2015-10-06 Nr. AB-19158-3-63-3-00920-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1366-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00920-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–7), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis periodiškai laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pažymėjo, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pareiškėjas teigė, kad į kameros plotą turi būti neįskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas, todėl faktiškai vienam asmeniui teko dar mažiau gyvenamojo ploto. Be to, atkreipė dėmesį, kad Tauragės AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai neturi atskiros oro šalinimo sistemos, iš jų sklinda baisi smarvė, o tualetai nėra atskirti nuo likusio kameros ploto, taip pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimus.

Dėl to pareiškėjas buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti matant kitiems asmenims. Taip pat pabrėžė, kad kamerų nebuvo galima išvėdinti natūraliai pro langus, kadangi jų nebuvo įmanoma atidaryti, nes nebuvo rankenėlių arba juos atidaryti kliudė grotos, todėl labai trūko oro. Tvirtino, jog Tauragės AVPK areštinės kamerose jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nors pats yra nerūkantis. Kartu akcentavo, kad Tauragės AVPK areštinėje jam nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius ir juos padžiauti, kamerose trūko šviesos, dėl to pablogėjo jo regėjimas, kai kuriose kamerose buvo drėgna, sienos ir lubos apaugusios pelėsiais, dažai atsilupę, tačiau valymo inventoriaus ir valymo priemonių nebuvo.

Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad patalpos nebuvo dezinfekuojamos, todėl buvo daug tarakonų, skruzdžių, pelių ir žiurkių, be to, jam nebuvo išduota švari patalynė ir higienos reikmenys – dantų šepetėlis, tualetinis popierius, skutimosi priemonės, muilas ir pan. Nurodė, kad serga hipertonija, cukriniu diabetu, turi regėjimo sutrikimų, tačiau areštinėje negalėjo pasitikrinti padidėjusio cukraus kiekio kraujyje. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kadangi pablogėjo jo sveikata, padidėjo vidinė įtampa, jis patyrė stresą, dvasines kančias, nepatogumus, buvo žeminama jo garbė ir orumas, atsinaujino depresija, jis net galvojo apie savižudybę.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tauragės AVPK nurodė, kad įstaigos areštinėje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2012 m. liepos 3 d. (7 paras) penktoje kameroje, kurios plotas 11,86 kv. m, su dviem asmenimis; laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. (3 paras) – antroje kameroje, kurios plotas 13,12 kv. m, su trimis asmenimis; laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. (3 paras) – antroje kameroje su vienu asmeniu; laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. (3 paras) – antroje kameroje su vienu asmeniu; laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d. (2 paras) – antroje kameroje buvo laikomas vienas; laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. (5 paras) – antroje kameroje su dviem asmenimis; laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. (3 paras) – trečioje kameroje, kurios plotas 12,68 kv. m, su dviem asmenimis.

Taigi, iš viso pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje praleido 26 paras, o pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, numatantį, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m, jis buvo laikomas tik 3 paras, kadangi laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. jam teko 3,28 kv. m kameros ploto. Tačiau Tauragės AVPK pažymėjo, kad kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, konvojuojama į teismus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje) ir ši aplinkybė turi reikšmės vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, be to, dalis laiko skiriama asmenų pasivaikščiojimui gryname ore (1 val. per dieną), o pareiškėjas buvimo įstaigoje metu nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio ploto.

Atsižvelgęs į tai, Tauragės AVPK tvirtino, kad šiuo atveju nėra įrodymų, jog pareiškėjui dėl jo laikymo 3 paras pažeidžiant minimalią ploto normą būtų sukeltos neigiamos pasekmės, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Tauragės AVPK kartu akcentavo, kad įstaigos areštinėje asmenys laikomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) reikalavimais, taip pat periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai.

Atitinkamai Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. AK-115 Higienos normos HN 37:2009 pažeidimai nenustatyti, taip pat Tauragės visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, nenustatė pažeidimų dėl kamerų natūralaus ar dirbtinio apšvietimo, o nežymūs pažeidimai, sugedimai ar nešvarumai yra nuolatos tvarkomi, vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 49 ir 50 punktais, t. y. patalpos kiekvieną dieną plaunamos drėgnuoju būdu, plaunama su karštu vandeniu, valoma su valikliais, turinčiais dezinfekantų.

Tauragės AVPK kartu nurodė, kad įstaigos areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti pagal Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, t. y. sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Papildomai akcentavo, jog pagal Higienos normos HN 37:2009 52 punktą areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Dėl pareiškėjo skundo teiginių dėl kamerų vėdinimo Tauragės AVPK pažymėjo, kad šiuo metu įstaigos areštinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro, be to, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema.

Nors Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. AK-115 nustatyta, kad mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikė, tačiau nurodyta, jog areštinės kameros vėdinamos per langus (orlaides), o tai atitinka Higienos normos HN 37:2009 23 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo kamerų vėdinimo yra nepagrįsti. Tauragės AVPK teigė, kad pareiškėjo teiginiai dėl graužikų ir vabzdžių buvimo areštinėje ginčui aktualiu laikotarpiu neatitinka tikrovės, kadangi įstaigos areštinėje nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė, graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai atliekami pagal poreikį, juos atlieka specializuota įmonė su kuria sudaryta paslaugų teikimo sutartis, 2012–2013 metais šią paslaugą teikė UAB „Rudagys“.

Dėl patalynės paaiškino, kad Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 11VL-105 nurodyta, jog Tauragės AVPK areštinėje patalynės yra pakankamai, ji sandėliuojama laikantis higienos reikalavimų, kiekvienas asmuo aprūpinamas minkštuoju inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode), lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir rankšluosčiu, patalynė kaičiama vieną kartą per savaitę. Nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2013 m. birželio 13 d. skalbimo paslaugas teikė UAB „Šiaulių skalbykla“.

Lovų čiužiniai, pagalvės ir antklodės buvo dezinfekuojami areštinės dezinfekcijos kameroje, o nuo 2013 m. birželio 14 d. patalynė ir čiužiniai pagal skalbimo paslaugų sutartį vežami skalbti bei valyti į UAB „Atakras“. Tauragės AVPK areštinės kamerose laikomi asmenys visada aprūpinami muilu ir tualetiniu popieriumi, o pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 83 punktą policijos areštinėje uždaryti asmenys tik esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais.

Šis sąrašas yra baigtinis ir jame nėra numatyta, kad areštinės kamerose laikomiems asmenims turėtų būti išduodami dantų šepetukai ar skutimosi priemonės. Be to, pareiškėjas buvimo įstaigoje metu jokių pretenzijų dėl patalynės ar higienos reikmenų neturėjo ir su atitinkamais skundais ar prašymais nesikreipė. Nors pareiškėjas teigė, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, Tauragės AVPK nurodė, jog įstaiga griežtai laikosi teisės aktų reikalavimų, tačiau pareiškėjo žodinių ar rašytinių prašymų būti laikomam atskirai nuo rūkančių asmenų, ar skundų, kad jo kameroje yra rūkoma, nebuvo gauta, o dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo pareiškėjo buvimo areštinėje nėra galimybių nustatyti, ar pats pareiškėjas buvimo areštinėje metu buvo nerūkantis.

Tauragės AVPK taip pat pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu periodiškai buvo tikrinama pareiškėjo sveikata ir nustatyta, jog jis nusiskundimų sveikata neturėjo. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo sąlygų areštinėje neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, apsiribodamas tik abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo lemti didesnį nei įprastą, išskirtinai neigiamą poveikį.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Tauragės AVPK manė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 59–71) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 500 Lt (144 Eur) neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Kadangi pareiškėjas netinkamas laikymo sąlygas areštinėje, be kita ko, grindė per mažo gyvenamojo ploto suteikimu, teismas, visų pirma, pažymėjo, kad Įsakymo Nr. V-124, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Šiame kontekste teismas akcentavo, jog iš Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2014 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-13-PR5-118 matyti, kad pareiškėjas įstaigos areštinėje iš viso buvo laikomas 26 paras, iš kurių pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus jis buvo laikomas 3 paras. Pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, teismas vadovavosi byloje pateiktais Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma, Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnalo išrašu, Graužikų ir vabzdžių kontrolės darbų atlikimo žurnalu.

Šiame kontekste akcentavo, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. AK-115 (operatyvioji kontrolė pagal skundą atlikta 2013 m. rugpjūčio 26 d., siekiant įvertinti, ar nepažeisti Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai 2-oje kameroje) nurodyta, jog atlikus patikrinimą Higienos normos HN 37:2009 6, 23, 48, 53 ir 58 punktų pažeidimai nenustatyti. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. AK-117 (planinis patikrinimas atliktas 2013 m. rugsėjo 18 d.) nurodyta, kad patikrinimo metu įvertintos Higienos normos HN 37:2009 11, 12, 14, 20, 50, 53, 55 56, 58 ir 60 punktų nuostatos, o patikrinimo akto išvadoje konstatuota, jog atlikus patikrinimą nustatytas Higienos normos HN 37:2009 20 punkto pažeidimas – visų kamerų sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių, nurodyta šį pažeidimą pašalinti iki 2013 m. gruodžio 9 d.

Apibendrindamas byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad Tauragės AVPK areštinėje buvo nesilaikoma Higienos normos HN 37:2009 20 punkto (visų kamerų sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių) bei 53 punkto (policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų) nuostatų. Nors patikrinimai buvo atlikti po pareiškėjo skunde nurodyto ginčui aktualaus laikotarpio, teismas sprendė, jog minėti pažeidimai egzistavo ir ginčui aktualiu laikotarpiu, kadangi jie yra tęstinio pobūdžio. Kita vertus, teismas akcentavo, kad minėtuose Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatyti oro judėjimo, apšvietimo, švaros bei tvarkos palaikymo kamerose pažeidimai.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir į tai, kad kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtuose patikrinimo aktuose nustatytą Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų vykdymą, byloje nėra, teismas kitus pareiškėjo skunde įvardintus apgyvendinimo areštinėje sąlygas apibūdinančius pažeidimus pripažino nepagrįstais. Be to, teismas nurodė, kad Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įgyvendindama 2013 m. veiklos planą, patvirtintą vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 10 d.

įsakymu Nr. 1V-414, atliko patikrinimą, kurio metu įvertino policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sąlygas, jų sveikatos priežiūros prieinamumą bei tinkamumą Tauragės AVPK areštinėje. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nurodytos 2013 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 11VL-105. Patikrinimo metu nustatyta, kad Tauragės AVPK areštinėje patalynės yra pakankamai; patalynė sandėliuojama laikantis higienos reikalavimų. Kiekvienas asmuo aprūpinamas minkštuoju inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode) ir lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir rankšluosčiu.

Patalynė keičiama vieną kartą per savaitę. Patalynę skalbia ir dezinfekuoja UAB „Atakras“ pagal 2013 m. birželio 14 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 85-4-ST2-49. Minėtuose Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat nurodyta, kad Tauragės AVPK areštinėje laikomasi Higienos normos HN 37:2009 58 punkto reikalavimų. Tai įvertinęs, teismas pareiškėjo argumentus dėl neaprūpinimo švariais lovos skalbiniais pripažino nepagrįstais. Teismas taip pat nepagrįstu pripažino ir pareiškėjo teiginį, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jis Tauragės AVPK nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis (dantų šepetėliu, skutimosi priemonėmis, tualetiniu popieriumi, muilu).

Šiuo aspektu teismas pabrėžė, jog Higienos normos HN 37:2009 31 punkte numatyta, kad policijos areštinių kamerų aprūpinimas baldais, minkštuoju inventoriumi, higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 83 punktas numato, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais.

Taigi, teisės aktai neįpareigoja areštinėje laikomus asmenis aprūpinti dantų šepetėliais ir skutimosi priemonėmis, o muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais šie asmenys aprūpinami tik esant būtinumui. Tuo tarpu atsakovo atstovo atsiliepime akcentuojama, kad pareiškėjas jo buvimo areštinėje metu dėl higienos reikmenų nesikreipė. Be to, teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nėra užfiksuota nei žodinių, nei rašytinių pareiškėjo prašymų ar pageidavimų būti laikomam atskirai nuo rūkančių asmenų, taip pat skundų, kad kameroje yra rūkoma.

Nors pareiškėjas skunde teigia esąs nerūkantis, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad areštinės administracija neišsiaiškino pareiškėjo noro būti laikomam su nerūkančiais asmenimis ir šios teisės neužtikrino. Kaip nepagrįstą teismas vertino ir pareiškėjo skundo argumentą, jog Tauragės AVPK areštinėje nebuvo užtikrinama asmens sveikatos priežiūra, kadangi iš byloje esančios Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo kopijos matyti, kad pareiškėjo sveikata buvo periodiškai tikrinama ir jis nusiskundimų sveikata neturėjo.

Apibendrindamas, teismas pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje pažeidžiant kamerų plotą vienam asmeniui buvo laikomas 3 paras, tačiau vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimas buvo nežymus (vienam asmeniui kameroje teko 3,28 kv. m). Taip pat aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimų (sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio) bei 53 punkto reikalavimų (policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų).

Tačiau, teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad kameros perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą bei sukėlė dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Kita vertus, nors nagrinėjamu atveju teismas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu nenustatė, byloje teismas nustatė, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Tauragės AVPK areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę bei mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis būtų nepatyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Tuo tarpu aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti žalą. Taigi, spręsdamas dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, pažeidimo trukmę bei intensyvumą, taip pat į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima įvertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Lt.

III. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK pateikė apeliacinį skundą (b. l. 74–79), prašydamas pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Tauragės AVPK mano, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei patiektus dokumentus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Tauragės AVPK papildomai pažymi, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė, kad jo laikymo kameroje buvo blusų ar musių, todėl teismas nepagrįstai, remdamasis Tauragės visuomenės sveikatos centro akte nurodytais duomenimis apie atliktą dezinsekciją ir deratizaciją, kurie ginčo laikotarpiui nėra aktualūs, vadovaudamasis prielaidomis, nustatė, jog pareiškėjo laikymo kameroje buvo minėtų vabzdžių ir pelių. Be to, Tauragės AVPK teigimu, šiuo atveju teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į pateiktą Graužikų ir vabzdžių kontrolės darbų atlikimo žurnalą, iš kurio matyti, jog graužikų ir vabzdžių kontrolė atliekama kiekvieną mėnesį ir ginčui aktualiu laikotarpiu kenkėjų nepastebėta. Tauragės AVPK kartu akcentuoja, kad policijos areštinės nėra tapačios Kalėjimų departamentui pavaldžioms laisvės atėmimo įstaigoms ir jos pritaikytos asmenims laikyti žymiai trumpesnį laiką. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir tuo, kad pareiškėjas buvimo įstaigos areštinėje metu nesiskundė dėl jo laikymo sąlygų, o į teismą su skundu kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo jo buvimo areštinėje, Tauragės AVPK tvirtina, jog pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai ir išgyvenimai buvo sugalvoti atliekant laisvės atėmimo bausmę, o ne realiai patirti jo buvimo areštinėje metu.

Pareiškėjas V. A. L. taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 99), prašydamas peržiūrėti bylą ir priteisti jam iš atsakovo prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, t. y. 30 000 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad jo netenkina pirmosios instancijos teismo jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi priteista suma yra per maža jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 20 d. jį išteisino vienoje iš dviejų baudžiamųjų bylų, dėl kurių jis buvo sulaikytas, todėl mano, jog jis Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas be jokio pagrindo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 119–121) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tauragės AVPK akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl pareiškėjo laikymo areštinėje teisėtumo, todėl jo apeliaciniame skunde minimas Vilniaus apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Mano, jog šiuo atveju pareiškėjui dėl jo laikymo 3 paras pažeidžiant vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normą nebuvo sukeltas diskomfortas, psichologinės kančios, stresas ir tai nesumenkino pareiškėjo žmogiškojo orumo, netrukdė naudotis privatumu kasdieniame gyvenime, todėl nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, o net ir konstatavus, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę ir mastą, būtų pakankamas pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad periodiškai laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. Tauragės AVPK areštinėje jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, nesutinka ir mano, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, bei nurodo, jog šiuo atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Pareiškėjas taip pat nesutinka su minėtu pirmosios instancijos sprendimu, kadangi, jo manymu, jam priteista kompensacija yra per maža patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš to, jog Tauragės AVPK areštinėje jis buvo laikomas neužtikrinant jam minimalios gyvenamojo ploto normos, šiuo atveju svarbu tiksliai nustatyti, kokia minimali gyvenamojo ploto norma taikytina sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui Tauragės AVPK areštinėje tekusio kameros ploto atitikimo teisės aktų reikalavimams, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto nuostata, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju taikytina ne Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma, o būtent Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 80 punkte įtvirtinta ploto norma, numatanti, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Pabrėžtina, jog tai patvirtina vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1881/2014, 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, nepagrįstai vadovavosi Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu. Tuo tarpu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau pirmosios instancijos teismui nepagrįstai vadovaujantis Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta minimalaus gyvenamojo ploto norma sprendžiant dėl pareiškėjui Tauragės AVPK areštinėje tekusio kameros ploto atitikimo teisės aktų reikalavimams, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atitinkamai ABTĮ 143 straipsnis numato, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl, siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinių skundų motyvų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. A. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius