5d0bb6fe-3b85-4181-b2b0-85dfd2ae1fe4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-898-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10859-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.3.; 30.5.; 42.9.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir ArÅ«no Rudzinsko (pranešėjo), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14973-886/2014 pagal ieÅ¡kovės G.

N. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. M. dėl sandorio pripažinimo sudarytu ir įsakymo panaikinimo, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė Ieškovė G. N. pradiniu ir papildomu ieškiniu (3-5, 65-69 b. l.) prašė:

1) pripažinti galiojančia 1992-07-29 tarp ieÅ¡kovės G. N. ir atsakovo Lietuvos Respublikos sudarytÄ 0,0375 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ G. N. įgijo nuosavybės teise 0,1031 ha žemės sklypo dalį – 0,375 ha už 1408 rublius;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-05-26 įsakymÄ Nr. 7VÄ®-(14.7.2)-661 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“;

3) leisti atsiimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo ieÅ¡kovė prašė nustatyti naudojamo ir parduodamo 0,1031 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis bendraturčiams: D. M. – 0,0656 ha ploto žemės dalį, G. N. – 0,0375 ploto žemės dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino galiojančia 1992 m. liepos 29 d. tarp ieÅ¡kovės G. N. ir Lietuvos Respublikos sudarytÄ 0,0375 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ G.

N. įgijo nuosavybės teise 0,1031 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0375 ha už 1408 rublius. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-05-26 įsakymÄ Nr. 7VÄ®-(14.7.2)-661 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“. IeÅ¡kovės G. N. ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo ji prašė nustatyti naudojamo ir parduodamo 0,1031 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis bendraturčiams:

D. M. – 0,0656 ha ploto žemės dalį, G. N. – 0,0375 ploto žemės dalį, paliko nenagrinėtÄ .Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,1031 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Jame esantis gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso dviem bendraturtėm: 1/3 ieÅ¡kovei G. N., o 2/3 atsakovei D. M.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-05-26 įsakymu Nr. 7VÄ®-(14.7.2)-661 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ nustatytos Å¡io žemės sklypo, 0,1031 ha, dalys bendraturčiams:

D. M. – 0,0687 ha, G. N. – 0,0344 ha. Å is įsakymas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, nuo 2004-11-18 įsigaliojusiu pakeitimu (patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442), kuriuo paÅ¡alinta Taisyklių 7 punkto nuostata, leidusi bendraturčiams perkamo žemės sklypo dalis nustatyti remiantis raÅ¡ytiniu bendraturčių susitarimu, ir įtvirtinta nauja imperatyvi teisės norma, pagal kuriÄ kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, neatsižvelgiant į kitų priklausinių nuosavybės teise turimas dalis.IÅ¡ bylos 1 priede esančios Namų valdos bylos dokumentų kopijos (1 priedo 30-19 lapai) matyti, kad ieÅ¡kovė G.

N. 1992-03-27 Kauno rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jai 375 kv.m ploto (pradinis plotas 277 iÅ¡taisytas į 375 kv.m) žemės sklypÄ privačioje namų valdoje (duomenys neskelbtini) (1 priedo 27 lapas, civilinės bylos 46 l.). Kauno rajono Garliavos gyvenvietės Deputatų taryba 1992-05-30 sprendimu „Dėl žemės sklypo ribų korektÅ«rų“ nusprendė leisti G. N. atlikti žemės sklypo ribų korektÅ«rÄ , prijungiant iÅ¡ fondinės žemės 140 kv.m žemės plotÄ ir nustatė bendrÄ sklypo plotÄ po korektÅ«ros – 375 kv.m (1 priedo 28 lapas).

Žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta pardavėjo Kauno raj. valdybos Žemėtvarkos tarnybos parduodamo ir pirkėjos G. N. perkamo 3,75 arų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kaina – 1408 rub. ir 300 rublių mokestis už dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ (1 priedo 25 lapas). Žemės sklypo įkainojimo aktÄ sudarė komisija: pirmininkė vyresn. inž. A. Č., ir du nariai landÅ¡afto architektas R. V. ir G. B.. IeÅ¡kovė G. N. ir pilnamečiai Å¡eimos nariai R. N. ir R. N. 1992-05-01 sudarė raÅ¡ytinį susitarimÄ pirkti 375 kv.m žemės sklypÄ , kuriame nurodyta, kad sklypo bendraturčiai bus G.

N. ir O. P. (1 priedo 23 lapas). Susitarimas patvirtintas Kauno rajono Garliavos gyvenvietės Tarybos raÅ¡tvedės konsultantės G. B. ir įregistruotas numeriu 732. 1992-06-26 mokėjimo kvitas patvirtina, kad ieÅ¡kovė G. N. sumokėjo 300 rublių Kauno rajono žemėtvarkos tarnybai už namų valdos dokumentų įforminimÄ (1 priedo 29 lapas). Sumokėjus dokumentų įforminimo mokestį, 1992 m. birželio 29 d. parengta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (skliausteliuose įraÅ¡yta „projektas“), kurioje nurodyta, kad pardavėjas Kauno raj. valdyba pardavė, o pirkėja G.

N. nupirko 3,75 arų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 1408 rub., kurių visÄ sumÄ pirkėjas turi sumokėti iki 1992-08-10. Sutartis pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių: pardavėjo atstovo Žemėtvarkos tarnybos atstovės G. B. ir pirkėjos G. N. (1 priedo 26 lapas). Kauno raj. valdyba mokėjimo praneÅ¡imu nurodė G. N. sumokėti perkamo žemės sklypo pardavimo kainÄ pagal įkainojimo aktÄ â€“ 1408 rublių investiciniais čekiais. Mokėjimo praneÅ¡ime esantis Lietuvos Taupomojo banko darbuotojo 1992-07-29 įraÅ¡as su paraÅ¡u ir banko antspaudu patvirtina, kad nurodyta suma įmokėta ir nuraÅ¡yta (1 priedo 30 lapas, civ. bylos 14 lapas).

Namų valdos byloje taip yra pirkėjos G. N. pateiktas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninis pasas (kuriame nurodytos gyvenamojo namo bendraturtės: G. N.-1/3 ir O. P.-2/3), žemės sklypo planÄ ir 1988-11-21 paveldėjimo teisės liudijimÄ , pagal kurį G. N. paveldėjo nekilnojamÄ jį turtÄ po jos tėvo J. G. mirties. Teismas pažymi, kad tokius pat veiksmus atliko ir kita namų valdos bendraturtė O. P..Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abi namų valdos bendraturtės žemės sklypo naudotojos, G.

N. ir O. P., siekė nusipirkti iÅ¡ valstybės kiekvienai jų tenkančiÄ naudotis žemės sklypo dalį; abi pateikė praÅ¡ymus, abiems tenkančios žemės sklypo dalys buvo įkainotos, abi gavo mokėjimo praneÅ¡imus sumokėti nustatytÄ kainÄ , abi pasirašė žemės sklypo prikimo pardavimo sutarčių projektus, abi sumokėjo nustatytÄ kainÄ ir mokestį už dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ . Iki žemės sklypo ribų korektÅ«ros ieÅ¡kovė ir atsakovė naudojosi 600 kv. metrų ploto sklypu, po korektÅ«ros prie jų naudojamo žemės sklypo prijungta 420 kv.m (vėliau patikslinta – 415 kv.m) fondinės žemės, iÅ¡ kurio 140 kv.m. paskirta G.

N., o 275 kv.m – O. P.. Tokiu bÅ«du, po žemės sklypo ribų korektÅ«ros Garliavos gyvenvietės Deputatų Tarybos sprendimais G. N. ieÅ¡kovei nustatytas bendras 375 kv. m ploto žemės sklypo dalis, O. P. - 645 kv.m.Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas parengtas 1992-06-29. Tuo metu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimÄ ir nuomÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-02-07 nutarimas Nr. 89 „Dėl kitų žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 89).Vadovaujantis Nutarimo Nr. 89 4.1.1 punktu 1992-05-30 priimtas Kauno rajono Garliavos gyvenvietės Deputatų tarybos sprendimas „Dėl žemės sklypo ribų korektÅ«rų“ leisti G.

N. atlikti žemės sklypo ribų korektÅ«rÄ , prijungiant iÅ¡ fondinės žemės 140 kv.m žemės plotÄ ir nurodytas bendras sklypo plotas po korektÅ«ros – 375 kv.m. Valstybę atstovaujančios institucijos atliko teisės aktų nustatyta tvarka veiksmus dėl žemės sklypo dalies pardavimo dokumentų sutvarkymo: patvirtino ieÅ¡kovės pilnamečių Å¡eimos narių susitarimÄ dėl žemės klypo dalies pirkimo ieÅ¡kovės vardu, įkainojo žemės sklypÄ , parengė pirkimo-pradavimo sutarties projektÄ , nustatė terminÄ sumokėti už perkamÄ Å¾emės sklypÄ , iÅ¡siuntė mokėjimo praneÅ¡imÄ .Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateiktas planas atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu patvirtintos naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarkos 4.3 punkto reikalavimus.

Namų valdos byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės pateiktas planas yra netinkamas, kad žemėtvarkos tarnyba buvo nustatė plano trÅ«kumus ir reikalavo ar pasiÅ«lė pirkėjai pateikti naujÄ ar pakoreguotÄ planÄ .Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 89, kuriuo patvirtinta naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarka, priimtas 1992-02-07. IeÅ¡kovė po pusantro mėnesio, 1992-03-27, pateikė praÅ¡ymÄ pirkti jos naudojamo žemės sklypo dalį. Sprendimas dėl žemės sklypo ribų korektÅ«rų priimtas 1992-05-30.

Pagal Tvarkos 6 punktÄ , žemėtvarkos tarnyba per 1 mėnesį po praÅ¡ymo pirkti sklypÄ gavimo suraÅ¡o žemės įkainojimo aktÄ , žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ ir supažindina pirkėjÄ , kuris savo paraÅ¡u patvirtina sutikimÄ su įkainojimu ir pirkimo sÄ lygomis. Pagal Tvarkos 8 punktÄ , žemėtvarkos tarnyba, supažindinusi pirkėjÄ su įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, per 5 dienas Å¡iuos dokumentus pateikia miesto (rajono) valdybai, kuri priima potvarkį, patvirtindama leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise.

Pagal Tvarkos 9 punktÄ , miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise, siunčia praneÅ¡imÄ pirkėjui sumokėti perkamo sklypo kainÄ . Nagrinėjamu atveju, priėmus 1992-05-30 SprendimÄ dėl žemės sklypo ribų korektÅ«rų, žemėtvarkos tarnyba atliko nuoseklius žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimo veiksmus: komisija sudarė įkainojimo aktÄ , 1992-06-29 sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ , nustatė terminÄ iki 1992-08-10 sumokėti už perkamÄ Å¾emės sklypÄ , pirkėjai sutikus su kaina ir pirkimo sÄ lygomis ir sumokėjus 300 rublių mokestį, žemėtvarkos tarnyba iÅ¡siuntė mokėjimo praneÅ¡imÄ sumokėti visÄ Å¾emės sklypo kainÄ , o pirkėja už perkamÄ sklypÄ sumokėjo 1992-07-29.

Pagal Tvarkos 9 punktÄ praneÅ¡imas pirkėjai G. N. sumokėti perkamo sklypo kainÄ galėjo bÅ«ti siunčiamas tik po to, kad buvo priimtas miesto (rajono) valdybos potvarkis leisti įsigyti žemės sklypÄ privatinėn nuosavybėn. IÅ¡ to seka, kad potvarkis leisti pirkti žemės sklypÄ egzistavo, prieÅ¡ingu atveju pirkėjai negalėjo bÅ«ti siunčiamas praneÅ¡imas sumokėti perkamo sklypo kainÄ . Å iuo konkrečiu atveju svarbios aplinkybės, jog 1992-05-30 Sprendimas koreguoti žemės sklypo ribas priimtas tik po to, kai ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ pirkti žemės sklypo dalį, ir per porÄ mėnesių nuo Sprendimo priėmimo atlikti visi kiti veiksmai, susiję su pirkimo dokumentų įforminimu.

Teismas, įvertinęs 1992-05-30 Sprendimo priėmimo tikslus ir pasekmes (buvo tęsiamos pirkimo procedÅ«ros), nors jame tiesiogiai neįvardintas leidimas parduoti, daro iÅ¡vadÄ , kad 1992-05-30 Sprendimas priimtas, vadovaujantis Nutarimo Nr. 89 4.1.1 punktu, įgyvendinant ieÅ¡kovės, privačios namų valdos savininkės, teisę įsigyti valstybės žemės sklypo dalį privatinėn nuosavybėn.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei buvo leista pirkti namų valdos žemės sklypÄ laikantis teisės norminių aktų, o ieÅ¡kovė, sumokėjusi jai nurodytÄ Å¾emės sklypo kainÄ , įvykdė visas teisės aktuose numatytas sÄ lygas ir faktiÅ¡kai jį įsigijo.

Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įforminta tik dėl valstybinės įstaigos kaltės, nes pardavėjas pinigus už žemės sklypÄ priėmė, tačiau pirkimo – pardavimo sutarties notarine tvarka neįformino, pirkėjai nepranešęs apie priežastis. IÅ¡ Namų valdos byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad valstybės institucija, organizavusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo dokumentų tvarkymÄ , neatliko jokių veiksmų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų informuota pateikti papildomus dokumentus, iÅ¡taisyti trÅ«kumus ar atlikti kitus veiksmus, kad bÅ«tų paÅ¡alintos kliÅ«tys sudaryti notarine tvarka pirkimo pardavimo sandorį.Pripažinus sandorį galiojančiu, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovė įgis teisę pagal teismo sprendimÄ Ä¯registruoti nuosavybės teisę į 375 kv.m ploto dalį, esančiÄ 0,1031 ha bendro ploto žemės sklype, kurio savininkas Å¡iuo metu yra Lietuvos Respublika.Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovės ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-05-26 įsakymas Nr. 7VÄ®-(14.7.2)-661 dėl ginčo sklypo dalių nustatymo yra priimtas laikantis valstybinės žemės sklypų pardavimÄ reglamentuojančių teisės norminių aktų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau ieÅ¡kovei papildomu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kus reikalavimÄ pripažinti 1992-07-29 sandorį galiojančiu, ir teismui šį reikalavimÄ patenkinus, pasikeis ginčo sklypo teisinis režimas. Å iuo metu valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,1031 ha žemės sklype, pripažinus sandorį galiojančiu, dalies žemės sklypo nuosavybės teisė pereis ieÅ¡kovei ir ji taps atitinkamos žemės sklypo dalies bendraturtė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu patenkinus pirmÄ jį ieÅ¡kovės reikalavimÄ (pripažinus sandorį galiojančiu) ir ieÅ¡kovei įgijus nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, kaip iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo ieÅ¡kovės reikalavimo, panaikintinas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-05-26 įsakymas Nr. 7VÄ®-(14.7.2)-661 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo J.

LukÅ¡os g. 32, Garliavos m. Kauno r., dalių nustatymo“ (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės papildomÄ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Kauno apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisė normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimÄ , todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. nurodo, kad civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Atsižvelgiant į tai, kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įvertintos pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas. Nagrinėjamos bylos atveju atitinkami veiksmai, susiję su valstybinės žemės sklypo pirkimu - pardavimu buvo atlikti 1992 metais.Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Ar iš jo atsiranda civilinės teisės ir pareigos sprendžiama pagal tai, ar sutarties šalys atliko visus reikalingus veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti.

Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamÄ valstybinės žemės sklypÄ kaip pardavimo sutarties objektÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007 yra pasisakęs, jog „sprendžiant klausimÄ , ar ieÅ¡kovai turi CK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡alys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas.

Be to, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar toks sandoris neprieÅ¡taravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms. Tuo atveju, jeigu Å¡alių veiksmai atitinka sandorio Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir panaikinimo (Å¡ioje byloje - dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ieÅ¡kovų privatinėn nuosavybėn) ir tie veiksmai neprieÅ¡taravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, sandoris pripažintinas sudarytu ir galiojančiu“.Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1991-07-15 įstatymo Nr. 1-1607 redakcija) (toliau- Žemės reformos įstatymas) 6 str. 2 d. numatė, kad vykdant žemės reformÄ , žemės įsigijimo nuosavybėn bÅ«dai: nuosavybės teisės atstatymas (grÄ Å¾inimas) ir pirkimas.

To paties straipsnio 3 d. nustatė, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. buvo nurodyta, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas.

Pagal Žemės reformos įstatymo 17 str. 1 d., vykdyti žemės reformÄ buvo pavesta apylinkių agrarinės reformos tarnyboms ir rajonų privatizavimo komisijoms. Asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės Å«kinei ir kitai veiklai, praÅ¡ymus turėjo pateikti vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, Agrarinės reformos tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. l d.).Žemės reformos įstatymo nuostatas įgyvendinančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992- 02-07 nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtinta Žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka (toliau - Tvarka) detaliai nustatė pagrindines procedÅ«ras ir taisykles, kurių turėjo laikytis pretendentas pirkti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir žemės buvimo vietos žemėtvarkos tarnyba.

Tam, kad asmuo galėtų tapti naudojamo žemės sklypo, kurį pretenduoja pirkti iÅ¡ valstybės, savininku, turėjo bÅ«ti įvykdyti Å¡ie Tvarkos 4, 6-10 punktų reikalavimai.Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ privatinės nuosavybės teise Kauno rajono žemėtvarkos tarnybai, jog Kauno rajono žemėtvarkos tarnyba surašė sklypo įkainojimo aktÄ bei jo pirkimo - pardavimo sutarties projektÄ ir supažindino su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ (Tvarkos 4, 6 p.), jog ieÅ¡kovė yra sumokėjusi mokėjimo praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ , tačiau prieÅ¡ingai nei konstatavo Kauno apylinkės teismas, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovei buvo leista pirkti namų valdos žemės sklypÄ ir Kauno rajono valdyba bÅ«tų priėmusi potvarkį, leidžiantį įsigyti valstybinės žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise (Tvarkos 8 p.).Kauno apylinkės teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad žemė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta tik dėl valstybės įstaigos kaltės. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas buvo parengtas 1992-06-29.

Be 1992 metų dokumentų, kurie, kaip jau buvo minėta, patvirtina, jog žemės pirkimo - pardavimo procedÅ«ra buvo pradėta, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo užbaigta, nėra jokių susiraÅ¡inėjimų tarp pretendentės pirkti žemę ir žemėtvarkos tarnybos, ar kitokio turinio dokumentų. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovė nuo 1992 m. iki 2014 m., kai buvo priimtas ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-05-26 įsakymas Nr. 7VÄ®-(14.7.2)-661 pati ar per savo atstovus ėmėsi kokių nors teisės aktų numatytų veiksmų, kad remiantis jos turimu žemės pirkimo - pardavimo sutarties projektu bÅ«tų sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, o valstybės institucijos bÅ«tų atsisakę tai padaryti.

Taigi byloje nėra įrodymų, leidusių Kauno apylinkės teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo procedÅ«ra nebuvo užbaigta dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ , nevertino tos aplinkybės, jog 1992-07-29 ginčo žemės sklypas nebuvo apibrėžtas kaip pardavimo sutarties objektas. 1992-07-29 nebuvo parengto žemės sklypo plano su gretimybėmis kaip privalomo priedo prie pirkimo - pardavimo sutarties.

Kaip jau buvo nurodyta, valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamÄ valstybinės žemės sklypÄ kaip pardavimo sutarties objektÄ . Žemės sklypas, kaip pardavimo sutarties objektas, buvo suformuotas tik Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-05-02 sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-810. Taigi, Kauno apylinkės teismas savo sprendimu pripažino galiojančia sutartį objekto, kuris apibrėžta, kaip objektas buvo, tik po 22 m.Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Kauno apylinkės teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-25 nutartimi Nr. 3K-3-439/2012, kadangi skiriasi nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-439/2012 faktinės bylos aplinkybės.Kadangi ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir Å¡iuo metu žemės plotas po pastatais priklauso valstybei, ieÅ¡kovei sklypo privatizavimo dokumentai turėtų bÅ«ti rengiami pagal Å¡iuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas.

Taigi, ieÅ¡kovei, siekiančiai įgyti nuosavybės teises į ginčo sklypÄ , nėra užkirstas kelias įgyvendinti Å¡ias savo teises, pagal Å¡iuo metu galiojančių teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G. N. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais:Apelianto apeliaciniame skunde yra cituojama eilė įstatymų, teisės normų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, tačiau iÅ¡ skundo neįmanoma suprasti, o ir pats apeliantas nenurodo, kodėl cituojami įstatymai neatitinka 2014-12-16 Kauno apylinkės teismo priimto sprendimo, kaip tai yra susiję su ginčijamu sprendimu, bei kokiu bÅ«du cituojami įstatymai buvo netinkamai taikomi.Nors paties potvarkio atsakovas ir nepateikė, tačiau įrodymų visuma Å¡ioje byloje bei teisės aktų analizė neginčytinai patvirtina faktÄ , kad toks institucijos, vykdančios žemės pardavimÄ , sprendimas iÅ¡ esmės buvo, tik jis dėl neaiÅ¡kių priežasčių nėra iÅ¡likęs. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iÅ¡tyrė visus įrodymus byloje ir nuosekliai pagrindė jais iÅ¡vadÄ , patvirtinančiÄ , jog toks sprendimas buvo priimtas, bei, kad valstybę atstovaujančios institucijos atliko teisės aktų nustatyta tvarka veiksmus dėl žemės sklypo dalies pardavimo dokumentų sutvarkymo (patvirtino mano, G.

N., pilnamečių Å¡eimos narių susitarimÄ dėl žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo mano vardu, įkainojo žemės sklypÄ , parengė pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ , iÅ¡siuntė reikalavimÄ pirkėjui ir nustatė terminÄ sumokėti už perkamÄ Å¾emės sklypÄ , iÅ¡siuntė mokėjimo praneÅ¡imus ir t.t.)Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį ji yra senai iÅ¡sipirkusi, sumokėjusi pinigus, sklypas jai faktiÅ¡kai yra perduotas, tik neįformintas notariÅ¡kai, dėl ko teismas pagrįstai pripažino žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu teismine tvarka.

Teismas pagrįstai vadovavosi ginčo santykį reglamentavusiu 1992-02-07 Vyriausybės nutarimu NR. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Å ios tvarkos 9 p. nurodyta, jog miesto (rajono) valdyba tik patvirtinusi leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise siunčia praneÅ¡imÄ pirkėjui, nurodydama suma, kuriÄ pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ , banko įstaigos pavadinimÄ ir sÄ skaitos numerį, žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ .

Taigi, akivaizdu, kad praneÅ¡imas apie mokėjimÄ negalėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas be miesto (rajono) leidimo patvirtinimo įsigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise. Kaip minėta, Å¡ioje byloje yra nustatyta, kad 1992-07-29 Kauno rajono valdyba parengė ir iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei mokėjimo praneÅ¡imÄ , kuriuo buvo nustatyta sumokėjimo už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ tvarka ir suma. Tai pat nustatyta, kad reikalaujama 1408 rublių suma buvo iÅ¡ karto sumokėta.Svarbu ir tai, jog teismas apie sandorio sudarymÄ sprendė ne vien iÅ¡ aplinkybės, jog ieÅ¡kovė sumokėjo žemės sklypo kainÄ , bet ir iÅ¡ byloje esančių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visumos.

Teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovei buvo leista nusipirkti žemės sklypÄ , patvirtina ne tik raÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovės veiksmai, bet ir pačios žemėtvarkos tarnybos atlikti nuoseklÅ«s žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimo veiksmai: komisija sudarė įkainojimo aktÄ , 1992-06-29 parengė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ , nustatė terminÄ iki 1992-08-10 sumokėti už perkamÄ Å¾emės sklypÄ , ieÅ¡kovei sutikus su kaina ir pirkimo sÄ lygomis ir sumokėjus 300 rublių mokestį, iÅ¡siuntė mokėjimo praneÅ¡imÄ sumokėti visÄ Å¾emės sklypo kainÄ , už kurį sumokėta 1992-07-29.

Anksčiau nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų bei atliktų institucijos veiksmų, susijusių su žemės sklypo pirkimu pardavimu, visuma patvirtina aplinkybę, jog potvarkis leidžiantis ieÅ¡kovei įsigyti žemės sklypÄ buvo priimtas.Tiesa yra ta, jog ieÅ¡kovė ne kartÄ lankėsi žemėtvarkos skyriuje, klausinėjo dėl sutarties pasiraÅ¡ymo datos, tačiau ieÅ¡kovei buvo atsakyta, jog reikia laukti, ir ji apie notarinės sutarties pasiraÅ¡ymÄ bus informuota. Pažymėtina, kad šį faktÄ teisme patvirtino liudytoja apklausta R.

N., kuri ne karta lankėsi tiek Kauno rajono Valdyboje, tiek žemėtvarkos skyriuje su ieÅ¡kove kartu. Taigi aplinkybė, jog tiek laiko ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie pasiraÅ¡ymo datÄ be jokios objektyvios priežasties, parodo institucijos nepagrįstÄ vengimÄ Ä¯forminti sandorį, kai visi reikalingi veiksmai susiję su žemės sklypo pirkimu-pardavimu buvo atlikti dar 1992 m. IeÅ¡kovė, laikydamasi tuo metu galiojusios tvarkos, atliko visus reikalingus veiksmus namų valdos privatizavimui, dėl ko įgijo subjektinę teisę sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Būtent institucija, nepranešdama apie notarinės sutarties nesudarymo priežastis, vengė pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė LR CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.393 straipsnio 4 dalies normas ir pripažino sandorį galiojančiu.Tas faktas, kad po kelių dešimtmečių pasikeitė žemė sklypo plano sudarymo ir parengimo tvarka ir šiuo metu, atsiradus tikslesniems matavimo prietaisams, yra įregistruotas 0,1031 ha plotas, Lukšos g. 32, Garliava, Kauno rajonas, jokiu būdu nereiškia, jog negali būti tenkintas ieškinys.

IeÅ¡kovė ir įsigijo Å¡io sklypo 375 kv. m ploto, todėl sklypo įregistravimas Å¡iuo metu neturi reikÅ¡mės sandorio patvirtinimui. Siekiant atsikirsti į apeliacinį skundÄ , prideda Kauno rajono savivaldybės siunčiamas deklaracijas, iÅ¡ kurių matyti, jog visÄ laikÄ ieÅ¡kovė naudojosi 0,0375 ha žemės dalimi.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, civilinės bylos Nr. 3K-3-439/2012 faktinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios į Å¡ios bylos faktines aplinkybes. Tiek minėtoje, tiek Å¡ioje byloje notarinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta.

Taip pat tiek byloje (Nr. 3K-3-439/2012), tiek analizuojamoje situacijoje ieÅ¡kovas įvykdė visas įstatyme nustatytas sÄ lygas žemės sklypui įsigyti. Faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje (Nr. 3K-3-439/2012) yra labai panaÅ¡ios į aplinkybes, nustatytas Å¡ioje situacijoje. Tokiu bÅ«du pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi jau suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklauso 0,1031 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 10–11). Ant šio žemės sklypo esantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso dviem bendrasavininkėm: 1/3 ieškovei G.

N., o 2/3 atsakovei D. M. (b. l. 12–13). G. N. vardu nuosavybės teisės į 1/3 dalį gyvenamojo namo įregistruota 1988-11-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Atsakovės D. M. nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2011-07-25 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu. PrieÅ¡ tai Å¡ios 2/3 dalies statinių savininkė buvo O. P.. IeÅ¡kovė G. N. 1992-03-27 Kauno rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jai 375 kv.m ploto žemės sklypÄ privačioje namų valdoje (duomenys neskelbtini), (1 priedo 27 lapas).

Kauno rajono Garliavos gyvenvietės Deputatų taryba 1992-05-30 sprendimu „Dėl žemės sklypo ribų korektÅ«rų“ nusprendė leisti G. N. atlikti žemės sklypo ribų korektÅ«rÄ , prijungiant iÅ¡ fondinės žemės 140 kv.m žemės plotÄ ir nustatė bendrÄ sklypo plotÄ po korektÅ«ros – 375 kv.m (1 priedo 28 lapas). Žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta pardavėjo Kauno raj. valdybos Žemėtvarkos tarnybos parduodamo ir pirkėjos G. N. perkamo 3,75 arų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kaina – 1408 rub. ir 300 rublių mokestis už dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ (1 priedo 25 lapas).

IeÅ¡kovė G. N. ir pilnamečiai Å¡eimos nariai R. N. ir R. N. 1992-05-01 sudarė raÅ¡ytinį susitarimÄ pirkti 375 kv.m žemės sklypÄ , kuriame nurodyta, kad sklypo bendraturčiai bus G. N. ir O. P. (1 priedo 23 lapas). Susitarimas patvirtintas Kauno rajono Garliavos gyvenvietės Tarybos ir įregistruotas numeriu 732. IeÅ¡kovė 300 rub. Sumokėjo 1992-06-26 mokėjimo kvitu (1 priedo 29 lapas). Sumokėjus dokumentų įforminimo mokestį, 1992 m. birželio 29 d. parengta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (skliausteliuose įraÅ¡yta „projektas“), kurioje nurodyta, kad pardavėjas Kauno raj. valdyba pardavė, o pirkėja G.

N. nupirko 3,75 arų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 1408 rub., kurių visÄ sumÄ pirkėjas turi sumokėti iki 1992-08-10. Sutartis pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių: pardavėjo atstovo Žemėtvarkos tarnybos atstovės G. B. ir pirkėjos G. N. (1 priedo 26 lapas). Kauno raj. Valdyba mokėjimo praneÅ¡imu nurodė G. N. sumokėti perkamo žemės sklypo pardavimo kainÄ pagal įkainojimo aktÄ â€“ 1408 rublių investiciniais čekiais. Mokėjimo praneÅ¡ime esantis Lietuvos Taupomojo banko darbuotojo 1992-07-29 įraÅ¡as su paraÅ¡u ir banko antspaudu patvirtina, kad nurodyta suma įmokėta ir nuraÅ¡yta (1 priedo 30 lapas).

Namų valdos byloje yra pateiktas gyvenamojo namo techninis pasas, kartu su žemės sklypo naudojimosi pasidalinimo tarp J. G. ir O. P. projektu (1 priedo 19 lapas). 1988-11-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieÅ¡kovė G. N. paveldėjo nekilnojamÄ jį turtÄ po jos tėvo J. G. mirties (1 priedo 20 lapas). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, notarinė sutartis dėl žemės pirkimo taip ir liko nesudaryta. Tokius pat veiksmus atliko ir kita namų valdos bendraturtė O. P..Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, 2014-05-26 priėmė įsakymÄ Nr. 7VÄ®-(14.7.2)-661 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas), kuriuo nustatė Å¡io žemės sklypo, 0,1031 ha, dalis bendraturčiams:

D. M. – 0,0687 ha, G. N. – 0,0344 ha. Su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovė nesutiko, todėl kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliaciniame skunde yra cituojama eilė įstatymų, teisės normų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, tačiau, kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo ieÅ¡kovė, kodėl cituojami įstatymai neatitinka 2014-12-16 Kauno apylinkės teismo priimto sprendimo ir kaip tai yra susiję su ginčijamu sprendimu, bei kokiu bÅ«du cituojami įstatymai buvo netinkamai taikyti, apeliantas nepagrindžia.Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad abi namų valdos bendraturtės žemės sklypo naudotojos, G.

N. ir O. P., siekė nusipirkti iÅ¡ valstybės kiekvienai jų tenkančiÄ naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį; abi pateikė praÅ¡ymus, abiems tenkančios žemės sklypo dalys buvo įkainotos, abi gavo mokėjimo praneÅ¡imus sumokėti nustatytÄ kainÄ , abi pasirašė žemės sklypo prikimo pardavimo sutarčių projektus, abi sumokėjo nustatytÄ kainÄ ir mokestį už dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ . Iki žemės sklypo ribų korektÅ«ros ieÅ¡kovė ir atsakovė naudojosi 600 kv. metrų ploto sklypu, po korektÅ«ros prie jų naudojamo žemės sklypo prijungta 420 kv.m (vėliau patikslinta – 415 kv.m) fondinės žemės, iÅ¡ kurio 140 kv.m. paskirta G.

N., o 275 kv.m – O. P.. Tokiu bÅ«du, po žemės sklypo ribų korektÅ«ros Garliavos gyvenvietės Deputatų Tarybos sprendimais G. N. ieÅ¡kovei nustatytas bendras 375 kv. m ploto žemės sklypo dalis, O. P. - 645 kv.m.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas parengtas 1992-06-29. Tuo metu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimÄ ir nuomÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-02-07 nutarimas Nr. 89 „Dėl kitų žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 89).

Remiantis Nutarimo Nr. 89 4.1.1 punkte buvo numatyta privačios namų valdos savininko teisė įsigyti nusipirkti valstybinė žemės sklypÄ ne žemės Å«kio veiklai privatinėn nuosavybėn. Taigi, ieÅ¡kovė, siekdama įsigyti privatinėn nuosavybės naudojamÄ prie namų valdos žemės sklypÄ , atliko visus veiksmus, vadovaujantis Nutarimu Nr.

89. Remiantis to pateis nutarimo 4 punktu, kuriame nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tÄ padaryti, žemėtvarkos tarnybai turi pateikti:

1) praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypÄ , 2) dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, 3) sklypo planÄ , kurį sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės Å«kio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymÄ , 4) notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ , jeigu perkamÄ Å¾emės sklypÄ turi teisę pirkti keli asmenys.Apeliantas teigė, kad ieÅ¡kovė neatliko visų reikiamų veiksmų pagal Nutarime Nr. 89 patvirtintÄ tvarkÄ , nes nepateikė žemės sklypo plano.

Suriktina su pirmosios instancijos argumentais, kad apelianto argumentus paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t.y. iÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastro ir Registro bylos Nr. 20-9793 matyti, kad ginčo žemės sklypo planÄ su jame esančiais statiniais sudarė ir patvirtino Kauno tarpmiestinis inventorizavimo biuras ir 1984-01-03 užregistravo pakeitimus, bei to paties plano kopijÄ ieÅ¡kovė pateikė 1992-06-29 Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai (1 priedo 21 lapas, inv. Bylos Nr. 906, 1 tomo, 1 lapas).

Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovės pateiktas planas yra netinkamas, kad žemėtvarkos tarnyba buvo nustačiusi plano trÅ«kumus ir reikalavo ar pasiÅ«lė pirkėjai pateikti naujÄ ar pakoreguotÄ planÄ . Taigi, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia apelianto argumentus, kad ieÅ¡kovė nesilaikė nustatytos tvarkos ir nepateikė visų reikiamų dokumentų. PrieÅ¡ingai, valstybės institucija, organizavusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo dokumentų tvarkymÄ pagal tuo metu galiojusį NutarimÄ Nr. 89, neatliko jokių veiksmų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų informuota pateikti papildomus dokumentus, iÅ¡taisyti trÅ«kumus ar atlikti kitus veiksmus, kad bÅ«tų paÅ¡alintos kliÅ«tys sudaryti notarine tvarka pirkimo - pardavimo sandorį.

Tai reiškia, kad notarinė žemės pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl valstybės institucijos neveikimo. CK 1.93 straipsnis 4 dalyje numatyta, kad jei viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, ir šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia.

PanaÅ¡i teisės norma įtvirtinta CK 6.393 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad vienai Å¡aliai vengiant įregistruoti nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės perėjimo faktÄ , tai kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas gali priimti sprendimÄ dėl sutarties įregistravimo; Å¡iuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012, kadangi skiriasi nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-439/2012 faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais, kadangi minėtoje kasacinio teismo nutartyje sandoris pripažintas sudarytu nustačius analogiÅ¡kas faktines aplinkybes, t.y. tai, kad ieÅ¡kovas buvo atlikęs visus veiksmus pagal tuo metu galiojančiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , tačiau Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos su ieÅ¡kovu sutarties nebuvo sudariusi.

Teismas Å¡ioje nutartyje konstatavo, kad ieÅ¡kovas, laikydamasis iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo, atliko visus veiksmus, bÅ«tinus privatizuoti namų valdai naudojamÄ Å¾emę.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ pirkti teisėtai jam skirtÄ ir jo naudojamÄ asmeninio Å«kio žemės sklypÄ bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainÄ , apskaičiuotÄ pagal Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ , yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypÄ nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-317/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012).Å ioje nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimÄ Nr. 89 „Dėl kitų žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ atliko visus veiksmus, bÅ«tinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, tačiau atsakovė šį sandorį sudaryti vengė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sandorį sudarytu (CK 1.93 str. 4 d.).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir iÅ¡samiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sÄ sajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl sandorio pripažinimo sudarytu, todėl pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovei įgijus nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, kaip iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo ieÅ¡kovės reikalavimo, turi bÅ«ti panaikintas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-05-26 įsakymas Nr. 7VÄ®-(14.7.2)-661 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo J.

Lukšos g. 32, Garliavos m. Kauno r., dalių nustatymo“ (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnis).Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurios sudarė 400 Eur (CPK 93 str. 5 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (j. a. k. 188704927) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovės G.

N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai                                                                  Evaldas Burzdikas                                                                                Gintautas Koriaginas                                                                                Arūnas Rudzinskas