmokestį, nepamena. Kiekvienas kavinės darbuotojas savo darbo užmokestį su J.

L. aptardavo individualiai ir konfidencialiai. Taigi kiek gaudavo darbo užmokesčio kiti kavinėje dirbantys darbuotojai, nežino. Su J. V. IÄ® darbo sutartį nutraukė savo praÅ¡ymu, ieÅ¡kodama geresnių darbo sÄ lygų. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ji nėra mačiusi, tačiau spėja, kad rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai yra daryti barmenų. SÄ siuvinyje nurodytos darbuotojams sumokėtos sumos. Prie jos vardo nurodytas sumas galimai yra gavusi, tačiau nėra visiÅ¡kai tikra (3 t., b. l. 87-88).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos L. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad pinigai, kuriuos gaudavo į kortelę ir pinigai, kuriuos jai sumokėdavo barmenė, sudarė jos visÄ atlyginimÄ . Ji yra įsitikinus, kad per mėnesį neuždirbdavo 1800 Lt. Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po jos mamos mirties užeigoje „S. u.“ vyko gedulingi pietÅ«s, tačiau Å¡iuo metu ji nepamena daugiau aplinkybių. Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užsakiusi gedulingus pietus, jei gerai pamena – dvideÅ¡imčiai asmenų.

Po metų, 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, 10 asmenų buvo užsakiusi metines. Abu kartus užsakymais rÅ«pinosi pati asmeniÅ¡kai. Užsakymus rezervacijai darydavo paskambinusi telefonu, po to nuvykdavo į kavinę derinti meniu bei sumokėti avansÄ . Å iuo metu nepamena, kiek ir kam buvo sumokėjusi avansÄ užsakydama gedulingus pietus. Nepamena, nes tai buvo jos mamos laidotuvės ir tuo metu tiesiog nieko nesureikÅ¡mino. Užsakydama 2015 m. rugpjūčio mėn. metines pamena, kad sumokėjo 20 Eurų grynais pinigais avansui.

Minėtus pinigus sumokėjo kažkuriam iÅ¡ kavinės darbuotojų, tačiau kam tiksliai neatsimena. Neatsimena ar darbuotojas, kuriam sumokėjo avansÄ jai davė tai patvirtinantį dokumentÄ . Su kuo derino gedulingų pietų meniu, o kitais metais metinių maisto meniu, taip pat neatsimena. Už užsakytus gedulingus pietus ir už metines ji sumokėjo grynais pinigais (2 t., b. l. 127-128). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Liudytoja A.

N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ naujus metus kartu su kolegėmis iÅ¡sirinko ir užsisakė J. L. priklausančiÄ kavinę. Užsisakydamos kavinę jos nederino kainos, tik susižiÅ«rėjo, kÄ valgys, vėliau telefonu buvo derinami įvairÅ«s pakeitimai. Už paslaugas ji sumokėjo kortele. IÅ¡ pradžių ji sumokėjo avansÄ , o po to avansas buvo iÅ¡skaičiuotas. Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. ji kartu su savo bendradarbėmis lankėsi kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini).

Kavinės pavadinimas tuo metu buvo arba „S. u.“, arba „U. A.“. Kolektyvo narių kartu su ja dalyvavo apie 15 asmenų. Ji buvo tas asmuo, kuri ėmėsi Å¡ventės organizacinių reikalų, todėl pati asmeniÅ¡kai vyko į minėtÄ kavinę užsakyti meniu ir palikti avansÄ . Meniu derino ir avansÄ paliko, kaip suprato, kavinės savininkei. Ji jai kažkaip taip tuo metu ir prisistatė. Užsakydama Å¡ventinę vakarienę kavinės savininkei sumokėjo 30 Eur avansÄ . AvansÄ sumokėjo grynais pinigais.

Moteris paėmusi iÅ¡ jos avansÄ , tai ranka pažymėjo kažkokiame dokumente, galimai pinigų priėmimo kvite ir pateikė jai. Buvo paaiÅ¡kinta, kad sumokėto avanso suma bus vakarėlio metu įskaičiuota į bendrÄ sumÄ . Vėliau peržiÅ«rėjusi savo banko sÄ skaitÄ prisiminė, kad už Å¡ventinę vakarienę 2015 m. gruodžio 11 d. kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo ji, atsiskaitydama banko kortele. Kaip įrodymÄ pateikia laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä .

IÅ¡ jos pateikto banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015 m. gruodžio 14 d. (pirmadienį) nuo jos sÄ skaitos į J. V. IÄ® pervesta 205,95 Eurų. Prie Å¡ios jos papildomo liudytojo apklausos protokolo pateikė savo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , 1 lapas (2 t., b. l. 130-131, 133-135). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad 205 Eur ji sumokėjo tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡eidama iÅ¡ vakarėlio. Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J.

L. kavinėje Å¡ventė įmonės kalėdinį vakarėlį, nuvykę į vietÄ sumokėjo avansÄ ir gavo čekį. Po vakarėlio jiems buvo atneÅ¡tas čekis, kurį ji apmokėjo. Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. 11 d. ji kartu su savo dar aÅ¡tuoniomis draugėmis ir bendradarbėmis lankėsi kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kavinės pavadinimas, jei gerai pamena, tuo metu buvo „U. A.“. Tai buvusi kavinė „S. u.“. Ji buvo tas asmuo, kuris ėmėsi Å¡ventės organizacinių reikalų, todėl pati asmeniÅ¡kai vyko į minėtÄ kavinę užsakyti meniu ir palikti avansÄ .

AvansÄ paliko, kaip suprato, kavinės savininkei J. L.. Taip teigia, nes pokalbio su ja metu, ji davė savo vizitinę kortelę, kurioje ir buvo nurodyti bÅ«tent tokie jos duomenys ir kontaktinis telefono numeris. Užsakydama Å¡ventinę vakarienę J. L. sumokėjo 30 Eur avansÄ . AvansÄ sumokėjo grynais pinigais. Ar J. L. iÅ¡rašė ir jai padavė minėtai pinigų sumai Pinigų priėmimo kvitÄ ar kokį kitÄ dokumentÄ , patvirtinantį įmokėtus avanso pinigus, nepamena. Už Å¡ventinę vakarienę sumokėjo bendrai su draugėmis susidėjusios grynuosius pinigus, tačiau kokiÄ pinigų sumÄ sumokėjo nepamena ir įvardinti jokios konkrečios sumos negali.

Už Å¡ventinę vakarienę grynuosius pinigus sumokėjo po vakarienės, aptarnavusiai barmenei – padavėjai (2 t., b. l. 123-124). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Liudytoja D. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su kolegomis nusprendė kavinėje padaryti kalėdinį vakarėlį, nuvyko į kavinę, susitarė dėl vakarėlio dienos ir valandos, paliko avansÄ . Avansas buvo 20 Lt, jį padavus, jiems padavė lapelį.

Po Å¡ventės, ji su kolegomis paprašė, kad atneÅ¡tų čekį ir ji grynais pinigais jį apmokėjo. Jie čekį pasiėmė, į čekį buvo įskaičiuotas avansas. Liudytoja D. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn., jei gerai pamena 11 d. ji kartu su savo bendradarbėmis lankėsi kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Å ventinėje vakarienėje dalyvavo 8 asmenys. Kadangi ji ėmėsi Å¡ventės organizacinių reikalų, todėl pati asmeniÅ¡kai vyko į minėtÄ kavinę užsakyti maistÄ bei aptarti kitus organizacinius klausimus.

Nuvykusi į minėtÄ kavinę, ten buvusios barmenės prie baro pasiteiravo, su kuo galėtų kalbėti dėl Å¡ventės užsakymo. Tuomet barmenė pakvietė, kaip ji suprato kavinės direktorę ar savininkę. Atėjusi moteris prisistatė. BÅ«tent su ja liudytoja suderino visas Å¡ventės detales, tai yra užsakė Å¡altÄ jį maistÄ ir gėrimus, taip pat tÄ patį kartÄ , jos papraÅ¡yta paliko avansÄ â€“ 25 Eur. AvansÄ sumokėjo grynais pinigais. Tuo metu moteris, kuriai ji sumokėjo avansÄ ant kažkokio, maždaug 12 cm aukščio ir 6 cm pločio lapuko, ar kokio tai dokumento užrašė ranka jos įmokėto avanso sumÄ â€“ 25 Eur ir parašė žodį „avansas“ ir minėtÄ lapukÄ padavė jai kaip garantÄ , kad pinigus sumokėjo.

PasiraÅ¡yti jokiame dokumente apie sumokėtus pinigus neprašė. Moteris su kuria ji kalbėjo dėl užsakymo, savo sÄ siuvinyje užsirašė jos vardÄ , telefono numerį ir užsakyto maisto kiekį bei pavadinimÄ . Prisimena, kad po Å¡ventinės vakarienės aptarnavusi barmenė pateikė sÄ skaitÄ , kurioje buvo nurodyta pinigų suma apie 170 Eurų. Visos dalyvavusios Å¡ventėje bendradarbės susidėjo po 21 EurÄ ir surinktus pinigus padėjo prie barmenės pateiktos sÄ skaitos. Nematė ar barmenė paėmusi surinktus pinigus įdėjo į kasos aparatÄ ir nežino, ar ji pinigus apskaitė, tačiau pamena, kad barmenė paėmusi surinktus pinigus vėliau pateikė kažkokį kvitÄ , kuriame buvo nurodyta sumokėta už maistÄ ir gėrimus pinigų suma.

Tai pamena, nes pagal minėtÄ kvitÄ vėliau iÅ¡sidalino grÄ Å¾Ä (2 t., b. l. 141-142). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patikslino ir parodė, kad Å¡ventės metu sÄ skaitÄ apmokėjo ji. Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. kavinėje Å¡ventė mamos jubiliejų. Atvyko į kavinę, sumokėjo avansÄ , o po Å¡ventės ji nuėjo prie baro, prie kasos aparato, ir susimokėjo. Čekyje buvo nurodyta viskas, kÄ jie buvo suvalgę.

Sumokėjus avansÄ jiems davė dokumentÄ , kuriame nurodyta, kad jie sumokėjo avansÄ . Kavinėje mokėtinÄ suma ji dalinosi kartu su sese. Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn., kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užsakiusi savo mamos 90-metį. Mamos jubiliejaus Å¡ventės užsakymu rÅ«pinosi ji asmeniÅ¡kai. Pamena, kad nuvykusi į minėtÄ kavinę tuo metu ten dirbusio personalo pasiteiravo su kuo galėtų kalbėti dėl jubiliejaus užsakymo.

Tuomet buvo informuota, kad dėl užsakymo turėtų kalbėti su kavinės savininke. Jai pasakė, kad kaip tik tuo metu savininkės darbe nėra. Pasakė, kada savininkė bus kavinėje ir pasiÅ«lė atvykti kitÄ kartÄ . Ä® kavinę „S. u.“ atvyko kitÄ kartÄ , kaip jai ir buvo nurodyta. Tuomet darbuotojai jai pakvietė kavinės savininkę ir jos pradėjo derinti užsakymÄ . Su minėta moterimi, ji suderino maisto meniu ir aptarė kitus organizacinius reikalus. Po meniu suderinimo moteris, su kuria bendravo dėl Å¡ventės užsakymo paprašė palikti avansÄ .

Å iuo metu tikslios avanso sumos nepamena, mano, kad tai galėjo bÅ«ti nuo 20 iki 30 Eurų suma. PraÅ¡omÄ avansÄ ji sumokėjo grynais pinigais. Apie jos sumokėtÄ avansÄ moteris pasižymėjo savo kalendoriuje – knygoje, tai yra ten pat kur pasižymėjo apie užsakytÄ maistÄ . Pinigų priėmimo kvito, ar kokio kito dokumento įrodančio jai sumokėtus pinigus jos akivaizdoje moteris neiÅ¡rašė, taip pat nepateikė pasiraÅ¡yti jokiame dokumente. Po Å¡ventės už užsakytÄ maistÄ ir gėrimus ji atsiskaitė grynais pinigais, pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ .

Pinigus sumokėjo prie baro barmenui kuris ir buvo pateikęs sÄ skaitÄ . Už Å¡ventinius pietus sumokėjo apie 160-180 Eur, pinigus sumokėjo pagal kavinės darbuotojo pateiktÄ sÄ skaitÄ , kurioje buvo nurodytas užsakytas maisto – porcijų skaičius ir bendra apmokėjimo suma. Ar barmenas, kuriam sumokėjo pagal sÄ skaitÄ pinigus juos įnešė į kavinės kasÄ ir apskaitė nežino. Tačiau kvitÄ -čekį kavinės darbuotojas jai davė. Sugrįžusi namo barmeno jai paduotÄ kvitÄ â€“ čekį ji nagrinėjosi, tai yra tikslinosi porcijų kiekį, kainÄ ir sumokėtÄ pinigų sumÄ .

ViskÄ tikslinosi, nes mamos Å¡ventės pietų kainÄ dalino perpus su savo sese.(2 t., b. l. 151-152). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad avansas buvo sumokėtas, tik ji su sese per klaidÄ sumokėjo visÄ sumÄ , neiÅ¡skaičiuodamos avanso. Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieÅ¡ 4-5 metus, prieÅ¡ kalėdinį laikotarpį, ji užsakinėjo banketÄ kavinėje. Tai buvo kolektyvo kalėdinis vakarėlis, kavinė buvo pasirinkta, nes ji buvo arti darbo.

Jai buvo pavesta viskÄ suorganizuoti. Dėl banketo ji tarėsi su J. L., paliko jai 30 Eur avansÄ . Už avansÄ ji gavo lapelį, patvirtinantį avanso sumokėjimÄ . Å ventės metu ji iÅ¡karto atsiskaitė. IÅ¡ bendros sÄ skaitos buvo iÅ¡skaičiuotas avansas. Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. ji kartu su savo bendradarbiais kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ventė „kalėdinį“ vakarėlį. Ji buvo tas asmuo, kuris organizavo Å¡ventę, todėl pati asmeniÅ¡kai vyko į minėtÄ kavinę užsakyti meniu.

Meniu ir kitus organizacinius reikalus derino su kavinės savininke J. L., kuri davė savo vizitinę kortelę. Vėliau minėtoje vizitinėje kortelėje nurodytu telefono numeriu ji ne kartÄ skambino norėdama patikslinti maisto meniu ir kalbėjo su ta pačia moterimi, kuri priėmė jos pirmÄ jį užsakymÄ . Kai lankėsi kavinėje pirmÄ jį kartÄ , tÄ patį kartÄ po meniu aptarimo ir laiko rezervacijos kavinės savininkė jos paprašė sumokėti 30 Eurų avansÄ . AvansÄ sumokėjo grynais pinigais.

Moteris, kuriai ji sumokėjo avansÄ ant maždaug 12 cm aukščio ir 6 cm pločio lapuko (gal rožinės spalvos), užrašė ranka jos įmokėto avanso sumÄ â€“ 30 Eur ir parašė žodį „avansas“. MinėtÄ lapukÄ padavė jai kaip garantÄ , kad pinigus sumokėjo. Jos pačios pasiraÅ¡yti pinigų priėmimo kvite ar kokiame kitame dokumente apie sumokėtus pinigus neprašė. Pamena, kad moteris su kuria ji kalbėjo dėl užsakymo, savo sÄ siuvinyje užsirašė jos vardÄ , telefono numerį ir užsakomo maisto pavadinimÄ bei kiekį. 2015 gruodžio mėn. 11 d. ji vos atvykusi į kavinę Å¡vęsti, priėjo prie baro ir tuo metu dirbančiam barmenui paaiÅ¡kino, kad nori sumokėti pinigus už užsakytÄ maistÄ .

Tuomet jis nukreipė pas tÄ pačiÄ moterį, su kuria ji buvo derinusi Å¡ventės rezervacijÄ , tai yra pas J. L.. Pamena, kad ji ant tokio paties lapuko, kaip ir buvo pažymėjusi apie jos sumokėtÄ avansÄ surašė Å¡ventei užsakyto maisto pavadinimus, kainas ir viskÄ suskaičiavusi padavė, kad grįžtų pas barmenÄ ir jam sumokėtų pinigus. Taigi, pinigus už „kalėdinio“ vakarėlio maistÄ ir gėrimus ji sumokėjo grynais pinigais barmenui, tačiau kiek tiksliai sumokėjo pinigų įvardinti negali.

Nematė ar barmenas paėmęs jam paduotus pinigus įdėjo į kasos aparatÄ , ir nežino ar jam paduotus pinigus jis apskaitė. Ar barmenas padavė jai kvitÄ , taip pat atsakyti negali, nes nepamena. 2016 m. pavasarį, kovo arba balandžio mėn. ji vėl kreipėsi į minėtÄ kavinę tikslu užsakyti kolektyvui Å¡ventę. Å ventę užsakinėjo 10 asmenų. Å ventės rezervacijÄ , maisto meniu ir kitus organizacinius klausimus derino su ta pačia kavinės savininke J. L.. Viskas vyko kaip ir pirmÄ jį kartÄ .

Ji paprašė 30 Eur avanso. Jai sumokėjus nurodytÄ pinigų sumÄ vėl buvo paduotas toks pat lapukas, kuriame J. L. pažymėjo apie sumokėtÄ avansÄ . Daugiau jokių dokumentų, kuriame bÅ«tų pažymėta apie sumokėtÄ avansÄ neiÅ¡rašė ir jos pasiraÅ¡yti neprašė. Po Å¡ventės atsiskaitė tokiu pačiu principu, barmenui. Už antros Å¡ventės maistÄ ir gėrimus sumokėjo apie 200 Eurų. Ar minėtus pinigus barmenas įnešė į kasÄ ir juos apskaitė, taip pat ar jai jis padavė kvitÄ /čekį, pasakyti negali, nes to tiesiog neužfiksavo (2 t., b. l. 144-145).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji juos patvirtino. Avanso lapelis buvo rožinės spalvos, jį iÅ¡rašė J. L.. Sumokėtas avansas buvo iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ mokėtinos sumos. Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad reikėjo draugams suorganizuoti Å¡ventę, nusprendė jÄ daryti kavinėje „A.“, susitiko su J. L., aptarė meniu, padavė avansÄ , J. L. kažkÄ užsirašė sÄ siuvinyje. Po Å¡ventės barmenas iÅ¡rašė sÄ skaitÄ , kurioje buvo pažymėtas avansas.

Už Å¡ventę sumokėjo ji. Avanso sumokėjimo įrodymas buvo užraÅ¡ytas ant lapelio, tačiau Å¡io lapelio jai nereikėjo pateikti, nes apie avanso sumokėjimÄ jie jau žinojo. AvansÄ ji padavė asmeniÅ¡kai J. L.. Sumokėjusi už Å¡ventę, ji kasos kvito negavo. Jų vakarėlis vyko iki kalėdinio laikotarpio. Už Å¡ventę ji mokėjo grynaisiais. Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji J. L. įmonėje dirba virėja. Atlyginimas jai buvo mokamas kartÄ per mėnesį.

Ji dirbo iÅ¡ viso trijose įmonėse „M.“, „S. u.“, „J.“. Gaudama atlyginimÄ ji pasiraÅ¡ydavo į kažkokį žurnalÄ , kuriame bÅ«davo nurodyta algos suma. Jos alga priklausydavo nuo dirbtų dienų skaičiaus ir kiekvienÄ mėnesį Å¡iek tiek kisdavo. Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. IÄ® dirbo nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos, virtuvės darbuotojos padėjėja. Ä®sidarbino į Å¡iÄ Ä¯monę radusi skelbimÄ internetiniame portale.

Darbo sutartį pasirašė su įmonės savininke J. L.. Jos darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau J. L. jai buvo pažadėjusi ir mokėjo už vienÄ darbo dienÄ po 30 Lt. Kadangi jos darbo vieta buvo nuolatos kintanti, t. y. dažnai perkeldavo dirbti vis į kitÄ J. V. IÄ® priklausančiÄ kavinę, todėl darbo grafikas buvo labai įvairus, jo tiksliai nupasakoti negali. Laikotarpiu, kai dirbo J. V. IÄ®, jai yra tekę dirbti kavinėje „M.“, esančioje vieÅ¡butyje „Me., kavinėje „S. u.“ ir kavinėje „J.“, esančioje (duomenys neskelbtini) pabaigoje.

Darbo užmokestį jai sumokėdavo savininkė J. L.. Per mėnesį darbo užmokestis jai buvo iÅ¡mokamas per du kartus. Kiekvienam kavinės darbuotojui darbo užmokestis buvo mokamas individualiai, skirtingu laiku ir apie tai, kas darbo užmokestį kuriam darbuotojui iÅ¡mokėjo bei kokio dydžio, darbuotojai tarpusavyje nekalbėjo. Kiekvienas darbuotojas savo darbo užmokesčio dydį buvo aptaręs individualiai ir apie tai su kitais darbuotojais nekalbėdavo. Be jos ir savininkės įmonėje laikotarpiu, kai ji dirbo nebuvo kitų asmenų sutokiu pat kaip jos vardu, iÅ¡skyrus jÄ ir savininkę.

Apklausos metu parodžius jai sÄ siuvinį „Baras“, paaiÅ¡kino, kad šį sÄ siuvinį mato pirmÄ kartÄ (3 t., b. l. 149-150). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu negalėtų patvirtinti savo žodžių. Kitame darbe ji pradėjo dirbti 2014 m. liepos 2 d., todėl pas J. L. galėjo dirbti iki 2014 m. gegužės mėn. Teismui apžiÅ«rint sÄ siuvinį „Baras“ ji nurodė, kad į šį sÄ siuvinį nepasiraÅ¡inėjo, ji pasiraÅ¡inėdavo į kitokį sÄ siuvinį.

Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji kavinėje užsakė savo uoÅ¡viui gedulingus pietus, mokėjo jos vyras R. R.. Kaip jis mokėjo, ji nežino, nes tuo metu iÅ¡lydėjo svečius. Jie buvo palikę užstatÄ . Sumokėjus užstatÄ gavo kažkokį lapelį. UžstatÄ mokėjo grynais pinigais. Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užsakiusi „metinių paminėjimÄ â€œ, dvideÅ¡imt devyniems asmenims.

Užsakymu rÅ«pinosi ji asmeniÅ¡kai. Nuvykusi į minėtÄ kavinę ir pasiteiravusi dėl „metinių rezervacijos“ buvo informuota, kad kavinės savininkės tuo metu nėra ir jai buvo pasiÅ«lyta dėl užsakymo kalbėti su tuo metu kavinėje dirbančiu barmenu. Su barmenu ji aptarė „metinių paminėjimo“ datÄ , laikÄ , meniu bei kitus organizacinius reikalus. Po to barmenas jos paprašė palikti 30 Eur avansÄ . PraÅ¡omÄ avansÄ paliko grynais pinigais. Jai įmokėjus minėtÄ pinigų sumÄ , barmenas pinigų priėmimo kvito, ar kokio kito dokumento įrodančio jam sumokėtus pinigus jos akivaizdoje neiÅ¡rašė, taip pat nepateikė pasiraÅ¡yti jokiame dokumente.

Apie jos sumokėtÄ 30 Eur avansÄ , jis pažymėjo „sÄ skaitos“ lapuke, kuriame jis taip pat pažymėjo apie jos užsakyto maisto „variantÄ â€œ. TÄ patį kartÄ barmenas, lapuke užrašė telefono numerį, kuriuo ji galėtų pasiskambinti norėdama patikslinti asmenų skaičių. Kai skambino barmeno nurodytu telefono numeriu, atsiliepė moteris. Pokalbio su ja metu ji patikslino planuojamo paminėjimo dalyvaujančių asmenų skaičių. Po „metinių paminėjimo“ atsiskaitė grynais pinigais.

Pinigus sumokėjo prie baro barmenui. Už pietus sumokėjo apie 250 – 300 Eur. Pinigus sumokėjo pagal kavinės darbuotojų pateiktÄ sÄ skaitÄ , kurioje buvo nurodytas užsakytas maisto – porcijų skaičius ir bendra apmokėjimo suma. Ar barmenas, kuriam sumokėjo pagal sÄ skaitÄ pinigus įnešė į kavinės kasÄ ir apskaitė, nežino, tačiau jos akivaizdoje kasos kvitas iÅ¡muÅ¡tas nebuvo, jai kvito – čekio taip pat nepadavė (2 t., b. l. 148-149). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A.

R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad jos duomenis turėjo užsiraÅ¡yti į knygÄ . Paduotas avansas buvo iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ galutinės sumos. Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kolektyvu nusprendė surengti kalėdinį vakarėlį, už kurio organizavimÄ buvo atsakinga ji. Jie pasirinko J. L. priklausančiÄ kavinę dėl rekomendacijų. Dalį sumos bankiniu pavedimu sumokėjo darbovietė, o trÅ«kstamÄ dalį mokėjo ji su kolegomis grynais.

Užsakant kavinę buvo mokamas užstatas. Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant UAB „B. f. e.“ 2015 m. jai buvo patikėta organizuoti Å¡ventinį kalėdinį-naujametinį vakarėlį. Tuomet bendraudama su kolegomis ir girdėdama jų teigiamus atsiliepimus apie kavinės aplinkÄ , organizacinius reikalus bei skanų maistÄ ji asmeniÅ¡kai kreipėsi į J. V. IÄ®, kavinę „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Pradžioje dėl firmos vakarėlio užsakymo kreipėsi į kavinę telefonu ir kalbėjo su J.

L., vėliau buvo į kavinę nuvykusi aptarti meniu ir sumokėti avansÄ . AvansÄ sumokėjo 30 Eur dydžio grynais pinigais. AvansÄ sumokėjo J. L.. Kai sumokėjo 30 Eur avansÄ , jai matant joks dokumentas Å¡iai įmokėtai pinigų sumai iÅ¡raÅ¡ytas nebuvo ir jai pateiktas taip pat nebuvo. Pradžioje vakarėlį užsakė 20 asmenų, tačiau vėliau patikslino į 12 asmenų. Už vakarėlį mokėjo bendrovė. KokiÄ tiksliai pinigų sumÄ bendrovė „B. f. e.“ sumokėjo J. V.

IÄ®, kavinei „S. u.“ už kalėdinį-naujametinį vakarėlį nežino, tačiau apmokėjimas buvo daromas banko pavedimu. Vakarėlio metu visi Å¡ventėje dalyvavę asmenys, tai yra 12 asmenų bendru susitarimu surinko po 6 Eur ir bendrÄ sumÄ â€“ 72 Eur sumÄ ji asmeniÅ¡kai po vakarėlio sumokėjo vienai iÅ¡ juos aptarnavusių barmenių. Å i pinigų suma buvo sumokėta už papildomai užsakytÄ vakarėlio metu maistÄ . Ar minėtai pinigų sumai barmenė jai padavė kasos kvitÄ , nepamena.

G. L. ji pažįsta apie 3 metus, kaip buvusį savo bendradarbį – vadovÄ . Su G. L. nuo 2008 m. iki 2011 m. birželio mėn. dirbo UAB „V. ir K.“ Kauno padalinyje. Jo sutuoktinę J. L. ji pažinojo tik iÅ¡ matymo. Jokių santykių su Å¡ia Å¡eima nepalaiko (2 t., b. l. 116-117). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad sumokėjus 72 Eur, avansas buvo iÅ¡skaičiuotas. Jos įmonė Å¡ioje kavinėje Å¡ventė du kartus.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo pas J. V. indų plovėja. Ji dirbdavo nuo ryto iki 17 val. AtlyginimÄ jai mokėdavo J. L., gaudama atlyginimÄ ji pasiraÅ¡ydavo ant lapo. Dėl darbo užmokesčio niekada nekildavo nesklandumų. Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. vasaros iki 2014 m. pavasario dirbo J. V. IÄ® kavinėje „J.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Ä® minėtÄ Ä¯monę įsidarbino per darbo birÅ¾Ä . Darbo sutartį dėl darbo minėtoje kavinėje pasirašė su įmonės savininke J.

L.. Pamena, kad pokalbio dėl darbo metu su J. L., ji buvo papraÅ¡iusi priimti jÄ Ä¯ darbÄ pilnu etatu, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių J. L. jos darbo sutartyje pažymėjo, kad priima 0,5 etato. Liudytoja prašė J. L. darbo sutartį koreguoti įraÅ¡u, jog ji dirba pilnu etatu, tačiau J. L. to niekada nepadarė, teigdama, kad tai padarys kitÄ kartÄ , arba vėliau. Nors darbo sutartyje buvo pažymėta, jog ji indų plovėjos pareigoms įdarbinta 0,5 etato, tačiau realiai dirbo pilnu etatu.

Darbo grafikas buvo slenkantis, t. y. keturias dienas dirbo ir keturias dienas turėjo laisvas. Darbo dienÄ dirbo nuo 07.00 iki 16.30 val. Pamena, kad už darbÄ jai buvo mokamas darbo užmokestis grynais pinigais, tačiau kokio dydžio neatsimena. Darbo užmokestį jai sumokėdavo J. L. arba jos sutuoktinis G. L.. Retkarčiais J. L. nurodymu darbo užmokestį jai sumokėdavo barmenės. Darbo užmokestį mokėdavo kas dvi savaites. IÅ¡mokant darbo užmokestį jokiuose dokumentuose arba darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose pasiraÅ¡yti jai nereikėdavo.

Tačiau vėliau (ne darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo metu ir ne tÄ pačiÄ dienÄ ) į kavinę atvažiuodavo J. L. ir visoms darbuotojoms liepdavo greitai pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Tai galimai bÅ«davo oficialus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tis. Minėtame dokumente bÅ«davo nurodytos įmonės darbuotojų pavardės ir prie kiekvienos pavardės pinigų suma. Kai liudytojai pateikdavo pasiraÅ¡yti dokumentÄ , tuomet ji matydavo, kad prie jos pavardės yra nurodyta kitokia, mažesnė pinigų suma, nei ta kuri buvo iÅ¡mokama realiai.

Kokios pinigų sumos buvo nurodytos prie kitų darbuotojų pavardžių nežino, nematė, nes J. L. dokumentÄ pateikdavo akimirkai, tik pasiraÅ¡yti ir dokumentÄ pasižiÅ«rėti atidžiau nebuvo galimybių (3 t., b. l. 128-129). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡ydavo už gautus pinigus, už gautus pinigus ji pasiraÅ¡ydavo žiniaraščiuose, tačiau nepamena, kada, ar gavus pinigus, ar vėliau. Ji visuomet gaudavo vienodÄ atlyginimÄ .

Kartai atlyginimÄ jai mokėdavo barmenas. Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra buvusi J. L. darbuotoja, dirbo kaip gamybos vadovė. IÅ¡ pradžių dirbo „M.“ vieÅ¡butyje, o vėliau perėjo į „S. u.“. Ji buvo susitarusi, kad jai iÅ¡einant namo ji kiekvienÄ dienÄ gaus savo atlyginimÄ . Ji dirbdavo pilnÄ darbo dienÄ , o jei bÅ«davo banketai, dirbdavo ir ilgiau. „S. u.“ ji kiekvienÄ dienÄ gaudavo po 150 Lt. Gaudama pinigus ji niekur nepasiraÅ¡inėjo, Sodrai buvo mokami mokesčiai už minimumÄ .

Kai direktorė atneÅ¡davo žiniaraÅ¡tį, ji pasiraÅ¡ydavo ir tiek, suprasdavo, kad pasiraÅ¡o ne už gaunamus pinigus. IÅ¡ kur gaudavo jai mokamus pinigus, ji nežino. Ji išėjo iÅ¡ darbo, nes jai buvo nesumokėti atostoginiai. Ji kreipėsi į darbo inspekcijÄ ir jai J. L. turėjo sumokėti atostoginius. Ji dirbo iki 2014 metų rudens. Kartais pasitaikydavo, kad ji gaudavo darbo užmokestį už kelias dienas. „M.“ pamainų nebuvo, o „S. u.“ buvo pamainos. Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo pas J.

L., virėju. Dirbo „P.“ ir „S. u.“. IÅ¡ pradžių jis dirbo vienoje vietoje, o jei trÅ«kdavo darbuotojų, pereidavo į kitÄ . Darbo sutartį jis sudarė su J. L.. Dirbdavo 12 valandų per dienÄ , per dienÄ gaudavo apie 30 Eur. Gaunant pinigus reikėdavo pasiraÅ¡yti. Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. su J. V. IÄ® savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo J. V. IÄ®, virėjo pareigų. Minėtoje įmonėje dirbo iki 2014 m. kovo 1 d., po to darbo sutartį nutraukė pačiam praÅ¡ant.

Minėtu laikotarpiu dirbo įvairiose IÄ® priklausančiose kavinėse, tai yra kavinėje „P.“, esančioje Vilijampolės turgaus teritorijoje, dvejose kavinėse esančiose Urmas patalpose ir kavinėje „S. u.“ arba pervadintoje pavadinimu – „A.“, adresu (duomenys neskelbtini). Visos Å¡ios kavinės jo supratimu priklausė J. V. įmonei. Darbindamasis į minėtÄ Ä¯monę pokalbyje dėl darbo jis bendravo su J. L.. Jis dirbo slenkančiu darbo grafiku, vidutiniÅ¡kai 3-5 kartus per savaitę, po 12 val.

Å iuo metu nepamena ir negali pasakyti, koks darbo užmokestis buvo nurodytas pasiraÅ¡ytoje darbo sutartyje, tačiau už darbÄ kavinėse „P.“, taip pat urmo bazėje jam buvo mokamas darbo užmokestis už vienÄ darbo dienÄ â€“ po 100 Lt. Darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas du kartus per mėnesį. Darbo užmokestis jam buvo iÅ¡mokamas grynais pinigais. Darbo užmokestį mokėdavo J. L. arba jos sutuoktinis G. L.. TÄ kartÄ , kai buvo iÅ¡mokamas darbo užmokestis jo nepraÅ¡ydavo pasiraÅ¡yti jokiose dokumentuose ar algalapiuose, tačiau kartÄ per mėnesį J.

L. į darbo vietÄ atveždavo pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ , galbÅ«t pavadinimu „algalapis“, kuriame bÅ«davo nurodytos visų įmonės darbuotojų pavardės ir Å¡alia pavardžių nurodytos pinigų sumos. Kai pateikdavo jam pasiraÅ¡yti minėtÄ dokumentÄ matydavo, kad prie jo pavardės yra nurodyta pinigų suma mažesnė nei tÄ , kuriÄ realiai jam sumokėdavo kaip darbo užmokestį. Kiek tiksliai skirdavosi pinigų suma nurodyta algalapyje nuo jam realiai iÅ¡mokėtos pinigų sumos, neatsimena ir Å¡iuo metu paaiÅ¡kinti negali.

Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems jo kolegoms nežino ir paaiÅ¡kinti negali. Kiekvienas kavinės darbuotojas savo darbo užmokestį su J. L. aptardavo individualiai ir konfidencialiai. Taigi, kiek gaudavo darbo užmokesčio kiti kavinėje dirbantys darbuotojai jis nežino. Jis pats nei karto jokiame sÄ siuvinyje ar knygoje apie jam iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nesižymėjo, nesirašė, todėl tikslių jam iÅ¡mokėtų darbo užmokesčio sumų įvardinti negali. Kavinėje buvo rengiami banketai, furÅ¡etai, kitos užsakomos Å¡ventės. MaistÄ minėtoms užsakytoms Å¡ventėms ruoÅ¡davo virėjai, tačiau už darbÄ ruoÅ¡iant maistÄ banketams ar kitoms užsakytoms Å¡ventėms, papildomai nemokėjo. 2014 m. kovo 1 d. nutraukęs darbo sutartį su J.

V. IÄ® iÅ¡vyko dirbti į užsienį. Po kurio laiko grįžęs į LietuvÄ jis vėl kreipėsi į J. L. dėl darbo J. V. IÄ®. Tokiu bÅ«du 2014 m. lapkričio 14 d. buvo pasiraÅ¡yta nauja darbo sutartis. Jis vėl įsidarbino į virėjo pareigas ir darbo vieta buvo „(duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje. 2014 m. lapkričio 14 d. įsidarbinus į J. V. IÄ® darbo sÄ lygos realiai iÅ¡liko tokios pačios, kokiomis dirbo pasirašęs pirmÄ jÄ darbo sutartį. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. jam darbo užmokestis buvo mokamas po 100 Lt už vienÄ darbo dienÄ , o nuo 2015 m. sausio 1 d. po 30 Eurų.

Visos kitos darbo sÄ lygos, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas buvo tokios pat, kaip jau nupasakojo duodamas parodymus apie pasiraÅ¡ytÄ pirmÄ jÄ darbo sutartį. AntrÄ jÄ darbo sutartį jis nutraukė 2015 m. balandžio 3 d. pačiam praÅ¡ant. Apie sÄ siuvinį su užraÅ¡u „Baras“ ir jame esančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. kovo 1 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. sausio 3 d. bei 4A formato raudonos spalvos virÅ¡eliais sÄ siuvinį ir jame esančius įraÅ¡us laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. paaiÅ¡kino, kad sÄ siuvinį „Baras“ ir jame esančius įraÅ¡us mato pirmÄ kartÄ , tačiau jame galimai yra įraÅ¡yti darbuotojams iÅ¡mokėti darbo užmokesčiai (3 t., b. l. 90-92).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildė, kad jis gaudavo daugiau pinigų, nei buvo nurodyta žiniaraÅ¡tyje, kuriame jis pasiraÅ¡ydavo. Jo atlyginimas priklausydavo nuo to, kiek dienų jis dirbdavo. Jam dirbant J. L. priklausančiose kavinėse tuo pat metu nedirbo joks kitas vyras su tokiu pat kaip jo vardu. Jis sÄ siuvinių nepildydavo. Pinigus jam mokėdavo arba J. L. arba G. L.. Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J.

L., padavėja, daugiau nieko nepamena. Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. balandžio mėn. 30 d. dirbo J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, barmenės-padavėjos pareigose. Jei gerai atsimena į Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino radusi skelbimÄ internetiniame portale. Darbo sutartį, dėl 20 val. darbo valandų savaitėje pasirašė su įmonės savininke J. L.. Pamena, kad su įmonės savininke aptarė ir darbo užmokesčio dydį, tačiau kokį tiksliai, neatsimena.

Kokiu darbo grafiku dirbo, neatsimena. darbo užmokestį jai iÅ¡mokėdavo įmonės savininkė J. L., ar dar kas kitas jai yra iÅ¡mokėjęs darbo užmokestį tiksliai neatsimena. Apie sÄ siuvinį su užraÅ¡u „Baras“ negali nieko paaiÅ¡kinti (3 t., b. l. 173-174). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, jog nepamena, ar jai reikėjo kažkÄ raÅ¡yti. Sodroje turėtų bÅ«ti įraÅ¡ai apie jos darbÄ J.

L. kavinėje. Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 2-3 mėnesius dirbo pas J. L. „S. u.“ barmenu. Buvo sutarta, kad jis gaus 70 Lt už dienÄ , dirbo pamainomis, keitėsi su kita mergina. Kada jis išėjo iÅ¡ darbo, nepamena. AlgÄ jam mokėdavo J. L. arba G. L.. Jis kaip barmenas kartais paduodavo pinigus kitiems darbuotojams, bÅ«davo suraÅ¡yta kiek ir kam reikia paduoti. Kiek ir kam buvo mokama buvo fiksuojama sÄ siuvinyje, o mokami pinigai bÅ«davo paimami iÅ¡ kasos. IÅ¡eidamas jis pats sau iÅ¡simokėjimo algÄ už atidirbtas dienas.

Kai jo nebÅ«davo, kiti barmenai pildydavo sÄ siuvinį. UžraÅ¡as muzika reiÅ¡kia, kad buvo mokama muzikantams. Žiniaraščiuose pasiraÅ¡inėti reikėdavo. Duodami pinigus tai raÅ¡ydavo sÄ siuvinio deÅ¡inėje pusėje, o gėrimai buvo kairėje. Po iÅ¡mokėjimų likusius pinigus padėdavo stalčiuje, kasos aparatas likdavo tuščias. Ä® kasos aparatÄ muÅ¡davo viskÄ , iÅ¡muÅ¡davo Z ataskaitÄ . SÄ siuvinyje „Baras“ kovo 18 d., balandžio 5, 15 dienomis yra jo raÅ¡tas. Paimdamas pinigus iÅ¡ kasos tik užsiraÅ¡ydavo, bet neiÅ¡muÅ¡davo.

Tikros sumos įraÅ¡ytos sÄ siuvinyje „Baras“. Atlyginimas A. B. buvo mokamas kiekvienÄ dienÄ . Liudytojas M. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie mėnesį dirbo pas J. L.. Kadangi dirbo trumpai jam pinigus mokėjo vienÄ kartÄ ir nepamena, kas sumokėjo atlyginimÄ . Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio mėn. viduryje pradėjo dirbti J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini) mieste, padavėjo pareigose. Minėtoje įmonėje jis dirbo maždaug apie tris savaites laiko, po to iÅ¡vyko dirbti į užsienį.

Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino per darbo birÅ¾Ä . Darbo sutartį dėl pusės etato pasirašė su įmonės savininke. Nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad dirbo puse etato, tačiau mano, kad kavinėje dirbo pilnu etatu, nes dirbo kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 10 val. iki 15 ar 16 val. Yra tekę dirbti ir savaitgalio dienomis. PasiraÅ¡ytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau darbo užmokesčio yra gavęs daugiau nei pusę minimalaus darbo užmokesčio. Jeigu neklysta už laikotarpį, kai dirbo kavinėje jam buvo sumokėta apie 500-600 Lt.

Darbo užmokestį jam sumokėdavo kavinės savininkė grynais pinigais. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio ar kokių kitų dokumentų už iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį pasiraÅ¡yti nereikėjo. Kiek tiksliai dirbdamas J. V. IÄ® yra gavęs oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio pasakyti negali, nežino. Laikotarpiu, kuomet jis dirbo kavinėje nedirbo kitų vyrų su tuo pačiu vardu. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ jis anksčiau nėra matęs (4 t., b. l. 54-55).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildė, kad nežino, kas pildė sÄ siuvinį. Kam buvo atsiskaitoma už banketus ir vakarienes, jis taip pat nežino. Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo nuvykęs į J. L. kavinę „S. u.“, rezervavo vietÄ , paliko savo duomenis, tačiau nemokėjo jokių pinigų. Vėliau jis su kolegomis persigalvojo ir užsisakė kitÄ vietÄ . Liudytoja B. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „S. u.“ ji dirbo padavėja, o po to barmene.

Kavinėje buvo slepiami mokesčiai, nes pinigai nebÅ«davo muÅ¡ami į kasÄ . Klientai už banketus turėdavo susimokėti grynais, nes bÅ«davo nurodoma, kad kasa neveikia. Ji kavinėje „S. u.“ dirbo apie 3 metus. Klientų sumokėtus pinigus ji dėdavo į stalčių direktorės kabinete. Kai klientai atneÅ¡davo avansÄ , pinigai bÅ«davo įdedami į banketų sÄ siuvinį, tačiau į kasÄ jų niekas nemuÅ¡davo. Savaitgaliai buvo gyva muzika ir muzikantams buvo mokama iÅ¡ kasos, tačiau sumokėjimas niekur neatsispindėdavo, tai buvo įraÅ¡oma tik į tam tikrus lapus.

Atlyginimus jiems apskaičiuodavo J. L. ir jie viskÄ iÅ¡simokėdavo iÅ¡ kasos, arba atveždavo J. L. vyras. Jie pasiraÅ¡ydavo ne už visus gaunamus pinigus, ji buvo įdarbinta puse etato, tačiau gaudavo algÄ kaip už pilnÄ . AtlyginimÄ ji gaudavo du kartus per mėnesį. Per mėnesį jos atlyginimas kisdavo, viskas priklausė nuo dienų skaičiaus. SÄ siuvinis su užraÅ¡u „Baras“ buvo darbuotojų atmintinė, kurioje bÅ«davo suraÅ¡ytos darbuotojų algos, iÅ¡vežimai, nuraÅ¡ymai, o po to viskas bÅ«davo pildoma ataskaitose.

SÄ siuvinyje „Baras“ įraÅ¡ytas vardas ir suma reiÅ¡kia atlyginimÄ , kitoje pusėje kava, arbata reiÅ¡kia, kad daroma kava direktoriams, tai pažymima, kad darant inventorizacijÄ viskas sutaptų. SÄ siuvinyje 2012 m. sausio 14 d. daryti įraÅ¡ai yra jos, tai kavos nuraÅ¡ymai, nurodyta, kad buvo iÅ¡mokėta alga R., L. T., I. D.. 2014 m. sausio 15 d. nurodyta G. L., vadinasi jis atneÅ¡davo grynus pinigus ir iÅ¡mokėdavo. 2014 m. sausio 14 d. ji iÅ¡ kasos paėmė 200 litų ir iÅ¡mokėjo V. L., L.

T. pinigus davė G. L.. 200 litų L. T. sumokėjo ji, 300 litų I. D. taip pat sumokėjo ji, paimdama pinigus iÅ¡ kasos. Direktorė duodavo jiems lapus ir jie iÅ¡simokėdavo pinigus. Virėjams bÅ«davo mokama pirmiausia, nes jų alga didžiausia. 2021 m. balandžio 20 d. įraÅ¡as „grybai 6 kg 32“ reiÅ¡kia, kad buvo atvežta produkcija, už kuriÄ reikėjo mokėti. Kituose įraÅ¡uose taip pat atsispindi darbuotojams iÅ¡mokėtos algos arba gauta produkcija arba G. L. paduoti pinigai, sunaudoti maisto produktai.

Kai iÅ¡mokėdavo pinigus, pildydavo lapÄ ir viskÄ iÅ¡skaičiuodavo iÅ¡ apyvartos. SÄ siuvinyje daryti įraÅ¡ai yra ne tik jos, bet ir kitų darbuotojų. Liudytoja B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. bei nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. puse etato ji dirbo J. V. IÄ® priklausančiame restorane „S. u.“, esančiame (duomenys neskelbtini), padavėjos-barmenės pareigose. Ä® Å¡ias pareigas buvo priimta J.

V. IÄ® savininkės ir direktorės J. L.. Buvo sudaryta darbo sutartis ir numatytas už atliktÄ darbÄ mokėtinas atlygis, tačiau koks tiksliai negali pasakyti, bet ne mažiau pusė tuo metu buvusios minimalios algos. AtlyginimÄ grynais pinigais į rankas gaudavo kiekvieno mėnesio pirmÄ ir penkioliktÄ dienomis. Pinigus tiek jai, tiek kitiems darbuotojams mokėjo J. V. IÄ® vadybininko pareigose dirbantis J. L. sutuoktinis – G. L.. J. L. niekada nėra mokėjusi nei jai nei kitiems darbuotojams atlyginimo, visÄ laikÄ tai darydavo G.

L.. Už jai iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ pasiraÅ¡ydavo darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje. Tačiau be oficialaus atlyginimo tiek jai, tiek kitiems darbuotojams buvo mokamas ir neoficialus, jokiuose įmonės dokumentuose nefiksuotas darbo užmokestis, kuris buvo mokamas iÅ¡ kasos aparate esančių pinigų. Jei kasos aparate nebÅ«davo atitinkamos pinigų sumos, tuomet atitinkama pinigų suma bÅ«davo paimama iÅ¡ taip pat į įmonės apskaitÄ neįtrauktų pinigų, kurie buvo gauti už restorane vykusius banketus, arba už maistÄ , kuris buvo iÅ¡vežtas pagal individualius užsakymus.

Visais Å¡iais neapskaitytais pinigais darbo dienos metu disponuodavo darbuotojai, kurie viskÄ suraÅ¡ydavo į atskirÄ lapÄ , o vakare apyvartos pinigus atiduodavo direktorei J. L. arba jos nurodymu padėdavo jos darbo kabinete. Vien už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. iÅ¡ J. V. IÄ® atsakingų asmenų yra gavusi ne mažesnį, kaip 5000,00 Lt (1448,00 Eur) atlygį, už kurį niekur nėra pasiraÅ¡iusi jokiuose įmonės apskaitos dokumentuose. Banketų ir užsakymų vykdymu iÅ¡vežant maistÄ , rÅ«pindavosi pati J.

L.. Ji nurodydavo į apskaitÄ netraukti gautų pinigų, o vėliau Å¡ias pinigais jau disponuodavo G. L.. IÅ¡ Å¡ių pinigų buvo ne tik mokamas neoficialus atlyginimas, tačiau ir perkamos maisto prekės bei žaliavos maisto gaminimui. Jos paaiÅ¡kinimo metu pateiktame sÄ siuvinyje dalis įrašų yra atlikti jos ranka. SÄ siuvinyje, ties jos vardu įraÅ¡ytos sumos yra neoficialus ir niekur neapskaitytas jai iÅ¡mokėtas atlygis. SÄ siuvinyje iÅ¡mokamas darbuotojams neoficialus darbo užmokestis bÅ«davo įraÅ¡omas deÅ¡inėje lapo pusėje, o kairėje pusėje esantys įraÅ¡ai – maisto produktai ar gėrimai, kurios suvartojo įmonės savininkai ar jų svečiai ir už juos nebuvo sumokėta (1 t., b. l. 35-36).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos B. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji juos papildė nurodydama, kad J. L. taip pat dirbdavo barmene arba bent jau atvažiavus mokesčiams prisistatydavo kaip barmenė. SÄ siuvinyje yra daug jos ranka raÅ¡ytų įrašų, tačiau, kodėl 2014 m. liepos 6 d. tekstas užbrauktas, ji nežino. Kasos likutis su „Z“ ataskaita sutapdavo, nes buvo daromi išėmimai, viskas bÅ«davo nuraÅ¡oma nuo kasos į didelį lapÄ . Pinigai bÅ«davo imami iÅ¡ kasos tik tuomet, kai tai bÅ«davo suderinta, bÅ«davo tikrinama, ar pinigai yra suprekiauti, supajamuoti.

Jei pinigai bÅ«davo paimami iÅ¡ direktorės stalčiuko, tuomet į sÄ siuvinį jie nebuvo įraÅ¡omi, tiesiog į stalčių bÅ«davo įmetamas raÅ¡telis. Jei prie įraÅ¡o nėra jokio užraÅ¡o, tai tas įraÅ¡as gali reikÅ¡ti algÄ . AtlyginimÄ gaudavo du kartus per mėnesį. PasiraÅ¡inėdami žiniaraščiuose, pasiraÅ¡inėjo už mažesnes sumas. Banketų pinigai nebÅ«davo muÅ¡ami į kasÄ , jie bÅ«davo dedami į stalčiukÄ . SuraÅ¡ydavo visÄ bendrÄ apyvartÄ ir įdėdavo į stalčiukÄ .

Visos pajamos ir realios pajamos nesutapdavo. Banketų avansus sumokėdavo, dažniausiai tai bÅ«davo 100 arba 50 litų. Avansas nebÅ«davo muÅ¡amas į kasÄ . Sumokant už banketÄ jie iÅ¡skaičiuodavo avanso dalį ir žmonės tiesiog turėdavo sumokėti mažiau. Ji nepamena, koks buvo oficialus atlyginimas. Po banketo kvitas bÅ«davo suraÅ¡omas ranka ir nuneÅ¡amas klientui. Per metus ji galėjo uždirbti 5000 litų. Be to, turėtų bÅ«ti ne vienas sÄ siuvinis, turėjo bÅ«ti dar ir antras. Norint sužinoti nelegalaus atlyginimo dalį, reikia iÅ¡ sumos sÄ siuvinyje atimti sumÄ Å¾iniaraÅ¡tyje.

IÅ¡ darbo ji išėjo pati, nes apsipyko su savininke J. L.. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas J. L. 2014 m. dirbo padavėju-barmenu. Jis dirbo „S. u.“. IÅ¡ pradžių įsidarbino 0,5 etato, o paskui dirbo 0,75 etato. Jis dirbo beveik metus laiko. AtlyginimÄ gaudavo du kartus per mėnesį. Jis į sÄ siuvinį raÅ¡ydavo, kiek mokėjo, kam mokėjo, kas mokėjo. Pinigus paimdavo arba iÅ¡ kasos, arba juos duodavo G. L.. R. P. pinigai dažniausiai bÅ«davo iÅ¡mokami už maisto produktus, kuriuos jis pirkdavo iÅ¡ savo pinigų.

SÄ siuvinyje dalis įrašų yra daryti jo paties. Ten, kur nurodyta daržovėms, nėra atlyginimas. „289,95 pavedimas“ reiÅ¡kia, kad kažkas už kažkÄ atsiskaitė, šį įraÅ¡Ä galimai darė J. L.. Kitais metais buvo pildomas kitas sÄ siuvinis. Papildomų, sÄ siuvinyje pažymėtų pajamų jis negaudavo, nebent jam bÅ«davo mokama už virÅ¡valandžius. Jis pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje, tačiau realiai gaudavo pinigų sumÄ , nurodytÄ sÄ siuvinyje. Per mėnesį jis gaudavo apie 1000 litų.

Banketų metu iÅ¡ pradžių pinigai nebÅ«davo apskaitomi, vėliau pradėjo juos muÅ¡ti į kasÄ . Ä® kasÄ avanso nemuÅ¡davo, apie jį pasakydavo J. L. darbo pabaigoje. Žmonėms kasos kvitų po banketų jie neduodavo. Darbo grafikai neatitiko tikrovės. IÅ¡ darbo jis buvo atleistas. Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L., barmene. Ji dirbo „M.“ ir „S. u.“. Ji buvo atsakinga už gėrimus ir kasÄ . Už darbÄ bÅ«davo atsiskaitoma du kartus per mėnesį.

Už gautus pinigus ji pasiraÅ¡inėdavo žiniaraÅ¡tyje. Ji gaudavo tokiÄ sumÄ , kuri bÅ«davo nurodyta žiniaraÅ¡tyje. AlgÄ gaudavo tuomet, kai pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje. SÄ siuvinis „Baras“ yra matytas, jame buvo raÅ¡omos įvairios iÅ¡laidos. Jei bÅ«davo mokama už produktus, bÅ«davo raÅ¡oma į jį. Jei ji gaudavo algÄ , ji įraÅ¡ydavo savo algÄ Ä¯ sÄ siuvinį. Ji niekam nėra iÅ¡mokėjusi algos, tačiau jei gaudavo nurodymÄ , sumokėdavo už gaunamas prekes. SÄ siuvinyje yra jos raÅ¡ytų įrašų.

Tai, kad jie turi viskÄ raÅ¡yti į sÄ siuvinį jÄ iÅ¡mokė M. V.. Ä® sÄ siuvinį ji taip pat suraÅ¡ydavo direktorės ar kitų žmonių iÅ¡gertas kavas. Kartais bÅ«davo, kad ne visa alga bÅ«davo iÅ¡mokama iÅ¡kart, tuomet bÅ«davo mokama dalimis. Ä® sÄ siuvinį ji taip pat užraÅ¡ydavo, kas ir nuo kelintos valandos dirbdavo. Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 14 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. birželio 16 d. dirbo J.

V. IÄ®. Pirmuoju laikotarpiu dirbo padavėja ir jos darbo vieta buvo restorane/kavinėje esančiame „M.“ vieÅ¡butyje, adresu (duomenys neskelbtini). Kelias savaites prieÅ¡ jos darbo pabaigÄ J. V. IÄ®, J. L. nurodymu ji dirbo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), padavėja. Po to iÅ¡ J. V. IÄ® iÅ¡sidarbino. Antruoju laikotarpiu, tai yra nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. birželio 16 d. dirbo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. sausio mėn. dirbo padavėja, vėliau iki darbo pabaigos, t. y. iki 2015 m. birželio 16 d.

– barmene. Minėtoje įmonėje dirbo 0,5 etato. Darbo sutartį pasirašė ir dėl darbo tarėsi su J. V. IÄ® savininke J. L.. Su ja taip pat aptarė ir darbo sÄ lygas, atsakomybę ir darbo užmokestį. Kokio dydžio darbo užmokestį aptarė, Å¡iuo metu nepamena, tačiau jos darbo užmokestis paprastai buvo panaÅ¡iai vienodas, kartais kisdavo keliais eurais, nes priklausė nuo iÅ¡dirbtų dienų skaičiaus. Darbo užmokestį, jei neklysta, skaičiuodavo J. L., kokiu principu skaičiuodavo, nežino.

Darbo užmokestį jai iÅ¡mokėdavo J. L.. Už iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ji pasiraÅ¡ydavo algalapyje, kurį pateikdavo pasiraÅ¡yti J. L.. Algalapyje prie nurodytos jos pavardės visÄ laikÄ bÅ«davo nurodyta tokia iÅ¡mokamo darbo užmokesčio suma, kuri jai ir buvo iÅ¡mokama. Jei gerai pamena, darbo užmokestis jai buvo mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį. Jokių papildomų pinigų susijusių su J. V. IÄ® iÅ¡ J. L. negaudavo. Prie algos papildomai užsidirbdavo tik iÅ¡ klientų gautų arbatpinigių.

Tiesioginis darbas kavinėje „S. u.“ buvo prie baro. Buvo atsakinga už bare esančius alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, taip pat turėjo porÄ jai priskirtų kavinės patalpoje stalų, prie kurių ji turėdavo aptarnauti klientus. Kavinėje „S. u.“ ji dirbo slenkančiu grafiku. Darbo grafikas buvo derinamas su kolega barmenu M. V.. Ji, kaip ir kavinėje dirbusios padavėjos atvykus klientams į kavinę turėdavo priimti iÅ¡ jų užsakymus, vėliau paruoÅ¡tÄ maistÄ patiekti klientams ant stalo, vėliau pateikti sÄ skaitÄ už jų užsakymÄ .

KiekvienÄ kartÄ priimdama užsakymÄ iÅ¡ kliento, prie stalo užsiraÅ¡ydavo jo užsakymÄ , vėliau prieidavo prie kavinėje esančio baro ir Å¡alia baro esančiame kompiuteryje nuskanuodavo savo darbo, jÄ identifikuojančiÄ vardinę kortelę ir suvesdavo kliento užsakyto maisto pavadinimÄ . Suvedus kliento užsakymÄ Ä¯ kompiuterį, virtuvės darbuotojai automatiÅ¡kai gaudavo informacijÄ apie užsakytÄ maistÄ ir pradėdavo jį gaminti. PagamintÄ maistÄ patiekdavo jį užsisakiusiam klientui.

Baigus klientui valgyti jam pateikdavo sÄ skaitÄ , kuriÄ jis turėdavo apmokėti. Klientui apmokėjus sÄ skaitÄ , į kasÄ Ä¯muÅ¡davo tokiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ klientas apmokėjo ir grynuosius pinigus įdėdavo į kasÄ . Jos darbo laikotarpiu, kai dirbo kavinėje „S. u.“ buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad į kasÄ grynuosius pinigus įdeda tik barmenas, o padavėjai suprekiautus pinigus laikydavo prie savęs, piniginėse. Taip buvo daroma dėl patogumo, tai yra dėl greitumo aptarnaujant klientus ir dar dėl to, kad visų padavėjų pinigai nesusimaiÅ¡ytų ir darbo pabaigoje kiekvienam padavėjui bÅ«tų paprasčiau atsiskaityti finansiÅ¡kai už jo tÄ darbo dienÄ uždirbtus pinigus.

Visi padavėjai darbo pabaigoje iÅ¡ kompiuterio, specialios programos pagalba pasinaudoję savo darbo, vardinėmis kortelėmis, gaudavo savo visos darbo dienos užsakymų suvestinę ir kompiuterio paskaičiuotÄ bendrÄ sÄ skaitÄ . Tuomet perskaičiuodavo visos dienos gautus iÅ¡ klientų grynuosius pinigus (kuriuos kaip ir minėjo paprastai laikydavo prie savęs piniginėse) ir atskaičiuodavo tokiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ paskaičiuodavo už užsakymus kompiuteris ir tÄ pinigų sumÄ pateikdavo tÄ darbo dienÄ dirbusiam barmenui.

Likusi pinigų suma likdavo padavėjai, kaip arbatpinigiai. Pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ grynuosius pinigus visais atvejais padavėjos paduodavo tÄ darbo dienÄ dirbusiam barmenui. Kadangi ji pati dirbo barmene, todėl padavėjos baigdamos savo darbo dienÄ pinigus pagal aukščiau nurodytÄ tvarkÄ pateikdavo jai. Tuomet ji kartu su pinigus paduodančia padavėja pinigus perskaičiuodavo ir įsitikinusi, kad pinigų suma yra teisinga, t. y. atitinka pinigų sumÄ nurodytÄ padavėjos darbo dienos užsakymų suvestinėje, juos paimdavo.

Taip pat paimdavo ir užsakymų suvestinę, kuri bÅ«davo pasiraÅ¡yta padavėjo paduodančio pinigus. Paimtus pinigus ir suvestinę padėdavo į kasÄ . Baigusi darbÄ , ji bÅ«dama atsakinga už kasÄ , nuimdavo kasos aparate dienos ataskaitÄ ir susiskaičiuodavo visus kasos aparate esančius pinigus, kad įsitikintų, kad pinigai sutampa su jos pačios ir kavinėje dirbusių tÄ darbo dienÄ padavėjų ataskaitomis bendrai. Paprastai darbo pabaigoje pinigus palikdavo kasos aparato stalčiuose. Kasos aparatÄ užrakindavo ir raktÄ , pagal susitarimÄ su J.

L., padėdavo į jos nurodytÄ vietÄ . SekančiÄ darbo dienÄ atėjusi į darbÄ matydavo, kad kasoje pinigų jau nėra, todėl jai buvo aiÅ¡ku, kad pinigus iÅ¡ kasos paėmė savininkė J. L.. Jokių problemų ar pretenzijų iÅ¡ savininkės, dėl tokio pinigų perdavimo ar pinigų trÅ«kumo nėra buvę. Dirbdama barmene ir bÅ«dama atsakinga už pinigus esančius kasoje, J. L. nurodymu, paprastai kelis kartus dienoje turėdavo iÅ¡imti iÅ¡ kasos jos nurodytÄ pinigų sumÄ ir pinigus paduoti tam, kam pasakydavo J.

L.. Tai bÅ«davo įvairÅ«s finansiniai atsiskaitymai: kartais bÅ«davo (jei gerai pamena 2-3 kartus mėnesio eigoje) mokėjimai už maisto produktus, už alkoholį, už kitas prekes, kuriuos į kavinę pristatydavo tiekėjai, darbuotojams avanso ar darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimai, ar kitos iÅ¡laidos, kurias nurodydavo savininkė. Visais atvejais, J. L. nurodymu išėmusi iÅ¡ kasos tam tikrÄ pinigų sumÄ , apie tai pažymėdavo prie baro esančiame sÄ siuvinyje. Ä® minėtÄ sÄ siuvinį ji taip pat užraÅ¡ydavo ir tai, kÄ J.

L. jai pasakydavo, t. y. kad ji turi vienokių ar kitokių iÅ¡laidų susijusių su kavinės veikla, nors iÅ¡ kasos pinigų neiÅ¡imdavo. SÄ siuvinyje ji pažymėdavo apie jos iÅ¡mokėtus su darbo santykiais susijusius finansinius mokėjimus darbuotojams, taip pat atsiskaitymus su tiekėjais ir pan. SÄ siuvinyje užraÅ¡us raÅ¡ydavo nurodydama tos dienos, kuriÄ bÅ«davo iÅ¡laidos, datÄ . Apie raudonos spalvos A4 formato sÄ siuvinį ir jame esančius rankraÅ¡tinius užraÅ¡us laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. birželio 16 d., ji paaiÅ¡kino, kad šį sÄ siuvinį ji yra mačiusi kavinėje „S. u.“.

Å is sÄ siuvinis gulėdavo po baru iÅ¡ baro pusės. Laikotarpiu, kai dirbo kavinėje „S. u.“ pati yra ne kartÄ raÅ¡iusi Å¡iame sÄ siuvinyje įvairiÄ informacijÄ . Tai yra tas sÄ siuvinis, į kurį raÅ¡ydavo visas iÅ¡laidas ir finansinius atsiskaitymus susijusius su darbu, arba pinigus paimtus iÅ¡ kasos J. L. nurodymu. Å iame sÄ siuvinyje rankraÅ¡tinius įraÅ¡us dažniausiai raÅ¡ydavo barmenai. Å io sÄ siuvinio kairėje pusėje buvo raÅ¡oma informacija apie tai, kas buvo iÅ¡neÅ¡ta iÅ¡ baro pačių savininkų J.

L. ir G. L. nurodymu. Tai buvo fiksuojama informacija – apskaita apie jiems padarytÄ kavÄ , alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, apie jų nurodymu svečių vaiÅ¡inimÄ . DeÅ¡inėje sÄ siuvinio pusėje buvo raÅ¡oma informacija apie iÅ¡mokėtas pinigų sumas, kurios buvo paimamos iÅ¡ tos dienos kasos aparato arba pinigų sumos, kurios tiesiog buvo nurodytos pačios J. L., nors pinigai iÅ¡ kasos ir nebuvo paimti. Å iame sÄ siuvinyje buvo pildoma visa informacija susijusi su visomis kavinės iÅ¡laidomis, tam kad reikalui esant bÅ«tų paprasčiau ir tiksliau susiskaičiuoti kavinės finansus.

Kieno nurodymu buvo pildomas Å¡is sÄ siuvinis ji tiksliai nežino. Kai pradėjo dirbti kavinėje „S. u.“ Å¡is sÄ siuvinis jau buvo pradėtas pildyti. Pati šį sÄ siuvinį pildė taip, kaip matė pildytÄ prieÅ¡ tai kitų darbuotojų (3 t., b. l. 48-49). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji nurodė, kad iÅ¡ dalies juos palaiko ir paaiÅ¡kino, kad visuomet dirbo barmene, ji neiÅ¡imdavo pinigų iÅ¡ kasos, ji sumokėdavo tik J. L. paliktais pinigais ir tai pažymėdavo sÄ siuvinyje.

Ji neimdavo pinigų iÅ¡ kasos, nes po to nesutaptų pinigai. Kai ji dirbo, J. L. neimdavo pinigų iÅ¡ kasos. 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. ji negalėjo gauti pinigų, nes tÄ dienÄ nedirbo. Kartu dirbę padavėjai negalėjo pildyti sÄ siuvinio. Taip pat ji galėjo į sÄ siuvinį „Baras“ įraÅ¡yti arbatpinigius tiesiog nurodydama sumÄ . Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. įmonėje ji dirbo nuo 2014 m. rugsėjo. Ji dirbo dvi savaites, bet buvo įdarbinta vienai dienai.

Ji dirbo neoficialiai. Ji stovėjo darbo biržoje, nuėjo į įmonę, jÄ tenkino sÄ lygos, tačiau susitarė, kad įmonė lauks tam tikros dienos, kol gaus subsidijas, iki to laiko ji dirbo nelegaliai. Tuomet ji nusprendė, kad nebenori dirbti toje įmonėje ir dvi dienos iki minėto termino paskambino ir apie tai pranešė. Ji susitarė su J. L., pasiėmė savo darbo užmokestį, tačiau nepamena, ar kažkur už jį pasiraÅ¡inėjo. Pas J. L. ji dirbo barmene. Po visos dienos, ji vesdavo apyvartÄ , iÅ¡laidas raÅ¡ydavo ant lapo.

Ji nepamena, ar jos darbo vietoje buvo kažkoks sÄ siuvinis. Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje ji kreipėsi į J. V. IÄ® savininkę J. L.. Pamena, kad su J. L. kalbėjo apie darbÄ kavinėje „J.“, esančioje Urmo bazėje, dėl barmenės darbo. Su J. L. sutarė, kad ji savaitę laiko dirbs nepasiraÅ¡iusi darbo sutarties, o tada apsispręs ar Å¡is darbas jai tinkamas. Pamena, kad minėtoje kavinėje dirbo apie savaitę laiko po pilnÄ darbo dienÄ .

J. L. jai buvo paaiÅ¡kinusi, jog jos vienos darbo dienos užmokestis bus 60 Lt ir taip pat priklausys kažkokio dydžio procentas už apyvartÄ . Maždaug po kelių dienų J. L. paprašė pateikti asmens duomenis. Ji suprato, kad duomenys reikalingi paruoÅ¡ti darbo sutartį, tačiau negalvojo, jog darbo sutartis bus paruoÅ¡ta jai dar neapsisprendus dirbti minėtoje kavinėje. Po kelių dienų, kai apsisprendė, kad J. V. IÄ® dirbti ji nenori, apie tai pasakė paskambinusi telefonu, tačiau tuomet iÅ¡ J.

L. sužinojo, kad ji jau yra įdarbinta. Tuomet ji J. L. pasakė, kad buvo tartasi kitaip, kad jai bus duotas bandomasis laikotarpis, kuriuo metu bus leista apsispręsti ir pareiÅ¡kė, kad dirbti įmonėje ji nežada. Po Å¡io atvejo ji konsultavosi su darbo birža, kuri patarė geranoriÅ¡kai susitarti su J. V. IÄ® savininke, kad ji perraÅ¡ytų darbo sutartį į terminuotÄ darbo sutartį, t. y. 1 darbo dienai. J. L. sutiko, tuomet ji atvyko į nurodytÄ kavinę „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), kur pasirašė visus jai pateiktus dokumentus.

TÄ patį kartÄ J. L. jai sumokėjo 500 Lt už iÅ¡dirbtÄ laikÄ kavinėje, esančioje Urmo bazėje. Darbo užmokestis jai buvo sumokėtas grynais pinigais. Apie sÄ siuvinyje su užraÅ¡u „Baras“ esančius rankraÅ¡tinius užraÅ¡us nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. ji nurodė, kad šį sÄ siuvinį mato pirmÄ kartÄ . 2014 m. rugsėjo 23 d. įraÅ¡as su jos vardu, Å¡alia kurio nurodyta 500 Lt suma, galima yra jos atlyginimas, nes Å¡iÄ pinigų sumÄ ji yra gavusi.

Pinigus jai padavė J. L. (3 t., b. l. 94-95). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad ji nepasirašė darbo sutarties, bet buvo įdarbinta, buvo susitarta, kad ji gaus algÄ , nors ir nebuvo įdarbinta. Ji patikslino, kad tikriausiai dirbo 2 savaites, nes 500 Lt už vienÄ savaitę yra per daug. Liudytoja Ž. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“, virėja. Atlyginimas jai buvo mokamas du kartus per mėnesį, grynais pinigais, už gautÄ pinigų sumÄ reikėdavo pasiraÅ¡yti.

Ji gaudavo tokiÄ sumÄ , kokia bÅ«davo nurodyta lapelyje. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ji nėra mačiusi. Liudytoja Ž. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 18 d. dirbo J. V. IÄ®. Darbo sutartį pasirašė su Å¡ios įmonės savininke J. L.. Sutartyje buvo pažymėta, kad darbo užmokestis jai bus mokamas ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Minėtame darbe ji dirbo 0,5 etato, pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ darbo grafikÄ , kiek tiksliai valandų darbo savaitėje nepamena.

Jeigu jai pavestus darbus atlikdavo anksčiau, tuomet iÅ¡ darbo galėdavo iÅ¡eiti kiek anksčiau, tačiau bÅ«davo, kad reikėdavo dirbti ilgiau nei numatyta jos darbo grafike. Tai paprastai bÅ«davo tuomet, kada buvo rengiami banketai, užsakytos Å¡ventės. Laikotarpiu, kai ji dirbo J. V. IÄ®, buvo rengti keturi banketai. Prie banketų ruoÅ¡imo neprisidėdavo, jos darbas bÅ«davo iÅ¡plauti indus. Kadangi Å¡ventės paprastai baigdavosi vėlai vakare, tai Å¡venčių pabaigos ji nelaukdavo, buvo leista indus iÅ¡plauti sekančios dienos rytÄ .

Darbo vieta buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje kavinėje laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 18 d. dirbo virtuvės darbuotoja, darbo vieta buvo atskirai nuo kitų patalpų, tai yra konkrečiai indų plovykla. Tiksliai pamena, kad dirbdama J. V. IÄ® darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais, du kartus per mėnesį – avansÄ ir darbo užmokestį. Darbo užmokestį iÅ¡mokėdavo J. L.. Kokias tiksliai pinigų sumas jai buvo iÅ¡mokėjusi J.

L. Å¡iuo metu neapmena. Pamena tik, kad pradėjus dirbti po kurio laiko J. L. jai iÅ¡mokėjo 50 Lt avansÄ . Kiek mokėjo sekančius kartus nepamena ir jokių pinigų sumų įvardinti negali. Kai nutraukė darbo sutartį, pačiai praÅ¡ant, J. L. finansiÅ¡kai atsiskaitė pilnai maždaug po dviejų savaičių. Ji sumokėjo 270 Lt arba 300 Lt. Kai J. L. jai iÅ¡mokėdavo darbo užmokestį arba avansÄ jokiuose dokumentuose pasiraÅ¡yti nereikėdavo. Tuo metu, kai ji dirbo kartu nedirbo jokia kita darbuotoja su jos vardu.

SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ji nėra mačiusi, tačiau nurodė, kad 150 Lt ir 100 Lt iÅ¡ J. L. yra gavusi, tačiau nėra gavusi 600 Lt (3 t., b. l. 63-64). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinu liudytojos Ž. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji papildė, kad už gaunamus pinigus reikėdavo kažkÄ pasiraÅ¡yti. Ji nepamena, kiek ji uždirbdavo per dienÄ . Per jos darbo laikotarpį ji galėjo uždirbti 750 Lt. Už papildomus darbus buvo sumokama papildomai. Jai mokėdavo tik direktorė, barmenai niekada nemokėjo.

Kai gaudavo pinigus už banketus, jų niekur nepatvirtindavo. Liudytoja D. A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ 7 metus dirbo „S. u.“, jos vadovė buvo J. L., ji dirbo virėjos padėjėja. Ji dirbo apie metus laiko, iÅ¡ pradžių atlyginimas buvo normalus, tačiau tuomet jos paprašė dirbti bazėje, buvo sutartas vienas atlyginimas, tačiau buvo sumokėtas kitas, todėl ji ir išėjo. Bazėse ji nenorėjo dirbti, nes jai nepatiko kolektyvas, virtuvė, trÅ«ko erdvės. Gaudama atlyginimÄ ji niekur nepasiraÅ¡inėjo.

Kaip buvo vedama buhalterija, ji nežino. Darbo užmokestį jai mokėdavo G. L.. Liudytoja D. A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. birželio 5 d. dirbo J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), virėjos padėjėja. Dėl darbo tarėsi su J. V. IÄ® savininke J. L.. Aptarus darbo sÄ lygas pasirašė darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad yra įdarbinta 0,5 etato. Pirmojo pokalbio su J. L. metu aptarė, kad jos darbo užmokestis bus 70 Lt už vienÄ darbo dienÄ .

Vėliau, pakitus darbo sÄ lygoms, nuo 2015 m. sausio 1 d. J. L. perspėjo, kad darbo užmokestis bus kintamas, tai yra priklausys nuo dirbtų dienų skaičiaus, dirbtų valandų skaičiaus, taip pat nuo banketų, furÅ¡etų, gedulingų pietų ir kitų užsakymų skaičiaus. Darbo užmokestis jai buvo mokamas du kartus per mėnesį. Darbo užmokestį jai iÅ¡mokėdavo arba J. L. arba jos sutuoktinis G. L., grynais pinigais. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. kavinės virtuvėje dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 07 val. iki 18 val. (savaitgaliais nedirbdavo).

Å iuo laikotarpiu jos darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 1470 Lt. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d. darbo apmokėjimas pakito. Jai buvo mokama už vienÄ darbo dienÄ 18 Eur darbo užmokestis, taip pat papildomai buvo mokamas užmokestis už kiekvienÄ kavinėje rengiamÄ renginį atskirai. RuoÅ¡ti renginiams maistÄ jÄ , kaip papildomÄ darbuotojÄ kviesdavo labai retai, todėl darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 378 Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d. renginių ruoÅ¡imui, jÄ kaip virėjos padėjėjÄ per mėnesį pakviesdavo maždaug po kelis kartus ir tik kelioms valandoms.

Tai iki 2015 m. birželio mėn. buvo padėjusi paruoÅ¡ti maistÄ apie 10-12 renginių. Už tokiÄ pagalbÄ J. L. papildomai prie mėnesinio darbo užmokesčio priskaičiuodavo 10-20 Eurų papildomai. Už iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ji turėjo pasiraÅ¡yti pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Paprastai darbo užmokesčio žiniaraščiuose bÅ«davo nurodyta kiek mažesnė darbo užmokesčio suma, nei jai buvo iÅ¡mokama. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems J.

V. IĮ kavinės darbuotojams nežino, apie tai niekas nekalbėjo. Kokia buvo kavinės „S. u.“ barmenų ir padavėjų darbo tvarka ir koks buvo jų darbo užmokestis, nežino. Kaip ir minėjo, jos darbo vieta buvo virtuvėje ir kavinės patalpose ir prie baro nesilankydavo (3 t., b. l. 40-41). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad kai perėjo dirbti į bazes, jos atlyginimas sumažėjo. Kai kviesdavo padėti į banketus, jai pinigus sumokėdavo ne iškart po banketo, o kartu su atlyginimu.

Pinigus už darbÄ paduodavo G. L.. Ji matydavo, kaip barmenai pildydavo sÄ siuvinį su užraÅ¡u „Baras“. Galėjo bÅ«ti, kad ji gavo 90 Eur ir 200 Eur. Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. ji kavinėje „S. u.“ dirbo padavėja. Dirbo apie 2-3 mėnesius. Ji dirbo trumpai, nes jos netenkino gaunamas darbo užmokestis. Ji dirbo slenkančiu grafiku, tai su vienu tai su kitu barmenu. Atlyginimas buvo apie 300 Lt. Kai jai bÅ«davo sumokama alga barmenė kažkÄ pasižymėdavo, tačiau ji nepamena, ar turėjo už kažkÄ pasiraÅ¡inėti.

Dėl darbų saugos jie turėdavo pasiraÅ¡yti, o į žiniaraščius nepasiraÅ¡ydavo. Klientai atsiskaitydavo grynais pinigais, grynus pinigus ji neÅ¡davosi su savimi, o gale darbo reikėdavo susiskaičiuoti ir paduoti pinigus barmenui, o barmenas pinigus kažkur nuneÅ¡davo. AlgÄ mokėdavo vienÄ kartÄ per mėnesį. Jos žiniomis sÄ siuviniuose buvo žymimos kavos. SÄ siuvinyje su užraÅ¡u „Baras“ esantis įraÅ¡as su jos vardu ir suma gali reikÅ¡ti, kad jai buvo sumokėta alga. Balandžio 8 d. galėjo bÅ«ti avansas.

Jai algÄ iÅ¡mokėdavo barmenė, kuri pinigus paimdavo iÅ¡ kasos. Kai ji dirbo, tuo metu nedirbo jokia kita mergina su jos vardu. Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sÄ siuvinis su užraÅ¡u „Baras“ gulėdavo po baru iÅ¡ baro pusės. Kaip supranta, Å¡iame sÄ siuvinyje rankraÅ¡tinius įraÅ¡us dažniausiai raÅ¡ydavo barmenai. Kaip supranta, Å¡io sÄ siuvinio kairėje pusėje buvo raÅ¡oma informacija apie tai, kas buvo iÅ¡neÅ¡ta iÅ¡ baro pačių savininkų, J. L. ir G.

L. nurodymu. Tai buvo fiksuojama informacija – apskaita apie jiems padarytÄ kavÄ , alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus. DeÅ¡inėje sÄ siuvinio pusėje buvo raÅ¡oma, kaip supranta, informacija apie iÅ¡mokėtas pinigų sumas, kurios buvo paimamos iÅ¡ tos dienos kasos aparato (3 t., b. l. 35-37). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiÅ¡kino, kad į sÄ siuvinį buvo raÅ¡oma pagal direktorių nurodymÄ , barmenai pasižymėdavo, kiek jiems iÅ¡moka, pasižymėdavo pliusiukÄ , kad sumokėjo pinigus iÅ¡ kasos.

Alga jai galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ir po to, kai ji nebedirbo. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis. Darbo užmokestį ji gaudavo tokio dydžio, koks buvo sutartas darbo sutartyje. Liudytoja R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. arba 2014 m. ji dirbo „S. u.“ indų plovėja. JÄ Ä¯darbino J. L., įsidarbinant ji pasirašė darbo sutartį. Jos darbo užmokestis buvo 50 Lt per dienÄ , tokiÄ sumÄ ji ir gaudavo, atlyginimas bÅ«davo mokamas 1 kartÄ per mėnesį, gaudama atlyginimÄ ji pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje.

AlgÄ jai mokėdavo J. L. arba jos vyras. Ant baro ji matydavo ne vienÄ sÄ siuvinį, tačiau nežino, kas juose bÅ«davo raÅ¡oma. Ji nepamena, kad bÅ«tų gavusi sumas, nurodytas prie jos vardo sÄ siuvinyje su užraÅ¡u „Baras“. Barmenas jai niekada nemokėjo algos. Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“ dirbo nuo 2014 m. sausio mėn. pradžios iki 2014 m. balandžio mėn. pabaigos. Darbo sutartį direktorė J. L. jai pateikė pasiraÅ¡yti maždaug po savaitės laiko nuo realios darbo pradžios.

Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino rekomenduota pažįstamų L. G. ir S. G., kurios tuo metu jau kurį laikÄ buvo dirbusios minėtoje kavinėje. Ä® J. V. IÄ® jÄ priėmė pati J. L., indų plovėjos pareigoms. Aptariant darbo užmokestį su J. L. sutarė, jog už vienÄ darbo dienÄ jai mokės po 50 Lt. J. L. užsiminė, kad už papildomas darbo valandas, (Å¡venčių, furÅ¡etų metu) jai sumokės papildomai. Jos darbas buvo slenkančiu grafiku, t. y. „trumpa-ilga savaitė“ (viena savaitė – dvi darbo dienos, kita savaitė – penkios darbo dienos).

Darbo užmokestį jai mokėjo direktorė J. L. ir gal kelis kartus barmenės, kurių vardų neatsimena. Mėnesio laike darbo užmokestis jai buvo išmokamas per du kartus. Kokias pinigų sumas išmokėdavo šiuo metu tiksliai neatsimena. Jokiuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose išmokant darbo užmokestį pasirašyti jos neprašydavo. Pateikdavo pasirašyti tik kažkokiuose juodraščiuose prie nurodytos jai išmokėtos pinigų sumos ir jos pavardės. Ar juodraščiuose buvo nurodytos kitų darbuotojų pavardės ir išmokamų pinigų sumos, neatsimena.

Direktorė darbo užmokestį mokėdavo individualiai, pasikviesdama atskirÄ darbuotojÄ Ä¯ kabinetÄ . Kokį darbo užmokestį gaudavo kiti kavinės darbuotojai nežino, apie tai nekalbėdavo. IÅ¡ J. V. IÄ® iÅ¡sidarbino po konflikto su direktore J. L., kai nesutiko eilinį kartÄ dirbti savo laisvos dienos metu. Pamena, tuo metu J. L. ant jos labai supyko ir iÅ¡ kitų savo kolegių ji sužinojo, kad direktorė planuoja jÄ atleisti. Pabijojusi, kad direktorė su ja pilnai neatsiskaitys arba neleis dirbti ir raÅ¡ys pravaikÅ¡tas, ji tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į VMI konsultacijos.

VMI patarė, kad ji paraÅ¡ytų praÅ¡ymÄ jÄ atleisti iÅ¡ darbo ir iÅ¡siųstų registruotu laiÅ¡ku į J. V. IÄ®. Direktorė J. L. supratusi, kad ji savo teises reikalui esant gins atitinkamose institucijoje, su ja atsiskaitė pilnai ir iÅ¡ savo įmonės atleido pagal įstatymus. Pamena, kad atsiskaitydama finansiÅ¡kai paskutinį kartÄ , J. L. jai padavė pasiraÅ¡yti kažkokius tai dokumentus, kuriuose buvo nurodytos pinigų sumos. Kaip tiksliai vadinosi minėtas dokumentas nepamena, galimai tai buvo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tis, tačiau jame nurodytos pinigų sumos tikrai neatitiko jai iÅ¡mokėtų piniginių sumų.

Realiai darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas didesnis nei tas, kuris buvo nurodytas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Jos žiniomis tuo laikotarpiu, kuomet ji dirbo kavinėje, toje kavinėje nedirbo daugiau asmenų tuo pačiu vardu. SÄ siuvinį su užraÅ¡u „Baras“ ji matė pirmÄ kartÄ , tačiau susipažinusi su rankraÅ¡tiniais įraÅ¡ais, suprato, kad greičiausiai tai yra barmenų įraÅ¡ai apie darbuotojus, tame tarpe ir jai sumokėtÄ darbo užmokestį. Prie jos vardo paraÅ¡ytas sumas yra gavusi (3 t., b. l. 116-118).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji paaiškino, kad jai pinigus mokėdavo tik savininkas ir direktorė. Gali būti, kad kai jai labai reikėjo pinigų, jai buvo sumokėtas avansas, kuris vėliau buvo išskaičiuotas iš atlyginimo. Ji tikrai nebuvo gavusi 770 Lt ir negalėjo gauti papildomų pinigų prie atlyginimo. Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“ iš pradžių dirbo padavėja, o po to dirbo barmene.

Dirbant buvo vedami sÄ siuviniai, pinigai buvo slepiami, algos mokamos vokeliuose. Ji buvo įdarbinta mažesniu etatu negu dirbo. Buvo mokami „balti“ ir „juodi“ pinigai. J. L. mokėdavo pinigus vienÄ kartÄ per mėnesį, o avansus iÅ¡mokėdavo G. L.. Jei bÅ«davo banketai, jie turėdavo nemuÅ¡ti pinigų į kasÄ . Jei atvažiuodavo tiekėjai, jie pinigus iÅ¡imdavo, tačiau jų nežymėdavo. Kavas, arbatas su nuolaida raÅ¡ydavo į sÄ siuvinį, jei barmenas, tai mokėdavo algas ir jas įraÅ¡ydavo į sÄ siuvinį.

Mokėdami, jie iÅ¡imdavo pinigus iÅ¡ kasos ir paduodavo, tačiau niekur, iÅ¡skyrus sÄ siuvinį, tai nebuvo pažymima. Jai reikėdavo pildyti sÄ siuvinį su užraÅ¡u „Baras“. Å iame sÄ siuvinyje yra ir jos padarytų įrašų. ParaÅ¡ytos sumos reiÅ¡kia, kad buvo iÅ¡mokėti pinigai. Jei praÅ¡o, ji iÅ¡mokėdavo pinigus į rankas. J. L. nurodydavo kiek ir kam duoti pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė kitokius parodymus, nes jai skambino J. L. ir kalbėjo su ja, kad ji neduotų parodymų, tas pats buvo ir prieÅ¡ teismÄ .

PrieÅ¡ praeitÄ posėdį skambino J. L. posÅ«nis. Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. dirbo J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, barmenės-padavėjos pareigose. Pamena, kad balandžio mėn., jei neklysta apie 3 savaites laiko turėjo nedarbingumÄ , taigi minėtoje įmonėje dirbo labai trumpÄ laikÄ . Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino per savo pažįstama R. M.. Darbo sutartį dėl 10 val. darbo valandų savaitėje pasirašė su įmonės savininke J.

L.. Pamena, kad su įmonės savininke aptarė ir darbo užmokesčio dydį, tačiau kokio dydžio sutarė jai mokamo darbo užmokesčio Å¡iuo metu neatsimena. Kokiu darbo grafiku dirbo, tiksliai neatsimena, tačiau pamena, kad tikrai ne po pilnÄ darbo dienÄ . Pamena, kad laikotarpiu, kai dirbo J. V. IÄ® jai darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas 3 kartus. Darbo užmokestį visus 3 kartus jai iÅ¡mokėjo įmonės savininkė J. L.. Ar gavusi darbo užmokestį ji pasiraÅ¡ydavo kokiuose nors dokumentuose neatsimena.

Ar dirbant J. V. IÄ® kavinėje jai yra tekę pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje nežino, nes neatsimena. SÄ siuvinyje su užraÅ¡u „Baras“ esančius užraÅ¡us mato pirmÄ kartÄ , Å¡io sÄ siuvinio ji nepildė, be to, sÄ siuvinyje nemato savo ranka darytų įrašų. Apie sÄ siuvinyje prie jos vardo nurodytas sumas ji negali nieko paaiÅ¡kinti (3 t., b. l. 179-180) Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiÅ¡kino, kad neteisingi jos parodymai buvo įtakoti J.

L.. Balandžio 19 d. įraÅ¡as su jos vardu ir „325“ reiÅ¡kia, kad ji pati sau iÅ¡simokėjo algÄ . Ji dirbo pilnu etatu, o oficialiai gaudavo tik už 0,25 etato, kitus pinigus gaudavo į rankas. Buvo kažkokie darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuos reikėdavo pasiraÅ¡yti, ji gavo pinigus nurodytus žiniaraščiuose, o kas virÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tį, gaudavo į rankas ir tai bÅ«davo paraÅ¡yta sÄ siuvinyje. Žiniaraščiuose jie pasiraÅ¡ydavo ne tuomet, kai bÅ«davo iÅ¡mokami pinigai.

Jai bÅ«davo mokama nuo iÅ¡dirbtų valandų skaičiaus. Dienos eigoje ne visi pinigai bÅ«davo įneÅ¡ami į kasÄ . Jei bÅ«davo didesnės sumos, ar klientai norėdavo atsiskaityti banko kortele, bÅ«davo meluojama, kad neveikia kasos aparatas. Visos mažos sumos bÅ«davo muÅ¡amos į kasÄ . J. L. posÅ«nis prašė tylėti apie sÄ siuvinius. BÅ«tent darbuotojų iniciatyva viskas iÅ¡lindo į vieÅ¡umÄ . Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis neatitinka tikrovės, visi dirbdavo ilgiau negu reikėjo.

Liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L., dirbo Urmo bazėje, apie mėnesį. IÅ¡ pradžių dirbo barmene, o po to dirbo padavėja. Ji dirbo pilnu etatu, per dienÄ uždirbdavo 60-70 Lt. Atlyginimas buvo mokamas į rankas. Dirbdama ji pildydavo tai, kÄ liepdavo darbdavys. Ji pildydavo kasos operacijų žurnalÄ , knygÄ , po darbo dienos pildydavo uždarbį. Ji taip pat pildydavo sÄ siuvinį su užraÅ¡u „Baras“. Ä® šį sÄ siuvinį raÅ¡ydavo darbuotojų algas, kokios ir kam yra iÅ¡mokamos, prie kurių darbuotojai pasiraÅ¡ydavo, ir pinigus, kurių nemuÅ¡davo į kasÄ .

SÄ siuvinyje darbuotojai pasiraÅ¡inėdavo, kad negalėtų teigti, jog negavo atlyginimo. Taip jai liepė daryti J. L.. Ji taip pat yra gavusi atlyginimÄ Ä¯ rankas. Ji yra gavusi 150 Lt, tačiau nėra gavusi sÄ siuvinyje prie jos vardo įraÅ¡ytų 750 Lt, nebent tai bÅ«tų mokėjimas už mėnesį. Kai ji dirbo, daugiau žmonių su tokiu pat vardu nebuvo. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ji nėra pildžiusi, galimai Urmo bazėje buvo kitas sÄ siuvinis. Pinigai iÅ¡ kasos bÅ«davo iÅ¡mokami tik tuomet, kai tai jiems liepdavo vienas iÅ¡ direktorių.

Paskutinę jos darbo dienÄ ji pasiėmė mokėjimÄ kavinėje „S. u.“. Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. dirbo J. V. IÄ® kavinėje „J.“, esančioje Urmo bazėje, adresu (duomenys neskelbtini). Ä® minėtÄ Ä¯monę buvo įdarbinta per darbo birÅ¾Ä . Darbo sutartį pilnu etatu pasirašė su įmonės savininke J. L.. Darbo sutartį pasirašė po to, kai minėtoje kavinėje jau buvo iÅ¡dirbusi apie savaitę laiko.

Kavinėje „J.“ dirbo barmenės pareigose. Su J. L. buvo sutarę, kad už vienÄ darbo dienÄ jai bus mokamas 60 Lt darbo užmokestis. Darbo grafikas buvo slenkantis, t. y. dirbo keturias darbo dienas nuo 07.00 val. iki 18.00 val. ir po to tris arba keturias dienas turėjo iÅ¡eiginių. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais ir J. L. nurodymu darbo užmokestį iÅ¡simokėdavo pati paimdama pinigus iÅ¡ kasos. Kai pradėjo dirbti minėtoje kavinėje jos kolegė E. K. jai paaiÅ¡kino, kad pagal nusistovėjusiÄ kavinėje tvarkÄ , kavinės darbuotojams darbo užmokestį, J.

L. nurodymu (arba atskiru telefono skambučiu) iÅ¡moka barmenės. Jai taip pat paaiÅ¡kino, kad apie darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bÅ«tina pažymėti juodraÅ¡tiniame sÄ siuvinyje, kuris bÅ«davo padėtas po baru. Taigi laikotarpiu kai dirbo J. V. IÄ®, maždaug per 4-5 savaites liudytoja savo kolegėms ir sau pačiai iÅ¡mokėjo 2 arba 3 kartus darbo užmokestį. Visais atvejais apie iÅ¡mokėtus darbuotojams darbo užmokesčius pažymėdavo jai parodytame juodraÅ¡tiniame sÄ siuvinyje ir prie iÅ¡mokėtų pinigų sumos darbuotojų papraÅ¡ydavo pasiraÅ¡yti už gautus pinigus.

IÅ¡ J. L. ar iÅ¡ G. L. nebuvo gavusi jokių pastabų dėl pinigų darbuotojams iÅ¡mokėjimo. Kiek tiksliai ji yra gavusi dirbdama J. V. IÄ® darbo užmokesčio pasakyti negali, tačiau pamena, kad kai iÅ¡eidinėjo iÅ¡ darbo, J. L. su ja atsiskaitė pilnai sumokėdama papildomai 300 arba 400 litų. Pamena, kad dirbant minėtoje įmonėje keletÄ kartų J. L. jai ir kitoms darbuotojoms buvo pateikusi pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. ŽiniaraÅ¡tyje bÅ«davo nurodyta tikrai kita, t. y. mažesnė pinigų suma, nei ta pinigų suma, kuri buvo mokama kaip darbo užmokestis.

Matė, kad prie kitų kavinės darbuotojų pavardžių buvo nurodyta taip pat kita pinigų suma, t. y. mažesnė, nei ta, kuriÄ jai nurodydavo iÅ¡mokėti kavinės darbuotojams (3 t., b. l.133-134). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad tie asmenys, kuriems barmenai iÅ¡mokėdavo atlyginimÄ , nepasiraÅ¡ydavo žiniaraščiuose, o pasiraÅ¡ydavo sÄ siuviniuose. Darbo dienos pabaigoje bÅ«davo į kasÄ neįmuÅ¡tų pinigų, juos padėdavo į dėžutę, į kasÄ arba paduodavo vienam iÅ¡ direktorių.

Pinigus, kuriuos atiduodavo iÅ¡ dėžutės, suraÅ¡ydavo į sÄ siuvinį. Ji nedirbdavo papildomai, ne pagal darbo grafikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu paminėta 300-400 Lt suma yra jos darbo užmokestis. Ji pamena, kad tik po savaitės darbo kavinėje gavo pasiraÅ¡yti darbo sutartį. Liudytoja J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. V. IÄ®, padavėja, po to barmene, o po to vėl padavėja. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). Su ja buvo sudaryta darbo sutartis, iÅ¡ pradžių dėl pusės etato, o vėliau, kai ji buvo įdarbinta barmene, darbo sutartis buvo sudaryta pilnam etatui.

J. L. liepė jai ateiti dirbti rugsėjo 1 d., tačiau ji atsisakė, tarp jų kilo konfliktas ir J. L. jÄ nužemino pareigose bei jos darbo krÅ«vį sumažino iki pusės etato. Darbovietėje egzistavo darbo dienos užmokestis, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyje. Nepaisant to, jog darbo sutartyje buvo numatyta, kad ji dirba puse etato, tačiau iÅ¡ tikrųjų ji dirbo pilnu etatu ir savaitgaliais. Jos darbo užmokestis buvo mokamas į rankas ir jis buvo didesnis, nei numatytas darbo sutartyje. Atlyginimus į rankas dažniausiai iÅ¡mokėdavo G.

L.. Ji pati nėra niekam nieko iÅ¡mokėjusi. Ji yra mačiusi sÄ siuvinį, kuriame buvo raÅ¡omi žmonėms iÅ¡mokami atlyginimai, kas ir iki kelių dirbo, kiek buvo iÅ¡gerta kavos, alkoholio. Kartais bÅ«davo taip, jog jiems paskambindavo vienas iÅ¡ direktorių ir liepdavo iÅ¡mokėti atlyginimÄ , tuomet jie imdavo pinigus iÅ¡ kasos. Ji tokiu bÅ«du yra iÅ¡mokėjusi pinigus. Raudonos spalvos žurnale yra ir jos darytų įrašų, kuriuose užfiksuoti įvairÅ«s mokėjimai už kavÄ , alkoholį, algas.

Sumos, kurios yra suraÅ¡ytos sÄ siuvinyje ir bÅ«davo iÅ¡mokamos. Be to, sumos, kurios yra įraÅ¡ytos į sÄ siuvinį bÅ«davo imamos iÅ¡ kasos. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose ji pasiraÅ¡inėdavo, tačiau sumos neatitikdavo, realiai ji gaudavo daugiau. Jos darbo metu bÅ«davo taip, kad ji ne visus pinigus muÅ¡davo į kasÄ . Dažniausiai nebÅ«davo muÅ¡amos sumos už didesnius pietus. Darbo pabaigoje bÅ«davo pildomas lapas, kuriame bÅ«davo nurodyti visi pinigai ir sudėtos visos sÄ skaitos.

Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Ji dirbdavo pilnu etatu. Gaudama atlyginimÄ , ji pasiraÅ¡ydavo į algalapį. Apie sÄ siuvinį su užraÅ¡u „Baras“ ji negali nieko pasakyti. Pinigus jai visuomet sumokėdavo J. L., G. L. jai pinigų nemokėdavo. SÄ siuvinyje su užraÅ¡u „Baras“ prie jos vardo nurodytų pinigų sumų ji negavo. Jos darbo metu nedirbo daugiau darbuotojų su tokiu pat kaip jos vardu.

AtlyginimÄ ji gaudavo vienÄ kartÄ per mėnesį. Ji dirbdavo pamaininį darbÄ , o iÅ¡ darbo ji išėjo, nes jos netenkino patalpos ir sunkus darbas. Liudytoja S. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. įmonėje ji dirbo ne pilnu etatu. Ji nepamena, ar atlyginimÄ gaudavo grynais ar pavedimu. Liudytoja S. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. birželio mėn. dirbo J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, padavėjos pareigose. Minėtu laikotarpiu savaitei laiko buvo iÅ¡vykusi atostogų.

Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino radusi skelbimÄ dėl darbo internetiniame portale. Darbo sutartį, dėl 20 val. savaitėje pasirašė su J. L.. Su įmonės savininke aptarė dėl darbo grafiko tik savaitgalio dienomis, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokį darbo grafikÄ ji derino prie savo užimtumo. Koks darbo užmokestis buvo nurodytas jos pasiraÅ¡ytoje darbo sutartyje ir kokio dydžio realų darbo užmokestį buvo sutarusi su įmonės savininke, tiksliai neatsimena. Darbo užmokestį jai iÅ¡mokėdavo barmenės ir įmonės savininkė J.

L., grynais pinigais, vienÄ kartÄ per mėnesį. Kokio dydžio darbo užmokestį barmenės ir savininkė jai iÅ¡mokėdavo ir ar joms iÅ¡mokėjus darbo užmokestį jos papraÅ¡ydavo kur nors pasiraÅ¡yti, Å¡iuo metu neatsimena. Ar jai yra tekę pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose neatsimena. Neatsimena dėl to, kad J. V. IÄ® dirbo trumpÄ laiko tarpÄ , be to gali suklysti teigdama dėl darbo užmokesčio dydžio dėl to, kad be darbo užmokesčio padavėjos, tame tarpe ir ji gaudavo iÅ¡ klientų arbatpinigius.

Arbatpinigius kiekviena padavėja užsidirbdavo savarankiÅ¡kai ir jų dalintis nereikėjo. Taigi kiek tiksliai yra gavusi darbo užmokesčio dirbdama J. V. IÄ® neatsimena. Tuo laikotarpiu, kuomet dirbo ji, daugiau nedirbo jokių kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ir jame esančių įrašų ji nėra mačiusi, o apie prie jos vardo paraÅ¡ytas sumas, ji negali nieko paaiÅ¡kinti (3 t., b. l. 169-170). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos S. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad prie jos vardo įraÅ¡ytÄ 390 sumÄ ji galėjo gauti, tačiau tiksliai nepamena.

Banketų metu ji neimdavo pinigų, arbatpinigius ji gaudavo per pietus. Ji tiksliai nepamena, ar jai pinigus kažkada iÅ¡mokėjo barmenas. Liudytoja S. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo kavinėje „S. u.“, barmene. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ji iÅ¡ virÅ¡elio nepamena, tačiau viduje esantys įraÅ¡ai jai matyti. Ä®raÅ¡ai sÄ siuvinyje reiÅ¡kia, kas ir kÄ tÄ dienÄ imdavo, kiek iÅ¡gerta kavos, kam iÅ¡mokėti pinigai už servetėles, staltieses, gyvÄ muzikÄ ir panaÅ¡iai, taip pat, jeigu bÅ«davo pasiimamas avansas.

Pinigai iÅ¡ kasos bÅ«davo paimami su leidimu. Ji yra raÅ¡iusi į šį sÄ siuvinį. Vardas, alga ir pinigų suma reiÅ¡kia, kad bÅ«davo iÅ¡mokama kažkam bare, kai nebÅ«davo Å¡eimininkų. Jei jie iÅ¡simokėdavo avansÄ , jis bÅ«davo iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ atlyginimo. Liudytoja S. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. dirbo J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini), barmenės pareigose. Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino radusi skelbimÄ internete.

Darbo sutartį pilnu etatu pasirašė su įmonės savininke J. L.. Nors pasiraÅ¡ytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau įmonės savininkė J. L. už vienÄ jos darbo dienÄ pradžioje, kol iÅ¡moko dirbti savarankiÅ¡kai prie baro mokėjo po 20 Eur, vėliau po 25-30 Eur dienoje. Jos darbo grafikas buvo slenkantis ir dirbo po pilnÄ darbo dienÄ , t. y. nuo ryto iki vakaro. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais. Darbo užmokestį savininkės J. L. nurodymu (leidimu) iÅ¡mokėdavo sau pati, paimdama pinigus iÅ¡ kasos.

Tokia pačia tvarka darbo užmokestį dažnai tekdavo iÅ¡mokėti ir kitiems kavinės darbuotojams. Tiek sau, tiek kitiems kavinės darbuotojams darbo užmokestį iÅ¡mokėdavo iÅ¡skirtinai su savininkės J. L. žinia. J. L. niekad nebuvo pareiÅ¡kusi jokios pretenzijos dėl netinkamai iÅ¡mokėtų arba dingusių pinigų. Kai atėjo dirbti į J. V. IÄ®, ji tiesiog rado tokiÄ darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo tvarkÄ . AsmeniÅ¡kai jai savininkė J. L. nei karto nebuvo mokėjusi darbo užmokesčio.

Oficialiame darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje per visÄ savo darbo laikÄ Ä¯monėje yra pasiraÅ¡iusi 2 arba 3 kartus. Visus kartus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius pasiraÅ¡yti pateikdavo J. L.. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje prie jos vardo ir pavardės nurodyta pinigų suma nuo realiai jai leistos iÅ¡simokėti sumos skyrėsi. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta pinigų suma bÅ«davo mažesnė. Dirbant kavinėje barmenės pareigose, pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ ji kiekvienÄ kartÄ iÅ¡simokėjusi sau arba kitam kavinės darbuotojui darbo užmokestį, apie tai pažymėdavo juodraÅ¡tiniame sÄ siuvinyje, kuris buvo laikomas prie baro, Å¡alia kasos aparato.

KiekvienÄ kartÄ apie paimtus iÅ¡ kasos ir iÅ¡mokėtus darbuotojams arba sau pinigus, ji apie tai pažymėdavo sÄ siuvinyje ir tiksliai nurodydavo pinigų sumÄ . PaaiÅ¡kina, kad apie šį sÄ siuvinį kavinės savininkė J. L. tikrai žinojo, ji matydavo kaip ji arba kitas barmenas į sÄ siuvinį raÅ¡ydavo jos pačios arba jos sutuoktinio G. L. užsakymus (kavÄ , alkoholinius gėrimus ir pan.). Tuo metu, kai ji dirbo kavinėje „S. u.“, kavinėje daugiau nedirbo kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu.

Apie sÄ siuvinį su užraÅ¡u „Baras“ ji paaiÅ¡kino, kad Å¡is sÄ siuvinis buvo barmenų juodraÅ¡tis. SÄ siuvinyje buvo daromi įraÅ¡ai apie konkrečios darbo dienos finansines pajamas ir iÅ¡laidas bei savininkų asmeninį baro sunaudojimÄ . Savininkų sunaudojimÄ Ä¯prastai raÅ¡ydavo kairėje lapo pusėje, o deÅ¡inėje pusėje bÅ«davo raÅ¡oma apie turėtas iÅ¡laidas. Visos iÅ¡laidos buvo dengiamos paimant grynuosius pinigus iÅ¡ kasos. Ji pati ne kartÄ sau iÅ¡simokėjo darbo užmokestį iÅ¡ kasos.

Pinigai iÅ¡ kasos bÅ«davo iÅ¡imami tik tuomet, kai tai padaryti leisdavo J. L. arba G. L.. Pinigų sumÄ , kuriÄ ji turėdavo sumokėti kitiems darbuotojams, nurodydavo J. L., sumÄ ir darbuotojo vardÄ paraÅ¡ydama ant lapuko. Apie iÅ¡mokėtÄ sumÄ ji visuomet pažymėdavo juodraÅ¡tiniame sÄ siuvinyje. Kavinėje tÄ dienÄ dirbęs barmenas turėdavo užpildyti dienos ataskaitos lapÄ , kuriame bÅ«davo nurodyta dirbusio darbuotojo vardas, jo darbo laikas, visos dienos pajamos, iÅ¡laidos. Likęs grynų pinigų likutis su dienos ataskaitos lapu bÅ«davo padedamas į J.

L. nurodytÄ vietÄ . J. L. jÄ atleido iÅ¡ darbo, nes ji susirgo ir savavaliÅ¡kai apsikeitė su kolega darbo dienomis (3 t., b. l. 184-186). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos S. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad kai iÅ¡imdavo pinigus iÅ¡ kasos, to niekaip neįformindavo. Liudytoja T. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L. kavinėje „S. u.“. Jai atlyginimÄ mokėdavo J. L., už gautÄ algÄ ji pasiraÅ¡ydavo algalapyje.

Liudytoja T. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. spalio-gruodžio mėn. dirbo J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), indų plovėjos pareigose. Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino pagal skelbimÄ internete. Dėl darbo tarėsi su J. V. IÄ® savininke J. L.. Aptarus darbo sÄ lygas pasirašė darbo sutartį. Mano, kad J. V. IÄ® dirbo pilnu darbo etatu. Darbas buvo slenkančiu grafiku, darbo dienÄ dirbdavo po 12 val. Darbo užmokestis buvo numatytas minimalus, o kiek tiksliai gaudavo darbo užmokesčio neatsimena.

Laikotarpiu, kai dirbo minėtoje kavinėje iÅ¡ viso du kartus yra gavusi darbo užmokestį. PirmÄ jį kartÄ darbo užmokestį sumokėjo J. L., antrÄ kartÄ , jos sutuoktinis G. L.. Kiek tiksliai ar net apytiksliai jai buvo sumokėta darbo užmokesčio, neatsimena. Ar tuos kartus, kai jai buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, jai buvo pateiktas pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tis, neatsimena. Apskritai apie darbÄ J. V. IÄ® mažai kÄ beprisimena, nes Å¡ioje įmonėje dirbo labai trumpÄ laiko tarpÄ .

Pamena, kad iÅ¡ Å¡ios įmonės iÅ¡sidarbino po to, kai J. L. jai pavedė dirbti papildomus darbus (daržovių paruoÅ¡imÄ miÅ¡rainėms), tačiau už papildomÄ darbÄ mokėti nesutiko. Tuomet dirbti ilgiau ji nesutiko ir iÅ¡ įmonės išėjo savo noru. Jai dirbant kavinėje nedirbo daugiau asmenų su tokiu pat kaip jos vardu (4 t., b. l. 15-16). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad galėjo gauti sÄ siuvinyje nurodytas sumas, tačiau barmenai jai niekada nemokėjo.

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“, virėja. Darbo sutartis buvo sudaryta su J. L.. Jos darbo užmokestis buvo minimumas. Kai gaudavo pinigus, reikėdavo pasiraÅ¡yti algalapyje, atneÅ¡davo sÄ siuvinį. Kartais tekdavo dirbti virÅ¡valandžius, Å¡ventinėmis dienomis, už kuriuos bÅ«davo papildomai sumokama. Ji niekada nėra gavusi darbo užmokesčio iÅ¡ barmenų. Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio dirbo J.

V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), virėjos pareigose. Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino per darbo birÅ¾Ä . Dėl darbo tarėsi su J. V. IÄ® savininke J. L.. Aptarus darbo sÄ lygas pasirašė darbo sutartį. J. V. įmonėje dirbo pilnu darbo etatu, slenkančiu grafiku, apie 8 val. darbo dienoje. Darbo užmokestis buvo numatytas minimalus ir mokamas du kartus per mėnesį. Darbo užmokesčio dalis jos praÅ¡ymu buvo pervedama į jos asmeninę sÄ skaitÄ esančiÄ â€žSwedbank“ banke, kita darbo užmokesčio dalis buvo mokama grynais pinigais, kuriÄ dažniausiai sumokėdavo pati J.

L., retais atvejais J. L. sutuoktinis G. L.. Niekas kitas darbo užmokesčio jai nėra mokėjęs. PaaiÅ¡kina, kad kartÄ Ä¯ mėnesį, J. L. jai ir kitoms kolegėms pateikdavo pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tį (algalapį). Ar darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje (algalapyje) bÅ«davo nurodyta tiksliai ta pinigų suma, kuri realiai bÅ«davo iÅ¡mokama kaip darbo užmokestis, neatsimena ir apie tai nieko komentuoti negali. Jos darbo užmokestis nuo kavinėje rengiamų banketų, furÅ¡etų, gedulingų pietų ir kitų užsakymų nekito.

Tais atvejais, kai buvo rengiami šventiniai užsakymai ir būdavo būtinybė dirbti viršvalandžius, taip pat šventinių dienų darbo metu darbuotojams buvo sumokamas priedas prie pagrindinio darbo užmokesčio. Taip pat yra buvę retų atvejų, kai dėl darbo krūvio darbo vietoje užtrūkdavo ilgiau, tuomet savininkė J. L. padengdavo kelionės išlaidas „Taxi“ automobiliu. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems J. V. IĮ kavinės darbuotojams ji nežino. Kokia kavinės „S. u.“ barmenų ir padavėjų darbo tvarka ir koks buvo jų darbo užmokestis bei kas jiems darbo užmokestį išmokėdavo, nežino ir niekada nesidomėjo.

Su kavinėje dirbusiais barmenais ar padavėjomis turėjo iÅ¡skirtinai darbinius santykius, bendravo minimaliai, nes jų darbo vietos buvo skirtingose kavinės patalpose, be to buvo skirtingas amžius, todėl skyrėsi interesai. Jos darbo vieta buvo virtuvėje ir kavinės patalpose ar prie baro ji nesilankydavo. Nors dėl savo darbo sÄ lygų bei darbdavės J. L. buvo labai patenkinta, tačiau iÅ¡ darbo išėjo savo noru dėl sveikatos ir dėl to, kad rado darbÄ palankesniu darbo grafiku. Jai dirbant kavinėje „S. u.“, nedirbo daugiau jokių asmenų su tokiu pat kaip jos vardu (4 t., b. l. 11-12).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad sÄ siuvinyje su užraÅ¡u „Baras“ nurodytų pinigų sumų ji negavo. Taip pat ji nėra praÅ¡iusi, kad gautų papildomai pinigų Liudytoja K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L. kavinėje „S. u.“, atliko praktikÄ , o vėliau buvo perkelta į kavinę, esančiÄ Urmo bazėse. Ji dirbo padavėja, buvo pasiraÅ¡iusi darbo sutartį.

BÅ«davo taip, kad jai sumokėdavo pinigus iÅ¡ kasos, nes taip bÅ«davo patogiau. Barmenai žinodavo, kiek sumokėti, nes jiems viskas bÅ«davo suraÅ¡yta ant balto popieriaus lapo. PrieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ daro su ja atsiskaitė J. L.. Ä® kasÄ nemuÅ¡davo pinigų, kurie bÅ«davo iÅ¡imami, jie bÅ«davo užraÅ¡omi į sÄ siuvinį. Vardas, suma ir avansas reiÅ¡kia, kad tam asmeniui buvo sumokėtas avansas. Kai ji dirbo barmene Urmo bazėje, ji pildydavo kasos knygÄ . Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. vasario 23 d. dirbo J.

V. IÄ®. Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino turėdama tikslÄ atlikti praktikÄ , kuri buvo bÅ«tina besimokant Kauno profesinio maisto pramonės ir prekybos mokymo centre. Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino radusi skelbimÄ internete. Darbo sutartį, dėl 30 darbo val. dienoje pasirašė su įmonės savininke J. L.. Koks darbo sutartyje buvo numatytas jos darbo užmokestis nepamena, atrodo, kad valandinis. Dirbo pagal slenkantį darbo grafikÄ , įvairų darbo valandų skaičių. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais.

Kiek kartų dirbdama minėtoje įmonėje yra gavusi darbo užmokestį tiksliai pasakyti negali, tačiau darbo užmokestį jai yra iÅ¡mokėjusi įmonės savininkė J. L. ir barmenas vardu M. V.. Pamena, kad M. V. darbo užmokestį jai ir kitoms padavėjoms iÅ¡mokėdavo pagal kavinės savininkės paskaičiuotÄ darbo užmokesčio dydį, kurį ji užraÅ¡ydavo ant paprasto mažiuko lapuko. Ji ne kartÄ yra mačiusi, kad tokie lapukai, kuriuose buvo užraÅ¡yta darbuotojo vardas ir pinigų suma, gulėdavo barmenų darbo vietoje, o bÅ«tent bare, esančiame kasos aparato stalčiuje.

Ji ne kartÄ mačiusi, kai barmenas M. V. iÅ¡mokėdavo pinigus kitiems kavinės darbuotojams. Matė, kad pinigus darbuotojams M. V. iÅ¡mokėdavo paėmęs iÅ¡ kasos aparato. Gavusi pinigus tÄ kartÄ ji niekur nepasiraÅ¡ydavo, jai nepateikdavo pasiraÅ¡yti jokių dokumentų. Daug dokumentų ji pasirašė tik tuomet, kai baigėsi praktika ir ji iÅ¡eidinėjo iÅ¡ darbo. Tuo metu, kai ji dirbo kavinėje „S. u.“, toje kavinėje nedirbo kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. SÄ siuvinį su užraÅ¡u „Baras“ ji matydavo kavinėje „S. u.“.

SÄ siuvinį apibÅ«dintų kaip kavinės juodraÅ¡tinę buhalterijÄ , kuriÄ vesdavo kavinėje dirbantys barmenai. SÄ siuvinyje prie jos vardo nurodytas pinigų sumas, ji yra gavusi (4 t., b. l. 19-20). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad ji dirbdavo ne pilnu etatu, ji nežino, kiek uždirbo kiti darbuotojai. AlgÄ ji gaudavo du kartus per mėnesį. Algalapio ji nėra gavusi. Kasoje nebuvo muÅ¡amos darbuotojams iÅ¡mokamos sumos.

Padavėjai darbo dienos metu pinigus laikydavo pas save, o vakare turėdavo atiduoti. Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. įmonėje, pagalbine darbuotoja. Atlyginimas jai bÅ«davo mokamas į rankas. AtlyginimÄ mokėdavo J. L. arba jos vyras. Ji uždirbdavo minimumÄ . Alga bÅ«davo mokama du kartus per mėnesį. Už iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ reikėdavo pasiraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje. Gauta ir užraÅ¡yta suma sutapdavo. Ji išėjo iÅ¡ darbo, nes jos netenkino atlyginimas.

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), indų plovėjos pareigose. Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino radusi skelbimÄ darbo biržoje. Dėl darbo tarėsi su J. V. IÄ® savininke J. L.. Aptarus darbo sÄ lygas pasirašė darbo sutartį. Pamena, kad apie porÄ mėnesių J. V. IÄ® dirbo puse etato, vėliau pilnu darbo etatu. Darbas buvo slenkančiu grafiku, darbo dienÄ dirbdavo po 12 val.

Darbo užmokestis buvo numatytas minimalus, kiek gaudavo darbo užmokesčio „į rankas“ tiksliai neatsimena. Darbo užmokestis priklausė nuo iÅ¡dirbtų valandų skaičiaus. Darbo užmokestis jai buvo iÅ¡mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį, grynais pinigais. Laikotarpiu, kai dirbo J. V. IÄ® darbo užmokestį, jai paprastai iÅ¡mokėdavo pati įmonės savininkė J. L., ir galimai vienÄ kartÄ , jos sutuoktinis G. L.. Pamena, kad tÄ patį kartÄ , kai J. L. jai iÅ¡mokėdavo darbo užmokestį, pateikdavo pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tį.

Koks darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje, kuriame ji pasiraÅ¡ydavo, bÅ«davo nurodytas jai iÅ¡mokamas darbo užmokestis nežino, nes neatkreipdavo dėmesio. Pateiktame žiniaraÅ¡tyje greitai pasiraÅ¡ydavo, pinigus paimdavo ir vėl eidavo dirbti į savo darbo vietÄ . IÅ¡ Å¡ios įmonės iÅ¡sidarbino savo noru, dėl mažo darbo užmokesčio. Tuo metu, kai ji dirbo kavinėje „S. u.“, Å¡ioje kavinėje nedirbo joks kitas asmuo su tokiu pat kaip ir jos vardu (4 t., b. l. 33-34). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A.

S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiÅ¡kino, kad algÄ ji gaudavo du kartus. Jos atlyginimas bÅ«davo iki 300 Eur. SÄ siuvinis su užraÅ¡u „Baras“ jai nėra matytas ir ji nežino, kÄ reiÅ¡kia sÄ siuvinyje prie jos vardo esantys įraÅ¡ai. Ji gaudavo tÄ pačiÄ sumÄ , kuri bÅ«davo nurodyta algalapyje, kuriame ji pasiraÅ¡ydavo. Liudytoja N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“. Liudytoja N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2015 m. sausio mėn. pradžios dirbo J.

V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini) mieste, barmenės-padavėjos pareigose. Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino per pažįstamÄ , kuris tuo metu dirbo minėtoje kavinėje barmenu. Darbo sutartį dėl pusės etato pasirašė su įmonės savininke J. L.. Nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad dirbo puse etato, tačiau kavinėje dirbo pilnu etatu, slenkančiu grafiku, po 12 val. ir daugiau darbo valandų darbo dienoje. Nors pasiraÅ¡ytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau tiksliai pamena, kad atlyginimÄ gaudavo didesnį nei pusė minimalaus darbo užmokesčio.

Kokio dydžio jai buvo mokamas darbo užmokestis, tiksliai neatsimena, nes kaip tik buvo toks laiko tarpsnis, kada litai buvo konvertuojami į eurus. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais. Darbo užmokestį kelis kartus yra išmokėjęs kavinės savininkės J. L. sutuoktinis G. L., taip pat kelis kartus J. L. nurodymu (leidimu) darbo užmokestį yra išsimokėjusi sau pati, paimdama pinigus iš baro kasos. Tokia pačia tvarka darbo užmokestį teko išmokėti ir kitiems kavinės darbuotojams.

Å iuo metu tiksliai įvardinti darbuotojų vardų, kuriems yra iÅ¡mokėjusi darbo užmokestį negali, nes dirbo labai trumpÄ laiko tarpÄ ir tiesiog nepamena vardų. Tiek sau, tiek kitiems kavinės darbuotojams darbo užmokestį iÅ¡mokėdavo iÅ¡skirtinai su savininkės J. L. žinia. Ji niekad nebuvo pareiÅ¡kusi jokios pretenzijos dėl netinkamai iÅ¡mokėtų arba dingusių pinigų. Kai atėjo dirbti į J. V. IÄ®, ji rado tokiÄ darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo tvarkÄ . Kai darbo užmokestį jai iÅ¡mokėdavo G.

L. arba iÅ¡simokėdavau pati sau, jokiuose dokumentuose nepasiraÅ¡ydavo, nebent kartais juodraÅ¡tiniame sÄ siuvinyje, kurį pildydavo kavinėje dirbantys barmenai. Ar yra nors kartÄ pasiraÅ¡iusi oficialiame darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje, nepamena. Kiek tiksliai dirbdama J. V. IÄ® yra gavusi oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio Å¡iuo metu pasakyti negali, neatsimena, tačiau dirbant kavinėje barmenės pareigose, pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ ji kiekvienÄ kartÄ iÅ¡simokėjusi sau arba kitam kavinės darbuotojui darbo užmokestį apie tai pažymėdavo juodraÅ¡tiniame sÄ siuvinyje, kuris buvo laikomas prie baro, Å¡alia kasos aparato.

KiekvienÄ kartÄ apie paimtus iÅ¡ kasos ir iÅ¡mokėtus darbuotojams arba sau pinigus, ji apie tai pažymėdavo sÄ siuvinyje ir tiksliai nurodydavo pinigų sumÄ . Apie šį sÄ siuvinį kavinės savininkė J. L. tikrai žinojo, ji matydavo kaip ji arba kitas barmenas į sÄ siuvinį raÅ¡ydavo jos pačios arba jos sutuoktinio G. L. užsakymus (kavÄ , alkoholinius gėrimus ir pan.), ji liepdavo sÄ siuvinyje pažymėti apie vakaro vedėjams sumokėtus pinigus, darbuotojams iÅ¡mokėtus pinigus (avansus arba algÄ ), taksi paslaugas.

Jei gerai atsimena tuo laikotarpiu, kuomet ji dirbo „S. u.“, Å¡ioje kavinėje nedirbo daugiau asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. SÄ siuvinis su užraÅ¡u „Baras“ yra kavinės „S. u.“ juodraÅ¡tis. Å iame sÄ siuvinyje barmenai raÅ¡ydavo apie konkrečios darbo dienos finansines pajamas ir iÅ¡laidas. Visos iÅ¡laidos buvo dengiamos paimant pinigus iÅ¡ kasos, iÅ¡skirtinai su J. L. ar jos sutuoktinio leidimu. Ji pati taip pat ne kartÄ iÅ¡mokėjo darbuotojams darbo užmokestį ir visais atvejais tai pažymėdavo sÄ siuvinyje, nurodydama darbuotojo vardÄ ir pinigų sumÄ .

Kadangi visada nurodydavo tiksliÄ iÅ¡mokėtų pinigų sumÄ , prie jos vardo paraÅ¡ytÄ sumÄ taip pat yra gavusi. Pinigų sumÄ , kuriÄ ji turėdavo iÅ¡mokėti visuomet įvardindavo J. L.. Kavinėje buvo nusistovėjusi tvarka, kad kiekvienos darbo dienos pabaigoje, tÄ dienÄ dirbęs barmenas turėjo užpildyti dienos ataskaitos lapÄ , t. y. lape nurodyti visos darbo dienos ataskaitÄ , tačiau kaip tiksliai tas lapas buvo pildomas jau nebeatsimena. Su J. V. IÄ® darbo santykius nutraukė savo noru, nes jos netenkino mokamas darbo užmokesčio dydis (4 t., b. l. 48-50).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir papildė, kad į sÄ siuvinį ji raÅ¡ydavo ne tik darbuotojams iÅ¡mokamas algas, bet ir užmokestį muzikantams. Ji gaudavo didesnį, negu numatyta darbo sutartyje, atlyginimÄ . Jei sÄ siuvinyje prie jos vardo yra nurodyta suma, vadinasi ji jÄ gavo. Kai ji iÅ¡mokėdavo pinigus darbuotojams, į kasÄ nieko nemuÅ¡davo. Po banketo bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas popierinis kvitas, pinigai taip pat nebuvo muÅ¡ami į kasÄ .

Kai kuriuos dalykus jie muÅ¡davo į kasÄ . Darbo apskaitos žiniaraščiuose ji nepasiraÅ¡inėdavo. Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“, padavėja. Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. vasario 28 d. dirbo J. V. IÄ® padavėjos pareigose. Darbas buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje, dirbo ne pilnu etatu. Darbo sutartį pasirašė ir dėl darbo tarėsi su IÄ® J.

V. savininke J. L.. Su ja taip pat aptarė ir darbo užmokestį. Bendru susitarimu buvo sutarta, kad jai bus mokama už kiekvienÄ darbo dienÄ po 30 Lt. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais. Jei gerai pamena, darbo užmokestis jai buvo mokamas 2 – 3 kartus per mėnesį. Darbo užmokestį jai iÅ¡mokėdavo tuo laikotarpiu dirbę barmenai. Ä®monės savininkės J. L. nurodymu barmenai jai paaiÅ¡kino visÄ darbo tvarkÄ : klientų aptarnavimo tvarkÄ , klientų atsiskaitymo, grynųjų pinigų į kasÄ Ä¯neÅ¡imo tvarkÄ ir pan.

Visų barmenų su kuriais dirbo vardų ar pavardžių, nepamena. Pamena tik S. G.. Ar iÅ¡mokant darbo užmokesčio dalį jai buvo paduodamas pasiraÅ¡yti koks nors dokumentas, nepamena. Darbo laikas kavinėje buvo nuo 10 val. iki 16 val. Pagrindinis jos darbas buvo aptarnauti klientus, tai yra atvykus klientams į kavinę priimti iÅ¡ jų užsakymus, vėliau paruoÅ¡tÄ maistÄ patiekti jiems ant stalo ir pateikti sÄ skaitÄ už jų užsakymÄ . Nori paaiÅ¡kinti, kad kiekvienÄ kartÄ priimdama užsakymÄ iÅ¡ kliento, prie stalo ji užsiraÅ¡ydavo jo užsakymÄ ant lapuko, vėliau prieidavo prie kavinėje esančio baro ir Å¡alia baro esančiame kompiuteryje nuskanuodavo savo darbo, jÄ identifikuojančiÄ vardinę kortelę ir suvesdavo kliento užsakyto maisto pavadinimÄ .

Suvedus kliento užsakymÄ Ä¯ kompiuterį, virtuvės darbuotojai automatiÅ¡kai gaudavo informacijÄ apie užsakytÄ maistÄ ir pradėdavo jį gaminti. PagamintÄ maistÄ patiekdavo jį užsisakiusiam klientui. Baigus klientui valgyti jam pateikdavo sÄ skaitÄ , kuriÄ jis turėdavo apmokėti. Klientui apmokėjus sÄ skaitÄ , į kasÄ Ä¯muÅ¡davo tokiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ klientas apmokėjo, tačiau grynųjų pinigų į kasÄ neįneÅ¡davo, o pinigus laikydavo prie savęs ir tik darbo pabaigoje iÅ¡ kompiuterio, specialios programos pagalba pasinaudojusi darbo, jÄ identifikuojančia vardine kortele, gaudavo savo visos darbo dienos užsakymų suvestinę ir kompiuterio paskaičiuotÄ bendrÄ sÄ skaitÄ .

Tuomet perskaičiavusi visos dienos gautus iÅ¡ klientų grynuosius pinigus atskaičiuodavo tokiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ jai paskaičiuodavo už užsakymus kompiuteris, o likusi pinigų suma likdavo kaip arbatpinigiai. Grynuosius pinigus ji visais atvejais paduodavo tuo laikotarpiu ir tuo metu kartu su ja dirbusiai barmenei, jei gerai pamena, S. G. arba barmenui (vyrui), kurio vardo ir pavardės nepamena. Paduodama barmenams pinigus dar kartÄ pinigus perskaičiuodavo kartu su barmenu. Ä®sitikinę, kad pinigų suma yra teisinga, t. y. atitinka pinigų sumÄ nurodytÄ jos darbo dienos užsakymų suvestinėje, minėtoje užsakymų suvestinėje prie nurodytos bendros pinigų sumos pasiraÅ¡ydavo savo paraÅ¡u ir nurodydavo savo vardÄ ir pavardę.

Kaip barmenas apskaitydavo jam perduotus pinigus, nežino. Kartu su ja, padavėjos pareigose pagrinde dirbo kolegė – B. V., kuri dirbo tokiu pat principu. Jai dirbant kavinėje „S. u.“ tuo pačiu metu nedirbo kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ji nėra mačiusi, tačiau peržiÅ«rėjusi jame esančius įraÅ¡us, nurodo, kad prie jos vardo esančių pinigų sumų ji nėra gavusi, nes nurodytos pinigų sumos yra pernelyg didelės. Jos darbo užmokesti priklausė nuo iÅ¡dirbtų dienų skaičiaus, nes už darbo dienÄ ji gaudavo 30 Lt.

Jos darbo užmokestis daugiausia galėjo siekti 600 Lt (3 t., b. l. 5-7). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji juos patvirtino ir papildė, kad buvo tokių atvejų, kai barmenas jai iÅ¡mokėdavo algÄ . Galimai vienÄ kartÄ ji yra dirbusi papildomai, todėl jai galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ir Å¡iek tiek daugiau. Ji per du mėnesius galėjo gauti 1300 litų. Ji nepildydavo juodraščių ir nematė, kad barmenai pildytų lapus. Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji trumpai dirbo pas J.

L. indų plovėja. AtlyginimÄ jai mokėdavo vokeliuose, pinigus jai paduodavo pati J. L.. Barmenai jai nemokėdavo pinigų. J. L. pasikviesdavo jÄ Ä¯ kabinetÄ , paduodavo vokelį, o ji pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje. Ji yra mačiusi kažkokį sÄ siuvinį prie baro, kai plaudavo grindis, tačiau to sÄ siuvinio ji neliesdavo. SÄ siuvinyje įraÅ¡ytas sumas ji gaudavo, tačiau nežino, kodėl J. L. Å¡ias sumas žymėdavosi sÄ siuvinyje. Ji dirbdavo 8 valandas per dienÄ , kaip ir nurodyta darbo sutartyje.

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 28 d. su J. V. IÄ® savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje ji dirbo iki 2014 m. rugsėjo 8 d. virtuvės darbininke. Darbo sutartį nutraukė savo pageidavimu, dėl Å¡eimyninių aplinkybių. Darbindamasi į minėtÄ Ä¯monę pokalbyje dėl darbo ji bendravo su J. L.. J. L. paaiÅ¡kino, kad priima dirbti virtuvės darbininke realiai pilnu etatu, tačiau paaiÅ¡kino, kad jos darbo sutartyje bus nurodyta tik 0,5 etato.

J. L. paaiÅ¡kino, kad darbo užmokestis jai bus mokamas už realiai iÅ¡dirbtas darbo valandas, todėl darbo užmokestis bus mokamas didesnis, nei už 0,5 etato, t. y. didesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio. Kiek tiksliai J. L. pažadėjo jai sumokėti darbo užmokesčio per mėnesį, ar už vienÄ darbo dienÄ , neatsimena. Neatsimena, nes J. V. IÄ® dirbo trumpÄ laiko tarpÄ , o po to dirbo kitose kavinėse, todėl viskas „maiÅ¡osi“, nenori suklysti. Pamena, kad kavinėje „S. u.“ dirbo tokiu grafiku: dvi darbo dienas dirbo po 12 val., t. y. nuo 08 val. 00 min. iki 20 val. 00 min.

Po to dvi dienos bÅ«davo laisvadieniai, po to trys darbo dienos po 12 darbo valandų, t. y. nuo 08 val. 00 min. iki 20 val. 00 min. ir vėl dvi laisvos dienos. Toks darbo grafikas buvo visÄ laikotarpį, kai ji dirbo minėtoje kavinėje. Darbo užmokestį jai sumokėdavo J. L., grynais pinigais. Pinigus J. L. sumokėdavo asmeniÅ¡kai, niekam kitam iÅ¡ darbuotojų nedalyvaujant ir nematant. Pinigus paduodavo personalo kambaryje, esančiame kavinės „nugarinėje“ dalyje. Kiek kartų ir kokiomis pinigų sumomis jai buvo sumokėtas darbo užmokestis, neatsimena.

Ar J. L. iÅ¡mokėdama darbo užmokestį, ar kitu vėlesniu laiku pateikdavo pasiraÅ¡yti kokius nors dokumentus, nepamena. Kiek gaudavo darbo užmokesčio kiti kavinėje dirbantys darbuotojai nežinojo ir jiems pinigų (algų) iÅ¡mokėjimo atvejų ji nei karto nematė. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ir jame esančių įrašų ji nėra mačiusi, tačiau prie jos vardo įraÅ¡ytas sumas galimai yra gavusi (3 t., b. l. 105-106). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad nepamena, jog bÅ«tų sutarusi dėl pusės etato. Kartais jai bÅ«davo sumokama daugiau, nes ji ilgiau dirbdavo. Didesnę sumÄ jai iÅ¡mokėdavo grynais. Kartais atlyginimÄ jai sumokėdavo barmenė, kuri iÅ¡imdavo pinigus iÅ¡ kasos stalčiaus. B. V. galėjo iÅ¡mokėti jai pinigus, tačiau galėjo pinigų ir neiÅ¡mokėti, tačiau priraÅ¡yti kokių nors sumų į sÄ siuvinį. Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai dirbant vienÄ kartÄ buvo iÅ¡mokėta 100 Eur, o kitÄ 130 Eur.

Pinigus jai iÅ¡mokėjo J. L.. Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2015 m. sausio mėn. pirmų dienų dirbo J. V. IÄ®, kavinėje „S. u.“, virtuvės darbininke (indų plovėja, valytoja). Minėtoje įmonėje dirbo iki 2015 m. vasario mėnesio pradžios. Ä® Å¡iÄ Ä¯monę įsidarbino per pažįstamÄ R. G.. Ä® darbÄ priėmė, kaip ji suprato, įmonės savininkė J. L.. Darbo sutartyje buvo pažymėta, kad dirbs puse etato už minimalų darbo užmokestį.

Dirbant kavinėje „S. u.“ darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas grynais pinigais, per du kartus. Pradėjusi dirbti, kelių dienų laike, ji kreipėsi į įmonės savininkę praÅ¡ydama sumokėti jai avansÄ , nes neturėjo pinigų atvykti sekančius kartus į darbÄ . J. L. iÅ¡mokėti avansÄ sutiko ir pasakė, kad pinigus darbo dienos pabaigoje jai paduos tuo metu dirbantis barmenas. Apie tai, kad barmenas iÅ¡mokėtų 100 Eurų avansÄ J. L. jam pasakė pati, nes tuo metu jie visi trys buvo kavinės patalpoje.

Atsimena, kad baigusi darbÄ nuėjo pas barmenÄ , kuris išėmė iÅ¡ kasos aparato, esančio prie baro pinigus – t. y. 100 Eurų ir padavė jai. Barmenas paprašė už gautus pinigus pasiraÅ¡yti kažkokiame „kalendoriuje“. AntrÄ kartÄ darbo užmokestį – 130 Eurų jai iÅ¡mokėjo įmonės savininkė J. L. tuomet, kai ji jau iÅ¡eidinėjo iÅ¡ darbo. Pamena, kad J. L. tÄ patį kartÄ jai padavė pasiraÅ¡yti kažkokiuose dokumentuose, tačiau kokiuose, nežino. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems įmonės darbuotojams ir kokio dydžio nežino (4 t., b. l. 74-75).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad papildomų pinigų negavo. Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dirbo J. V. IĮ. Jos darbo vieta buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje kavinėje laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. dirbo virtuvės pagalbine darbuotoja, vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

– padavėja. Ä® J. V. IÄ® ji įsidarbino pagalbinės darbuotojos darbui, tai yra pagrinde plovė indus, tvarkė kavinės patalpas, o likus laisvam laikui nuo plovimo turėjo padėti virtuvės personalui ruoÅ¡iant maistÄ . Nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. susiklosčius tokiai situacijai, kad du kavinės darbuotojai, o bÅ«tent barmenas M. V. ir padavėja, pažeidus darbo tvarkÄ buvo skubiai atleisti iÅ¡ darbo, jai pasisiÅ«lius ir J. L. sutikus, pasirašė naujÄ darbo sutartį, pradėjo dirbti padavėja.

Abu kartus pasiraÅ¡ydama su J. V. IÄ® darbo sutartį, su savininke J. L. aptarė darbo sÄ lygas ir savo pageidaujamo darbo grafikÄ . Tuo metu ji studijavo, todėl buvo svarbus lankstus darbo grafikas ir galimybė turėti laisvÄ nuo darbo laikÄ paskaitų metu. Darbo sutartį pasirašė dėl 0,5 etato ir laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. kavinėje dirbo pagrinde tik savaitgaliais, vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dirbo kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 11 val. iki 15 val.

Kai įsidarbino į J. V. IÄ® su savininke J. L. dėl mokamo darbo užmokesčio aptarė, kad jai bus mokamas darbo užmokestis grynais pinigais vienÄ kartÄ per mėnesį, jei gerai pamena 400 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 140 Eur. Vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., kai pagal naujÄ darbo sutartį dirbo padavėja, darbo užmokestis nekito, tik papildomai gaudavo arbatpinigius, kuriuos turėjo galimybę pasilikti sau. J. L. buvo įspėta, kad kartais dėl banketų, furÅ¡etų ar kitų Å¡venčių reikės dirbti virÅ¡valandžius.

J. L. paaiÅ¡kino, kad už visus iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius su ja bus atsiskaityta. Visais atvejais darbo užmokestį jai iÅ¡mokėdavo J. L.. Kai iÅ¡mokėdavo darbo užmokestį, paprastai kelių dienų laike ji pateikdavo pasiraÅ¡yti algalapį. Algalapyje prie jos pavardės bÅ«davo nurodyta tokia pinigų suma, kuriÄ J. L. jai buvo iÅ¡mokėjusi. Kas darbo užmokestį iÅ¡mokėdavo kitiems kavinės darbuotojams nežino, nes nematė. Pradėjusi dirbti kavinėje padavėja, tuomet visÄ darbo tvarkÄ ji sužinojo iÅ¡ pačios J.

L.. BÅ«tent ji paaiÅ¡kino klientų aptarnavimo tvarkÄ , klientų atsiskaitymo tvarkÄ , grynųjų pinigų į kasÄ Ä¯neÅ¡imo tvarkÄ ir atsakė į visus kitus iÅ¡kilusius klausimus. Dirbdama padavėja, darbo funkcijas atliko taip, kaip jai buvo J. L. nurodyta ir paaiÅ¡kinta, jokių savarankiÅ¡kų savo iniciatyva spendimų nepriėmė. Dirbant padavėja pagrindinis darbas buvo aptarnauti klientus, tai yra atvykus klientams į kavinę priimti iÅ¡ jų užsakymus, vėliau paruoÅ¡tÄ maistÄ patiekti jiems ant stalo ir pateikti sÄ skaitÄ už jų užsakymÄ .

KiekvienÄ kartÄ priimdama užsakymÄ iÅ¡ kliento, prie stalo ji užsiraÅ¡ydavo jo užsakymÄ ant lapuko, vėliau prieidavo prie kavinėje esančio baro ir Å¡alia baro esančiame kompiuteryje nuskanuodavo savo darbo identifikuojančiÄ vardinę kortelę ir suvesdavo kliento užsakyto maisto pavadinimÄ . Suvedus kliento užsakymÄ Ä¯ kompiuterį, virtuvės darbuotojai automatiÅ¡kai gaudavo informacijÄ apie užsakytÄ maistÄ ir pradėdavo jį gaminti. PagamintÄ maistÄ patiekdavo jį užsisakiusiam klientui.

Baigus klientui valgyti jam pateikdavo sÄ skaitÄ kuriÄ jis turėdavo apmokėti. Klientui apmokėjus sÄ skaitÄ , į kasÄ ji įmuÅ¡davo tokiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ klientas apmokėjo ir stengdavosi visada kliento sumokėtus pinigus įneÅ¡ti į kasÄ . Tais atvejais, kai kasos aparatas bÅ«davo užimtas kito kavinės darbuotojo, arba bÅ«davo labai daug klientų, dėl laiko stokos, grynųjų pinigų į kasÄ tÄ kartÄ neįneÅ¡davo, o pinigus įdėdavo į piniginę esančiÄ prie baro, Å¡alia kasos aparato.

Å alia kasos aparato bÅ«davo padėta kiekvienos tÄ dienÄ ar tÄ pamainÄ dirbusios padavėjos „darbo“ piniginė. Ä® minėtÄ piniginę padavėjos, tame tarpe ir ji, pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ , savo darbo metu dėdavo iÅ¡ kliento gautus pinigus, po to, darbo pabaigoje iÅ¡ kompiuterio, specialios programos pagalba pasinaudojusi savo darbo identifikuojančia vardine kortele, gaudavo savo visos darbo dienos užsakymų suvestinę ir kompiuterio paskaičiuotÄ bendrÄ sÄ skaitÄ . Tuomet perskaičiavusi visos dienos gautus iÅ¡ klientų grynuosius pinigus ji atskaičiuodavo tokiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ paskaičiuodavo už užsakymus kompiuteris, o likusi pinigų suma likdavo jai kaip arbatpinigiai.

Grynuosius pinigus ji visais atvejais paduodavo tuo laikotarpiu ir tuo metu kartu su ja dirbusiam barmenui. Laikotarpiu, kai dirbo padavėja barmenu dirbo O. M.. Paduodama barmenui pinigus ji dar kartÄ pinigus perskaičiuodavo kartu su juo ir įsitikinę, kad pinigų suma yra teisinga, t. y. atitinka pinigų sumÄ nurodytÄ jos darbo dienos užsakymų suvestinėje, minėtoje užsakymų suvestinėje prie nurodytos bendros pinigų sumos pasiraÅ¡ydavo savo paraÅ¡u ir nurodydavo savo vardÄ ir pavardę. Po to barmenas jam perduotus pinigus sudėdavo į kavinėje esantį kasos aparatÄ .

Kaip atsiskaitydavo kitos padavėjos su jų darbo metu uždirbtais ir iÅ¡ klientų gautais pinigais nežino, nes jos darbo diena trukdavo trumpiau nei kitų darbuotojų. Jai dirbant kavinėje „S. u.“ nedirbo daugiau kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ji nėra mačiusi ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl jame yra įraÅ¡ytas jos vardas ir kažkokie skaičiai. Raudonos ir pilkos spalvos sÄ siuvinį ji taip pat matė pirmÄ kartÄ ir nieko paaiÅ¡kinti negali (3 t., b. l. 27-29).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad nepamena, koks buvo jos darbo užmokestis. Darbo užmokestį jai iÅ¡mokėdavo J. L.. Liudytoja N. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“, pagalbine darbuotoja. JÄ Ä¯darbino J. L.. Liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. IÄ® dirbo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., virtuvės darbininke (indų plovėja).

Jos darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), kavinėje „S. u.“, virtuvės patalpose. Darbo sutartį, dėl darbo įmonėje pilnu etatu pasirašė su įmonės savininke J. L.. Darbo užmokestis sutartyje buvo numatytas minimalus. Darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas grynais pinigais vienÄ kartÄ per mėnesį, paprastai einamojo mėnesio viduryje. Darbo užmokestį visais atvejais iÅ¡mokėdavo įmonės savininkė J. L.. Kokio dydžio buvo iÅ¡mokamas darbo užmokestis neatsimena. Pamena, kad J.

L. darbo užmokestį iÅ¡mokėdavo savo kabinete, jÄ pasikvietusi asmeniÅ¡kai. Tuo pat metu, kai J. L. jai iÅ¡mokėdavo darbo užmokestį, ji pasiraÅ¡ydavo kažkokiame dokumente, kuriame buvo nurodyta jos vardas ir pavardė bei iÅ¡mokama pinigų suma. Dirbdama J. V. įmonėje jokio papildomo darbo užmokesčio iÅ¡ nieko negaudavusi. Kaip ir kokio dydžio buvo mokamas darbo užmokestis kitiems įmonės darbuotojams nežino, nematė, o darbuotojai Å¡ia tema neatviraudavo. SÄ siuvinio raudonos spalvos virÅ¡eliais ji nėra mačiusi ir apie jį negali nieko pasakyti.

Kodėl prie jos vardo yra nurodytos pinigų sumos, paaiÅ¡kinti negali. Nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki apklausos dienos ji vėl dirbo kavinėje „S. u.“ (4 t., b. l. 89-90). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir pabrėžė, kad jai pinigus iÅ¡mokėdavo tik J. L.. Jos algalapyje bÅ«davo nurodyta tokia suma, kokiÄ ji ir gaudavo. Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. su J. V. IÄ® savininke J.

L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo J. V. IÄ®, virėjos pareigų. Minėtoje įmonėje dirbo iki 2014 m. rugsėjo 17 d., po to darbo sutartį nutraukė pačiai praÅ¡ant. Jos darbo vieta buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įsidarbinimo kalbėjo su pačia įmonės savininke J. L.. Buvo paaiÅ¡kinta, kad darbo grafikas bus slenkantis ir per darbo dienÄ ji turės dirbti 14-15 val. Liudytojos darbo diena prasidėdavo 07 val. ir baigdavosi 22 val. ar iki 23 val. J. L. paaiÅ¡kino, kad darbo sutartyje jÄ Ä¯darbina pilnu etatu, t. y. 40 val. darbo savaitėje.

Ji paaiÅ¡kino, kad pagal sutartį turėtų bÅ«ti mokamas ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis, tačiau J. L. paaiÅ¡kino, kad pagal sutartį jai pinigai iÅ¡mokami nebus, nes ji skaičiuos už kiekvienÄ iÅ¡dirbtÄ dienÄ . Apklausos metu įvardinti pinigų sumos, kuriÄ liudytojai pažadėjo mokėti J. L. už dirbtÄ dienÄ ir kokiÄ pinigų sumÄ sumokėdavo, nepamena. Nepamena, nes minėtoje įmonėje dirbo trumpÄ laiko tarpÄ , po to keitė dar kelias darbo vietas ir todėl nenori bÅ«ti netiksli, ir suklaidinti.

Darbo užmokestį dažniausiai jai sumokėdavo pati J. L., arba jos nurodymu darbo užmokestį sumokėdavo barmenės. J. L. jai yra pateikusi vienÄ kartÄ ar du kartus pasiraÅ¡yti oficialų algalapį, kuriame buvo nurodytos ir kitų darbuotojų pavardės ir darbo užmokesčiai. Kokios algalapyje buvo nurodytos pinigų sumos nepamena, tačiau pamena, kad Å¡iame dokumente pinigų sumos buvo mažesnės nei realiai iÅ¡mokamas darbo užmokestis. Kiek prie oficialaus darbo užmokesčio jai buvo sumokėta papildomai darbo užmokesčio Å¡iuo metu nepamena ir nurodyti net apytiksliai negali.

Kiek kartų jai buvo sumokėtas darbo užmokestis laikotarpiu, kai dirbo J. V. IÄ®, neatsimena. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ ji nėra mačiusi ir negali nieko paaiÅ¡kinti apie jame esančius įraÅ¡us. Nepamena, ar yra gavusi prie jos vardo nurodytas sumas, tačiau dirbdama kavinėje yra gavusi 81 Lt, 350 Lt, 360 Lt (3 t., b. l. 97-98). Liudytojas G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. su J. V. IÄ® savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo J. V. IÄ®, virėjo pareigų.

Minėtoje įmonėje dirbo iki 2015 m. vasario 10 d., po to darbo sutartį nutraukė pačiam praÅ¡ant. Ä® minėtÄ darbo vietÄ Ä¯sidarbino radęs skelbimÄ viename iÅ¡ internetinių portalų. Jo darbo vieta buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įsidarbinimo kalbėjo su pačia įmonės savininke J. L.. J. L. jam buvo paaiÅ¡kinta, kad darbo grafikas bus slenkantis (kiek dirbo darbo dienų savaitėje ar per mėnesį nepamena). Kiek dirbo darbo valandų dienoje nepamena.

Dirbo taip, kaip buvo numatyta jo darbo grafike. Su J. L. sutarė, kad bus įdarbintas puse etato, tai buvo pažymėta darbo sutartyje. Koks buvo nustatytas darbo užmokestis neatsimena, jeigu neklysta minimalus darbo užmokestis. Kiek realiai gaudavo darbo užmokesčio neatsimena. Darbo užmokestį jam visada iÅ¡mokėdavo J. L.. Darbo užmokestį iÅ¡mokėdavo grynais pinigais, jei neklysta vienÄ kartÄ per mėnesį. KiekvienÄ kartÄ , kai J. L. jam iÅ¡mokėdavo darbo užmokestį, tuo pat metu pateikdavo pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio algalapius.

Jam pateiktame pasiraÅ¡yti algalapyje bÅ«davo nurodyta tiksliai tokia pati pinigų suma, kuriÄ J. L. jam iÅ¡mokėdavo grynais pinigais. J. L. jam iÅ¡mokėdavo tiek darbo užmokesčio, kiek ir priklausė pagal pasiraÅ¡ytÄ darbo sutartį. Jokie papildomi, neapskaityti pinigai, t. y. neoficialus darbo užmokestis jam iÅ¡mokėtas nebuvo. SÄ siuvinio su užraÅ¡u „Baras“ jis nėra matęs, kodėl sÄ siuvinyje yra nurodytas jo vardas, nežino (3 t., b. l. 100-101). Specialistė Ž. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko specialisto iÅ¡vadÄ .

Visa esmė yra neoficialus darbo užmokestis. Ji pateikė antrÄ , patikslintÄ iÅ¡vadÄ po savo kolegos. Tyrė tuos pačius dokumentus, kaip ir jis, tačiau atkreipė dėmesį į advokato patikslinimus. IÅ¡vados esmė yra tokia, kad nėra įmanoma nustatyti J. V. IÄ® veiklos tiriamuoju laikotarpiu dėl oficialaus darbo užmokesčio. Tai iÅ¡kreipė visus rezultatus, nebuvo vedami registrai, nesumokėti mokesčiai. Ji pateikė iÅ¡vados paaiÅ¡kinimÄ ir akcentavo advokato pastabas. Jos kolega atliko visus techninius skaičiavimus, susijusius su oficialiu ir neoficialiu darbo užmokesčiu.

Jie vadovaujasi mokesčių įstatymo 72 straipsniu. Ji konstatavo teisės aktų pažeidimus dėl neoficialaus darbo užmokesčio, išvados 21 puslapyje minima, kad neskaičiuodama, nesumokėdama mokesčių, J. V. individuali įmonė nesivadovavo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos garantinio fondo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu.

Avansas taip pat turėdavo bÅ«ti apskaitytas, net jei jis yra paduodamas grynais pinigais. Atlikus patikrinimÄ buvo akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nei vienas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ kalendoriaus neatitinka nei vieno įraÅ¡o įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kokie dokumentai buvo pateikti iÅ¡vadai pateikti yra nurodyta iÅ¡vados pirmame priede. Mokestinės nepriemokos skaičiavimai nebuvo atlikti. Jos kolegos padarytoje lentelėje nurodytos kasos aparatų įraÅ¡ytos įplaukos, PVM sÄ skaitos-faktÅ«rose įraÅ¡ytos be PVM, dokumentais neapskaitytos pajamos ir lyginama tyrimui pateikta pelno mokesčių deklaracija su įraÅ¡ytomis sumomis, iÅ¡vedama skirtumas ir nustatoma PVM suma.

Å itos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kurios yra tyrimui pateiktos. Skaičiavimo metodika, tai visos pajamos ir iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, yra 7 lentelė, o paaiÅ¡kinimo protokole 12 lape yra skaičiavimas, tai visos J. V. individualios įmonės kasos operacijų įplaukos, tada PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, avansai yra lyginami su pelno mokesčių deklaracijų deklaruotomis pajamomis, iÅ¡vedamas skirtumas ir nustatoma nedeklaruota pajamų dalis, tai ar jos turi įtakos, tai yra visa suma, kas pateikta, registrų nėra pagal įstatymo nuostatas, tai buvo tokia pajamų skaičiavimo metodika. 3980 Eur yra neapskaityti avansai, kurie yra lyginami su oficialiai deklaruotomis pajamomis pelno mokesčių deklaracijoje.

Buhalterinė apskaita turi bÅ«ti vedama aiÅ¡kiai. Jos kolega, pateikdamas iÅ¡vadÄ , tyrė kas yra įraÅ¡yta sÄ siuvinyje su oficialiais duomenimis ir liudytojų parodymais. Neįtraukta suma dar neparodo tyrimo klaidų. Jos kolega pateikė sÄ lyginę iÅ¡vadÄ , nes J. L. galimai neiÅ¡saugojo apskaitos registrų arba sÄ moningai jų neteikė. Ekspertas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pateikė apskaičiavimÄ su mokesčiais susijusiomis sumomis nuo darbo užmokesčio – gyventojų pajamų mokesčio, Valstybės socialinio draudimo mokesčio.

Jis palaiko iÅ¡vadÄ 4 klausimu, nes bÅ«tent į jį ir atsakė. Buvo iÅ¡tirti įvairÅ«s juodraÅ¡tiniai užraÅ¡ai, sÄ siuviniai, papildoma informacija, kurioje buvo nurodyta, kad prie įrašų buvo tam tikras asmuo, vardas, pavardė, kur nurodomas mokėjimas, kaip darbo užmokestis, t. y. atlga arba avansas. Viskas yra įvardinta lentelėje ir jei buvo skirtumas nuo oficialiai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ žiniaraščio, tai buvo laikoma, kad žiniaraščio įraÅ¡us virÅ¡ijusi suma galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta be oficialaus žiniaraščio ir iÅ¡ trÅ«kstamos sumos buvo apskaičiuoti mokesčiai.

Jei sÄ siuvinyje yra nurodyta didesnė suma nei žiniaraÅ¡tyje, vadinasi buvo iÅ¡mokėta papildomai ir papildoma suma per 2014-2015 metus susidaro 9151,01 Eur, tai yra likutis, kuris nepateko į oficialius apskaitos žiniaraščius ir nuo Å¡ios sumos yra papildomai skaičiuojami mokesčiai. Atliekant iÅ¡vados tyrimÄ dėmesys buvo kreipiamas tik į tas sumas, kurios buvo susiję su darbo santykiais, tokias kaip avansas, alga. Jų iÅ¡vados skiriasi nuo specialistų iÅ¡vados, nors ir vertinimo metodika yra vienoda, tačiau pateikti duomenys yra vertinami skirtingai.

Pagal užrašų knygutes jie paskaičiavo iÅ¡ viso 48 062,75 Eur kitų mokėjimų, nes prie Å¡ių sumų nebuvo nurodyta jų paskirtis, todėl vertinti, kad tai buvo alga ar avansas negalėjo, tai galėjo bÅ«ti ir įmonės sÄ naudos, iÅ¡laidos ar kitos sumos. Už banmketus buvo gauta 4 926,95 Eur pajamų, kurios nebuvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, nuo Å¡itos sumos reikėtų atskaičiuoti papildomai pelno mokestį, tačiau tokio paskaičiavimo ekspertizėje nėra. Jei reikėtų skaičiuoti iÅ¡ sumos, reikėtų iÅ¡skirti galimai gautÄ pridėtinės vertės mokestį, jis sudarytų 855 Eur, tada iÅ¡ 4926,95 Eur reikėtų atimti 855,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir iÅ¡ gautos sumos 15 procentų gautume 611,00 Eur pelno mokestį.

Tai bÅ«tų iÅ¡vados papildymas ketvirtuoju klausimu. Ekspertė J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡vadas palaiko. Ä® apskaičiavimus buvo įtrauktos visos sumos, susijusios su darbo užmokesčiu. Banketų suma buvo nustatyta, ji nurodyta trečiame priede. Vertinant apskaitÄ kai kurios sumos buvo įtrauktos, kai kurių sÄ skaitų-faktÅ«rų datos nesutapo, nebuvo įraÅ¡yta, kada imamas avansas. Buvo pateiktos kelios sÄ skaitos, kurios nesutapo su asmens vardu, kuris užsakinėjo salę.

SÄ skaitos turi trÅ«kumų, kai kur kartojasi tas pats sÄ skaitos numeris. Tarp pateiktų dokumentų nebuvo buhalterijos registro, kuris turi bÅ«ti vedamas kiekvienoje įmonėje. Nebuvo fiskalinių ataskaitų. Ataskaitas turi daryti arba pati įmonė arba turi bÅ«ti kasos pajamų orderiai. Kiekvienos dienos ataskaita yra, tačiau nėra aiÅ¡ku, ar ta suma buvo įneÅ¡ta į kasÄ . Dėl pirmo klausimo iÅ¡vadoje pateiktame atsakyme nurodytų teisės aktų nesilaikymo iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, kapitalo, pajamų, įsipareigojimų dydžio.

Jeigu gauti avansai bÅ«tų įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , padidėtų įmonės mokesčiai. Atliekant ekspertizę buvo vertinama duomenų visuma. Jeigu yra darbo užmokestis, turėjo bÅ«ti kasos pajamų orderis, kuriame turėjo bÅ«ti paraÅ¡yta suma, kuri buvo iÅ¡mokėta tam asmeniui. Ta suma turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta ir darbo užmokesčio žiniaraÅ¡tyje. Jeigu 9151,01 Eur suma buvo iÅ¡mokėta kaip darbo užmokestis, tai jis buhalterijoje neapskaitytas, t. y. tie pinigai nėra pagrįsti dokumentais, kasos pajamų orderiais.

Atsakymue į antrÄ jį klausimÄ nurodyta, kad galėjo bÅ«ti neįtraukta 4926,95 Eur suma, kuri buvo sumokėta kaip avansai. Ties penktuoju klausimu nurodyta 4726,95 Eur, tai yra korektÅ«ros klaida, tuti bÅ«ti 4926,95 Eur. 48 062,75 Eur suma buvo sunaudota kitiems dalykams, tai yra sÄ naudos, nes prie Å¡ių sumų nenurodyta paskirtis. IÅ¡ Jurdinio asmens duomenų matyti, kad J. V. individualios įmonės savininė nuo 2003 m. balandžio 3 d. buvo J. L., įmonės veiklos tabako gaminių mažmeninė prekyba, paruoÅ¡tų valgių tiekimas, barai, duonos, bandelių, konditerijos gaminių ir cukraus saldumynų mažmeninė prekyba, svaigiųjų gėrimų ir kitų gėrimų prekyba (1 t., b. l. 40-42). 2016 m. balandžio 20 d. kratos protokole nurodyta, kad J.

V. įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti kasos pajamų žurnalai, sÄ siuviniai, Å«kinių operacijų žurnalai, darbo kalendorius, kiti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. apžiÅ«ros protokolais apžiÅ«rėti ir sudarytos lentelės (1 t., b. l. 74-78, 80-83, 85-90). Apdraustųjų asmenų sÄ raÅ¡uose nurodyti asmenys laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. dirbę J. V. individualioje įmonėje (1 t., b. l. 138-142, 170, 173-177). 2016 m. liepos 26 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad J.

L. pagal pareikalavimÄ pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, sudaryta pateiktų dokumentų lentelė (1 t., b. l. 152-156). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. specialisto iÅ¡vadoje „Dėl J. V. individualios įmonės Å«kinės finansinės veiklos“ Nr. 5-2/135 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Å«kio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įraÅ¡o bÅ«dÄ .

Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintÄ apskaitÄ . Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo registruota PVM mokėtoja ir turėjo samdomų darbuotojų, iÅ¡ ko iÅ¡plaukia, kad įmonei buvo prievolė taikyti dvejybinį įraÅ¡Ä , o tuo pačiu ir taikoma buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog <...> įstatymas reglamentuoja <...> neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų <...> turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių buhalterinę apskaitÄ , jos organizavimÄ ir tvarkymÄ .

Iš ko išplaukia, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Ryšium su tuo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. visi įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys privalėjo būti registruojami apskaitos registruose. Įmonė nepateikė apskaitos registrų, jų nesant nėra galimybės patikrinti suvestinės buhalterinės apskaitos informacijos su apskaitos dokumentais ir nėra galimybės nustatyti įmonės dokumentais apskaitytų pajamų.

IÅ¡ kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikto 2015 metų kalendoriaus (rasto ir iÅ¡imto kratos metu J. V. IÄ® „S. u.“ kavinės patalpose) nustatyta, kad 2015 metais J. V. IÄ® dokumentais neapskaitytos pajamos lygios – 3980 Eur. Kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikti dokumentai atspindys dokumentais neapskaitytÄ apskaitÄ , t. y. kalendorius, kuriame rasti laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įraÅ¡ai – susiję su banketų ir maisto užsakymų ir už tai paliktais avansais (iÅ¡ viso suskaičiuota 3980 Eur avanso suma.

Kalendoriuje nei vienas įraÅ¡as neatitinka nei vieno įraÅ¡o įmonės buhalterinėje apskaitoje ir atvirkščiai. RyÅ¡ium su tuo įmonė pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“; Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais; tuo pačiu ir buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; bei Kasos taisyklių 16 punktÄ , kuriame nurodyta jog visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ <...>.

Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, t. y. dėl minėtų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateiktame B. V. paaiškinime nurodoma, kad: „<...> be dokumentais neapskaityto atlyginimo tiek jai, tiek kitiems darbuotojams buvo mokamas ir dokumentais neapskaitytas, jokiuose įmonės dokumentuose nefiksuotas darbo užmokestis“; taipogi B.

V. patvirtino, kad jai paaiÅ¡kinimo metu pateiktame sÄ siuvinyje dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis bÅ«davo įraÅ¡omas deÅ¡inėje lapo pusėje ir tai, kad įraÅ¡ai buvo fiksuojami ranka. Patikrinus visus kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga gautus dokumentus, nustatyta, kad du sÄ siuviniai pasižymi B. V. paaiÅ¡kinime nurodytais požymiais, t. y. deÅ¡inėje lapo pusėje ranka suraÅ¡yti įraÅ¡ai, su asmenų vardais, sumomis ir daugelyje įrašų figÅ«ruoja įraÅ¡ai: „alga“ arba „avansas“, taipogi įraÅ¡ai surÅ«Å¡iuoti mėnesio dienomis.

Be to palyginus abiejuose sÄ siuviniuose esančius įraÅ¡us su buhalterinės apskaitos įraÅ¡ais, nustatyta, kad atitinkamu laikotarpiu, didžioji dalis sÄ siuviniuose nurodytų vardų atitinka įmonėje įdarbintų asmenų vardus. Taigi iÅ¡ minėtų aplinkybių iÅ¡plaukia, kad abiejuose sÄ siuviniuose buvo fiksuojamas dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis. Pažymėtina tai, kad iÅ¡ sÄ siuvinių iÅ¡rinkti tie įraÅ¡ai, kuriuose:

1) asmenų vardai, atitinkamu laikotarpiu yra analogiÅ¡ki įmonėje įdarbintų asmenų sÄ raÅ¡e;

2) vardai, kurie atitinkamu laikotarpiu sÄ siuviniuose ir įmonės įdarbintų asmenų sÄ raÅ¡e dubliuojasi, į skaičiavimus nėra įtraukti;

3) įtraukti tik tie sÄ siuvinių įraÅ¡ai, kuriuose nurodyta: „alga“, „avansas“ arba visiÅ¡kai nieko nenurodyta, kadangi egzistuoja įraÅ¡ai, kuriuose yra nurodyta: „taksi“, „už maistÄ â€œ ir pan. Taigi, pagal aptartas sÄ lygas, nustatyta, kad 2014 metais iÅ¡ viso buvo sumokėta 80 210,62 Lt arba 23 230,61 Eur dokumentais neapskaityto darbo užmokesčio. 2015 metais dokumentais neapskaityto darbo užmokesčio suma sudaro 12 033,14 Eur. Taigi, bendros 2014, 2015 metais dokumentais neapskaitytos įmonės iÅ¡laidos (dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis) sudaro 35 263,75 Eur (2 t., b. l. 41-57, 103-108). 2018 m. balandžio 5 d.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. paaiÅ¡kino, kad atlikus Å«kio subjekto – J. V. IÄ® Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , buvo suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/135, kurioje konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. J. V. IÄ® darbuotojams vardu: „I.“, „R.“, „M.“, “O.“, „L.“, „J.“, „S.“, „B.“, „A.“, „M.“, „A.“, „A.“, „L.“, „R.“, „A.“, „V.“, „E.“, „S.“, „Ž.“, „D.“, „V.“, „I.“, „D.“, „A.“, „M.“, „R.“, „G.“, „A.“, „I.“, „R.“, „V.“, „T.“, „E.“ buvo iÅ¡mokėta – 80 210,65 Lt (23 230,61 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio; be to, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. darbuotojams vardu:

„R.“, „A.“, „M.“, „G.“, „E.“, „N.“, „K.“, „M.“, „D.“, „V.“, „R.“, „K.“, „I.“, „A.“, „B.“, „J.“, „B.“, „E.“, „A.“, „N.“, „A.“, „O.“, „S.“ buvo išmokėta – 12 033,14 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, tai yra laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bendrai buvo išmokėta – 35 263,75 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į J.

V. IĮ apskaitos dokumentus ir nebuvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Po specialisto išvados Nr. 5-2/135 surašymo, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, buvo pakeista dalis specialisto išvados. Priešingai negu buvo pasisakyta specialisto išvadoje Nr. 5-2/135, nustatyta, jog identifikavus sekančiai išvardintus asmenis, jų duomenys susieti su aukščiau minėtais vardais, ir kad jie, t. y. tie patys sekančiai išvardinti asmenys, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. dirbdami J.

V. individualioje įmonėje negavo žemiau nurodyto dokumentais neapskaityto darbo užmokesčio. M. V., kuriam kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. sausio 7 d. 440 Lt, 8 d. 400 Lt, 10 d. 300 Lt., 16 d. 500 Lt; vasario 6 d. 400 Lt, 14 d. 200 Lt, 15 d. 400 Lt; kovo 24 d. 50 Lt, 28 d. 100 Lt; balandžio 4 d. 100 Lt, 8 d. 50 Lt, 10 d. 50 Lt, 16 d. 50 Lt, 17 d. 100 Lt, 18 d. 50 Lt, 22 d. 300 Lt, 25 d. 100 Lt, 29 d. 400 Lt; gegužės 2 d. 200 Lt, 8 d. 100 Lt, 10 d. 130 Lt, 14 d. 150 Lt, 24 d. 200 Lt; birželio 6 d. 100 Lt, 19 d. 100 Lt; 2015 m. vasario 9 d. 20 Eur, 11 d. 20 Eur; kovo 6 d. 20 Eur, 12 d. 20 Eur, 19 d. 90 Eur; balandžio 8 d. 10 Eur, 15 d. 20 Eur, 30 d. 20 Eur; gegužės 5 d. 40 Eur, 7 d. 50 Eur, 19 d. 30 Eur, 21 d. 30 Eur, 27 d. 20 Eur; birželio 6 d. 40 Eur, 18 d. 50 Eur, 25 d. 130 Eur; liepos 15 d. 190 Eur, 16 d. 120 Eur, 17 d. 50 Eur, 20 d. 120 Eur, 27 d. 30 Eur, 31 d. 100 Eur; rugpjūčio 4 d. 140 Eur, 6 d. 50 Eur, 27 d. 40 Eur; rugsėjo 7 d. 20 Eur, 9 d. 20 Eur, 10 d. 30 Eur; spalio 2 d. 50 Eur; lapkričio 25 d. 20 Eur; gruodžio 8 d. 30 Eur, 12 d. 20 Eur (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 1439,4 Eur (4970 Lt), iš viso bendrai 2015 m. ne mažiau 1640 Eur);

O. S., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje buvo išmokėta 2014 m. sausio 13 d. 100 Lt, 16 d. 250 Lt; vasario 4 d. 472 Lt, 14 d. 100 Lt, 18 d. 250 Lt; kovo 4 d. 350 Lt, 19 d. 200 Lt; balandžio 1 d. 200 Lt; birželio 17 d. 100 Lt, 30 d. 100 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 614,57 Eur (2122 Lt); S. G., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. sausio 18 d. 400 Lt; vasario 3 d. 86 Lt, 14 d. 200 Lt, 16 d. 400 Lt, 18 d. 100 Lt, 24 d. 100 Lt; kovo 4 d. 120 Lt, 15 d. 600 Lt, 17 d. 140 Lt; balandžio 1 d. 100 Lt, 3 d. 220 Lt, 12 d. 50 Lt, 15 d. 150 Lt, 17 d. 210 Lt; gegužės 5 d. 150 Lt, 22 d. 260 Lt; birželio 6 d. 100 Lt, 19 d. 50 Lt; liepos 18 d. 200 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 1053,01 Eur (3636 Lt);

A. P., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. sausio 22 d. 300 Lt; vasario 5 d. 200 Lt; birželio 25 d. 300 Lt; rugpjūčio 5 d. 300 Lt; spalio 24 d. 400 Lt; 2015 m. spalio 170 Eur (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 434,44 Eur (1500 Lt), 2015 m. 170 Eur); L. G., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. vasario 12 d. 200 Lt, 16 d. 640 Lt; kovo 1 d. 200 Lt, 3 d. 240 Lt, 12 d. 200 Lt; balandžio 2 d. 200 Lt, 17 d. 200 Lt, 30 d. 300 Lt; birželio 14 d. 950 Lt; liepos 4 d. 100 Lt, 18 d. 670 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 1129,52 Eur (3900 Lt);

V. V., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. balandžio 10 d. 100 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 28,96 Eur (100 Lt); D. R., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. rugpjūčio 4 d. 70 Lt, 5 d. 66 Lt, 14 d. 100 Lt, 19 d. 100 Lt, 21 d. 170 Lt; rugsėjo 3 d. 200 Lt, 17 d. 218 Lt; spalio 2 d. 380 Lt, 15 d. 100 Lt, 16 d. 70 Lt, 20 d. 250 Lt, 31 d. 200 Lt; lapkričio 6 d. 200 Lt, 20 d. 178 Lt; gruodžio 2 d. 100 Lt, 15 d. 200 Lt, 17 d. 300 Lt, 19 d. 330 Lt, 31 d. 500 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 1080, 87 Eur ( 3732 Lt);

V. T., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. rugpjūčio 20 d. 28 Lt; rugsėjo 5 d. 230 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 74,72 Eur (258 Lt); R. P., kuriam kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. rugpjūčio 5 d. 300 Lt; rugsėjo 3 d. 44 Lt, 17 d. 63,5 Lt, 25 d. 66 Lt; spalio 1 d. 68 Lt, 3 d. 300 Lt, 14 d. 52,02 Lt, 15 d. 348, 1 Lt, 22 d. 240 Lt, 28 d. 48 Lt; lapkričio 6 d. 150 Lt, 7 d. 150 Lt, 19 d. 64 Lt, 20 d. 250 Lt; gruodžio 1 d. 105 Lt, 2 d. 105 Lt, 3 d. 90 Lt, 6 d. 424 Lt, 9 d. 200 Lt, 20 d. 100 Lt; 2015 m. sausio 5 d. 6,6 Eur, 14 d. 30 Eur (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 917, 36 Eur (3167,52 Lt), iš viso bendrai 2015 m. ne mažiau 36,6 Eur);

B. D., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2015 m. balandžio 3 d. 100 Eur; gegužės 5 d. 200 Eur, 18 d. 100 Eur, 21 d. 100 Eur, 29 d. 50 Eur; liepos 7 d. 80 Eur, 8 d. 20 Eur, 10 d. 20 Eur, 30 d. 100 Eur; spalio 29 d. 100 Eur, 30 d. 100 Eur; lapkričio 12 d. 10 Eur, 20 d. 140 Eur, 23 d. 60 Eur (iš viso bendrai 2015 m. ne mažiau 1180 Eur); E. M., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2015 m. rugpjūčio 5 d. 120 Eur; lapkričio 19 d. 100 Eur, 20 d. 20 Eur (iš viso bendrai 2015 m. ne mažiau 240 Eur);

O. M., kuriam kaip teigiama specialisto iÅ¡vadoje, buvo iÅ¡mokėta 2015 m. spalio 15 d. 221 Eur, gruodžio 17 d. 212 Eur (iÅ¡ viso bendrai 2015 m. ne mažiau 433 Eur). Ä®vertinus naujai atsiradusias faktines aplinkybes, nagrinėjamos situacijos kontekste buvo pasisakyta dviem sÄ lygomis. Visų pirma, keitėsi specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/135 8 (-osios), 9 (-osios), 12 (-osios), 13 (-osios), 14 (-osios), 15 (-osios) ir 16 (-osios) lentelių duomenys: 8 lentelė. 2014 metų dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis: sausis – 4150 Lt (1201,92 Eur); vasaris – 5901 Lt (1709,05 Eur), kovas – 4030 Lt (1167,17 Eur); balandis – 6585 Lt (1907,15 Eur), gegužė – 1940 Lt (561,86 Eur), birželis – 2050 Lt (593,72 Eur), liepa – 520 Lt (150,60 Eur), rugpjÅ«tis – 5123 Lt (1483,72 Eur), rugsėjis – 4159 Lt (1204,53 Eur), spalis 4900 Lt (1419,14 Eur), lapkritis – 8055,25 Lt (2332,96 Eur), gruodis – 9412 Lt (2725,90 Eur).

Viso 56 825,25 Lt (16 457,73 Eur); 9 lentelė. 2015 metų dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis: sausis – 1005,76 Eur, vasaris – 1531,18 Eur, kovas – 813,64 Eur, balandis – 1227,40 Eur, gegužė – 381,76 Eur, birželis – 410,80 Eur, liepa – 362,00 Eur, rugpjūtis – 310,00 Eur, rugsėjis – 163,00 Eur, spalis – 629,00 Eur, lapkritis – 716,50 Eur, gruodis – 782,50 Eur. Viso 8333,54 Eur; 12 lentelė. 2014 metų darbo užmokesčio informacija: sausis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1591,79 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2462,32 Eur;

Vasaris: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 2264,33 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 4138,21 Eur; kovas: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1547,28 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2523,12 Eur; balandis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 2509,41 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 3426,62 Eur; gegužė: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 747,37 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1352,04 Eur; birželis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 784,87 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1497,44 Eur; liepa: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 198,16 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 359,63 Eur; rugpjūtis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1961,20 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 3396,01 Eur; rugsėjis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1584,91 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2364,07 Eur; spalis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1868,21 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 3026,77 Eur; lapkritis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 3092,44 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 4690,45 Eur; gruodis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 3612,16 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 5202,71 Eur.

Viso dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 21 762,13 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 34 439,38 Eur; 13 lentelė. Nepriskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių informacija 2014 metais: sausis: gyventojų pajamų mokestis 265,92 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 644,24 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,18 Eur; vasaris: gyventojų pajamų mokestis 328,04 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 917,12 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 4,53 Eur; kovas: gyventojų pajamų mokestis 265,16 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 627,37 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,09 Eur; balandis: gyventojų pajamų mokestis 406,07 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 1003,26 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 5,02 Eur; gegužė: gyventojų pajamų mokestis 119,08 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 304,94 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,49 Eur; birželis: gyventojų pajamų mokestis 122,33 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 316,57 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,57 Eur; liepa: gyventojų pajamų mokestis 31,91 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 79,22 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 0,40 Eur; rugpjūtis: gyventojų pajamų mokestis 317,82 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 790,88 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,92 Eur; rugsėjis: gyventojų pajamų mokestis 228,10 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 633,65 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,17 Eur; spalis: gyventojų pajamų mokestis 333,39 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 747,61 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,74 Eur; lapkritis: gyventojų pajamų mokestis 519,66 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 1253,65 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 6,18 Eur; gruodis: gyventojų pajamų mokestis 615,46 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 1463,48 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 7,22 Eur.

Viso: gyventojų pajamų mokestis 3552,94 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 8781,99 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 43,52 Eur; 14 lentelė. 2015 metų darbo užmokesčio prieš mokesčius informacija: sausis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1325,96 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2282,32 Eur; vasaris: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 2024,75 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 3432,10 Eur; kovas: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1079,15 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2563,32 Eur; balandis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1631,46 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2996,46 Eur; gegužė: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 502,32 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1332,24 Eur; birželis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 540,53 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1295,32 Eur; liepa: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 478,32 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1162,16 Eur; rugpjūtis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 407,89 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1266,45 Eur; rugsėjis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 214,47 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 907,91 Eur; spalis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 827,63 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2127,83 Eur; lapkritis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 943,11 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1880,83 Eur; gruodis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1036,79 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1728,26 Eur.

Viso dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 11 012,37 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 22 975,19 Eur 15 lentelė. Nepriskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių informacija, 2015 metais: sausis: gyventojų pajamų mokestis 208,27 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 523,09 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 2,65 Eur; vasaris: gyventojų pajamų mokestis 346,39 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 817,12 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 4,05 Eur; kovas: gyventojų pajamų mokestis 188,64 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 437,96 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 2,16 Eur; balandis: gyventojų pajamų mokestis 290,50 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 664,76 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,26 Eur; gegužė: gyventojų pajamų mokestis 64,13 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 200,83 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,00 Eur; birželis: gyventojų pajamų mokestis 84,96 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 216,10 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,08 Eur; liepa: gyventojų pajamų mokestis 83,51 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 192,75 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 0,96 Eur; rugpjūtis: gyventojų pajamų mokestis 78,58 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 163,08 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 0,82 Eur; rugsėjis: gyventojų pajamų mokestis 40,54 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 85,75 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 0,43 Eur; spalis: gyventojų pajamų mokestis 140,54 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 330,89 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,66 Eur; lapkritis: gyventojų pajamų mokestis 168,27 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 377,32 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,89 Eur; gruodis: gyventojų pajamų mokestis 190,65 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 419,97 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 2,07 Eur.

Viso gyventojų pajamų mokestis 1884,98 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 4438,61 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 22,02 Eur; 16 lentelė. Skirtingų mokesčių informacija 2014-2015 metais: 2014 m.: pridėtinės vertės mokestis - Eur, gyventojų pajamų mokestis: 3552,94 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 8781,99 Eur, garantinis fondas 43,52 Eur; 2015 m.: pridėtinės vertės mokestis 5803,55 Eur, gyventojų pajamų mokestis: 1884,98 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 4438,61 Eur, garantinis fondas 22,02 Eur.

Viso pridėtinės vertės mokestis 5803,55 Eur, gyventojų pajamų mokestis 5437,92 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 13 220,6 Eur, garantinis fondas 65,54 Eur. Viso bendrai 24 527,61 Eur, Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/135 nustatyti pažeidimai ir nenustatomumo sÄ lyga nesikeičia, t. y. atsakant į pirmÄ , antrÄ ir trečiÄ klausimÄ , iÅ¡vadose lieka tie patys nustatyti teisės pažeidimai ir ta pati sÄ lyga, juog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos truto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (6 t., b. l. 9-15).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje „Dėl J. V. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/11-2-25-8378 nurodyta, kad įvertinus J. V. kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose, nustatyti 2016 m. rugsėjo 28 d. išvadoje padaryti netikslumai apie įplaukas. Tikslintina nedaklaruotų pajamų suma, kuri yra 96 054,52 Eur, nuo kurios PVM suma būtų – 20 171,45 Eur.

Papildomai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nesivadovavimo atvejai, nes 107 227,07 Eur nebuvo apskaityti įmonės kasos knygoje ir kasos registre, Å¡ie pinigai nebuvo įmeÅ¡ti į įmonės sÄ skaitÄ . Ä®vertinus specialisto M. J. paaiÅ¡kinime patikslintas darbo užmokesčio sumas, keičiasi neapskaityto darbo užmokesčio sumos, tiksli suma yra 10 472,48 Eur: 2014 m. – 6772,88 Eur, 2015 m. – 3699,60 Eur. Apibendrinus paaiÅ¡kinimo protokole nurodytas sumas, per 2014-215 metus įmonė nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo: 20 171,45 PVM, 5437,92 Eur GPM, 13 220,60 Eur VSD ir PSD, 65,54 Eur garantinio fondo mokesčio, iÅ¡ viso 38 895, 51 Eur mokesčių.

Be to 2015 m. pelno mokesčio deklaracijoje neįrašė visų pajamų ir 2015 m. metinėse prodėtinės vertės mokesčio deklaracijose neįrašė visų pajamų ir PVM. Taip pat darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ tyrimo metu nustaytų nedeklaruotų pajamų 96 054,52 Eur įmonė galimai mokėjo neapskaitytÄ darbo užmokestį (7 t., b. l. 81-105). 2019 m. sausio 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybis prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus specialistė Ž.

G. paaiÅ¡kino, jog J. V. IÄ® kasos aparatas, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡registruotas 2015 m. balandžio 3 d., dėl to kasos aparato, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sumažėjo vertinamos įraÅ¡ytų įplaukų (su PVM) ir PVM sumos (1 lentelė), t. y. sumažėjo iki 37 540,97 Eur, iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros sumažėjo iki 6565,63 Eur. Ä®monės kasos aprato operacijų žurnale įraÅ¡ytos įplaukos be PVM sumažėjo iki 156 726,26 Eur.

Pastebėtina, kad specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 36 011,69 Eur, o FNTT KAV ŪFVTS specialistės Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378 to paties kasos aparato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 37 540,97 Eur.

Pažymėtina, jog sumos 36 011,69 Eur (M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135) ir 37 540,97 Eur (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) skiriasi, nes:

1. M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 nurodyta suma 36 011,69 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. kovo 31 d., tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) nustatyta suma 36 016,69 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. kovo 31 d., skirtumas sudaro 5 Eur (36016,69 Eur-36011,69 Eur=5 Eur).

2. M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 įrašytų įplaukų kasos aparato žurnale laikotarpis nurodytas nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. kovo 31 d., o Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378 laikotarpis nurodytas nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., įplaukos, įrašytos kasos aparato žurnale 3 dienomis ilgiau (balandžio 1, 2 ir 3 d.) iki kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) išregistravimo 2015 m. balandžio 4 d., tai yra papildomai įrašytos šios įplaukos: 2015 m. balandžio 1 d. suma 684,46 Eur (su PVM), 2015 m. balandžio 2 d. suma 667,77 Eur (su PVM), 2015 m. balandžio 3 d. suma 172,25 Eur (su PVM), todėl M.

J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 36 011,69 Eur (suma su PVM) padidėjo papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378) iki 37 541,17 Eur: 36016,69 Eur+684,46 Eur+667,77 Eur+172,25 Eur=37541,17 Eur. Pažymėtina, jog 2 lentelėje 8 stulpelio 1 eilutėje įrašyta suma 37 540,97 Eur, tai yra 0,20 Eur mažiau (37541,17 Eur-37540,97 Eur=0,20 Eur) dėl techninės klaidos, kuri tolimesniems skaičiavimams įtakos neturi.

3. M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 suma 36 011,69 Eur nurodyta kaip „Pajamos be PVM, Eur“, tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378) nustatyta, jog tai „Pajamos su PVM, Eur“. Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 65 333,06 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., o papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378) kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale nustatyta suma 120 562,80 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes:

1. M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 nurodyta suma 65 333,06 Eur kaip paaiškėjo papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) yra tik už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir neįrašytos pajamos 55 229,74 Eur (3 lentelė) kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nors M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 įrašytas laikotarpis 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kuris yra klaidingas (aprašyta 3 lentelėje);

2. Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 suma 65 333,06 Eur nurodyta kaip „Pajamos be PVM, Eur“, tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) nustatyta, jog tai „Pajamos su PVM, Eur“. Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 84085,08 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. gegužės 30 d., tačiau papildomo tyrimo metu (Ž.

G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) nustatyta, jog kasos aparatas, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)) nebuvo įmonės naudojamas 2015 m., nes kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnalas pradėtas pildyti 2013 m. birželio 1 d. ir baigtas pildyti 2014 m. gegužės 30 d. Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 įrašyta 6 lentelėje, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 26707,26 Eur be PVM, o FNTT KAV ŪFVTS specialistės Ž.

G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio3 d. Nr. 04/11-2-25-8378 to paties kasos aparato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrašytos pajamos įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 26707,26 Eur su PVM, nes M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 suma 26707,26 Eur nurodyta kaip „Pajamos be PVM, Eur“, tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) nustatyta, jog tai „Pajamos su PVM, Eur“.

Pažymėtina, kad specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparatų (kurių unikalieji numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nurodytų pajamų be PVM (Eur) bendra suma yra 179 309,79 Eur, tačiau persumavus bendra suma gaunasi 216 964,84 Eur (216 964,84 Eur =36 011,69+65 333,06+84 085,08+26 707,26+48 27,75). Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos kasos aparato pajamos ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 4827,75 Eur be PVM, o specialistės Ž.

G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378 to paties kasos aparato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 4827,75 Eur su PVM, nes M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 suma 4827,75 Eur nurodyta kaip „Pajamos be PVM, Eur“, tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378) nustatyta, jog tai „Pajamos su PVM, Eur“. Dėl perskaičiuotų įplaukų kasos aparatų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 lentelė), keičiasi neapskaitytų pajamų sumos J.

V. IĮ (2015 m.) ir nuo jų paskaičiuotas PVM mokestis (4 lentelė). Kaip matyti iš 4 lentelėje nurodytų duomenų, vertinamos visos tyrimo metu nustatytos J. V. IĮ pajamos (be PVM) (4 lentelė 1-3 eilutės):

1. Kasos aparatų žurnaluose įrašytos įplaukos 156726,26 Eur (be PVM) (4 lentelė 1 eilutė).

2. Tyrimo metu nustatytos PVM sÄ skaitų faktÅ«rų sumos 9776,18 Eur (be PVM) (tyrimui pateiktoje USB laikmenoje) neįraÅ¡ytos J. V. IÄ® (2015 m.) buhalterinėje apskaitoje (4 lentelė 2 eilutė).

3. Dokumentais neapskaitytos pajamos (A4 formato kalendorius, juodu virÅ¡eliu, kuriame nurodyta, jog tai – 2015 metų kalendorius) (4 lentelė 3 eilutė). J. V. IÄ® (2015 m.) PVM perskaičiavimas atliekamas (4 lentelė 6 eilutė) susumavus tyrimo metu nustatytas pajamas (156726,26+9776,18+3980,00), iÅ¡ jų atimant pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) versija 4) už 2015 metus įraÅ¡ytas pajamas 165430,00 Eur (4 lentelė 6 eilutė) (5052,44=156726,26+9776,18+3980-165430), gautÄ sumÄ 5052,44 Eur apmokestinant 15% PVM mokesčiu (4 lentelė 6 eilutė): 5052,44 Eur x 0,21= 1061,01 Eur.

Kaip matyti, 4 lentelėje, J. V. IĮ (2015 m.) neapskaitytų pajamų suma sumažėjo nuo 247 728,34 Eur (nustatytų FNTT KAV ŪFVTS specialisto išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) iki 156 726,26 Eur ir sumažėjo nuo jų paskaičiuotas PVM mokestis nuo 20 171,45 Eur iki 1 061,01 Eur. Dėl pasikeitusio PVM mokesčio, keičiasi nustatytų specialisto išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378 J. V. IĮ iš viso nepriskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių bendra suma (5 lentelė): -2014 m. pridėtinės vertės mokestis 0 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis (darbuotojams išmokėta suma) 16 457,73 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 21 762,13 Eur, gyventojų pajamų mokestis 3552,94 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 8781,99 Eur, garantinis fondas 43,52 Eur, iš viso mokesčiai – 12 378,45 Eur‘ -2015 m. pridėtinės vertės mokestis 1061,01 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis (darbuotojams išmokėta suma) 8333,54 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 11 012,37 Eur, gyventojų pajamų mokestis 1884,98 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 4438,61 Eur, garantinis fondas 22,02 Eur, iš viso mokesčiai – 7406,62 Eur;

Iš viso mokesčių: pridėtinės vertės mokestis – 1061,01 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis (darbuotojams išmokėta suma) – 24 791,27 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius – 32 774,50 Eur, gyventojų pajamų mokestis – 5437,92 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) – 13 220,60 Eur, garantinis fondas – 65,64 Eur, iš viso mokesčiai – 19 785,07 Eur. Kaip matyti 5 lentelėje, dėl pasikeitusio PVM mokesčio J.

V. IĮ iš viso nepriskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių bendra suma sumažėjo nuo 38 895,51 Eur (nustatytų 2018 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-25-8378) iki 19 785,07 Eur (8 t., b. l. 18-23). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. kovo 30 d. ekspertizės akte Nr. 11-2275 (20), 11-737 (21) padarytos išvados, kad:

1. Tvarkant J. V. IÄ® buhalterinę apskaitÄ nebuvo laikomasi Å¡ių norminių aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 3 dalies, nes įmonė buvo registruota PVM mokėtoja (nuo 2010 m. rugsėjo 17 d.) ir turėjo samdomų darbuotojų, dėl ko įmonė turėjo taikyti dvejybinį įraÅ¡Ä , 12 straipsnio 1 dalies, jei nebuvo apskaitytos visos bendrovės pajamos, o darbo užmokesčio mokėjimas vykdytas be darbo užmokesčio žiniaraščio, 16 straipsnio 1 dalies, jei apskaitos registrai nebuvo pateikti, nes jie nebuvo sudaromi, pajamos ir darbo užmokesčio mokėjimas neapskaitomas buhalterinės apskaitos registruose, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, jei apskaitos registrai nebuvo pateikti, nes jie nebuvo iÅ¡saugoti.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies, jei buhalterinės apskaitos registrai nebuvo iÅ¡saugoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo (2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12.1 ir 12.3 punktų, nes PVM sÄ skaitų faktÅ«rų numeriai neina didėjančia tvarka ir kai kurių sÄ skaitų faktÅ«rų numeriai kartojasi.

2. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir rankraÅ¡tinius užraÅ¡us ekspertai nustatė, kad J. V. IÄ® laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. darbuotojams galimai buvo iÅ¡mokėta 48 062,75 Eur suma (sÄ siuvinyje nurodytiems asmenims už: Taxi; Kita: Kita (Eur)) ir 9151,01 Eur darbo užmokesčio suma, kurios nėra įtrauktos į įmonės apskaitÄ . Taip pat į apskaitÄ galėjo bÅ«ti neįtraukta galimai gautų avansų suma – 4926,95 Eur už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus.

3. IÅ¡ dalies negalima nustatyti J. V. IÄ® tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. veiklos bei pajamų, kadangi 2015-2015 m. J. V. IÄ® buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies, nes į pajamas galėjo bÅ«ti neįtraukta dalis pajamų: sumos gautos iÅ¡ avansų, darbuotojams mokamas darbo užmokestis be apskaitos žiniaraščių, taip pat pagal sÄ siuviniuose ranka įraÅ¡ytus įraÅ¡us.

4. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustayta, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. J. V. IĮ sumokėjo 19 456,95 Eur mokėtinų mokesčių. Jeigu įmonė minėtu laikotarpiu savo darbuotojams sumokėjo 9151,01 Eur darbo užmokesčio, tai ji nesumokėjo: GPM – 1811,19 Eur, VSD ir PSD įmokų – 3947,40 Eur, garantinio fondo įmokų – 18,30 Eur.

5. Pagal tyrimui pateiktas kasos juostų kopijas nustatyta, kad per 2015 m. liepos 31 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį galimai buvo gauta 19 019,66 Eur už banketus, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar Å¡ios pajamos buvo apskaitytos, nes nebuvo pateiktas kasos aparato operacijų žurnalas. Pagal darbo kalendoriaus iÅ¡raÅ¡us ekspertai paskaičiavo, kad galimai gauta avansų suma – 4726,95 Eur, tačiau, ar Å¡i suma apskaityta, nėra galimybės nustatyti, nes pateiktose PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų pastabose nurodyta tik: maitinimas, konferencijos dalyvių maitinimas, salės nuoma, maistinis aliejus. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų datos nesutampa su įraÅ¡ais, esančiais sÄ siuviniuose, o jei datos sutampa su iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros numeriu, tuomet nesutampa sÄ siuviniuose užraÅ¡yto asmens vardas, su sÄ skaitoje įraÅ¡ytu vardu.

6. Pagal ranka raÅ¡ytus sÄ siuvinius, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sÄ siuviniuose paminėtiems asmenims galimai buvo iÅ¡mokėta – 66 621,58 Eur. Remiantis pateiktais dokumentais apskaitoje buvo apskaityta 9407,82 Eur iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, o 9151,01 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas buvo neapskaitytas įmonės apskaitoje (10 t., b. l. 107-117, 118-203). III. Veikų kvalifikavimo motyvai 3.1. Veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas teismų praktikoje aiÅ¡kinamas kaip sÄ moningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-699/2016).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kilti bÅ«tini padariniai – negalėjimas dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Byloje nustatyta, kad J. L. individualios įmonės apskaita buvo tvarkoma sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ nuostatas. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, paaiÅ¡kino, jog siekdama, kad įmonė mokėtų kuo mažiau mokesčių, dalį darbo užmokesčio ir dalį avansų už banketus neįtraukdavo į buhalterinę apskaitÄ .

Sutinka, kad ekspertizės akte nurodyti mokėjimai darbuotojams buvo atlikti nefiksuojant jų buhalteriÅ¡kai, taip pat nurodyta avansų sumÄ nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitÄ . Kaltinamosios kaltę dėl dalies darbo užmokesčio nefiksavimo apskaitos dokumentuose patvirtina ne tik pačios kaltinamosios parodymai, bet ir byloje apklaustų liudytojų, o bÅ«tent įmonėje dirbusių darbuotojų L. T., D. K., A. B., A. Z., A. R., M. N., B. V., M. V., I. J., A. S., Ž. C., D. A. P., A. J., R. L., E. B., E. P., J.

N., S. Å ., T. A., R. G., K. K., A. S., N. B., I. M., I. K., E. B., D. B. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad dalis atlyginimų buvo iÅ¡mokami į rankas, nepasiraÅ¡ant už juos žiniaraščiuose, tačiau pasižymint atskirame sÄ siuvinyje. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apžiÅ«rėtų sÄ siuvinių matyti, jog juose buvo pažymima, kokia konkreti suma, kada, už kÄ ir kam buvo iÅ¡mokėta. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. kovo 30 d. ekspertizės akte konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir rankraÅ¡tinius užraÅ¡us ekspertai nustatė, kad J.

V. individuali įmonė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sÄ siuvinyje nurodytiems asmens galimai iÅ¡mokėjo 48 062,75 Eur sumÄ už Taxi, kitas paslaugas ir 9151,01 Eur darbo užmokesčio sumÄ , kurios nėra įtrauktos į įmonės apskaitÄ . Minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog į įmonės apskaitÄ galėjo bÅ«ti neįtraukta ir 4926,95 Eur avansų suma už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus. Byloje apklausti liudytojai V. R., A. N., V. V., D. Å ., D.

V., E. K., A. M., A. R., I. J. parodė, jog tarėsi su įmonės savininke ar su įgaliotais asmenimis dėl Å¡venčių ir banketų ir norėdami užsisakyti, sumokėdavo avansÄ , čekių negaudavo, tačiau Å¡ie pinigai buvo minusuoti iÅ¡ bendros sÄ skaitos. Kaip minėta, kaltinamoji pati pripažino, jog sumokėti avansai buhalterinėje apskaitoje neįforminti. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliktuose tyrimuose taip pat konstatuota, kad dalis darbo užmokesčio ir avansų suma neįtraukta į buhalterinę apskaitÄ , tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės akte pateikti tikslesni skaičiavimai, iÅ¡vada aiÅ¡kesnė, atitinkanti surinktÄ medžiagÄ .

Ekspertų nuomone, mokėjimai, kurių paskirtis nenurodyta, negali bÅ«ti priskirta darbo užmokesčiui, nes jie galėjo bÅ«ti skirti ir kitoms įmonės sÄ naudoms. Ekspertai M. B. ir J. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tik suma, kuri skliausteliuose nurodyta, kaip alga ar avansas gali bÅ«ti laikoma darbo užmokesčiu, nuo kurių turėjo bÅ«ti paskaičiuoti mokesčiai, todėl jie iÅ¡skyrė ir susumavo bÅ«tent tokias sumas. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pagrįstai prokurorė prašė pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, su kuriomis sutiko ir pati kaltinamoji.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” (2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 317 redakcija) 11 punktas nurodo, kad „...pinigai priimami arba iÅ¡mokami tik pajamų arba iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ â€œ, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. kaltinamoji darbuotojams iÅ¡mokėjo 9151,01 Eur darbo užmokesčio, 48 062,75 Eur kitų mokėjimų, gavo 4926,95 Eur avansÄ už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus, kurie nebuvo įtraukti į J.

V. individualios įmonės apskaitÄ , t. y. nebuvo iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderiai, jie neįtraukti į įmonės kasos knygÄ , taip neužtikrinant, kad Å¡ios pinigų sumos bÅ«tų apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12 punkto „PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros serija ir numeris turi bÅ«ti formuojami taip..“ 1 papunktis numato, kad numeris turi bÅ«ti sudaromas didėjančia tvarka, o 3 papunktis numato, kad PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumÄ , t. y. skirtingose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose negali bÅ«ti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija), tačiau J.

V. individualios įmonės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų kai kurie numeriai kartojasi arba neįraÅ¡yti didėjančia tvarka. J. L. nagrinėjamu laikotarpiu bÅ«dama įmonės vadovė privalėjo užtikrinti tinkamÄ buhalterijos vedimÄ , saugojimÄ , tačiau tyčia to nedarė ir taip pažeidė buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančias teises normas, dėl ko laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti J. V. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad J. L. sÄ moningai pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad privatÅ«s juridiniai asmenys privalo „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, nes nebuvo iÅ¡saugoti J. V. individualios įmonės apskaitos dokumentų registrai, nes Å¡ios aplinkybės liko neįrodytos, be to Å¡i aplinkybė esminės reikÅ¡mės pripažįstant J.

L. apgaulingai tvarkius apskaitÄ neturi. 3.2. Veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Å io straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 69 punktas).

Byloje nustatyta, kad J. L., siekdama iÅ¡vengti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti mokesčius nuo iÅ¡mokėtų 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus, Å¡ių sumų tyčia neįtraukė į J. V. individualios įmonės apskaitÄ ir nedeklaravo, o bÅ«tent PVM deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie įmonės pajamas ir mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, nes neįrašė gautų pajamų – 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė 855,00 Eur į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ mokėtino PVM, be to pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie įmonės pelnÄ , nes įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamÄ jį pelnÄ â€“ neįrašė nuo 4926,25 Eur gautų pajamų 611,00 Eur mokėtino pelno mokesčio bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė 611,00 Eur į Lietuvos Respublikos biudžetÄ mokėtino pelno mokesčio, be to pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ gyventojų pajamų mokestį, nes neįrašė 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė 1811,19 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetÄ GPM mokesčio, o praneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėtinÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo (VSD), privalomo socialinio draudimo (PSD), garantinio fondo mokesčius, nes neįrašė darbo užmokesčio 9151,01 Eur ir nuo jo skaičiuojamų privalomų darbuotojo (3%) bei darbdavio (30,98%) valstybinio socialinio draudimo bei privalomo darbuotojo (6%) bei darbdavio (3%) sveikatos draudimo įmokų – 3947,40 Eur, 0,2% garantinio fondo įmokų – 18,30 Eur ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė į Lietuvos Respublikos biudžetÄ mokėtinų 3947,40 Eur VSD ir PSD mokesčių, 18,30 Eur garantinio fondo įmokų.

Kaltinamoji pripažino savo kaltę, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog minėtų pajamų neįtraukė į apskaitÄ , o vėliau ir deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai ir praneÅ¡imuose Sodrai nenurodė Å¡ių sumų, siekdama mažesnių mokesčių. IÅ¡ ekspertizės akto, ekspertų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kokie konkrečiai mokesčiai nebuvo sumokėti valstybės biudžetui ir tokiais paskaičiavimais teismui nėra pagrindo netikėti. Taigi, kaltinamosios veiksmai atitinka minėto BK 220 straipsnio 1 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes dėl kaltinamosios veiksmų, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos biudžetui iÅ¡ viso buvo padaryta 7242,89 Eur žala. Kaltinamoji buvo atsakinga už teisingų duomenų deklaracijose ir praneÅ¡imuose nurodymÄ , tačiau tyčia į PVM deklaracijas, pelno mokesčio deklaracijas, pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, praneÅ¡imus apie apdraustuosius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip siekdama sumažinti į valstybės biudžetÄ mokamus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai Kaltinamoji J. L. padarė vienÄ apysunkį ir vienÄ nesunkų tyčinius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia. J. L. ankščiau neteista, administracine tvarka bausta, pagal byloje esančius duomenis galiojančių nuobaudų neturi, yra dirbanti, dirba vadove UAB „A. u.“. J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios prisipažinimas tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, po atliktos ekspertizės, nelaikytinas nuoÅ¡irdžiu, todėl nepripažintinas jos atsakomybę lengvinančiu, nes ankščiau kaltinamoji visiÅ¡kai nepripažino savo kaltės, nepriklausomai nuo paskaičiuotų nesumokėtų mokesčių dydžio.

Atsižvelgiant į kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , ilgÄ ikiteisminio tyrimo trukmę (ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2015 metais), sunkiÄ Ä¯monės, kuriai vadovauja, finansinę padėtį, už nusikalstamas veikas jai skirtina baudos bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu už apysunkius nusikaltimus įstatymas numatė iki 1000 Eur baudÄ , o už nesunkius nusikaltimus – iki 500 MGL (BK 47 straipsnio redakcija nuo 2011 m. balandžio 28 d.

Nr. XI-1350). Taip pat nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur. Nors gynėjas nurodė, kad skiriant bausmę turėtų bÅ«ti taikomas BK 641 straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, tačiau Å¡ioje byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl minėto straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Tačiau kaltinamosios pozicija (prisipažinimas, gailestis) po ekspertizės atlikimo ir kaltinimo pakeitimo, įvertintina nustatant baudos dydį ir jos sumokėjimo terminÄ .

Kadangi abi nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, jos bendrinamos apėmimo bÅ«du, t. y. griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). V. Sprendimas dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinis ieÅ¡kovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ J. L. priteisti 25 609,37 Eur turtinę žalÄ , t. y. 20 171,45 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 5437,92 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (7 t., b. l. 117-118).

Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ J. L. priteisti 13 220,60 Eur turtinę žalÄ , t. y. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (6 t., b. l. 35-37). Kaltinamoji J. L. sutiko atlyginti ekspertizės akte ir pakeistame kaltinime nurodytas sumas. Civilinių ieÅ¡kovų civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini iÅ¡ dalies. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės metu buvo patikslinti J.

L. individualios įmonės nesumokėti mokesčiai, kurių pagrindu buvo tikslinamas ir kaltinimas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamoji privalo tik iš dalies atlyginti civilinių ieškovų ieškinius, todėl iš jos Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistina 855,00 Eur Pridėtinės vertės mokesčio suma ir 1811,19 Eur Gyventojų pajamų mokesčio suma, iš viso 2666,19 Eur turtinė žala, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteistina 3947,40 Eur turtinė žala dėl nesumokėtų Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo mokesčių.

Kitoje dalyje civilinių ieÅ¡kovų civiliniai ieÅ¡kiniai atmestini. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato galimybės nustatyti ilgesnį civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo terminÄ , tačiau proceso Å¡alys gali susitarti dėl žalos atlyginimo terminų nuosprendžio vykdymo procese. VI. Kiti klausimai Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamajai kardomoji priemonė paskirta nebuvo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ji neskirtina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: -visi prie bylos pridėti įmonės dokumentai bei rankraÅ¡tiniai užraÅ¡ai, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini J.

L.; -kompaktinis diskas su sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, saugomas baudžiamojoje byloje (5 t., b. l. 21), kompaktinis diskas su posėdžio garso įraÅ¡u (11 t., b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) baudÄ .

J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472), ir paskirti jai bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę ir skirti J. L. galutinę subendrintÄ bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) baudÄ . Ä®pareigoti J. L. per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudÄ sumokėti į kaltinamosios pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudÄ privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas 120) tarnautojui pateikti banko kvitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis). Kaltinamajai J. L. kardomosios priemonės neskirti. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios J. L. civilinio ieÅ¡kovo naudai 2666,19 Eur turtinę žalÄ , kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios J. L. civilinio ieÅ¡kovo naudai 3947,40 Eur turtinę žalÄ , kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti: -visus prie bylos pridėtus įmonės dokumentus: J. V. įmonės dokumentų segtuvus, pavadinimais „Asmenų sÄ skaitos, išėjusių iÅ¡ darbo“, „Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“, „Kasos dokumentai“, taip pat Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, žalios spalvos segtuvÄ su sÄ skaitomis ir rankraščiais, sÄ siuvinį „Baras”, juodos spalvos 2014 m. užrašų knygutę, juodos spalvos 2015 metų užrašų knygutę, juodos spalvos 2016 metų užrašų knygutę, sÄ siuvinį raudonos spalvos virÅ¡eliu ir sÄ siuvinį pilkos spalvos virÅ¡eliu, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti J.

L.; -kompaktinį diskÄ su sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais ir kompaktinį diskÄ su posėdžio garso įraÅ¡u, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Indrė Averkienė