Legislator Case Law & Legislation
2021-03-10 Nr. AB-5032-3-62-3-00905-2019-0 AI generated

2021-03-10 Nr. AB-5032-3-62-3-00905-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-03-10 Nr. AB-5032-3-62-3-00905-2019-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-03-10 Nr. AB-5032-3-62-3-00905-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-180-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00905-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. birželio 3 d. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2018 m. lapkričio 29 d. nuėjo pas gydytoją (duomenys neskelbtini) konsultacijai, kadangi serga (duomenys neskelbtini). Gydytoja paėmė reikiamus tyrimus ir pasakė, kad siųs pareiškėją į Kauno klinikas gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Pareiškėjas į ligoninę vykti sutiko ir gydytoja įrašė pareiškėją į eilę. 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas etapu nuvyko į LAVL, kur patyrė pažeminimus, kančią, LAVL personalas iš pareiškėjo pradėjo tyčiotis dėl skundų rašymo, pareiškėjo planinė konsultacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau – Kauno klinikos) specialiai buvo atidėta. LAVL pareiškėjo nenuvežė į Kauno klinikas paskirtai konsultacijai, nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 16 d. pareiškėją pralaikė LAVL ir pareiškėjas buvo išvežtas atgal į pataisos namus, nes vietoje pareiškėjo konsultacijai buvo nuspręsta etapuoti kitą nuteistąjį. LAVL pareiškėjas keturias dienas praleido kankinančiomis sąlygomis. LAVL paaiškino, kad nėra pareigūnų, kurie galėtų konvojuoti pareiškėją, todėl į Kauno klinikas veža kitą nuteistąjį. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė pažeminimą, dvasines kančias, stresą, kenčia problemas dėl sveikatos. Teigė, jog apie 2019 m. balandžio 3 d. paskirtą konsultaciją nieko nežinojo. Nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. birželio 20 d. buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, po 2019 m. birželio 20 d. į konsultaciją nuvežtas nebuvo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsilepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 16 d. Pareiškėjas iš Alytaus pataisos namų atvyko su siuntimu dėl gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos. Pagal Alytaus pataisos namų siuntimą nebuvo aišku, kokiam tikslui reikalinga gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija, todėl LAVL buvo atlikta gydytojo terapeuto konsultacija ir atsiradus galimybei (neatvykus kitam pacientui) trečio lygio gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija Kauno klinikose pareiškėjui buvo paskirta 2019 m. sausio 15 d. Tačiau dėl pareigūnų trūkumo pamainoje, nes 2019 m. sausio 15 d. buvo vykdoma laikina apsauga viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, paskirta konsultacija neįvyko. Pažymėjo, kad pareiškėjui gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija buvo paskirta 2019 m. balandžio 3 d., tačiau pareiškėjas šios konsultacijos atsisakė ir tai patvirtina Alytaus pataisos namų pranešimas. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjo skunde minima patirta žala nėra susijusi su LAVL neteisėtu veikimu ar neveikimu pareiškėjo atžvilgiu. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 97 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Dėl likusios reikalavimų dalies pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirta planinė (duomenys neskelbtini) konsultacija Kauno klinikose. Konsultacija buvo numatyta 2015 m. sausio 15 d. Iš LAVL 2019 m. gegužės 27 d. pažymos Nr. 8-APS-3141 nustatyta, kad numatyta konsultacija neįvyko dėl pareigūnų trūkumo I-oje pamainoje, kadangi minėtą dieną viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo vykdoma laikina apsauga trijuose konvojaus postuose. Minėtos pažymos duomenys taip pat patvirtino, jog 2019 m. sausio 15 d. vyko dar 2 planinės konsultacijos: į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę buvo konvojuotas vienas nuteistasis, į LSMU ligoninės Kauno klinikų Centrinę polikliniką – vienas nuteistasis.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, 53 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio nuostatomis. Iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio, 174 straipsnio 3 dalies reglamentavimo padarė išvadą, kad laisvės atėmimo bausmę vykdanti institucija turi įstatymuose nustatytą pareigą užtikrinti joje laikomų asmenų teisę gauti būtiną medicininę pagalbą, įskaitant ir tokių asmenų konvojavimą į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-297 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos aprašo(toliau – ir Aprašas) (neteko galios 2019 m. sausio 25 d.) 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktais.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 16 d. Taigi, remiantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, pareiga organizuoti pareiškėjo konvojavimą į 2019 m. sausio 15 d. konsultaciją Kauno klinikose teko LAVL. Pažymėta, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. sausio 15 d. konsultacija Kauno klinikose pareiškėjui buvo paskirta, taip pat nebuvo ginčo ir dėl to, kad numatyta konsultacija neįvyko dėl pareigūnų trūkumo, kadangi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas buvo konvojuojami kiti nuteistieji, taip pat buvo vykdoma laikina apsauga konvojaus postuose.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad LAVL nevykdė pareigos organizuoti pareiškėjo konvojavimą į Kauno klinikas, todėl tai yra pagrindas pripažinti neteisėtus šio atsakovo atstovo veiksmus.

10. Pareiškėjo argumentai, jog būnant LAVL jis buvo žeminamas, LAVL personalas iš jo tyčiojosi, atėmė maistą vertinti kaip deklaratyvūs ir atmestini, kadangi pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

11. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti dėl LAVL pareigūnų neveikimo kilusią žalą pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti ne tik institucijos ar jos pareigūnų neteisėtus veiksmus, tačiau ir tai, kad šie veiksmai (nagrinėjamu atveju neveikimas) sąlygojo pareiškėjui nurodytos žalos atsiradimą.

12. Teismas iš byloje pateiktų medicininių dokumentų nuorašų nustatė, kad pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir yra tikslinga (duomenys neskelbtini) konsultacija. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtino, kad 2019 m. balandžio 3 d. buvo paskirta gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija. Į bylą pateiktas Alytaus pataisos namų raštas patvirtina, kad pareiškėjas vykti į minėtą konsultaciją atsisakė, pasirašyti, kad atsisako minėtos konsultacijos atsisakė. Tačiau ši aplinkybė nepaneigė pareiškėjo teisės į 2019 m. sausio 15 d. paskirtą konsultaciją, tuo labiau, kad konsultacija buvo paskirta jį gydančio gydytojo. Atsakovo atstovo motyvai, kad pareiškėjo pristatyti į Kauno klinikas nebuvo fizinių galimybių (pareigūnų trūkumas), taip pat nepašalina atsakomybės už tokį neveikimą. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančiu kitų nuteistųjų, o ne pareiškėjo konvojavimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą būtinumą. Nors byloje nebuvo duomenų, kad būtent dėl laiku nesuteiktos (duomenys neskelbtini) konsultacijos pareiškėjui žymiai pablogėjo, ar negrįžtamai sutriko sveikata, tačiau, atsižvelgiant į aptartas ginčo aplinkybes, padaryta išvada, kad šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Atitinkamai, sutiktina, kad toks ilgas LAVL neveikimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti jo nurodomus neigiamus išgyvenimus.

13. Atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo (LAVL neveikimo) mastą, taip pat tai, kad pareiškėjui kita konsultacija buvo paskirta 2019 m. balandžio 3 d. (konsultacijos pareiškėjas atsisakė) į tai, kad iš byloje pateiktų dokumentų nenustatyta, jog LAVL būtų sąmoningai siekusi vilkinti laiką nevežant pareiškėjo konsultacijai, taip siekiant pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, be to, byloje nėra duomenų, jog per visą ginčo laikotarpį dėl nenuvykimo į konsultaciją pareiškėjui ženkliai, ar negrįžtamai pablogėjo sveikata, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padaryta išvada, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma (3 000 Eur) mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteistina 97 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo vertinami jo teiginiai dėl to, kad LAVL personalas iš jo tyčiojosi. Teismas iš pareiškėjo neprašė pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie skunde minimas aplinkybes. Atsakovas atsiliepime į skundą taip pat nebuvo nurodęs jokių paaiškinimų dėl šių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu ir nebuvo aktyvus. Be to, pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad nuvykus į LAVL jo kalinimo sąlygos pasikeitė, negalėjo žiūrėti savo nuosavo televizoriaus, buvo atimtas maistas, arbata. Teismas neprašė pareiškėjo pateikti įrodymų, ar jis kreipėsi į LAVL administraciją su prašymais ar skundais. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką jis turi nurodyti tik aplinkybes, o atsakovas – atitinkamus įrodymus. Teismas neišreikalavo iš atsakovo paaiškinimų, kodėl iš pareiškėjo buvo paimtas televizorius, maistas.

16. Pareiškėjas tvirtina, kad neatsisakė vykti į jokią konsultaciją, o apie ją nežinojo. Pareiškėjas mano, kad teismas neturėjo remtis Alytaus pataisos namų raštu ir turėjo vadovautis pareiškėjo paaiškinimais.

17. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dėl LAVL administracijos kaltės pareiškėjas negavo tinkamo gydymo, t. y. jis nebuvo nuvežtas konsultacijai.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjo skundas. Teismui nutarus kitaip, prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui.

19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui atvykus į LAVL pagal nustatytą tvarką buvo atlikta pareiškėjo visuminė krata. Pažymi, kad LAVL kamerų tipo patalpose televizoriaus, kavos, arbatos turėti negalima. Atsakovo teigimu, pareiškėjo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti, grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais.

20. LAVL nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl pareiškėjo teisės į paskirtą konsultaciją yra nepagrįstas. Pažymi, kad LAVL turėjo tikslą suteikti pareiškėjui konsultaciją. Tai, kad dėl pareigūnų trūkumo pamainoje paskirta konsultacija neįvyko, negali būti vertinama kaip LAVL administracijos neveikimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo siejamos su LAVL veiksmais (neveikimu) nenuvežus jo į paskirtą gydytojo konsultaciją Kauno klinikose, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo veiksmus, priteisė pareiškėjui 97 Eur kompensaciją jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo tikslių paaiškinimų bei įrodymų dėl pareiškėjo skundo teiginių. Taip pat tvirtina, jog niekada neatsisakė vykti į jokią konsultaciją. Pareiškėjas teigia, kad negavo tinkamo gydymo dėl LAVL administracijos kaltės ir mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra nepakankama.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja BVK XIV skyriaus 174–175 straipsniai. BVK 174 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šio straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

26. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjui buvo paskirta gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija, kuri turėjo įvykti 2019 m. sausio 15 d. Kauno klinikose. Šiuo tikslu pareiškėjas buvo konvojuotas ir nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 16 d. laikomas LAVL, iš kur turėjo būti konvojuojamas į paskirtą gydytojo konsultaciją Kauno klinikose. Byloje taip pat nėra ginčo, kad paskirtą dieną LAVL nepristatė pareiškėjo į gydymo įstaigą gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Taigi šiuo atveju LAVL veikė nepakankamai rūpestingai, neužtikrinusi pareiškėjo teisės gauti medicinos pagalbą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

27. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su byloje pateikta Alytaus pataisos namų pažyma (b. l. 18), tvirtinančia, jog pareiškėjas atsisakė 2019 m. balandžio 3 d. konsultacijos, ir teigia, kad jis niekada nebuvo atsisakęs jokios gydytojo konsultacijos, pažymėtina, kad ši aplinkybė sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nėra reikšminga, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nepaneigia pažeistos pareiškėjo teisės į 2019 m. sausio 15 d. paskirtą konsultaciją.

28. Pagal atsakovo paaiškinimus, pareiškėjas į paskirtą gydytojo konsultaciją nebuvo pristatytas dėl pareigūnų trūkumo pamainoje. Nurodyta aplinkybė nelaikytina išskirtine ir paneigiančia LAVL neteisėtus veiksmus netinkamai organizuojant nuteistųjų konvojavimą pas gydytoją. Nėra pagrindo pagrįstais laikyti pareiškėjo deklaratyvius teiginius, jog pas gydytoją jis nebuvo nuvežtas specialiai, jį diskriminuojant dėl jo teikiamų skundų. Pareiškėjas pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad LAVL administracija būtų sąmoningai išskyrusi pareiškėją ir specialiai atsisakiusi jį vežti pas gydytoją.

29. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-670-520/2020, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-624/2019, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Taigi, pareiškėjas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, privalo įrodyti, t. y. išsamiai apibūdinti, laisvės atėmimo įstaigos jam padarytus konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), nurodant, kada (kokiu laikotarpiu) jie buvo padaryti, išdėstant konkrečias jų padarymo aplinkybes, ir pagrįsti, kad būtent dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis patyrė neturtinę žalą.

30. Atsižvelgiant į nutarties 28 punkte nurodytus įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose, būtent pareiškėjui teko pareiga skunde pateikti detalų, jo manymu, buvusių neteisėtų veiksmų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kad LAVL personalas iš jo tyčiojosi, atėmė daiktus ir maistą. Šių teiginių pareiškėjas nedetalizavo, nepagrindė konkrečiais pavyzdžiais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos teiginius atmetė kaip deklaratyvius.

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), dėl kurio jam buvo paskirta (duomenys neskelbtini) konsultacija, į kurią LAVL jo nenuvežė. Byloje nėra duomenų, kad paskirta gydytojo konsultacija pareiškėjui būtų suteikta iki šiol. Teisėjų kolegija, įvertinusi LAVL padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus ir priteistinos žalos dydį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas padidinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju 200 Eur suma yra adekvati atsakovo padarytiems teisės pažeidimams.

34. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tačiau atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apeliacinio skundo nepateikė. Todėl jo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ar jo dalimi tiek, kiek tai nėra susiję su pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamais reikalavimais ir išdėstytais argumentais, nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingas.

35. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo M. A. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius