5d0b4de5-fa71-4ccc-9030-42d2f2ac984e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-169-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42136-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

V. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliantei dėl laiku nesumokėto užmokesčio už suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas priteisimo.                          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. V. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 84,85 EUR nesumokėto užmokesčio dalį pagal 2013-01-02 Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. (3.3)-NS-4-13 už 2015 m. gegužės 18-25 dienas atliktus advokato R.

V. procesinius veiksmus, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Apeliantė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013-01-02 advokatas R. V. su apeliante pasirašė Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. (3.3)-NS-4-13, kuria įsipareigojo nuolat teikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamosios teisės srityje 40 valandų (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai 40 valandų nesusidaro dėl įstatymais nustatytų Å¡venčių dienų arba Darbo kodekso tvarka perkėlus poilsio dienÄ Ä¯ kitÄ darbo dienÄ ) per savaitę darbo dienomis, taip pat nedarbo ir Å¡venčių dienomis (pagal budėjimo grafikus).

Sutartis imperatyviai įpareigoja nuolatinį advokatÄ teikti tik antrinę teisinę pagalbÄ 40 valandų per savaitę darbo dienomis, taip pat nedarbo ir Å¡venčių dienomis, atsižvelgiant į tai, kad kasdieninę darbo laiko trukmę sudaro 8 darbo valandos. 2015-06-25 buvo iÅ¡mokėtas 1654,73 EUR užmokestis, atsakovė atsisakė iÅ¡mokėti 239,76 EUR užmokesčio už 20 valandų 15 minučių laiko. Bylos nagrinėjimo metu susipažinusi su teismo iÅ¡reikalautu paaiÅ¡kinimu iÅ¡ Mykolo Romerio universiteto, apeliantė 2016-04-25 iÅ¡mokėjo advokatui neiÅ¡mokėto užmokesčio dalį 154,91 EUR už 13 valandų 5 minutes laiko.

Liko neiÅ¡mokėtas 84,85 EUR užmokestis už 7 valandas 10 minučių laiko. Apeliantė neiÅ¡mokėjo likusios dalies dėl to, kad advokato gegužės mėn. ataskaitoje pateikiami duomenys nėra teisingi ir advokatas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbÄ 40 valandų per savaitę. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieÅ¡kovo R.

V. naudai 84,85 EUR nesumokėto užmokesčio dalį už 2015 m. gegužės mėn. suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 84,85 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 620 EUR bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, jog ieškovo pateiktoje ataskaitoje už 2015 m. gegužės 1-31 d. nurodoma, kad ieškovas faktiškai suteikė 160 val. antrinės teisinės pagalbos paslaugų (1 t., b.l. 20-31).

Apeliantė Å¡ios ataskaitos leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais nenuginčijo (CPK 178 str.). Gavus 2016-03-18 Mykolo Romerio universiteto raÅ¡tÄ , byloje nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovo teiktų ir ataskaitoje nurodytų antrinės teisinės pagalbos paslaugų valstybei darbo laikas sutaptų su laiku, kuriuo ieÅ¡kovas dalyvavo baigiamųjų darbų gynimo posėdžiuose ar egzamine, kaip pirminiuose savo paruoÅ¡iamuosiuose dokumentuose teigė atsakovė. Tuo tarpu ieÅ¡kovas visus procesinius veiksmus teikiant antrinę teisinę pagalbÄ 2015 m. gegužės mėn., dėl kurių byloje buvo kilęs ginčas, pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais (1 t., b.l. 64-82), paaiÅ¡kinimais.

Teismas pripažino, kad ataskaitoje nurodyti atlikti procesiniai veiksmai ir joje nurodytas faktiÅ¡kas laikas teikiant antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ esmės pagrįstas, iÅ¡skyrus 2015-05-18 teismo posėdžio trukmė baudžiamojoje byloje Nr. 1-932-818/2015 buvo ne 2,50 val., kaip nurodyta advokato ataskaitoje (1 t., b.l. 30), tačiau 1.50 val., kÄ patvirtina teismo 2015-11-10 raÅ¡tas ir 2015 m. gegužės 22 d. posėdžio trukmė ne 45 min., o 30 min., kÄ patvirtina 2015-11-16 teismo raÅ¡tas (1 t., b.l. 79).

Taip pat byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme ieÅ¡kovo susipažinimas su byla Nr. N1-1709-295/15 faktiÅ¡kai vyko nuo 13.00 – 16.00 (1 t., b.l. 82), t.y., 3 val. (1 t., b.l. 82), nors ataskaitoje nurodoma tik 2 val. (1 t., b.l. 21), t.y. ataskaitoje nurodyta viena valanda mažiau negu byloje nustatyta iÅ¡ raÅ¡ytinio įrodymo (1 t., b.l. 82). Taigi susidaręs 1 val. skirtumas dėl nurodyto 2015-05-18 posėdžio trukmės advokato ataskaitoje iÅ¡silygino pridėjus 1 val. advokatui, kuriÄ jis faktiÅ¡kai dirbo susipažindamas byla Nr. N1-1709-295/15.

Atsižvelgiant į šiuos nežymius neatitikimus, teismas vertino, kad ieškovo pateikta ataskaita už 2015 m. gegužės 1-31 d. patvirtina, kad ieškovas faktiškai suteikė 160 val. antrinės teisinės pagalbos paslaugų 2015 m. gegužės mėn. (1 t., b.l. 20-31), atsakovė šios ataskaitos leistinais rašytiniais įrodymais nepaneigė, o argumentai, kuriais atsakovė atsisako sumokėti likusius 84,85 EUR už antrinės teisinės pagalbos paslaugas, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliantė Valstybės garantuojama teisinė pagalbos tarnyba apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:6.1. IeÅ¡kovas R. V. nuo pat sutarties sudarymo momento niekada nesikreipė į apeliantę su praÅ¡ymu suderinti laikÄ , kuriuo jis galėtų vykdyti mokslinę pedagoginę veiklÄ darbo dienomis ir darbo valandomis, imantis alternatyvių priemonių, kaip bÅ«tų galima atidirbti tokiai veiklai sugaiÅ¡tÄ laikÄ arba susitarti dėl kitokių sÄ lygų, tenkinančių abi Å¡alis.

Å ios faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribose ir laikydamasi teisinio reglamentavimo, siekė spręsti ginÄÄ taikiu bÅ«du ir skatino abipusį bendradarbiavimÄ , tačiau ieÅ¡kovas tokį apeliantės siekį ignoravo, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ieÅ¡kovo elgesys iki bylos nagrinėjimo proceso ir jo metu. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip nesÄ Å¾iningu Å¡alies elgesiu, pažeidžiančiu sutarties Å¡alių bendradarbiavimo ir kooperavimo principus.6.2.

Teismas, spręsdamas ginÄÄ , turėjo vertinti ieÅ¡kovo reikalavimus ir faktines aplinkybes ne pirminio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ribose, o bÅ«tent patikslinto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ribose, kai apeliantė nustatė, jog nėra pagrindo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti dalį, kuriÄ sudaro 84,85 Eur, užmokesčio. Teismas tokiu vertinimu pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ , kas sudaro pagrindÄ teismo skundžiamÄ sprendimÄ pripažinti nepagrįstu.6.3. Teismas, spręsdamas ginÄÄ ir vertindamas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo pirminiame ieÅ¡kinyje keliamais reikalavimais, neatsižvelgė į tai, kokia padėtis buvo ieÅ¡kovui R.

V. pateikus apeliantei duomenis apie teiktÄ /teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ už 2015 m. gegužės mėn. ir dėl kokių priežasčių apeliantė neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui dalies užmokesčio už jo sugaiÅ¡tÄ laikÄ . Apeliantė, gavusi duomenis, sudarančius pagrindÄ pakeisti priimtus sprendimus, nedelsiant juos pakeitė ir iÅ¡mokėjo užmokesčio dalį, nors advokatui užmokesčio dalis buvo neiÅ¡mokėta dėl jo paties nesÄ Å¾iningo elgesio. Tokia situacija susiklostė ne dėl apeliantės, o dėl ieÅ¡kovo R.

V. veiksmų. 6.4. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantė, vadovaudamasi naujais duomenimis, gautais teismo iÅ¡ universiteto, iÅ¡ esmės naujai įvertino aplinkybes ir 2016-04-25 iÅ¡mokėjo advokatui neiÅ¡mokėto užmokesčio dalį - 154,91 Eur už 13 valandų 5 minutes sugaiÅ¡to laiko (apeliantės direktorės 2016-04-22 įsakymas (3.4) NADV-3-1498 ir banko pavedimo iÅ¡raÅ¡as), kas paskatino ieÅ¡kovÄ teikti teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį. Likusios mėnesinio užmokesčio 84,85 Eur dalies už 7 valandas 10 minučių laiko dėl to, kad esami duomenys patvirtino, jog advokato gegužės mėnesio ataskaitoje pateikiami duomenys nėra teisingi ir advokatas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbÄ 40 val. per savaitę.

Å ių aspektų teismas nevertino ir neatsižvelgė į apeliantės paaiÅ¡kinimus, sutarties nuostatas bei aplinkybes, dėl ko liko neiÅ¡mokėta užmokesčio dalis.6.5. Sutarties 2.2.1 p., 2.2.2 p. imperatyviai įpareigoja sutarties Å¡alį - nuolatinį advokatÄ - teikti tik antrinę teisinę pagalbÄ 40 valandų per savaitę darbo dienomis, taip pat nedarbo ir Å¡venčių dienomis (pagal budėjimo grafikus), atsižvelgiant į tai, kad kasdieninę darbo laiko trukmę sudaro 8 darbo valandos. Advokatas suprato sutarties sÄ lygų esmę, laisva valia pasirinkdamas sutarties rūšį prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, sÄ moningai jų nesilaikė, todėl jam neturėtų bÅ«ti suteikta teisė pakeisti iÅ¡ to kylančias pasekmes.6.6.

Pagal advokato R. V. pateiktus duomenis už teiktÄ /teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ už gegužės mėn. nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas įvykdė sutartimi prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ 40 valandų per savaitę darbo dienomis ir, kad advokatas iÅ¡dirbo 160 val. per 2015 m. gegužės mėn. 4-31 d. 2015 m. gegužės 3 d. yra sekmadienis, todėl tÄ dienÄ atlikti veiksmai priskirtini prie balandžio 27 d. - gegužės 3 d. savaitės, kurioje bendras advokato ataskaitose nurodytas laikas sudaro 29,5 val.

Tuo tarpu, gegužės 4 d. - 10 d. savaitėje advokato nurodytas ataskaitoje laikas sudaro 41,75 val., gegužės 11 d. - 17 d. savaitėje advokato nurodytas ataskaitoje laikas sudaro 38,75 val., gegužės 18 d. - 24 d. savaitėje advokato nurodytas ataskaitoje laikas sudaro 42,50 val., o gegužės 25 d. - 31 d. savaitėje advokato nurodytas ataskaitoje laikas sudaro 32 val. Taigi, ieÅ¡kovas ne visais atvejais per mėnesį iÅ¡dirbo 40 valandų per savaitę, kaip to reikalauja Sutarties nuostatos.6.7. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, ar advokatas, atsisakydamas teikti teisinę pagalbÄ baudžiamųjų bylų koordinatoriaus pavedimu, pateikdamas koordinatoriui klaidinančius duomenis apie tai, kad teikia antrinę teisinę pagalbÄ kitoje byloje ir tuo metu dalyvaudamas 2015-05-29 Mykolo Romerio universitete verslo teisės egzamine, nors faktiniai duomenys patvirtina, kad advokatas nebuvo iÅ¡dirbęs 40 valandų per savaitę, tinkamai laikėsi Sutartinių įsipareigojimų.6.8.

Nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dėl 620 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Nurodo, jog ieÅ¡kovas R. V., pasirinkdamas savo galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ bei pareikÅ¡damas reikalavimus atsakovui teisminiu bÅ«du, nors buvo visos sÄ lygos iÅ¡vengti bylinėjimosi proceso, nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti susidariusiÄ situacijÄ taikiu bÅ«du, todėl nagrinėjamoje individualioje situacijoje jam, o ne apeliantei, tenka bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta.

Dėl Å¡ių priežasčių advokato patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėjo bÅ«ti priteistos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 dienos sprendimÄ . Atsiliepime nurodo tokius argumentus:7.1. BÅ«tent pirmame instancijos teisme ir buvo nustatyta, kad apeliantė ne tik, kad netikrino ieÅ¡kovo pateiktos ataskaitoje esančio informacijos, esant abejonėms dėl jos teisingumo, nesikreipė dėl informacijos patikrinimo nei į vienÄ teismÄ ar kitÄ teisėsaugos institucijÄ (policijÄ , prokuratÅ«rÄ ), bet iki pat paskutinio posėdžio teisme ignoravo ieÅ¡kovo pateikiamus dokumentus.

Apeliantė savo neveikimÄ bando pridengti skunde nurodytu faktu, kad jam kilo abejonės ir todėl jis nemokėjo nustatyto darbo užmokesčio.7.2. Apeliantė teismui pateikia melagingÄ informacijÄ , nurodydama kad ieÅ¡kovas sÄ moningai nebendradarbiavo, nes tÄ faktÄ Ä¯rodo dar ir ta faktinė aplinkybė, jog net pateikus ieÅ¡kinį kartu su visais gautais patvirtinimais iÅ¡ teismų ir kitų teisėsaugos institucijų, apeliantė juos ignoravo ir dar ilgai nemokėjo už suteiktas paslaugas. 7.3. Apeliantės keliami reikalavimai dėl to, kad advokatas privalo suderinti su tarnyba savo pedagoginę-mokslinę veiklÄ , yra iÅ¡einantys už teisės aktu ribų, nes jokie teisės aktai neįpareigoja to daryti advokatu.

Advokatai nėra susieti pavaldumo ryšiais su tarnyba, juos sieja tiktai pasirašytos paslaugų teikimo sutartys. Tai nėra darbo santykiai, todėl apeliantė negali reikalauti daugiau, nei yra nustatyta teisės aktuose bei pasirašytose tarpusavio sutartyse (viešosios teisės principas). Advokatas pilnai įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus, todėl laisvu laiku gali elgtis kaip tinkamas, visiškai neatsiskaitydamas ar savo laisvo laiko nederindamas su tarnyba.7.4. Apeliantė viso proceso metu nei teismui, nei ieškovui negalėjo išsamiai paaiškinti kodėl gavosi būtent tokia neapmokėta suma, kaip susidarė būtent tokios valandos.

Apeliantė teismui taip ir nepateikė nei vieno teisės akto, kurį ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidęs.7.5. Teisės aktai nustato, jog advokatų darbo laikas pagal pasiraÅ¡ytas sutartis vertinamas ir apskaičiuojamas bendrai užpildant viso mėnesio ataskaitÄ , (o ne kas savaitinę, kaip bando įteigti apeliantė), nes advokatų darbo grafikas yra dinamiÅ¡kas. Pvz. penktadienį užtrukus procesiniams veiksmams (apklausoms parodymu patikrinimui ir pan.) ar dirbant savaitgaliais, advokatai iÅ¡dirba didesnį valandų skaičių, todėl 40 val. per savaitę darbo laiko rodiklis yra naudojamas apskaičiuoti bendrÄ mėnesinį darbo laikÄ , kas buvo daroma iki tol.

PrieÅ¡ingu atveju, advokatų, darbas po darbo valandų ar savaitgaliais taptų nebeįmanomas, sutriktų antrinės teisinės pagalbos paslaugos teikimas, nes pasiraÅ¡ytos sutartys nei viename punkte nenumato nemokamo darbo ar virÅ¡valandinių darbo neatlygintinai.7.6. Skundo argumentas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįstas, nes pagal surinktus įrodymus yra matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo visas galimybes ir tik tada kreipėsi į advokatÄ (beveik metus susiraÅ¡inėjimo su tarnyba raÅ¡tais, įspėjo jÄ daug kartų, kad jiems tinkamai neatlikus pareigų jis kreipsis į teismÄ ir t.t), todėl ėmėsi visų reikiamų priemonių taikiai iÅ¡spręsti susidariusį ginÄÄ .IV.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Å alių 2013-02-02 sudaryta sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamosios teisės srityje (1.1 p.), o tarnyba įsipareigojo mokėti LR Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (3.1.3 p.). IeÅ¡kovui yra nustatyta teisė teikti antrinę teisinę pagalbÄ 40 val. per savaitę darbo dienomis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai 40 valandų nesusidaro dėl Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų Å¡venčių dienų arba Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka perkėlus poilsio dienÄ Ä¯ kitÄ darbo dienÄ ), taip pat nedarbo ir Å¡venčių dienomis (pagal budėjimo grafikus), kai antrinė teisinė pagalba teikiama baudžiamosiose bylose (2.2.2 p.), teisingumo ministro nustatyta tvarka rinkti ir kaupti duomenis apie suteiktÄ (teikiamÄ ) antrinę teisinę pagalbÄ , ir teikti Å¡iuos duomenis Tarnybai (apeliantei) (2.2.5 p.), nustatytas pastovus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas užmokestis (2.1.1 p.) nustatytas draudimas teikti teisines paslaugas asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbÄ , jokia forma neimti atlygio iÅ¡ asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba (2.2.1), sutartis yra neterminuota (4.2 p.).

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutartis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo yra miÅ¡rioji sutartis – ji turi darbo teisės elementų, tačiau joje dominuoja atlygintinų paslaugų sutarties elementai ir tokio pobÅ«džio sutartis negali pakeisti advokato statuso, kuris įtvirtintas AdvokatÅ«ros įstatyme bei VGTPÄ® – advokatas yra teisines paslaugas teikiantis teisės subjektas. Teismo pažymėta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis kildinama iÅ¡ vieÅ¡osios teisės norminių teisės aktų – VGTPÄ® bei Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, viena iÅ¡ Å¡ios sutarties Å¡alių yra valstybės institucija, o pati sutartis yra valstybės vieÅ¡osios funkcijos vykdymo iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2013).Apeliantė, kvestionuodama pirmos instancijos teismo sprendimÄ , nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės priteisti 84,85 Eur darbo užmokesčio dalį už 7 val. 10 min., nes pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis už teiktÄ /teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ už gegužės mėn. ieÅ¡kovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų - suteikti antrinę teisinę pagalbÄ 40 valandų per savaitę darbo dienomis, taip pat 160 val. per mėnesį.

Su apeliantės nurodomais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliantė nurodo, kad kasdieninę darbo laiko trukmę sudaro 8 darbo valandos, tačiau kaip Å¡ios valandos turi bÅ«ti skaičiuojamos kai ieÅ¡kovas dirba poilsio ir Å¡venčių dienomis, nepateikia. Pažymėtina, jog advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamosiose bylose, specifika lemia tai, kad dėl ne nuo advokato priklausančių priežasčių (neprognozuojama teismo posėdžių, kaltinamųjų apklausų, kelionės į teismo posėdžius bei kitas įstaigas trukmė ir pan.) sutartyje įtvirtintas 40 val. darbo laikas per savaitę gali bÅ«ti virÅ¡ytas arba atvirkščiai.

Å alių sutartyje nėra numatytas virÅ¡valandinis darbas, už kurį mokamas papildomas darbo užmokestis, todėl sutiktina su ieÅ¡kovu, kad 40 val. per savaitę darbo laiko rodiklis yra naudojamas apskaičiuoti bendrÄ mėnesinį darbo laikÄ . Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino ne kiekvienos savaitės darbo laikÄ atskirai, o viso mėnesio dirbtÄ laikÄ , kuris nagrinėjamu atveju sudarė 160 val. darbo laiko už 2015 m. gegužės mėnesį. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantei teikiamos ataskaitos, už atliktus darbus, kurių pagrindu mokamas mėnesinis atlyginimas, yra sudaromos ne už savaitę, o už mėnesį.

Todėl apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovas 2015 m. gegužės mėnesį per savaitę neiÅ¡dirbdavo po 40 val. laikytinas nepagrįstu. Pirmos instancijos teismas itin kruopščiai ir detaliai įvertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei kiekvienÄ ieÅ¡kovo atliktÄ ir į ataskaitÄ Ä¯trauktÄ veiksmÄ , tinkamai nustatė, kad atlikti darbai įraÅ¡yti ataskaitoje sutampa su byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka ir jų nekartoja.

Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, kokie konkrečiai ieÅ¡kovo ataskaitoje nurodyti darbai yra neatlikti ar įraÅ¡yti be pagrindo, darytina iÅ¡vada, jog teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo ataskaitoje nurodytas iÅ¡dirbtas laikas yra teisingas, o apeliantė nepagrįstai atsisakė sumokėti likusiÄ 84,85 Eur darbo užmokesčio dalį. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas ginÄÄ ir vertindamas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo pirminiame ieÅ¡kinyje keliamais reikalavimais, neatsižvelgė į tai, kokia padėtis buvo ieÅ¡kovui R.

V. pateikus apeliantei duomenis apie teiktÄ /teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ už 2015 m. gegužės mėn. ir dėl kokių priežasčių apeliantė neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui dalies užmokesčio už jo sugaiÅ¡tÄ laikÄ . Apeliantės teigimu, tik gavusi duomenis, sudarančius pagrindÄ pakeisti priimtus sprendimus, nedelsiant juos pakeitė ir iÅ¡mokėjo užmokesčio dalį, nors advokatui užmokesčio dalis buvo neiÅ¡mokėta dėl jo paties nesÄ Å¾iningo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su Å¡iais apeliantės argumentais.Byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad ieÅ¡kovas 2015 m. gegužės mėnesį kreipėsi į apeliantę 2015-06-18 raÅ¡tu „Dėl laiku nesumokėto atlyginimo“ Nr. 5R-6/2015, nurodydamas, kad ieÅ¡kovui nėra sumokėtas atlyginimas už gegužės mėnesį (t.1, b.l. 33).

Po Å¡io raÅ¡to atsakovui pateikimo tarp Å¡alių vyko ilgas susiraÅ¡inėjimas (nuo 2015 m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėn.) dėl ieÅ¡kovo atliktų paslaugų apimties gegužės mėnesį. 2015-06-25 apeliantė ieÅ¡kovui pervedė dalį gegužės mėn. užmokesčio (1654,73 EUR), tačiau liko nesumokėta 239,76 EUR (t.2, b.l. 9). 2015-06-28 el. paÅ¡tu ieÅ¡kovas pateikė savo paaiÅ¡kinimÄ apeliantei dėl atliktų procesinių veiksmų, kuriame detaliai paaiÅ¡kino apie savo atliktus darbus (t.1, b.l. 42-44). 2015-07-12 raÅ¡tu „Dėl iki Å¡iol neiÅ¡mokėto atlyginimo už 2015 m. gegužės mėn. suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas“ ieÅ¡kovas pateikė atsakovei Vadybos instituto direktoriaus 2015-06-25 pažymÄ , kurioje buvo apraÅ¡yta instituto darbuotojų darbo tvarka, nurodyta, kad ieÅ¡kovas universitete gegužės mėnesį dirbo laisvu grafiku (t.1, b.l. 50).

Po Å¡ių duomenų atlyginimas už atliktÄ darbÄ nebuvo sumokėtas, todėl ieÅ¡kovas vėl 2015-07-12 raÅ¡tu ir el. paÅ¡tu kreipėsi į apeliantę, praÅ¡ydamas pilnai apmokėti už suteiktas paslaugas gegužės mėn. (1 t., b.l. 49, 50). Taip pat ieÅ¡kovas dėl nesumokėto užmokesčio į apeliantę kreipėsi 2015-09-18, 2015-10-27, o 2015-10-29 raÅ¡tu informavo apeliantę, kad kreipsis į teismÄ (1 t., b.l. 63). 2015-11-02 raÅ¡tu pati apeliantė kreipėsi į Mykolo Romerio universiteto administracijÄ , praÅ¡ydama informacijos apie ieÅ¡kovo dalyvavimÄ 2015 m. gegužės 18, 19, 20, 21, 22, 25 d. baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžiuose ir 2015-05-29 dalyvavimÄ egzamine (1 t., b.l. 108).

Nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas ikiteisminėje stadijoje aktyviai bendradarbiavo su apeliante, pateikė visus jos praÅ¡omus dokumentus, tame tarpe buvo pateikti duomenys ir apie ieÅ¡kovo užimtumÄ universitete, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas turėjo atsižvelgti į ieÅ¡kovo nenorÄ bendradarbiauti. Tuo atveju, jei apeliantei kėlė abejonių ieÅ¡kovo pateikti duomenys, galėjo pati patikrinti ieÅ¡kovo pateiktos informacijos teisingumÄ .

Tuo labiau, kad didžioji dalis laiko, už kurį apeliantė nesutiko mokėti ieÅ¡kovui, buvo sugaiÅ¡ta teismuose, policijos komisariate, prokuratÅ«roje.Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dėl 620 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Nurodo, jog ieÅ¡kovas R. V., pasirinkdamas savo galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ bei pareikÅ¡damas reikalavimus atsakovui teisminiu bÅ«du, nors buvo visos sÄ lygos iÅ¡vengti bylinėjimosi proceso, nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti susidariusiÄ situacijÄ taikiu bÅ«du.CPK 93 str. 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių iÅ¡laidos susidarė.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi iÅ¡ esmės dėl to, kad apeliantė nevykdė savo įsipareigojimo pagal sutartį – sumokėti ieÅ¡kovui priklausantį atlygį. Tik bylos nagrinėjimo metu apeliantė dalinai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei apeliantė laiku ir tinkamai bÅ«tų vykdžiusi savo įsipareigojimus, ieÅ¡kovui nebÅ«tų reikėję inicijuoti Å¡ios civilinės bylos ir ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kadangi byloje nebuvo konstatuotas ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas ar netinkamas elgesys tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (vykdant sutartį), tiek pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai ieÅ¡kovo naudai buvo priteistos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              n u t a r i a :              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                    Rita Kisielienė