5d112016-4d6e-4c2a-992e-2ff03d8729d1 · Vilniaus apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-576/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29189-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13;

1.2.25.6; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valerij Lauš, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,

dalyvaujant prokurorams Tomui Danylai, Ritai Sabaitei,

nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 243 straipsnį ir nuteistas areÅ¡tu 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. nustatyta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. V. K. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ V. K. iÅ¡ieÅ¡kota automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3 150 (trys tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt) Eur.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.43 val., Vilniuje, GariÅ«nų g. iÅ¡važiavime link A1 kelio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1.79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

V. K. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, o bÅ«tent: jis Vilniaus regiono teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2022 m. balandžio 6 d. baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jis 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.43 val., Vilniuje, GariÅ«nų g. iÅ¡važiavime link A1 kelio, vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės, taip vengė atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Å iais savo veiksmais V. K. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir dėl Å¡ios veikos jį iÅ¡teisinti. Taip pat praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį, kuria V. K. už BK 243 straipsnyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskirta areÅ¡to bausmė ir Å¡iÄ bausmę pakeisti bauda.

1.1. Apeliantas nurodo, kad bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, in dubio pro reo principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 302-307 straipsniuose iÅ¡dėstytus reikalavimus, taip pat turi bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo. Apelianto nuomone, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, nes nebuvo paisoma įstatyme iÅ¡dėstytų nuostatų, o tokios pareigos nepaÅ¡alina net ir ta aplinkybė, jog asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybės yra aiÅ¡kios ir surinkti duomenys, kurie pripažinti įrodymais, vieni kitus papildo ir kartu pagrindžia V. K. kaltę, tačiau V. K. pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 4012/2022(01), kurioje užfiksuota, jog nuteistojo kraujo mėginys paimtas 2022 m. rugpjūčio 3 d. 20.20 val., o atlikus tyrimÄ nustatyta, kad jo kraujyje alkoholis nevirÅ¡ijo įstatyme numatytos ribos (nustatyta 1.42 promilės etilo alkoholio), teismas neanalizavo, skundžiamame nuosprendyje Å¡io įrodymo nepaminėjo.

1.2. Nurodo, kad neblaivumas nustatomas alkotesteriu, o tiksliausiai - atliekant kraujo tyrimÄ . Å iuo atveju po pakartotinio tikrinimo alkotesteriu V. K., nepraėjus vienai valandai, buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ , kurioje iÅ¡ jo paimtas kraujas. Kaip matyti iÅ¡ tyrimo, nustatyta, kad jo kraujyje aptiktas alkoholio kiekis baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Pažymi, kad tokio pobÅ«džio bylose specialistai sprendžia klausimus dėl alkoholio koncentracijos vairavimo metu ir skunde cituojama byla Nr. 1A-92-593/2018, kurioje Priklausomybės ligų centro gydytoja specialistė davė paaiÅ¡kinimus apie tai, jog alkoholio koncentracija kraujyje gali bÅ«ti ir didesnė, ir mažesnė nei rodo alkotesteris, iÅ¡skirdama fazes ir kitus veiksnius, kurie daro įtakÄ alkotesterio rodmenims.

1.3. Toliau skunde nurodo, kad per 20 minučių pagal alkotesterio parodymus V. K. neblaivumo rodiklis sumažėjo 0.1 punkto. Atitinkamai po valandos paimtame kraujyje Å¡i koncentracija sudaro 1.4 procentus. Be to, V. K. bendravo su pareigÅ«nais, taip pat parašė paaiÅ¡kinimÄ dėl eismo įvykio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis buvo neadekvatus. Tai leidžia teigti, kad V. K. neblaivumas negali bÅ«ti vertinamas kaip sunkus ir užtraukiantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

1.4. PrieÅ¡taraudamas areÅ¡to bausmės paskyrimui už BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymÄ , apeliantas nurodo, kad Å¡i bausmės rÅ«Å¡is yra per griežta. V. K. turi tik vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už tai, kad važiavo keleivio vietoje neprisisegęs saugos diržo, o kitas administracinis nusižengimas susijęs su Å¡iuo įvykiu. Nuteistasis yra dirbantis, jis charakterizuojamas teigiamai, be to, V. K. turi dvi nepilnametes dukras, reikÅ¡mingai prisideda prie jų iÅ¡laikymo. Teigia, kad nuteistajam už nurodytos veikos padarymÄ turėtų bÅ«ti paskirta baudos bausmė.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, o prokuroras prašė skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra praÅ¡oma nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , panaikinti ir dėl Å¡ios veikos jį iÅ¡teisinti, ginčijama V. K. paskirta bausmė pagal BK 243 straipsnį ir praÅ¡oma paskirtÄ areÅ¡to bausmę pakeisti Å¡velnesne bausme - bauda.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir posėdžio metu apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas O. P., kuris parodė, kad nuteistajam alkoholio koncentracija nustatyta skirtingu laiku bei skirtingais metodais. Alkotesterio parodymai ir kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija pagal jam pateiktus duomenis skiriasi, tačiau jis plačiau pakomentuoti negali, ekspertai neatlieka alkoholio koncentracijos nustatymo alkotesteriu. Parodė, kad laikui bėgant alkoholio koncentracijos didėjimui ir mažėjimui nustatyti metodų yra. Alkoholio absorbcija palaipsniui didėja, pasiekia ribÄ ir pradeda mažėti. Koncentracijos didėjimo trukmė yra nuo pusvalandžio iki 3 valandų, stadijų trukmė yra labai įvairi – priklauso, kaip greitai buvo suvartotas alkoholis, svarbi žmogaus kÅ«no masė, kÄ Å¾mogus valgė, kokios oro sÄ lygos (karÅ¡tis, Å¡altis), kokia fizine veikla užsiima žmogus. Negali pasakyti, kokia buvo alkoholio koncentracija kraujyje V. K. vairuojant.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

Dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ ir siekdamas didinti eismo saugumÄ , nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę BK 2811 straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apraÅ¡yti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.43 val., Vilniuje, GariÅ«nų g. iÅ¡važiavime link A1 kelio, V. K. vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å ių faktinių aplinkybių apeliantas neginčija, dėl jų abejonių nekilo ir teisėjų kolegijai. Byloje iÅ¡ esmės ginčijamas tik vienas iÅ¡ BK 2811 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yto nusikaltimo sudėties bÅ«tinųjų požymių – automobilį vairavusio asmens neblaivumas, o tiksliau – konkretus neblaivumo laipsnis. Pagal nurodytÄ teisės normÄ baudžiamoji atsakomybė yra galima tik tuo atveju, kai bylos įrodymai patikimai ir neabejotinai patvirtina, kad asmens neblaivumas buvo 1.51 ir daugiau promilių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas V. K. neblaivumo laipsnį nustatė teisingai, BK 2811 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yto nusikaltimo sudėtis konstatuota pagrįstai.

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje, pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime bei kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad policijos pareigÅ«nai V. K. neblaivumÄ patikrino gavę praneÅ¡imÄ apie tai, kad automobilis kliudė berniukÄ (b. l. 4, 8, 41–43). Atvykus į įvykio vietÄ paaiÅ¡kėjo, kad susidÅ«rė trys automobiliai. Nustatyta, jog V. K. vairuojamas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilio ,,Citroen“ galÄ , ,,Citroen“ automobiliui dėl smÅ«gio pavažiavus į priekį, jis atsitrenkė į automobilį ,,Å koda“. Nors automobilio ,,Å koda“ vairuotojas buvo sustojęs praleisti vaikÄ su tėvu, nes jie įžengė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, dėl smÅ«gio iÅ¡ galo ,,Å koda“ automobilis pavažiavo į priekį ir partrenkė vaikÄ . Taigi, V. K. nesuvaldžius automobilio buvo ne tik partrenktas vaikas, bet ir sugadintos kitos dvi transporto priemonės. PareigÅ«nams nustačius, kad automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. K. bei užuodus nuo V. K. sklindantį alkoholio kvapÄ , buvo nuspręsta patikrinti V. K. blaivumÄ .

PrieÅ¡ tikrinimÄ alkotesteriu V. K. pareigÅ«nams nurodė, kad saulė Å¡vietė jam tiesiai į akis ir jis nepastebėjo, kad priekyje važiuojantys automobiliai sustojo, dėl ko jis visu greičiu įvažiavo į automobilio ,,Citroen“ galÄ , tačiau nuteistasis neužilgo patikslino, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡gėrė alaus (b. l. 39, 43). Be to, neblaivumo nustatymo akte, kurį pasirašė ir V. K., užfiksuota, kad asmeniui nurodžius, jog alkoholį vartojo prieÅ¡ 20 min, atliktas tikrinimas prietaisu (b. l. 15). Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje V. K. parodė, kad įvykio dienÄ jis buvo iÅ¡gėręs arba pusantro, arba du litrus alaus (b. l. 119). Alkoholio vartojimo faktas prieÅ¡ įvykį neneigiamas ir apeliaciniame skunde. Alkotesteriu atlikus pirmÄ tikrinimÄ ir nustačius, kad V. K. iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamÄ , be to, virÅ¡ijanti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribÄ , po 18 minučių buvo atliktas pakartotinis tikrinimas, taip pat parodęs nurodytÄ , baudžiamosios atsakomybės taikymo ribÄ virÅ¡ijantį, rezultatÄ . Pažymėtina, kad tokia nustatyta atlikto neblaivumo alkotesteriu patikrinimo eiga atitiko Taisyklių 4 ir 7 punktų reikalavimus, t. y. kad pareigÅ«nai, per tikrinimÄ nustatę, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamÄ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ . Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ ; gauti rezultatai užfiksuojami procesiniame dokumente.

Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1713731 patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas V. K. neblaivumas, buvo metrologiÅ¡kai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2023 m. sausio 11 d. (b. l. 11). Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK0165 duomenų nuskaitymo rezultatai patvirtina, kad V. K. buvo atliktas jo neblaivumo tikrinimas alkotesteriu bei gauti tokie rezultatai: 19.01 val. nustatytas 1.89 promilės neblaivumas, o 19.19 val. – 1.79 promilės neblaivumas (b. l. 9–10, 15, 34, 39, 54–55, 119). Taigi, V. K. neblaivumas buvo patvirtintas nustatyta tvarka atliekant neblaivumo patikrinimÄ alkotesteriu.

Be kita ko, nustatyti ir kiti nuteistojo neblaivumo požymiai, t. y. iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Å ie pareigÅ«nų užfiksuoti neblaivumo požymiai paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kad nėra jokio pagrindo teigti, jog V. K. buvo neadekvatus, nes jis rašė paaiÅ¡kinimÄ , bendravo su pareigÅ«nais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad alkotesterio rodmuo, kuriuo buvo vadovaujamasi konstatuojant nuteistojo neblaivumo laipsnį, buvo klaidingas ar keliantis pagrįstas abejones, taip pat, kad atlikę patikrÄ policijos pareigÅ«nai nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės).

Bylos duomenimis V. K. nesutiko su alkotesterio patikros rezultatais, tai nurodė ir neblaivumo patikrinimo akte (1 t., b. l. 15) ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-A 4012/2022 (01) (1 t., b. l. 67-69). Å i specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad V. K. kraujyje, paimtame 2022 m. rugpjūčio 3 d. 20.20 val., nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 1.42 promilės. Apeliantas teigia, kad byloje turėjo bÅ«ti vadovaujamasi bÅ«tent Å¡iais duomenimis, nes jie tikslesni bei reikÅ¡mingi sprendžiant asmens atsakomybės klausimÄ . Pasak apelianto, medicininio tyrimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis yra svarbesnis už specialiÄ ja technine priemone (alkotesteriu) nustatytÄ neblaivumo laipsnį. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal BPK reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktikÄ , baudžiamajame procese yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad visos įrodymų rÅ«Å¡ys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ . Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K–113/2013, Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-138-489/2022). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. galiojančioje BK 2811 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929) nebėra įvardyta, kokioje konkrečiai žmogaus organizmo biologinėje terpėje turi bÅ«ti nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Jokia konkreti terpė nėra įvardyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 punkte, apibrėžiančiame neblaivumÄ kaip etilo alkoholio vartojusio asmens bÅ«senÄ , kai Å¡io alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) virÅ¡ija įstatymų nustatytÄ leidžiamÄ normÄ . Taisyklių 2.3 punkto nuostatos neblaivumo tikrinimÄ apibrėžia kaip veiksmus, kai metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustatomas asmens neblaivumas. Neblaivumo tikrinimo metrologiÅ¡kai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-121-697/2018, Nr. 2K-289-895/2018 ir kt.). Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus V. K. iÅ¡kvėptame ore, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimÄ , yra leistini baudžiamajame procese, įrodomÄ ja prasme neturi jokio pranaÅ¡umo vienas prieÅ¡ kitÄ ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti alkotesterio rezultatais, Å¡ie įrodymai atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Byloje nustatyta, kad alkoholio koncentracijos V. K. iÅ¡kvėptame ore tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas po vairavimo praėjus labai mažai laiko (įvykio laikas - apie 18.43 val., pirmasis tikrinimas – 19.01 val.). Tuo tarpu nuteistojo kraujas tyrimui paimtas 20.20 val., t. y. nuo vairavimo praėjus apie 1 val. 33 min. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 4012/2022 patvirtina V. K. kraujyje, kuris paimtas 2022 m. rugpjūčio 3 d. 20.20 val., etilo alkoholio koncentracijÄ (1.42 promilės), tačiau nepatvirtina neblaivumo buvusio bÅ«tent vairavimo momentu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d. 19.01 val. Jam pareikÅ¡tame kaltinime nurodomu laiku neblaivumas nustatytas alkotesterio rezultatais, kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

Nustačius, kad V. K. blaivumo patikrinimo metu gauti rezultatai siekė 1.89 ir 1.79 promilės, o paėmus nuteistojo kraujÄ tyrimui nustatyta 1.42 promilės etilo alkoholio, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo neblaivumo laipsnis iÅ¡ pradžių didėjo (pagal užfiksuotus duomenis, pasiekė 1,89 promiles), o po to, kaip ir nurodė ekspertas, sumažėjo, Å¡ioje byloje gautais kraujo tyrimo rezultatais - iki 1.42 promilės. Vien tai, kad atlikus kraujo tyrimÄ buvo nustatytas mažesnis V. K. neblaivumo laipsnis, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netrukus po vairavimo, minėti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagrindo jais nesivadovauti nėra. BÅ«tent Å¡ie duomenys atspindi V. K. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, o rezultatai, gauti iÅ¡tyrus kraujÄ , nesudaro pagrindo vertinti, kad toks neblaivumas buvo ir vairavimo metu. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas O. P. patvirtino, kad alkoholio koncentracijos didėjimo trukmė yra nuo pusvalandžio iki 3 valandų, alkoholio absorbcija palaipsniui didėja, pasiekia ribÄ ir pradeda mažėti. Ekspertas, be kita ko, nurodė, kad alkoholio Å¡alinimo iÅ¡ organizmo greitis priklauso nuo to, kaip greitai buvo suvartotas alkoholis, svarbi žmogaus kÅ«no masė, kÄ Å¾mogus valgė, kokios oro sÄ lygos (karÅ¡tis, Å¡altis), kokia fizine veikla užsiima žmogus. Teisėjų kolegija tuo pačiu pastebi, kad apeliaciniame skunde nurodomi specialistų paaiÅ¡kinimai kitose baudžiamosiose bylose Å¡ioje byloje yra neaktualÅ«s – kiekviena byla yra individuali ir teismas vertina tik nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , laikantis tiek nekaltumo prezumpcijos, tiek in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai) principų nuostatų, asmens neblaivumas turi bÅ«ti nustatomas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto, įvertinant ir tai, kad alkoholio koncentracija kraujyje kurį laikÄ gali didėti net ir asmeniui nustojus vartoti alkoholį, baigus vairuoti automobilį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2021). Todėl Å¡iuo atveju nustatant V. K. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi tikrinimo sertifikuotu alkotesteriu rezultatais, kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarė.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, kad V. K. paskirta bausmė už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nustatytas jos dydis yra proporcinga ir nėra per griežta.

Dėl bausmės, paskirtos pagal BK 243 straipsnį

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022).

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė.

Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama bausmė – bauda arba areÅ¡tas. V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymÄ paskirta bausmė – areÅ¡tas 30 parų. Patikrinus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. K. paskirtoji bausmė nėra per griežta, o pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ atsižvelgė į tai, kad Å¡i veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, jÄ V. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas, paskutinį kartÄ â€“ už analogiÅ¡kÄ veikÄ , baustas administracine tvarka, dirba) ir skyrė areÅ¡to bausmę, jos dydį nustatant artimÄ bausmės vidurkiui.

Baudžiamosios bylos duomenimis V. K. nusikalstamas veikas pradėjo daryti bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus (b. l. 80). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, ir jam taikant BK 68 straipsnį, uždrausta penkerius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 13 d. (b. l. 91–93). Å is baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 6 d. V. K., nepaisydamas to, bÅ«damas neblaivus, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį matyti, kad V. K. už įvykdytas nusikalstamas veikas buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jam buvo skiriamos ir baudos bausmės (net 4 kartus), o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta areÅ¡to bausmė. V. K. teistas ir užsienio valstybėje (b. l. 80–85). Sodros duomenimis nustatyta, kad nuteistasis dirba (b. l. 88). Be kita ko, iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad nuteistasis V. K. buvo baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra (b. l. 89), taip pat iÅ¡ administracinių nusižengimų registro matyti, kad laikotarpiu 2019 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. V. K. baustas 2 kartus už ANK 416 straipsnyje numatyto nusižengimo (Nustatyto greičio virÅ¡ijimas) padarymÄ , net 6 kartus baustas pagal ANK 415 straipsnį (Transporto priemonių dalyvavimo vieÅ¡ajame eisme reikalavimų pažeidimas), baustas pagal ANK 432 straipsnį (Naudojimosi saugos diržais, vaikų Å«giui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko Å¡almais tvarkos pažeidimas) ir ANK 417 straipsnį (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) (b. l. 70–71). Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. administracinius nusižengimus daro sistemingai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. K. charakterizuojamas teigiamai. IÅ¡ tikrųjų byloje yra pateikta UAB „A“ 2023 m. kovo 29 d. charakteristika, kurioje nurodyta, kad V. K. yra itin darbÅ¡tus darbuotojas, pasižymintis geru strateginiu mÄ stymu, kÅ«rybiÅ¡kumu, jis labai vertinamas kolektyvo dėl jo gebėjimo bendrauti, taip pat nurodyta, kad V. K. yra vienintelis jų įmonėje dirbantis technologas ir surasti kitÄ kvalifikuotÄ technologÄ bÅ«tų sunku (b. l. 140). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino V. K. charakterizuojančius duomenis, o pateikta darbdavio charakteristika nesudaro pagrindo Å¡velninti paskirtÄ jÄ jam bausmę.

Teisėjų kolegijai pateikti duomenys, kad V. K. turi du mažamečius vaikus(b. l.141). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis esmingai prisideda prie jų iÅ¡laikymo. Aplinkybė, kad V. K. turi nepilnamečius vaikus, nesulaikė jo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų padarymo, taigi jis pats nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis. Be kita ko, V. K. atžvilgiu priimtas ne vienas nuosprendis dar tuo metu, kai jo vaikai buvo tik kelerių metų, tačiau, nepaisydamas to, žinodamas apie gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jis vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad V. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo paleistas iÅ¡ Alytaus pataisos namų atlikus areÅ¡to bausmę, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ jis padarė Å¡ioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas (b. l. 83). Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis V. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, be to, nuteistasis padarė analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikas, tačiau iÅ¡vadų dėl elgesio pakeitimo nepadarė.

Nors skunde praÅ¡oma skirti Å¡velnesnę bausmę – baudÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam V. K. baudos skyrimas nebÅ«tų efektyvi bausmė, o parinkta areÅ¡to bausmė, kurios dydis nežymiai virÅ¡ija už baudžiamÄ jį nusižengimÄ skirtinos Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkį, yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra per griežta. Å velnesnė bausmė, numatyta BK 243 straipsnyje (bauda), nagrinėjamu atveju yra nepakankama daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo V. K. elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų, be kita ko, nustatyta, kad V. K. buvo ne kartÄ skiriama baudos bausmė. Jis už padarytus administracinius nusižengimus paskirtų nuobaudų – baudų nesumokėjo. Taigi, Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam V. K. pagal BK 243 straipsnį 30 parų areÅ¡to bausmę, Å¡iÄ bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrino su griežtesne 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį, ir nustatė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, be to, baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taikytas bausmių apėmimo bÅ«das buvo parinktas tinkamai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta ar neteisinga padarytoms nusikalstamoms veikoms. Atitinkamai nėra pagrindo Å¡velninti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Valerij Lauš

Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

Nida Vigelienė