2024-03-21 Nr. AB-4705-4-45-3-00019-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1454-821/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00019-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant Helme El Rawas,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. F. A. A. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. F. A. A. prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis A. F. A. A. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, todėl turi prieglobsčio prašytojo statusą. Nors Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) yra priėmęs 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 23S146797 (toliau – ir Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas) dėl Užsieniečio apgyvenimo, kuriuo nėra taikomi jokie judėjimo laisvės suvaržymai, teismo sprendimu yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, jis apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis. Užsieniečiui neturėtų būti taikomi du aktai, kuriais skirtingai išsprendžiamas Užsieniečio apgyvendinimo klausimas (skiriasi judėjimo laisvės apimtys). Užsienietis pažymėjo, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė situacija, nes Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Pažeidžiami asmenys gali būti sulaikomi tik išimtiniais atvejais ir kuo trumpiau, tačiau nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvė varžoma nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., nors nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų jam taikyti tokius griežtus judėjimo laisvės suvaržymus. Iš esmės analogiško situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-2725-556/2023 nusprendė panaikinti judėjimo laisvės suvaržymus užsieniečiui, kuris buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

3. Centras atsiliepime į prašymą prašė prašymo netenkinti.

4. Centras teismo posėdžio metu nurodė, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo pasikeitė tik viena aplinkybė, užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tačiau ir toliau egzistuoja sulaikymo pagrindai, būtinybė riboti jo judėjimo laisvę. Anot Centro, visiems Centre apgyvendintiems asmenims teikiamos medicinos paslaugos vienodai, nepriklausomai nuo jiems taikomų judėjimo suvaržymų apimties. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nes nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Centras atkreipė dėmesį, kad dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, kuriuo išspręstas klausimas dėl Užsieniečio apgyvendinimo, nebuvo paduotas skundas, jis nebuvo panaikintas kitu administraciniu aktu ar teismo sprendimu. Pagal šį Migracijos departamento sprendimą jokie judėjimo laisvės suvaržymai užsieniečiui nėra taikomi, sprendimas priimtas po Užsieniečio apklausos.

5. Migracijos departamentas atsiliepime į prašymą, prašė prašymo netenkinti. Migracijos departamentas nurodė, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsieniečiui yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, aplinkybės, dėl kurių jam buvo nustatyta teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje nėra pasikeitusios, Užsienietis teismui nepateikė įrodymų, kad jis apgyvendinimo vietoje negali gauti paslaugų, kurias galėtų gauti turėdamas teisę laisvai judėti, todėl nėra pagrindo tenkinti Užsieniečio prašymo.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. vasario 9 d. sprendimu iš dalies tenkino Užsieniečio A. F. A. A. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu taikomus judėjimo suvaržymus Užsieniečiui, netenkino prašymo dėl alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio Užsienietis naktį iš 2021 m. liepos 16 d. į 17 d. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Užsienietis su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą, tačiau neturėjo dokumento, suteikiančio teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje.

7.2. Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41395 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su minėtu sprendimu Užsienietis jį apskundė. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2022 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-31 atmesti skundą kaip nepagristą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu užsieniečio skundą tenkino iš dalies, sutrumpino draudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką terminus, tačiau sprendimo dalį, susijusią su prieglobsčio nesuteikimu bei išsiuntimu paliko nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą.

7.3. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 22S59062, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Nesutikdamas su taikomais judėjimo suvaržymais Užsienietis pateikė skundą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė šį skundą.

7.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. liepos 25 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2023 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

7.5. 2022 m. liepos 29 d. Užsieniečiui buvo išaiškinta, kad asmuo negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, o jam išvykus būtų gražintas.

7.6. Turėdamas galimybę laisvai judėti, 2022 m. liepos 30 d. 17.30 val. Užsienietis išėjo iš apgyvendinimo vietos ir per 24 val. nesugrįžo.

7.7. Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas Suomijos Respublikoje, todėl pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino reglamentas III) 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką.

7.8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 5 dalies 6, 7, 10, 11 punktais, 14020 straipsniu.

7.9. Sugrįžęs į Lietuvos Respubliką Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 6 d. nusprendė prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus. 2024 m. sausio 23 d. įvyko Užsieniečio apklausa. Byloje nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, todėl Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju.

7.10. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 23S146797 Užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal Įstatymo 79 straipsnio 2 dalį. Su šiuo sprendimu Užsienietis buvo supažindintas 2023 m. rugsėjo 7 d.

7.11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. gruodžio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nesutikdamas su minėtu sprendimu Užsienietis pateikė skundą, kuriuo buvo prašoma netaikyti judėjimo suvaržymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, skirta užtikrinti veiksmingą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti Įstatymo tikslų pasiekimą ir tinkamą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas švelnesnį judėjimo laisvės ribojimą, vėl bandys savavališkai ir neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

7.12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas iki 2024 m. kovo 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Nesutikdamas su minėtu sprendimu Užsienietis pateikė skundą, kuriuo buvo prašoma netaikyti judėjimo suvaržymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė, nurodydamas, kad siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam Užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos bei siekiant sudaryti prielaidas jo galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimui ir įvykdymui, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė pagrindus apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir yra pagrindas manyti, kad netaikant apribojimų Užsienietis gali bandyti pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7.13. 2024 m. sausio 22 d. Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą kaip (duomenys neskelbtini) asmuo.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4, 6, 7, 10, 11 punktuose, nes užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, jis pažeidė apgyvendinimo vietos taisykles, nes turėdamas galimybę laisvai judėti išvyko iš Lietuvos Respublikos. Tačiau teismas sprendė, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta (turi galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą). Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, dalyvauja apklausose), keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę negali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad egzistuoja Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant Užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

9. Įvertinęs tai, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga toliau taikyti vienus griežčiausių judėjimo laisvės suvaržymų. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad apgyvendinant pažeidžiamus asmenis Centre netaikomi judėjimo laisvės suvaržymai.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 23S146797 jau yra išspręstas klausimas dėl užsieniečio apgyvendinimo, kad šis sprendimas buvo priimtas po apklausos, kuri įvyko po to, kai Užsienietis buvo sugrąžintas į Lietuvos Respubliką, priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentui priimant sprendimą Užsienietį apgyvendinti netaikant judėjimų suvaržymų, buvo žinomos visos faktinės aplinkybės, reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Teismas vertino, kad Migracijos departamento priimtas administracinis aktas, kuriuo išsprendžiamas užsieniečio apgyvendinimo klausimas, yra galiojantis, todėl prašymas tenkintinas iš dalies ir naikintina alternatyvi sulaikymui priemonė, taikoma pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą, o klausimas dėl kitos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo nėra sprendžiamas šioje byloje siekiant išvengti teisiškai neapibrėžtos situacijos, kai tam pačiam asmeniui yra priimti du savarankiški procesiniai sprendimai dėl jo apgyvendinimo tvarkos.

III. 11. Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

12.1. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus sulaikymo pagrindus, tačiau neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes. Migracijos departamentas priima sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo tuomet, kai nėra jo sulaikymo pagrindų, tačiau šiuo atveju po Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo buvo priimtas ne vienas pirmos instancijos teismo sprendimas, kurio priėmimo teisėtumas buvo vertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyse. Visi minėti teismai konstatavo asmens nebendradarbiavimo su institucijomis faktą bei alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindus. Teismas taip pat vertino Migracijos departamento 2023 m. spalio 5 d. sprendimą, kuriuo asmuo buvo apgyvendintas Centre. Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime tinkamai neišsiaiškino, kodėl egzistuojant sulaikymo pagrindams bei Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms dėl užsieniečio nėra taikoma viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių.

12.2. Pirmosios instancijos teismo nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nėra išaiškinimo, jog prieglobsčio prašytojui, kuris yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri riboja arba neriboja jo judėjimo laisvės apgyvendinimo vietos teritorijoje. Vien asmens įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą fakto nepakanka tam, kad vienareikšmiškai spręsti, jog jam negali būti taikoma viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių, dalis iš kurių, beje, yra ir nevaržančių asmens judėjimo laisvės. Vertinant asmens pažeidžiamumą taip pat svarbu atsižvelgti ir į nustatyto pažeidžiamumo lygį, intensyvumą, specialių poreikių taikymą bei psichologo rekomendacijas. Šiuo atveju asmeniui pažeidžiamumas buvo nustatytas palyginti neseniai, t. y. prieš du mėnesius, o neiškarto 2021 m. jam atvykus į Lietuvos Respubliką, asmuo ilgą laiką buvo stebėtas, konsultuotas, tačiau pagrindo įtraukti jį į pažeidžiamų asmenų grupę nebuvo. Asmuo nėra intensyviai gydomas, jis nebuvo gydytas (duomenys neskelbtini), jam teikiamos psichologo konsultacijos. Psichologė rekomendacijose nenurodė, jog esant galimybei reikia suteikti asmeniui laisvą judėjimą, ir tai turėtų esminę reikšmę jo geresnei psichologinei būklei.

13. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Migracijos departamentas vertino, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjui yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, aplinkybės, dėl kurių Užsieniečiui buvo nustatyta teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje nėra pasikeitusios.

14. Užsienietis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Užsienietis atsiliepime nurodo nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, jo vertinimu, aktualią nagrinėjamam ginčui. Užsienietis akcentuoja, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų šio asmens keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui. Jis pabrėžia, kad yra geranoriškas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, jo asmenybė yra nustatyta, o grąžinti jo į kilmės valstybę nėra objektyvių galimybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Užsieniečio A. F. A. A. prašymas ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Užsieniečiui taikomi judėjimo suvaržymai, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad nors egzistuoja byloje sulaikymo pagrindai, tačiau tai savaime nereiškia, kad Užsieniečiui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Įvertinęs tai, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga toliau taikyti vienus griežčiausių judėjimo laisvės suvaržymų, todėl panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Užsieniečiui taikytus judėjimo suvaržymus, t. y. apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikant šiuos apribojimus iki 2024 m. kovo 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

17. Apeliaciniame skunde Centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, be kita ko neišaiškino, kodėl egzistuojant sulaikymo pagrindams bei Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms nėra taikoma viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Centras taip pat akcentuoja, kad asmens įtraukimas į pažeidžiamų asmenų sąrašą savaime nereiškia, kad jam negali būti taikoma viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

19. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, aptartų šios nutarties 7 punkte. Be kita ko, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Centro priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. sausio 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 15K-302 Užsienietį įtraukė į pažeidžiamų asmenų sąrašą priskiriant asmenų grupei: (duomenys neskelbtini).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog šioje byloje yra nustatytas pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nes prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išaiškinti. Tačiau kiekvienas prieglobsčio prašytojo / užsieniečio atvejis yra individualus ir teismas turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui (prieglobsčio prašytojui) kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę.

23. Įstatymo 115 straipsnis reglamentuoja alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvaus sulaikymui kriterijų, numatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

24. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Užsieniečiui taikomų judėjimo suvaržymų teisėtumo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad po šio sprendimo priėmimo atsirado naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. Užsienietis buvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu (žr. Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2024 m. sausio 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. 15K-302).

26. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024).

27. Šiuo individualiu atveju įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl jo prašymo, Užsieniečio apklausa, siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, atlikta, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymui, atsižvelgusi į naujas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties paaiškėjusias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes – Centro psichologės 2024 m. sausio 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. 15K-302, kuriuo Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei (duomenys neskelbtini) asmenys, pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, pagal galimybę atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, taip pat užtikrinti ramią ir saugią apgyvendinimo aplinką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nustatytų aplinkybių visuma, turi įtakos Užsieniečio judėjimo apribojimo vertinimui.

28. Pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu taikomus judėjimo suvaržymus Užsieniečiui ir netenkino Užsieniečio prašymo dėl alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo motyvuodamas tuo, jog užsieniečio teisinė padėtis yra sureguliuota Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, po minėto Migracijos departamento sprendimo buvo priimti keli teismų sprendimai, kuriais konstatuota, jog egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai ir užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir Užsienietį įtraukus į pažeidžiamų asmenų sąrašą, jam neturėtų būti taikomi griežti judėjimo laisvės suvaržymai, tačiau spręsdamas dėl advokatės prašymo (taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų) netiksliai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsižvelgiant į tai Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimo rezoliucinė dalis keistina, nustatant, kad Užsieniečiui turėjo būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2024 m. kovo 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„(duomenys neskelbtini) piliečio A. F. A. A. prašymą tenkinti.

Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. F. A. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2024 m. kovo 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Arūnas Sutkevičius